Antrą kartą baus skaudžiau

Kaip pranešė Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Saulius Valiulis, didžiajai daliai kavinių ir barų savininkų leidimai terasoms buvo išduoti iki rugsėjo 30-osios.

Per septynias darbo dienas, tai yra iki spalio 10-osios, jų turėjo nelikti, priešingu atveju verslininkams grės baudos.

Pagal Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso 154 straipsnį, prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo 16 iki 30 eurų, pažeidimas, padarytas pakartotinai, – baudą nuo 30 iki 80 eurų.

Kontrolieriai ne tik skirs baudas, bet ir pareikalaus nugriauti terasą per penkias darbo dienas.

Jei kavinės savininkas šio reikalavimo nepaisys, turės susimokėti didesnę baudą.

Pasak S.Valiulio, itin probleminės vietos – Žvejų, Herkaus Manto gatvės, M.Mažvydo alėja.

Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vyriausiosios specialistės Agnės Varpučinskaitės žodžiais, šiemet dviejų kavinių terasos stovėjo nelegaliai.

"Tai – vienas restoranas Žvejų gatvėje ir kavinė Herkaus Manto gatvėje. Jų savininkams skyrėme baudas ir paprašėme atlikti tyrimą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos. Tyrimas vis dar vyksta, todėl oficialaus atsakymo dėl sprendimo iš inspekcijos nesame gavę", – paaiškino A.Varpučinskaitė.

Patikrinimo metu minėtose įstaigose kontrolieriai nesilankys, nes jų priežiūra patikėta kitai institucijai.

Dėl leidimo – į NŽT

Šį pavasarį lauko kavinių verslo atstovai, norintys išsiimti leidimus, susidūrė su trukdžiais.

Mat pagal 2018-ųjų liepą įsigaliojusią tvarką leidimus sudėtingesniems statiniams ant valstybinės žemės uždrausta išduoti savivaldybėms.

Tokie leidimai patikėti Nacionalinei žemės tarnybai.

Tai liečia lauko terasas, kurios įrengiamos ant pakylos, su laikinomis sienomis.

Alternatyva – laikinas įrenginys, tačiau Klaipėdos valdininkų siūlymas kėdes ir stalus statyti prie kavinės tiesiai ant žemės ne visiems verslininkams priimtinas.

Alternatyva – laikinas įrenginys, tačiau Klaipėdos valdininkų siūlymas kėdes ir stalus statyti prie kavinės tiesiai ant žemės ne visiems verslininkams priimtinas.

Kaip teigė Klaipėdos savivaldybės Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Rimantas Armonas, naujoji tvarka supainiojo verslininkus ir apsunkino savivaldybės tarnautojų darbą.

Dabar laikino statinio savininkas turi kreiptis ir į Nacionalinę žemės tarnybą, ir į savivaldybę.

"Savivaldybės administracijos leidimas aptarnavimo vietoms išplėsti vis dėlto būtų reikalingas, bet iš pradžių verslo atstovas turėtų gauti Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą valstybinėje žemėje statyti laikiną statinį", – patikslino pašnekovas.

Pasigedo aiškumo

Laikino statinio sąvoką apibrėžia įstatymas, tačiau jame esą trūksta tikslumo.

Laikinas statinys ar įrenginys – turėtų nustatyti kitos atsakingos institucijos.

"Čia visiško aiškumo nėra. Mūsų skyrius statybos klausimų nesprendžia", – atkreipė dėmesį R.Armonas.

Naująja tvarka verslininkai skatinami neužgriozdinti miesto gatvių papildomais statiniais.

Paprastiems įrenginiams (nedidelėms pakyloms, staliukams ir skėčiams) galioja senoji tvarka.

Kai kurie uostamiesčio kavinių savininkai leidimus terasoms turi išsiėmę ir iki spalio pabaigos.

Tačiau iki šiol Klaipėdos savivaldybė neišdavė nė vieno leidimo laikinam statiniui įrengti.

Dienraštis praėjusią savaitę rašė apie Herkaus Manto gatvėje bei senamiestyje dienas leidžiančią moterį, apsikrovusią maišais ir kartkartėmis besikalbančią su savimi.

Praeiviai su nerimu stebi benamę, kuri neelgetauja – tarp visų jos maišų nėra jokio indelio pinigams mesti, ji nesėdi atkišusi rankos.

Valgo, geria iš butelio, kurį slepia maišelyje, peša cigaretę po cigaretės.

