Kovo 11-osios proga uostamiestyje iškeltas vėliavas klaipėdietis draskė nuo daugiabučių namų.

Kai kur vėliavos rastos nulaužtais kotais, kai kur jos buvo sudegintos.

Iš viso Klaipėdoje išniekinta keturiolika vėliavų. Išpuolis rengtas prieš pat Kovo 11-osios paminėjimą, kai valstybinės vėliavos buvo iškabintos visame uostamiestyje.

Kelis kartus teistą bedarbį policija išaiškino ir sulaikė labai greitai. Antrankiai įtariamajam buvo uždėti kaip tik kovo 11-ąją.

Bylą kuruojantis Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Arūnas Saunorius patikslino, kad 33-ejų pilietis niekur nedirba.

Jam paskirtas rašytinis įpareigojimas neišvykti, iš jo paimtas asmens dokumentas ir jis yra įpareigotas registruotis policijoje.

„Tai yra Lietuvos pilietis. „Sodros“ duomenys rodo, kad jis yra niekur nedirbantis“, – sakė A. Saunorius.

Vyras anksčiau teistas už vagystes, plėšimą, nežymų sveikatos sutrikdymą.

Prokuroras A. Saunorius patikslino, kad po sulaikymo įtariamasis buvo išleistas į laisvę.

„Jam paskirtas rašytinis įpareigojimas neišvykti, iš jo paimtas asmens dokumentas ir jis yra įpareigotas registruotis policijoje“, – patikino A. Saunorius.

Kol kas šioje byloje kitų įtariamųjų nėra. Policijos sučiuptas veikėjas nėra šnekus, motyvų nedetalizuoja ir kaltės nepripažįsta, tačiau iš jo pasisakymų galima nuspėti, kur gali slypėti jo neapykanta.

Paklaustas, ar svarstoma skirti psichiatrinę ekspertizę, A. Saunorius pripažino, kad to neatmeta.

„Gali būti, kad reikės paskirti. Kyla tam tikrų abejonių“, – pastebėjo A. Saunorius.

Arūnas Saunorius. Vytauto Petriko nuotr.

Aiškėja, kad sulaikytasis reiškia aršų palaikymą Vladimirui Putinui.

Paklaustas, ar Rusijos diktatorių sulaikytasis myli iš širdies, ar už pinigus, A. Saunorius svarstė, kad veikiausiai iš širdies.

„Jei iš „dūšios“ myli V. Putiną, jau reikia psichiatrinės ekspertizės. Kol kas neturime duomenų, ar tą palaikymą V. Putinui yra reiškęs viešai, internete“, – sakė A. Saunorius.

Šaltinių teigimu, 1991 m. gimęs pilietis ne itin seniai sugrįžo gyventi į Lietuvą, anksčiau esą jis uždarbiavo užsienyje.

Pilietis esą simpatizuoja Rusijos diktatoriui ir aršiai puola Europos Sąjungą, kritikuoja europines vertybes.

Portalas nurodo, kad atliekant ekspertinį tyrimą, G. Filipavičius iš areštinės gali būti perkeltas į specializuotą medicinos įstaigą.

Pažymima, kad tokiu atveju, jei įtariamasis bus pripažintas nepakaltinamu, jo apklausa surengta nebus, o prokuratūra prašys teismo G. Filipavičiaus neįkalinti, skiriant jam priverčiamąsias medicinos priemones.

Lrytas.lt teigimu, tyrimą dėl mergaitės pagrobimo atliekantys pareigūnai jau gavo dalį duomenų iš ekspertizių, kurių metu ieškota įtariamojo piršto antspaudų ar kitų pėdsakų.

ELTA primena, kad sausio mėnesį policijai pavyko rasti Kaune dingusią mergaitę, kuriuos paieškoms buvo sutelktos gausios savanorių ir pareigūnų pajėgos. Mergaitę įtariamas 42 metų pagrobėjas G. Filipavičius laikė garaže, ten įvyko ir pagrobėjo sulaikymas. Vyrą sulaikė „Aro“ pareigūnai. Iš pradžių policija buvo informuota, kad įtariamasis gali būti ginkluotas, tačiau sulaikymo metu vyras ginklo neturėjo.

Rasta mergaitė buvo nuvežta į Kauno klinikas apžiūrai, o vėliau perduota tėvams. Policijos duomenimis, mergaitė galėjo patirti sužalojimų.

Policijos duomenimis, G. Filipavičius anksčiau neteistas, tačiau yra ne kartą baustas administracine tvarka. Neatmetama, jog įtariamas pagrobėjas galėjo padaryti daugiau nusikaltimų.

Sausio pabaigoje prokuratūra pranešė, kad G. Filipavičius atsisakė duoti parodymus. Anot teisėsaugos, jam pareikšti įtarimai dėl vaiko pagrobimo ir dėl dar dviejų nusikalstamų veikų, tačiau jos nėra viešai įvardijamos.

Tetsuya Yamagami (Tecuja Jamagamis) buvo sulaikytas iškart po to, kai buvęs Japonijos premjeras buvo pašautas praėjusių metų liepą, sakydamas rinkimų kampanijos kalbą vakariniame Naros mieste. Vėliau ekspremjeras mirė ligoninėje.

