Gresia iki 6 metų nelaisvės

Prokurorai tyrimą pradėjo po kurorto mero Šarūno Vaitkaus kreipimosi. Pirmadienį ryte Klaipėdos apygardos prokuratūra pranešė apie Palangos vadovo pareiškimą, kuriuo informuota apie Hipodromo gatvėje iškirstus medžius. Teigiama, kad tai padaryta neteisėtai.

Prokuratūrai pateiktame mero pareiškime nurodoma, kad Palangos savivaldybės administruojamoje teritorijoje buvo vykdoma valstybinėje ir privačioje žemėje augančių želdinių inventorizacija. Jos metu ir pastebėta, kad privačiame sklype iškirsta daugybė medžių.

Klaipėdos apygardos prokuratūros darbuotojai įvertino ir patikslino šią informaciją.

Prokurorai nustatė, kad Hipodromo gatvėje esančiame privačiame sklype iškirsta 1,1 tūkst. medžių, kurie pagal teisės aktus priskiriami saugotiniems želdiniams.

Įtariama, kad taip buvo pažeistos aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklės, o už tai gresia baudžiamoji atsakomybė.

Jei būtų įrodyta kaltė įvykdžius prokuratūros minimą nusikaltimą, kaltininkais pripažintiems fiziniams asmenims grėstų bauda, areštas ar net laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Įstatymas numato už tokio pobūdžio nusikaltimus atsakomybę taikyti ir juridiniams asmenims.

Vaizdas: sklypas, kuriame iškirsta per tūkstantis medžių, tyrinėtas ir dronu. / „Facebook“ paskyros „Šarūnas Vaitkus“ nuotr.

Vertina kaip sunkų nusikaltimą?

Trumpame prokuratūros pranešime apie šį ikiteisminį tyrimą minima, jog jį atlieka Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.

Tyrimą kuruojantis Klaipėdos apygardos prokuroras patikslino, kad šiuo metu bet kokia papildoma informacija bei detalės apie galimą nusikalstamą veiką dėl jų svarbos ikiteisminio tyrimo sėkmei neskelbiamos.

Tirti šiuos dalykus skirta smurtinius nusikaltimus dažniausiai narpliojančiam prokurorui bei policininkams.

Tokios sprendimo motyvą paaiškino Klaipėdos apygardos vyriausioji prokurorė Dalia Pocienė. Pasirodo, inkriminuotas Baudžiamojo kodekso straipsnis pagal policijos nustatytą privalomąją kompetenciją pavedamas apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovams, jie skiria tyrimą atlikti specializuotam padaliniui.

Suskaičiavo visus medžius

Palangos meras socialiniuose tinkluose plačiau paaiškino situaciją, pavadinęs įvykį brutaliu ir nesuvokiamu.

„Nelegaliai, neturint leidimo, net nebandant imtis įstatymų numatytų veiksmų, kai norima teisėtai ir turint tam priežastį nukirsti medį, ryžtasi savavališkai pakelti ranką prieš didžiulį plotą saugotinų želdynų. Kai mane informavo apie tai, negalėjau tuo patikėti. Negi tai įmanoma ir negi dar yra tikinčių, kad tokie veiksmai ir jų sumanytojai bei vykdytojai gali likti nenubausti?“ – piktinosi kurorto meras.

Jis pranešė, kad Palangos savivaldybės administracijos užsakymu šiuo metu vyksta visų saugotinų želdynų savivaldybės teritorijoje inventorizacija.

Specialistai apžiūri kiekvieną kurorto medį, visi jie bus įrašyti į atitinkamus registrus.

Būtent taip Hipodromo gatvėje buvo aptiktas plynai iškirstas žemės plotas.

„Spalio viduryje atestuoto nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto atliktos ekspertizės metu minimoje teritorijoje užfiksuota sunkiai suvokiama situacija – nukirsti 1 153 medžiai, likę jų kelmai rodo, jog želdynai buvo 15 cm ir didesnio skersmens. Ekspertas nefiksavo tų kirtimų, kur želdinio skersmuo buvo mažesnis ir jie nepriskiriami saugotiniems ar buvo sausuoliai“, – savo socialinių tinklų paskyroje pranešė Š. Vaitkus.

Meras pateikė skaičius, išvardijęs, kiek ir kokių medžių buvo nukirsta, paminėdamas, kad iki kirtimo šiame plote saugotina buvo 1 150 medžių, jiems kirsti buvo privalomas Palangos savivaldybės administracijos leidimas.