Valgo, geria iš butelio, kurį slepia maišelyje, peša cigaretę po cigaretės.

Situacija ėmė domėtis Viešosios tvarkos skyriaus atstovai kartu su Klaipėdos nakvynės namų socialine darbuotoja, atsakinga už intensyvią krizių įveikimo pagalbą įvykio vietoje.

Kaip paaiškėjo, moteriai 47-eri (gimusi 1972 m.), ilgą laiką ji dirbo Didžiojoje Britanijoje.

Susirgusi prieš ketverius metus, ji buvo priversta sugrįžti į Lietuvą, kur gyvenimas irgi nelepino.

Benamės žodžiais, vieną vakarą iš jos buvo atimta rankinė su dokumentais.

Į policiją moteris nesikreipė, todėl iki šiol neturi paso ir jokios galimybės užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Tačiau esą vis dar gauna pašalpą iš Anglijos.

Nelaimėlės vaikai gyvena užsienyje, iš turimų artimųjų Lietuvoje liko tik anyta, su kuria nebendrauja.

Kadangi neturi namų, dienas leidžia ir miega gatvėje.

"Žmogus be dokumentų", – liūdną tiesą konstatavo Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Saulius Valiulis.

Nakvynės namų darbuotoja krizinėje situacijoje atsidūrusiai moteriai pasiūlė pranešti policijai apie pavogtą asmens dokumentą ir nuvykti į Klaipėdos miesto socialinės paramos centrą.

Nakvynės namų darbuotoja krizinėje situacijoje atsidūrusiai moteriai pasiūlė pranešti policijai apie pavogtą asmens dokumentą ir nuvykti į Klaipėdos miesto socialinės paramos centrą.

Į Nakvynės namus nakčiai ji gali būti priimama ir be paso.

Anot S.Valiulio, moteris pokalbio metu tikino informuosianti policijos pareigūnus apie dingusį pasą, pažadėjo socializuotis.

Tačiau, kaip pirmadienį informavo Klaipėdos nakvynės namų darbuotoja, įstaigoje ši benamė taip ir nepasirodė.

Demokratinėje, laisvoje šalyje žmogus gali elgtis kaip tinkamas, svarbu, kad netrikdytų viešosios rimties ir netrukdytų aplinkiniams. Tad estetinį miesto vaizdą gadinanti moteris lyg ir nepažeidžia jokių taisyklių ar įstatymų.

Valdininkų žiniomis, Klaipėdoje dabar yra apie 30 asmenų, kurie neturi pastogės, daugelis jų vengia ir Nakvynės namų.

Dažniausiai pagalbos jie nepriima todėl, kad į Nakvynės namus įleidžiami tik blaivūs žmonės.

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus iniciatyva uostamiestyje vyko akcija, skirta atkreipti vairuotojų dėmesį į ženklą, leidžiantį palikti automobilį stovėjimo aikštelėje tik ribotą laiką (529 kelio ženklas „Stovėjimo ribotą laiką vieta“). Nepaisyti šio ženklo gali tik neįgalieji. 

Tokioje vietoje mašiną paliekantys vairuotojai privalo pažymėti laikroduke atvykimo laiką tam, kad reikalui esant pareigūnai galėtų fiksuoti stovėjimo trukmę.

Už šio reikalavimo nevykdymą pažeidėjams numatyta atsakomybė. 

Kaip informavo Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Saulius Valiulis, uostamiestyje apstu nekultūringų vairuotojų – pareigūnai už automobilio priekinio stiklo valytuvų paliko daugiau nei 140 įspėjamųjų lapelių.

Tik vienas vairuotojas pasielgė atsakingai ir ant prietaisų skydelio buvo nurodęs laiką, kada pastatė mašiną.

Dar du automobilių savininkai patikrinimo metu nubausti, nes stovėjo prie geltonos linijos.

Pareigūnai dirbo Vilties gatvėje prie Respublikinės Klaipėdos ligoninės, Priestočio gatvėje prie parduotuvės „Iki“ ir Herkaus Manto gatvėje prie „Maximos“. 

Dalis vairuotojų tikino nežiną, kur įsigyti atvykimo laiką nurodančius laikrodukus. Pasak S.Valiulio, šių prekių galima rasti mašinos detalių pardavimo centruose.  

Pagal LR Administracinių nusižengimų kodekso 417 str. sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 iki 90 eurų.