42 metų vyrui kelis mėnesius buvo atliekama psichiatrinė ekspertizė, po kurios šią savaitę jis buvo perkeltas į Naros policijos nuovadą.

Pasak vietos žiniasklaidos priemonių, įskaitant laikraščius „Yomiuri“ ir naujienų agentūrą „Kyodo News“, T. Yamagami kaltinamas žmogžudyste ir ginklų kontrolės įstatymų pažeidimu. Jei bus nuteistas, jam gali būti skirta mirties bausmė.

Anot vietos žiniasklaidos, T. Yamagami prisipažino nužudęs Sh. Abe, o įvykio vietoje darytose nuotraukose matyti, kaip jis laiko akivaizdžiai savadarbį ginklą ir iš jo šaudo.

Pranešama, kad jis kėsinosi į Sh. Abe dėl buvusio premjero ryšių su Susivienijimo Bažnyčia.

Manoma, kad T. Yamagami piktinosi bažnyčia dėl didelių aukų, kurias jo motina jai aukojo ir kurios privedė jo šeimą prie bankroto.

Sh. Abe, kuriam buvo surengtos retos valstybinės laidotuvės, nebuvo Bažnyčios narys, tačiau yra kreipęsis į su ja susijusią grupę, kaip ir kiti įtakingi kalbėtojai, pavyzdžiui, buvęs Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas).

1954 metais Korėjoje Sun Myung Moono (Sun Mjung Muno) įkurta Bažnyčia, kurios nariai kartais vadinami „munistais“, 8-ame ir 9-ame dešimtmetyje išgarsėjo visame pasaulyje.

Bažnyčia, oficialiai vadinama Šeimų federacija už taiką ir susivienijimą pasaulyje, neigia padariusi nusižengimų ir įsipareigojo užkirsti kelią „per didelėms“ narių aukoms.

Po Sh. Abe mirties atlikus tyrimus paaiškėjo, kad Bažnyčia palaiko glaudžius ryšius su daugeliu konservatyvios pakraipos valdančiųjų įstatymų leidėjų, įskaitant vieną ministrą, kuris atsistatydino.

Atskleisti faktai papiktino visuomenę ir prisidėjo prie to, kad ministro pirmininko Fumio Kishidos (Fumijo Kišidos) administracijos reitingai nukrito į istorines žemumas.

F. Kishida nurodė pradėti vyriausybės tyrimą, po kurio Susivienijimo Bažnyčia gali netekti nuo mokesčių atleidžiamos organizacijos statuso Japonijoje, nors tokiu atveju ji vis dar galėtų tęsti savo veiklą.

Jo vyriausybė taip pat priėmė teisės aktus, kuriais sugriežtintos religinių aukų taisyklės.

Paaiškėjusios detalės apie T. Yamagami vaikystę, įskaitant tai, kad jo motina tariamai nesirūpino savo vaikais, kad galėtų vykdyti bažnytinę veiklą, sukėlė pyktį prieš organizaciją ir paskatino kai kurių Japonijos visuomenės narių simpatijas T. Yamagami.

Į Osakos sulaikymo centrą, kuriame jis buvo laikomas psichiatrinės ekspertizės metu, plūstelėjo piniginės aukos, drabužiai, maistas ir knygos.

Pasak vietos žiniasklaidos, apie 15 tūkst. žmonių taip pat pasirašė peticiją, ragindami prokurorus švelninti jo bausmę.

Įtariamą šaulį Brentoną Tarrantą (Brentoną Tarantą) apžiūrės du medikai, kad nustatytų, „ar jis tinkamas stoti prieš teismą, ar yra psichiškai nesveikas“, per posėdį sakė Kraistčerčo aukštojo teismo teisėjas Cameronas Manderis (Kameronas Manderis).

B. Tarrantui turėtų būti pareikšti kaltinimai dėl 50 nužudymo ir 39 pasikėsinimo nužudyti atvejų per kovo 15-osios atakas.

Šias šiurpias nuotraukas tinkle „Twitter“ ji paskelbė 2015 metų gegužę, praėjus kelioms savaitėms po to, kai per IS džihadistų atakas Paryžiuje žuvo 130 žmonių.

50 metų Nacionalinio sambūrio (buvusio Nacionalinio fronto) lyderė, pernai pralaimėjusi Emmanueliui Macronui (Emanueliui Makronui) prezidento rinkimuose, dėl šių nuotraukų neteko savo teisinės neliečiamybės ir buvo apkaltinta „terorizmą ar žmogaus orumą žeminančių“ žinučių platinimu.  

Ketvirtadienį politikė tviteryje paskelbė gauto teismo nurodymo atlikti psichinę ekspertizę nuotrauką.

Rugsėjo 11 dienos teismo nutartyje reikalaujama „kuo griečiau“ atlikti šią ekspertizę ir nustatyti, ar politikė „gali suprasti pastabas ir atsakinėti į klausimus“.

„Tai – beprotybė, – piktinosi teisininkės išsilavinimą turinti M. Le Pen. – Šis režimas iš tiesų pradeda gąsdinti“.