„Noriu atsakingai pareikšti – niekada nesitaikstėme ir nesitaikstysime su tokiu brutaliu požiūriu į mūsų pajūrio gamtą. Niekam ir niekada negali kilti nė menkiausios minties, jog liks nepastebėti ir nenubausti neteisėtai, be leidimo palietę net ir vieną medį. Nežinau, kas darėsi galvose tų žmonių, kurie nusiuntė medkirčius į Hipodromo gatvę išnaikinti daugiau kaip tūkstantį lapuočių, tačiau mūsų pozicija yra akivaizdi – reikalausime ne tik kuo griežčiausios bausmės, žalos atlyginimo, bet ir atsodinti želdynus“, – neslėpė savo pozicijos kurorto meras.

Šarūnas Vaitkus / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Žala – beveik už 2 mln. eurų?

Š. Vaitkaus teigimu, dėl saugotinų želdinių tvarkymo, kirtimo ar šalinimo minėtoje teritorijoje į Palangos savivaldybės administraciją niekada nebuvo kreiptasi.

Meras išdėstė faktus apie tai, kad 9,13 hektaro teritorija iki šių metų gegužės buvo įregistruota kaip vienas žemės sklypas Hipodromo gatvėje 64. Jo savininkė buvo viena Palangoje gerai žinoma uždaroji akcinė bendrovė.

Prieš kelerius metus parengus minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir jį patvirtinus, visa teritorija buvo suskaidyta į daugiau kaip 30 sklypų, kurių dauguma yra 15–19 arų dydžio.

Žemės pertvarkymo projekte buvo numatyta ir daugiau kaip 1,5 hektaro želdynų teritorija.

Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, suplanuoti žemės sklypai nuo šių metų gegužės 4 d. priklauso Kaune registruotai bendrovei, užsiimančiai nekilnojamuoju turtu ir jo plėtra.

Š. Vaitkus mano, kad teritorija ir buvo paruošta namų statybai, išpjaunant medžius.

Meras priminė, kad Palangos miesto taryba patvirtino naujus saugotinais paskelbtų želdinių atkuriamosios vertės įkainius.

Ekspertų pateiktoje išvadoje teigiama, kad už 1 150 savavališkai nukirstų medžių šį veiksmą organizavusiems ir vykdžiusiems asmenims gali tekti sumokėti 1,838 mln. eurų gamtai padarytai žalai atlyginti.

Pasirodo, prokurorai vos gavę pareiškimą pranešė pradėję ikiteisminį tyrimą, o policininkai net šventinėmis dienomis dronais fiksavo situaciją minėtame sklype.

Paieškos – lyg detektyvas

Dienraštis „Klaipėda“ turi neoficialios informacijos, kad sklypas, kuriame buvo iškirsti medžiai, priklauso bendrovei „Privataus turto fondas“.

Be medžių likusioje teritorijoje nekilnojamojo turto vystytojai planavo statyti kompleksą „Filleo“, kurį turėtų sudaryti apie 50 namų.

Svarbu tai, kad projekto sumanytojai nė neslepia, kad šią teritoriją įsivaizduoja be jau iškirstų medžių – projekto vizualizacijose medžių nėra, jie paliekami tik sklypo pakraščiuose.

Be medžių likusioje teritorijoje planuojama statyti kompleksą „Filleo“.

Atviri informaciniai portalai skelbia, kad bendrovė įsikūrusi Kaune, Taikos pr. 141, jos direktorius yra Tomas Karkauskas. Skelbiama, kad šioje įmonėje oficialiai dirba du žmonės.

Dviem skelbiamais įmonės telefonais vakar niekas neatsiliepė.

Tačiau viešai prieinamuose šaltiniuose nurodyta, kad minėtas asmuo yra ir vienos namų savininkų bendrijos Kaune vadovas.

Negi tai įmanoma ir negi dar yra tikinčių, kad tokie veiksmai ir jų sumanytojai bei vykdytojai gali likti nenubausti?

Atsiliepęs nurodytu telefono numeriu vyras dienraščio korespondentei vakar patvirtino esąs Tomas Karkauskas, bet paneigė vadovaująs bendrovei „Privataus turto fondas“.

Po kiek laiko redakcijai paskambino moteris. Jos telefono numeris buvo nurodytas bendrovės „Privataus turto fondas“ rekvizitų skiltyje.

Ji patvirtino, kad prokuratūros pranešime kalbama apie „Privataus turto fondo“ sklypą, o ji esanti direktorė, bet pavardės nepasisakė. Moteris tikino apsirgusi ir į darbą pirmadienį nėjusi.