Ateityje tokių akcijų bus daugiau. Jų metu Klaipėdos savivaldybės kontrolieriai vairuotojams žada nemokamai išdalyti apie tūkstantį atvykimo laiką nurodančių laikrodukų.

Klaipėdiečių akys užkliuvo už ant suoliuko patogiai susirangiusio, miegančio žmogaus.

Aplink jį mėtėsi šiukšlės, plastikiniai maišeliai, kartono dėžės ir maisto atliekos.

Pasirodo, įsikurti reprezentacinėje miesto erdvėje panoro du socialiai remtini asmenys.

Vaizdą įamžinę klaipėdiečiai suskubo juo pasidalyti socialiniuose tinkluose.

"Vieną jaukiausių senamiesčio vietų – Karlskronos skverą šią vasarą okupavo "naujakuriai". Dienas jie leidžia ant suoliukų po medžiais. Ten jie maitinasi, palieka maisto atliekų. Turbūt ir utėlių. Tualetas kartu su miegamuoju – artimiausiuose krūmuose", – feisbuke viešai piktinosi klaipėdietė.

Uostamiesčio savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Saulius Valiulis sakė, kad šie asmenys viešosios tvarkos prižiūrėtojams žinomi.

"Buvome nuvykę į vietą, aikštėje buvo įsitaisę du benamiai. Kad būtų patogiau miegoti, jie buvo prisinešę kartoninių dėžių. Pasiūlėme jiems socialinę pagalbą, tačiau žmonės jos kategoriškai atsisakė", – kalbėjo S.Valiulis.

Pasak poskyrio vedėjo, vienas benamių tikino neseniai išėjęs iš įkalinimo įstaigos, tad neturi nuolatinės gyvenamosios vietos.

Žmogus dažniausiai nakvoja arba mieste, arba garaže, tačiau netrukus planuoja išvykti į Vokietiją, kur gyvena jo sesuo.

Poskyrio vedėjo teigimu, žmonės buvo sudrausminti ir nedelsdami pasišalino.

Šiuo metu aikštė jau sutvarkyta, tačiau, siekiant išvengti panašių situacijų, teritoriją ir toliau stebės viešosios tvarkos specialistai.

Naikupės gatvėje, 16-ojo daugiabučio kieme, senyvo amžiaus vyras apjuosė nedidelį lopinėlį žemės spygliuota viela ir čia pat pasodino medžių. Tam jis negavo nei gyventojų, nei atsakingų institucijų palaiminimo.

Dėl savo vaikų saugumo sunerimę gyventojai kreipėsi į Žvejybos uosto rajono bendruomenės pirmininkę Rasą Senkienę. Ji, dar balandį surinkusi žmonių skundus, susitiko su Klaipėdos savivaldybės atstovais ir paragino spręsti problemą.

Kaip teigė Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Saulius Valiulis, praėjusią savaitę nelegalaus statinio neliko. Dabar bus sprendžiama, ką daryti su medžiais, kurie pasodinti nesuderinus naujų želdinių su savivaldybe.

"Kai tų medelių savininkas mums parašys paaiškinimą, tada ir spręsime, ką daryti", – sakė S.Valiulis.

Savivaldybės tarybos patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų. Administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 140 iki 600 eurų.

Tiesa, piniginės baudos kontrolieriai senjorui neskyrė, kad reikalai pajudėtų, pakako žodinio įspėjimo.

Užstoja saulę

Prasidėjus šiltajam sezonui, į Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių ėmė plaukti skundai dėl kaimynų saviveiklos.

Gyventojai piktinasi, kad šalia esančio sklypo medžiai jiems užstoja saulę, sukuria didelį pavėsį arba dar blogiau – suvešėjusi gyvatvorė trukdo eismui.

"Gauti pranešimai iš Serviso, Jaunystės gatvių. Žmonės skundžiasi, kad į gatvę lenda gyvatvorės, seni medžiai, todėl yra nesaugu. Taip pat sulaukėme skundų iš Melnragės gatvės, kad gyvatvorė užaugo iki 3–4 m ir užstoja kaimynams saulę, esą vaikams nepatogu ruošti pamokas. Kol medžiai maži – problemų nėra. Bet žmonės nepagalvoja, kad tas medis užaugs. Vėliau jo neprižiūri, negeni, todėl sukelia aplinkiniams nepatogumų", – dėstė Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Saulius Valiulis.