M.Le Pen leido suprasti, kad jai iškelta byla yra dalis vyriausybės plano ją diskredituoti.

„Galvojau, kad viskas baigėsi. Bet ne! Už tai, kad tviterio žinutėse pasmerkiau „Daesh“ (IS) žiaurumus, „teisingumo sistema“ skiria man psichiatrinę ekspertizę! Kaip toli jie nueis?“, – piktinosi ji.

Žiaurias nuotraukas M. Le Pen paskelbė atsakydama vienam prancūzų žurnalistui, palyginusiam IS su jos partija. 

Vienoje iš nuotraukų buvo matyti IS nužudyto JAV žurnalisto Jameso Foley (Džeimso Foulio) kūnas be galvos, kitoje – tanko traiškomas vyras oranžinės spalvos kombinezonu, o trečioje – narve uždarytas ir gyvas sudegintas Jordanijos pilotas.

Prie socialiniame tinkle paskelbtų nuotraukų buvo prierašas „Tai yra „Daesh“ (arabiškas „Islamo valstybės“ akronimas). 

Kiek vėliau, paprašius nužudyto amerikiečio žurnalisto šeimai, kraštutinių dešiniųjų lyderė ištrynė jo nuotrauką.  Ji tvirtino nežinojusi, kas buvo pavaizduotas toje fotografijoje.

Jeigu teismas pripažins M. Le Pen kaltę, jai grės iki trejų metų laisvės atėmimo bausmė ir 75 tūkst. eurų bauda.

„Mes gavome teismo psichiatrų ekspertų pirminę išvadą konsultacijos metu, kad, susipažinę su pačiu tiriamuoju ir bylos aplinkybėmis, jie mano, kad jam (E.Anupraičiui) reikia atlikti stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę Utenos ekspertiniame skyriuje“, – BNS penktadienį sakė nužudymo bylos tyrimą kontroliuojanti Kauno apygardos prokuratūros prokurorė Auksė Lipkevičienė.

Ekspertai net nesiūlo ambulatorinės ekspertizės – jie mano, kad išsamiai reikti ištirti E.Anupraitį ir analizuoti visą bylos medžiagą.

Dabar proceso dalyviai informuojami apie būtinybę skirti ekspertizę. Jie gali pateikti klausimus ekspertus, rekomenduoti tyrimui konkrečius ekspertus. Išvadą dėl stacionarios ekspertizės pateikė Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno 1-asis teismo psichiatrijos skyrius.

Savo šeimos narių nužudymu įtariamas E.Anupraitis kovo 29 dieną buvo suimtas trims mėnesiams. Jis laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje. Kol kas apklausos nevykdomos, laukiama ekspertų išvadų.

Prokurorės prašymą tenkinęs Kauno apylinkės teismas sprendimą motyvavo tuo, jog įtariamasis kelias dienas slapstėsi nuo policijos pareigūnų.

,,Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad E.Anupraitis  ruošėsi išvykti iš Lietuvos. Ten anksčiau yra mokęsis ir turi ryšių. Yra pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje ir norėdamas išvengti jam gresiančios itin griežtos laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo pareigūnų ar teismo“, - suėmimo motyvus aiškino teisėjas Audrius Meilutis.

Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad vyras nepripažįsta savo kaltės, todėl, būdamas laisvėje, jis gali trukdyti procesui – paveikti liudytojus ar kitus asmenis, paslėpti ar sunaikinti daiktus, reikšmingus tyrimui.

Taip pat ikiteisminio tyrimo teisėjas A.Meilutis atsižvelgė į tai, kad E.Anupraitis buvo sulaikytas su ginklu, o nužudytiesiems padarytos daugybinės šaunamojo pobūdžio žaizdos.

,,Įtariamojo elgesys rodo jo pavojingumą visuomenei. Jis gali daryti naujus nusikaltimus, todėl būtina apsaugoti visuomenę nuo galimų grėsmių“, - sakė teisėjas.

Įtariamojo advokatas Valteris Alekna žurnalistams yra sakęs, kad E.Anupraitis  sako neatsimenantis įvykio aplinkybių, tačiau neneigia buvęs namuose nužudymo metu.

26-erių metų vyras įtariamas Kauno rajone nužudęs savo mamą, tėtį, senelę ir tėvo brolį. Jų kūnai su šautinėmis žaizdomis rasti name.

Įtariamojo senelis rastas sužeistas su šautine žaizda kojoje, jis paguldytas į ligoninę ir joje gydomas iki šiol. Jo sužalojimai kol kas kvalifikuojami kaip sunkūs, tačiau laukiama ekspertų išvadų, kurie tiksliau apibūdins sužalojimus. Senelis byloje pripažintas nukentėjusiuoju.

Teisėsaugos duomenimis, į aukas paleista ne mažiau kaip 21 šūvis.

Įtariamasis sulaikytas Marijampolės autobusų stotyje. Manoma, kad jis galėjo mėginti išvykti į užsienį. Su savimi įtariamasis turėjo savigynai jam išduotą šaunamąjį ginklą.