„Kol kas negavome ataskaitos nei kiek medžių, nei nieko. Manau, kad šiandien mums apie tai bus pranešta laišku, bet šiandien dėl ligos nesu darbe. Kolega tikriausiai matė, bet aš nesusisiekiau su juo“, – patvirtino pašnekovė ir pritarė minčiai, kad geriau būtų pabendrauti su minėtu kolega.

Moteris paminėjo, kad tai ir yra T. Karkauskas ir padiktavo jo telefono numerį. Tą patį, kuriuo žurnalistams atsiliepęs asmuo tikino tikrai esąs T. Karkauskas, bet ne bendrovės „Privataus turto fondas“ vadovas.

Viešai prieinami šaltiniai byloja, kad tuo pačiu telefonu naudojasi ir Klaipėdoje veikusios bendrovės, kurių buveinė – Minijos gatvėje.

Šaltiniuose įvardinta, kad T. Karkauskas buvo Minijos gatvėje 127 įsikūrusios uždarosios akcinės bendrovės „Dijona“ vadovas.

„Rekvizitai.lt“ duomenimis, ši bendrovė įkurta dar 2014 m. pradžioje, bet 2021-ųjų lapkritį jos pavadinimas buvo pakeistas į „Zelmalab“. Pernai keitėsi ir šio juridinio asmens vadovas, bet adresas liko tas pats.

Šiemet rugpjūtį nekilnojamojo turto prekyba užsiimančiai bendrovei „Zelmalab“ Klaipėdos apygardos teismas nutarė iškelti bankroto bylą, o rugsėjo 7 d. nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo.

Kai kurių viešai prieinamų šaltinių duomenimis, „Sodrai“ bendrovė „Zelmalab“ skolinga beveik 46 tūkst. eurų.

Tas pats telefono numeris skelbiamas ir kaip nekilnojamojo turto konsultantų įmonės „NT broliai“ kontaktas.

Vakar šiuo telefonu daugiau prisiskambinti niekaip nebepavyko, nors tai padaryti buvo mėginama daugybę kartų. Ragelio niekas nebekėlė.

Kiek medžių nukirsta?

Privačiame sklype nukirsti devynių rūšių medžiai:

9 baltalksniai (kelmai 19–37 cm skersmens),

114 plaukuotųjų beržų (15–55 cm skersmens),

36 drebulės (15–45 cm),

6 baltieji gluosniai (19–33 cm),

7 trapieji gluosniai (28–73 cm ),

7 paprastosios ievos (17–24 cm),

950 juodalksnių (15–69 cm),

21 paprastasis uosis (15–62 cm).

Generalinė prokuratūra penktadienį pranešė kad įvertinę viešą informaciją Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo pradėjo savo iniciatyva.

Viešoje erdvėje kilo abejonių dėl statybų tarp Bebrų ir Lenktosios gatvių, teisėtumo, teritorijų planavimo, galimo abejotino žemės sklypo pardavimo bei šalia esančių sklypų naudojimo ateityje.

Naujienų portalas delfi.lt antradienį paskelbė, jog Žvėryno rajone Eugenijos ir Leonido Pimonovų Alzheimerio ligos paramos fondas ketino statyti 58 vietų centrą sergantiems senjorams, tačiau gavus statybos leidimus sklypą pardavė mažajai bendrijai „Gambus“, kuri pernai ir pradėjo statybas.

Teigiama, jog naujasis savininkas yra juridinis asmuo, mažai ką bendro turintis su socialinėmis paslaugomis, o įmonės  finansiniai dokumentai kelia klausimų – 2021 metais jos pajamos siekė 399 eurus, nuostolis – 146 eurus.

Prokuratūra išplatino tokį komentarą: "Atsižvelgiant į šiandien viešai išplatintą publikaciją apie privačios nuosavybės teise fiziniam asmeniui priklausantį statinį, esantį Meilės alėjoje, Palangoje ir tendencingai šioje publikacijoje pateiktą informaciją apie prokuratūros atliktą tyrimą dėl galimybės ginti viešąjį interesą, prokuratūra primena ir dar kartą pabrėžia, kad teisinį pagrindą taikyti viešojo intereso gynimo priemones prokuratūra turi tik tuomet, kai yra nustatomi teisės aktų pažeidimai.

Šiuo konkrečiu atveju po du kartus atlikto itin detalaus ir išsamaus visų šių statybų aplinkybių tyrimo, kurie aukštesniųjų prokurorų buvo tikrinti keletą kartų, konstatuota, kad minimas statinys pajūryje iškilo jo savininkui įvykdžius visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus, sąlygas bei teismo įpareigojimus.

