„Ankstesnės Ukrainos valdžios atitinkamas sprendimas buvo nukreiptas prieš savo tautą. Mes – už dvišalio oro susisiekimo atkūrimą“, – žurnalistams sakė Federacijos Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko.

„Kita vertus, tam prireiks išankstinių konsultacijų ir techninio pasirengimo“, – pridūrė ji.

Naujasis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai keistu pavadino tiesioginio oro susisiekimo su Rusija nebuvimą, nes tai, jo žodžiais, blogina Ukrainos skrydžių bendrovių veiklos rezultatus.

Tiesioginius reguliarius skrydžius tarp Ukrainos ir Rusijos Kijevas uždraudė 2015 metų lapkritį, tokį sprendimą paaiškindamas tuo, kad Rusija gali pasinaudodama Ukrainos oro erdve provokacijoms rengti.

Šių metų balandžio pradžioje Ukrainos vyriausybė uždraudė ir nereguliarius (užsakomuosius) skrydžius iš Rusijos ar į ją, išskyrus tuos, kurie būtini tarptautinių organizacijų misijų veiklai užtikrinti.

Netrukus Rusijos federalinė oro transporto agentūra („Rosaviacija“) pasiūlė Ukrainai surengti derybas dėl dvišalio oro susisiekimo atnaujinimo, tačiau atsakymo nesulaukė.

Kremlius pažadėjo išstudijuoti šį pasiūlymą. „Tai nauja iniciatyva. Žinoma, ji bus išstudijuota“, – žurnalistams sakė V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas.

V. Zelenskis pasiūlė Minske, kur vyksta trišalės kontaktinės grupės posėdžiai, surengti derybas dėl padėties Rytų Ukrainoje sureguliavimo, kuriose dalyvautų Budapešto memorandumą pasirašiusių šalių ir „Normandijos formato“ šalių lyderiai.

„Noriu kreiptis į RF prezidentą Vladimirą Putiną. Reikia pasikalbėti? Reikia. Aptarsime, kieno Krymas, ko ten, Donbase, nėra. Kompaniją pokalbiui siūlau tokią: aš, Jūs, JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May (Tereza Mei), Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas)“, – sakė Ukrainos prezidentas.

„Vieta? Galvoju, kad (Baltarusijos prezidentas) Aleksandras Grigorjevičius Lukašenka su malonumu priims mus su jumis Minske“, – sakoma V. Zelenskio kreipimesi, kuris pirmadienį buvo paskelbtas prezidentūros paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.

V. Zelenskis pabrėžė, kad Ukraina neatsisako jokių diplomatinių formatų situacijai Rytų Ukrainoje sureguliuoti.

Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas pareiškė šiuo metu nematantis Ukrainoje legitimių partnerių dvišaliam dialogui.

„Griežtai kalbant, šiandien ten nėra su kuo bendrauti. Daugelio jų valdžios organų legitimumas kelia didelių abejonių“, – D.Medvedevas sakė naujienų agentūrai „Interfax“ pasibaigusių žiemos olimpinių žaidynių sostinėje Sočyje.

„Jeigu laikytume vyriausybe žmones, kurie dėvėdami juodas kaukes ir ginkluoti Kalašnikovo automatais laksto po Kijevą, su tokia vyriausybe mums dirbti būtų sudėtinga“, – ironizavo premjeras.

D.Medvedevas pridūrė, jog jeigu Ukrainoje „atsiras normali šiuolaikiška valdžia, pagrįsta Ukrainos įstatymais ir konstitucija, būsime pasiruošė atnaujinti tokius santykius“.

Premjeras pakartojo, kad abejoja dabartinių Ukrainos valdžios struktūrų legitimumu, tačiau pažymėjo, kad tai yra jo asmeninė nuomonė.

„Kai kurie mūsų užsienio, Vakarų partneriai galvoja kitaip – jų nuomone, tie organai teisėti, – sakė D.Medvedevas. – Nežinau, kokią konstituciją ir kokius įstatymus jie skaitė, tačiau man atrodo, kad tai kažkokia suvokimo aberacija, kai tuo, kas legitimu, vadinama tai, kas iš esmės yra maišto rezultatas.“

Tuo metu Europos Sąjunga (ES) pripažįsta laikinai Ukrainos valstybės vadovo pareigas einančio Aukščiausiosios Rados pirmininko Oleksandro Turčynovo legitimumą, pirmadienį nurodė Europos Komisijos atstovas Olivier Bailly (Olivjė Beji).

"Pripažįstame procedūrą, pagal kurią ponas Turčynovas buvo įgaliotas vykdyti jam patikėtas pareigas", - O.Bailly sakė Briuselyje vykusioje spaudos konferencijoje.

Rusijos ekonomikos ministras pirmadienį perspėjo Ukrainą, kad Maskva padidins muitus iš tos šalies įvežamoms prekėms, jeigu Kijevas pasirašys sutartį su Europos Sąjunga (ES).

„Sakomе Ukrainai: jūs turite teisę elgtis savaip“, – ministras Aleksejus Uliukajevas sakė duodamas interviu Vokietijos verslo dienraščiui „Handelsblatt“ apie tokią sutartį.

„Tačiau tuomet būsime priversti padidinti importo muitus“, – pridūrė jis.

Rusija šiuo metu yra viena iš svarbiausių Ukrainos eksporto rinkų.

Pasak A.Uliukajevo, Ukraina priklauso Maskvos dominuojamai Nepriklausomų Valstybių Sandraugai (NVS), kurioje galioja laisvosios prekybos režimas, todėl Rusiją užplūstų neapmokestinamos prekės iš ES, jeigu Kijevas pasirašytų asociacijos sutartį su Bendrija.

Ankstesnės Ukrainos vyriausybės atsisakymas pasirašyti tokią sutartį su ES prieš tris mėnesius išprovokavo audringus proeuropietiškos opozicijos protestus ir kruvinus susirėmimus, galiausiai nulėmusius prezidento Viktoro Janukovyčiaus nuvertimą.

A.Uliukajevas atmetė galimybę, kad pasirašiusi asociacijos sutartį su ES Ukraina galėtų išlikti svarbia Rusijos prekybos partnere.

„Viena nesuderinama su kita“, – sakė ministras ir pridūrė, kad Maskva pasisako už „trišales derybas tarp Rusijos, ES ir Ukrainos“ šiuo klausimu.

A.Uliukajevas taip sakė, kad tolesnės Rusijos paskolos Ukrainai priklausys nuo būsimos šios šalies vyriausybės sudėties.

„Pirmiausia mums reikia žinoti, kas bus vyriausybėje, kokios programos ji laikysis ir kas bus ministras pirmininkas“, – pabrėžė jis.