Pasak Lenkijos diplomatijos vadovo, tai būtų veiksmingesnis būdas padėti Ukrainai nei siųsti į jos teritoriją mokymo misiją.

„Lenkija apsvarstė Ukrainos prašymą dėl mokymų, tačiau priėjome išvadą, kad dalinį, sudarytą iš Lenkijoje gyvenančių karo prievolininkų ukrainiečių, būtų saugiau ir efektyviau parengti Lenkijoje, ir tai būtų tiesiog efektyvesnis būdas padėti Ukrainai“, – sakė ministras.

R. Sikorskis dalyvavo dvi dienas Prahoje vykusiame neformaliame Šiaurės Atlanto aljanso užsienio reikalų ministrų susitikime.

Lenkijos ministras taip pat sakė informavęs partnerius apie tęsiamas derybas su Ukraina dėl dvišalės saugumo sutarties. „Šios derybos vyksta sklandžiai“, – teigė R. Sikorskis. Jis pridūrė, jog tikimasi pasirašyti šią sutartį dar iki NATO viršūnių susitikimo Vašingtone šių metų liepos mėnesį.

NATO ministrų pokalbiai Prahoje buvo paskutinė proga tiesiogiai pasikeisti nuomonėmis prieš Aljanso viršūnių susitikimą. Pasak Lenkijos diplomatijos vadovo, derybos Prahoje priartino svarbius sprendimus, tarp kurių – aktyvesnis žinios apie būsimą Ukrainos narystę Aljanse propagavimas ir finansinės paramos Ukrainos gynybai mechanizmo sukūrimas, atsieisiantis apie 40 mlrd. dolerių per metus. JAV turėtų mokėti pusę šios sumos.

Lenkų diplomatijos vadovas nurodė, kad tai – atsakas į veiksmus, kuriuos jis pavadino Maskvos hibridiniu karu.

„Ką tik paskelbiau Lenkijos sprendimą, susijusį su Rusijos dalyvavimu hibridiniame kare prieš Europos Sąjungą, įskaitant Lenkiją: Rusijos diplomatų judėjimo mūsų šalyje apribojimą“, – sakė R. Sikorskis žurnalistams Briuselyje po susitikimo su ES kolegomis.

Jis pridūrė, kad „Rusijos ambasada netrukus gaus atitinkamą notą“.

Tai bus apribojimai tiek pačios ambasados, tiek Rusijos konsulinio personalo Lenkijoje atžvilgiu, informavo R. Sikorskis.

Pasak ministro, Rusijos diplomatai galės keliauti tik Mazovijoje – regione, apimančiame ir sostinę Varšuvą. Tuo metu Rusijos konsulinių įstaigų darbuotojai galės keliauti tik regionuose, prie kurių jie yra priskirti.

Apribojimai nepalies Rusijos ambasadoriaus Lenkijoje Sergejaus Andrejevo, pridūrė Lenkijos užsienio reikalų ministras.

Jis pažymėjo, kad Lenkija nėra pirmoji šalis, ėmusis tokių priemonių, ir išreiškė viltį, kad jos pavyzdžiu paseks ir kitos valstybės.

Diplomatijos vadovas pridūrė besitikintis, kad Rusija šiuos ribojimus supras kaip „labai rimtą perspėjimą“.

Rusijos užsienio reikalų ministerija kol kas nekomentavo Lenkijos sprendimo.

Tuo metu S. Andrejevas pareiškė, kad Rusijos ambasada „dar nebuvo apie tai oficialiai informuota“ ir kad „jokių paaiškinimų šiuo klausimu nebuvo pateikta“.

Neseniai Lenkija sulaikė kelis asmenis, įtariamus sabotažo išpuolių planavimu Rusijos saugumo tarnybų vardu, o prieš dvejus metus Varšuva paskelbė apie dešimčių rusų diplomatų išsiuntimą dėl šnipinėjimo.

Jis taip pat apibūdino Ukrainos energetikos sektoriaus situaciją kaip dramatišką, nes rusams pavyko sunaikinti 70 proc. ikikarinių Ukrainos elektrinių gamybinių pajėgumų.

„Jei jiems pavyks sunaikinti dar daugiau, daugelis Ukrainos vietovių bus nebetinkamos gyventi. Tai gali sukelti pabėgėlių bangą su visais iš to išplaukiančiais padariniais“, – sakė R. Sikorskis žurnalistams, pabrėždamas, kad kaip tik todėl labai svarbu perduoti Ukrainai oro gynybos sistemų, kurių Rusijos užpulta šalis prašo jau kelias savaites.

Vokietija yra „Patriot“ koalicijos lyderė. Ji paskelbė, kad atiduos vieną bateriją. Mes linkime jai sėkmės, mes ją palaikysime.

„Bet, deja, neišgirdau konkrečių deklaracijų. Situacija labai rimta, ji gali turėti labai skaudžių padarinių. Atsakomybė tenka tiems, kurie nesiima veiksmų“, – pabrėžė Lenkijos užsienio reikalų ministras. Pasak jo, ES šalys turi apie 100 oro gynybos sistemų, kurios labai praverstų Ukrainai. R. Sikorskio nuomone, ši ginkluotė neturėtų dulkėti „kur nors sandėliuose ar angaruose, kai ant Ukrainos byra Rusijos raketos ir dronai“.

Paklaustas, ar Lenkija pasiruošusi perduoti Ukrainai savo „Patriot“ sistemas, jis atsakė, kad „mūsų šalis turi tik dvi baterijas ir yra tiesioginio karinio pavojaus zonoje“.

„Viena iš Rusijos raketų nukrito už 10 km nuo mano namų. Tikiuosi, tai parodo, kad Lenkija negali atiduoti savo baterijų. Vokietija yra „Patriot“ koalicijos lyderė. Ji paskelbė, kad atiduos vieną bateriją. Mes linkime jai sėkmės, mes ją palaikysime“, – apibendrino R. Sikorskis.

Tai pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis.

„Mes turime atsakyti į pastarąją ataką prieš Ukrainą V. Putinui suprantama kalba: griežtindami sankcijas, kad jis negalėtų gaminti naujų ginklų iš kontrabandinių komponentų, ir perduodami Kyjivui didelio nuotolio raketas, kurios leis sunaikinti paleidimo įrenginius ir vadavietes“, – parašė trečiadienį platformoje „X“ Lenkijos diplomatijos vadovas.

Sausio 2 d. Rusijos kariuomenė vėl atakavo Ukrainą raketomis ir bepiločiais orlaiviais „Shahed“. Svarbiausias smūgio taikinys buvo Kyjivas. Rusai į Ukrainos sostinę paleido daug sparnuotųjų raketų, taip pat 10 hipergarsinių raketų „Kinžal“.

Iš viso Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 72 Rusijos raketas iš 99. Nors oro gynyba dirbo efektyviai, Kyjive ir daugelyje sričių žuvo žmonių.

2023 metų gruodžio 29 d. Rusijos kariuomenė surengė didžiausią masinę raketų ataką prieš Ukrainą, per kurią buvo paleista apie 110 įvairaus tipo raketų. Žuvo daugiau kaip 40 žmonių, iš jų 30 – Kyjive.