Pabrėžtina ir tai, kad gavus Palangos miesto savivaldybės skundą dėl 2020 m. rudenį priimto Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimo, šis nutarimas buvo patikrintas Generalinėje prokuratūroje ir paliktas galioti, kaip teisėtas bei pagrįstas. Susipažinusi su Generalinės prokuratūros nutarimu Palangos miesto savivaldybė nepasinaudojo teise apskųsti šį nutarimą teismui. Į teismą su skundu kreipėsi Nacionalinė nekilnojamojo turto vartotojų asociacija.

Prokuratūra primena pagrindinius tyrimo metu nustatytus faktus ir argumentus, kuriais yra grindžiamas nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso priemones.

Statyba šiame sklype buvo pradėta dar 2007 m. spalio pabaigoje – lapkritį. Kiek vėliau, 2008 metais, ji buvo pripažinta savavališka, o dėl jos padarinių pašalinimo pradėtas teismo procesas. Po ketverių metų, 2012 m., teismas įpareigojo statytoją pašalinti savavališkos statybos padarinius – parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus. Kai šie teismo reikalavimai buvo įvykdyti, 2014 metais išduotas statybos leidimas statinio rekonstrukcijai įteisino 2007 m. spalį – lapkritį pradėtus statybos darbus. Tad po 2014 metais išduoto statybos leidimo vykę statybų darbai buvo ne naujų pradžia, o 2007 m. spalį – lapkritį pradėtų statybų tąsa.

Remiantis aktualių teisės aktų nuostatomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, statinio rekonstrukcija yra ir tuomet, jei jos vykdymo metu pastato laikančiosios konstrukcijos iš dalies arba pilnai pakeičiamomis naujomis. Būtent tokia situacija, įvertinus visus reikšmingus sprendimui dokumentus bei duomenis, ir buvo konstatuota nagrinėjamu atveju – senųjų pamatų liekanos, pradėjus statybos darbus 2007 metų rudenį, pagal projekto sprendinius buvo pakeistos naujomis laikančiosiomis konstrukcijomis. Toks veiksmas atitinka rekonstrukcijos esmę.

Teritorija, kurioje stovi pastatas, priskiriama Pajūrio juostai. Vadovaujantis Pajūrio juostos įstatymu, tiek nauja statyba, tiek pastato rekonstrukcija čia yra galima, jokie kategoriški draudimai joje netaikomi. Šioje teritorijoje neleidžiami gyvenamosios paskirties statiniai.

Norėdamas vykdyti tokioje teritorijoje esančio pastato ar jo likusios dalies rekonstrukciją, savininkas turi gauti savivaldybės išduodamą statybos leidimą, tačiau tam privalomos dvi esminės sąlygos. Pirmoji – Nekilnojamojo turto registre turi būti duomenys apie tai, kad pastatas arba išlikusi jo dalis nustatyta tvarka yra įregistruota šiame Registre ir iki statybos pradžios niekuomet nebuvo iš jo išregistruota.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad tiek teismų sprendimais, priimtais 1996-1999 metais, tiek pačios Klaipėdos apskrities viršininko administracijos pozicijoje, pateiktoje teismams, buvo konstatuota, kad senasis pastatas 1993-1994 m. buvo nugriautas tik iki pamatų. Tai reiškia, kad likę senieji pamatai pagrįstai ir teisingai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Taigi, šių pamatų rekonstrukcija, kuri, kaip jau minėta, prasidėjo 2007 m., buvo galima.

Antroji sąlyga – statinio savininkas turi būti sudaręs ilgalaikę valstybinės žemės, kurioje yra statinys, nuomos sutartį. Tokia sutartį 99 metams Klaipėdos apskrities viršininko administracija su statinio savininku pasirašė 2005 m. gegužę. Šis privatus nekilnojamo turto objektas, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, gali būti naudojamas tik kaip negyvenamosios paskirties poilsio aptarnavimo (rekreacinis) pastatas, todėl gyventi jame, nei nuolat, nei laikinai, nėra galima. Užtikrinti statinio naudojimo pagal paskirtį kontrolę yra Palangos miesto savivaldybės savarankiškoji funkcija".

Kaip penktadienį pranešė prokuratūra, aukštesnioji prokurorė panaikino anksčiau priimtą nutarimą dėl viešojo intereso gynimo pradžios ir nusprendė tęsti tyrimą.

Kaip BNS sakė prokuratūros atstovė Gabrielė Petkuvienė, principinė pozicija dėl to, kad tvora pastatyta neteisėtai, nesikeičia, tačiau nuspręsta surinkti daugiau duomenų.

Pasak aukštesniosios prokurorės, ankstesnis sprendimas taikyti viešojo intereso gynimo priemones buvo priimtas skubotai, neišsiaiškinus visų sprendimo priėmimui reikšmingų aplinkybių, nesurinkus išsamių duomenų apie teritorijų, į kurių patvirtintas teritorijas patenka žemės sklypas, planavimo dokumentus.

Pasak prokuratūros, nors tyrime yra duomenų apie pažeistus sklypo nuomininkų interesus, jame nesurinkta duomenų apie pietinio rajono gyventojų interesus, nes tvora trukdo ne tik šalia įsikūrusiems verslininkams, bet ir miesto gyventojams patekti į namus.

Per papildomą tyrimą taip pat bus vertinami Šiaulių savivaldybės numatyti keisti detalieji planai, detaliojo plano sklypui, juosiančiam prekybos centro ribas, detaliojo plano eiga, jo reikšmingumas žemės sklypui.

Taip pat bus renkami duomenys apie Šiaulių miesto savivaldybėje gauto tvoros statytojo prašymą pradėti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.

„Tikslinga aiškintis ir tai, kodėl žemės sklypo nuomininkai, naudodamiesi sklypu daugiau nei 20 metų, iki šiol nėra nusistatę Žemės sklypo naudojimo tvarkos, išsprendę privažiavimo prie savo nuosavybės teise turimų statinių klausimo“, – rašoma prokuratūros pranešime.

Tyrimą dėl šios tvoros prokuratūra pradėjo gavusi verslininkų skundą, kad vieno iš pastato Lyros gatvėje nuomininkų pastatyta tvora trukdo patekimą į prekybos centre įsikūrusias parduotuves.

Nagrinėjant pareiškimą išaiškinta, kad beveik dviejų hektarų žemės sklypo plotas, juosiantis prekybos centrą, yra valstybinė žemė, kuri yra išnuomota aštuoniems fiziniams ir juridiniams asmenims. Viena iš sklypą nuomojančių bendrovių pasistatė apie 60 metrų ilgio tvorą, tačiau nesikreipė dėl sutikimo.

„Toks sprendimas priimtas nenustačius, kad buvo padaryta nusikalstama veika, (...) tačiau konstatuota, kad reklaminės akcijos organizatoriams ir atlikėjams galėtų būti taikoma administracinė atsakomybė“, – rašoma prokuratūros pranešime.

Prokuroro nutarimui nutraukti ikiteisminį tyrimą įsiteisėjus, tyrimo medžiaga bus perduota policijai spręsti dėl administracinės atsakomybės taikymo už viešosios tvarkos pažeidimą.

Vertinant ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis konstatuota, kad aktorių veiksmai nebuvo nukreipti prieš religinės bendruomenės narių teisę dalyvauti religinėse apeigose, jų tikslas buvo ne sutrikdyti šv. Mišias, o suplanuota komercinio renginio reklama.

Šv. Mišios prasidėjo laiku, kaip ir buvo numatyta.

Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad aktorių veiksmai nebuvo korektiški ir atitinkantys moralės normas, tačiau jais nebuvo rodoma didelė nepagarba aplinkiniams, nebuvo akivaizdžiai pažeisti visuomenės interesai.

Vis dėlto kai kurie bažnyčioje buvę žmonės apklausiami nurodė pasijutę pažeminti ir šokiruoti, jų teigimu, toks būdas reklamuotis nėra tinkamas.

Filmuotą medžiagą apie šį įvykį režisierius Emilis Vėlyvis paskelbė socialiniame tinkle. Vaizdo įrašas sulaukė prieštaringų komentarų, vieniems žiūrovams giriant už humorą, kiti teigė, kad dėl tokio poelgio turėtų būti gėda.

Šalčininkų rajono savivaldybė skelbė, kad Turgelių gyventojai pasijuto pažeminti ir įskaudinti.

Prokuratūros vertinimu, politiko teiginiai galėtų būti vertinami tik kaip įžeidimas, o ne šmeižtas, todėl baudžiamajai atsakomybei pagrindo nėra.

„N. Puteikio viešai išsakyti teiginiai turi neigiamą bei užgaulų A. Matonio, kaip asmens, vertinimą, yra žeminantys ir paniekinantys. Tačiau tokios byloje tiriamos aplinkybės galėtų būti vertinamos tik kaip įžeidimas, o ne šmeižtas“, – rašoma prokuratūros pranešime.

Pagal įstatymą, įžeidimas nuo 2015 metų baudžiamosios atsakomybės neužtraukia, dėl žalos asmens garbei ir orumui gali būti reiškiami civiliniai ieškiniai.

Tyrimas buvo vykdomas dėl N. Puteikio pasisakymų sausio 8 dieną tiesiogiai transliuotoje „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje. Ten jis pareiškė, jog A. Matonis prekiavo poveikiu, kai LRT televizija esą šališkai nušvietė Trakų autobusų stoties rekonstrukcijos istoriją.

„Noriu sviesti su visa jėga į įstaigą, kuri užsiiminėja prekyba poveikiu. Turiu faktą. „Panoramos“ vyr. redaktorius yra A. Matonis. Štai šita įstaigėlė prekiauja poveikiu, pardavinėja eterį ir reportažus korporacijoms. Faktas. Ir dangsto LRT taryba šitai“, – laidoje sakė parlamentaras.

A. Matonis pareiškė, kad N. Puteikio teiginiai yra šmeižtas ir dėl to kreipėsi į teisėsaugą.

Jis BNS trečiadienį sakė, kad į teismą su civiliniu ieškiniu dėl garbės ir orumo įžeidimo kreipėsi jau anksčiau, ir teigė neatmetantis galimybės skųsti prokurorų sprendimą.

„Prokuratūros sprendimas nemaloniai nustebino. Neįsivaizduoju, kaip galima akivaizdžiau apšmeižti žmogų, nei pareiškus, kad jis esą įvykdė nusikaltimą (prekiauja poveikiu), ir tai esąs faktas“, – teigė A. Matonis.

„Kita vertus, džiaugiuosi, kad prokuratūra nustatė, jog N. Puteikio viešai išsakyti teiginiai yra žeminantys ir paniekinantys, ir tokios byloje tiriamos aplinkybės galėtų būti vertinamos kaip įžeidimas“, – sakė jis.

Tyrimo metu aiškintasi, ar Trakų istorinio nacionalinio parko administracijoje nepiktnaudžiauta tarnybine padėtimi derinant stoties rekonstrukcijos investicinį projektą.

„Ikiteisminis tyrimas nutrauktas nenustačius šios nusikalstamos veikos požymių.​ Pareiškėjui nustatyta tvarka pateikus skundą dėl šio nutarimo, šiuo metu vyksta skundo nagrinėjimas“, – BNS nurodė Generalinė prokuratūra.

Pasak prokuratūros, prokurorė Jolita Okuškienė sprendimą nutraukti tyrimą priėmė gegužės viduryje konstatavusi, kad pirminiai įtarimai dėl galimo piktnaudžiavimo „nebuvo patvirtinti jokiais objektyviais duomenimis“.

Dabar D.Nedzinsko skundą vertina aukštesnysis prokuroras.

Tyrimą Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo gavusi kelis įmonės „Trastas“ akcininko ir direktoriaus D.Nedzinsko skundus. Verslininkas nurodė, kad bendrovei siekiant suderinti Trakų autobusų stoties rekonstrukcijos projekto sprendimus, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos vadovas piktnaudžiauja tarnybine padėtimi, dėl to bendrovė, jos direktoriaus teigimu, patiria didelę žalą.

Pasak Generalinės prokuratūros, kaip liudytojai apklausti Trakų istorinio nacionalinio parko darbuotojai bei direktorius Gintaras Abaravičius, kiti asmenys, gauti vertinimui svarbūs dokumentai bei kiti duomenys.

„Įtarimai nebuvo pareikšti nė vienam asmeniui“, – pažymi prokuratūra.

D.Nedzinskas G.Abaravičių kaltina korupcija. Pastarasis sako, kad verslininkas projektą nori vystyti pažeisdamas įstatymus, žadėjo jį apskųsti teisėsaugai dėl neteisėto spaudimo. D.Nedzinskas ir G.Abaravičius taip pat kaltina vienas kitą neteisėta įtaka direkcijos darbuotojams.

Savo ruožtu į prokurorus, prašydamas ginti viešąją interesą, kreipėsi ir pats G.Abaravičius – Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) gegužės 10-ąją laikinai sustabdė Kultūros paveldo departamento, Trakų rajono savivaldybės bei Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sprendimus. Teismas konstatavo, kad ginčijamais sprendimais gali būti padaryta didelė žala kultūros paveldui. D.Nedzinskas žadėjo šį sprendimą skųsti. Jis tvirtina, kad prokurorų ginčijami sprendimai buvo suderinti su visomis institucijomis.

D.Nedzinskas siekia atnaujinti seną Trakų autobusų stotį drauge įrengiant parduotuvę. „Trastas“ į naujos autobusų stoties ir „Rimi“ parduotuvės projektą žada investuoti 3 mln. eurų.

Teritorijoje esančius 1987 metais statytus pastatus planuojama griauti ir vietoje jų iki 2018 metų pastatyti stoties bei 2 tūkst. kvadratinių metrų parduotuvės kompleksą.

Trakų istorinio nacionalinio parko vadovas teigia, jog rengiantis plėtoti šį projektą investuotojas ignoruoja specialiuosius planus ir jei būtų vystomas projektas nesilaikant reikalavimų, būtų sunaikinta dalis Trakų senamiesčio teritorijos.

Ikiteisminį tyrimą atlieka Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdyba, tyrimui vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai.

Įtariama, kad susirgusi ir mirusi moteris Legionella bakterijomis galėjo užsikrėsti savo gyvenamoje vietoje Vilniuje, Žirmūnų rajone. Ikiteisminio tyrimo metu bus vertinami ir kiti užsikrėtimo šiomis bakterijomis ir mirties nuo legioneliozės atvejai. Įtariama, kad nuo šios ligos jau mirė du žmonės, dar vienas asmuo yra gydomas. 

Vilniuje dėl kelių daugiabučių vandens sistemose nustatytos taršos Legionella bakterijomis paskelbta ekstremali situacija.

Tačiau šią malonią žinią vis dar temdo skandalas dėl buvusiam miesto mero Remigijaus Šimašiaus bendražygiui, buvusiam liberalų vadovui Eligijui Masiuliui pateiktų įtarimų paėmus kyšį iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimundo Kurlianskio.

 Po to, kai gegužę E. Masiulio namuose STT pareigūnai atliko kratą ir rado apie 250 tūkst. eurų grynųjų pinigų, imta kalbėti, esą R. Kurlianskis galėjo buvusiam Seimo nariui ir liberalų lyderiui atsilyginti ir už tai, kad koncerną dominantis paminklas J. Basanavičiui, kurio pastatymą jis planavo paremti, būtų pastatytas Konstantino Sirvydo skverelyje, šalia Prancūzijos ambasados.

Miesto taryboje sutarimo dėl vietos J. Basanavičiaus paminklui nebuvo – vieni jos nariai pritarė, kad paminklas atsirastų K. Sirvydo skverelyje, kiti siūlė aikštelę priešais Nacionalinę filharmoniją. Kaip galima vieta buvo minima ir Lukiškių aikštė.

Merui teko apsilankyti STT

Kai rugsėjo 9 d. R. Šimašius buvo iškviestas apklausai į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), buvo kalbama, esą Vilniaus merui teko aiškintis ir dėl paminklo J. Basanavičiui sukūrimo ir pastatymo aplinkybių. Tačiau išsamiau apie savo apklausą pats meras viešai nekalbėjo.

LRT.lt pasiekė žinios, kad Generalinė prokuratūra domėjosi, kodėl iš miesto tarybos posėdžio 2015 m. gruodžio 2 d. buvo išbrauktas klausimas „Dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo J. Basanavičiui“.

Prokurorai siekė išsiaiškinti, „koks asmuo ar asmenys buvo šio klausimo atsiėmimo iš 2015.12.02 vykusio Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės iniciatoriumi ar iniciatoriais? Kaip toks prašymas dėl šio klausimo atsiėmimo iš darbotvarkės tokio sprendimo autorių buvo argumentuotas ir ar įformintas raštu?“

Kaltų ieško tarp opozicijos atstovų

Miesto tarybos sekretoriaus Simono Girdzijausko Generalinei prokuratūrai išsiųstame atsakyme nurodyta, kad 2015 m. lapkričio 30 d. miesto tarybos ir mero sekretoriate užregistruotas tarybos nario, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalai) atstovo Žilvino Šilgalio alternatyvus tarybos sprendimo projektas „Dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo J. Basanavičiui“. Tačiau šis projektas 2015 m. gruodžio 2 d. vykusiame tarybos posėdyje nebuvo svarstytas.

Paklaustas, kodėl taip atsitiko, S. Girdzijauskas LRT.lt aiškino: „Kai pamatėme, kad yra du alternatyvūs projektai ir nėra bendro sutarimo, nutarėme šį klausimą išimti iš tarybos posėdžio darbotvarkės ir sugrįžti prie jo po to, kai savo išvadas pateiks speciali komisija, kuriai būtų pavesta pateikti išvadas, kuri Vilniaus vieta – tinkamiausia J. Basanavičiaus paminklui.“

Jis priminė, kad komisija buvo sudaryta iš tarybos pozicijos ir opozicijos atstovų. Po kelių mėnesių komisija pateikė pasiūlymą, kad paminklą būtų tinkamiausia statyti priešais Nacionalinę filharmoniją, kurios pastate 1917 m. vyko Vilniaus konferencija, išrinkusi Lietuvos tarybą. Jos nariu buvo ir J. Basanavičius.

Posėdžio įraše – tik mero pasiūlymas    

„Mūsų frakcija nuosekliai laikėsi pozicijos, kad J. Basanavičiaus paminklui tinkamesnė vieta – K. Sirvydo skvere. Jeigu meras šį pasiūlymą būtų pateikęs tarybai, mes būtume balsavę už jį. Jei būtų teikęs pasiūlymą dėl vietos Lukiškių aikštėje, būtume ir už tokį pasiūlymą balsavę, nes manėme, kad ši vieta irgi geresnė, nei aikštė priešais filharmoniją. Štai ir viskas. Visa kita – manipuliacijos ir bandymas prisidengti. Tarybos posėdžio įraše aiškiai girdėti, kad pats R. Šimašius pasiūlė šį klausimą išbraukti iš darbotvarkės po to, kai jau buvo su E. Masiuliu pakalbėjęs. Prokurorai, matyt, turi įrašus ir žino, kad toks pokalbis buvo“, – tvirtino Ž. Šilgalis.

Miesto tarybos posėdžio, vykusio 2015 m. gruodžio 2 d. įraše girdėti toks mero R. Šimašiaus pasiūlymas: „Po frakcijų vadovų pasitarimo daug kam kilo klausimų dėl 33 klausimo. Deklaraciją dėl J. Basanavičiaus paminklo siūloma atidėti iki kito karto, kad visi iki galo išsidiskutuotų, kad neliktų taktinių nesusitarimų ar skirtumų matymo situacijos.“ (kalba netaisyta – LRT.lt).

Kas minima deklaracijoje dėl paminklo J. Basanavičiui, meras tarybos nariams nepasakė.  

Koncernas bendradarbiavo su muziejumi

Pernai ir šių metų pradžioje iniciatyvą, kad iki Lietuvos valstybės šimtmečio 2018 m. Vilniuje būtų pastatytas paminklas J. Basanavičiui, rodė koncerno „MG Baltic“ valdybos narys Romanas Raulynaitis ir Nacionalinio muziejaus vadovė Birutė Kulnytė. 

Tačiau jų pasirinkta vieta – K. Sirvydo skverelis – ir paminklo projektas buvo sulaukę prieštaringų vertinimų. Dailininkų sąjungos atstovai ir kai kurie skulptoriai bei architektai skeptiškai vertino R. Raulynaičio ir B. Kulnytės pasirinkimą išdidinti prieškariu sukurtą skulptoriaus Rapolo Jakimavičiaus tautos patriarchui skirto paminklo eskizą, kuris saugomas Nacionaliniame muziejuje.

R. Raulynaitis, bendraudamas su LRT.lt, yra sakęs, kad jo atstovaujamas koncernas pažadėjęs prisidėti finansuojant paminklo J. Basanavičiaus statybą sostinėje, tačiau su tam tikromis sąlygomis: „Mes norėtume, kad paminklo statybos iniciatore ir organizatore būtų Nacionalinio muziejaus direktorė B. Kulnytė, kas būtų natūralu, nes ji tai gerai išmano. Mums taip pat priimtinas jos pasiūlytas skulptoriaus R. Jakimavičiaus sukurtas J. Basanavičiaus paminklas, kuris atsirastų K. Sirvydo skvere.“

Ketverius metus vadovavęs J. Basanavičiaus sodybai-muziejui Ožkabaliuose R. Raulynaitis taip pat tada tvirtino sieksiantis, kad paminklas patriarchui atsirastų kuo greičiau: „Esu žmogus, kuris norėtų, kad tai būtų padaryta. Man rūpi, kad neskambėtų taip, tarsi galima laukti dar dvidešimt, keturiasdešimt, šešiasdešimt metų, kol kažkas kažką padarys. Nes vienam nepatinka, kad J. Basanavičius sėdi ne ant žirgo, kitam – kad jis toks pavaizduotas, kitam vieta nepatinka, kitam – medžiaga, kitam – kad iš bronzos, o ne iš granito. Visiems kažkas nepatinka, tik nėra jokio rezultato.“

R. Raulynaitis LRT.lt taip pat yra teigęs, kad „MG Baltic“ koncernas planavo skirti pinigų paminklo iš bronzos nuliejimui.