Padės išvengti ginčų

Iki šiol želdinių sodinimo reikalavimuose konkrečių leistinų atstumų iki kaimyninio sklypo ribos nebuvo. Tačiau situacija pasikeitė.

Praėjusią savaitę aplinkos ministras Kęstutis Mažeika patikslino prieš 12 metų patvirtintas Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisykles.

Jų priede nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu.

Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas S.Valiulis prognozavo, kad šie pokyčiai sklypų savininkams padės išvengti tarpusavio ginčų.

Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių – ne arčiau kaip už 3 m.

Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.

Kaimyninius sklypus skiriančią gyvatvorę, formuojamą iki 2 m aukščio, iš pietinės pusės galima sodinti ne arčiau kaip už 1 m, o formuojamą iki 1,3 m aukščio iš visų pusių galima sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.

Pokyčių – ir daugiau

Pasak S.Valiulio, už taisyklių nepaisymą numatytos piniginės baudos fiziniams asmenims nuo 30 iki 120 eurų, juridiniams – nuo 60 iki 140 eurų.

Tiesa, sodininkų bendrijose iškilusias problemas sprendžia tos bendrijos pirmininkas.

Anot Aplinkos ministerijos, naujos yra ir nuostatos apie želdinių sodinimą per visuomenines akcijas ar talkas.

Jų metu leidžiama netaikyti nustatytų sodmenų kokybės reikalavimų lapuočiams ir spygliuočiams medžiams, kai jie sodinami valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje ir jeigu jų sodinimo organizatorius raštu susitaria su savivaldybe ar seniūnija arba tos žemės valdytoju ar naudotoju dėl sodinamų želdinių kiekio, rūšies, sodinimo laiko, vietos, pasodintų želdinių priežiūros ir tvarkymo.

Daugeliui neigiamas emocijas keliantys ir viešąją tvarką trikdantys vargetos visai suįžūlėjo. Tai savo kailiu patyrė senamiestyje gyvenantis Audrius.

"Stabtelėjau prie parduotuvės Turgaus gatvėje, kai pamačiau į mane pavojingai artėjantį žmogų. Vos pastovėjo ant kojų, kažką neaiškiai vebleno, pamaniau, gal reikia pagalbos. Ruošiausi išlipti, kai jis visu kūnu užgriuvo ant priekinės automobilio pusės veidu į stiklą. Visiškai nesiorientavo, kur yra ir ką daro. Neapsikentęs ėmiau šaukti, kad pasitrauktų", – apie nemalonų susidūrimą pasakojo pašnekovas.

Staiga girtuoklis atsitokėjo ir vargais negalais nušliaužė į parduotuvę.

Pasinaudojęs proga vairuotojas greitai pasišalino.

Tuo mūsų galios ir baigiasi. Bausti girtuoklį, kuris yra nemokus, nėra prasmės.

"Tas žmogus bet kada galėjo sugrįžti, atrodė visiškai neprognozuojamas, matyt, pristigo alkoholio. Nauja mašina buvo nesmarkiai aplamdyta. Ir ką padarysi? Kokia prasmė kviesti policiją? Pikčiausia tai, kad tie veltėdžiai gali daryti, ką tik nori, jokios taisyklės jiems negalioja", – apmaudavo Audrius.

Klaipėdos savivaldybė Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Saulius Valiulis teigė, kad reidai, siekiant sudrausminti miesto vargetas, vyksta kiekvieną savaitę.

Tačiau tenka pripažinti, kad šiuo klausimu bejėgiai ir viešosios tvarkos gynėjai, ir policijos pareigūnai.

Esą daugiausia, ką galima padaryti besibūriuojantiems prie prekybos centrų benamiams, – tai uždrausti prašyti išmaldos.

"Tuo mūsų galios ir baigiasi. Bausti girtuoklį, kuris yra nemokus, nėra prasmės. Nebus jokio poveikio", – tikino S.Valiulis.

Jo žodžiais, nukentėjęs vairuotojas teoriškai galėjo iškviesti policiją, tačiau to nauda – išties abejotina.

"Nakvynės namai girtų benamių nepriima, o jie ir patys nenori ten eiti. Sako, toks mano gyvenimo būdas. Tai socialinė daugelio pasaulio miestų problema, kurią spręsti turėtų miesto vadovai. Nes tas vaizdelis erzina aplinkinius. Kai M.Mažvydo alėjoje buvo įrengtos grotos, problema išsisprendė", – darė išvadas pašnekovas.

Pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnį – Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarką Lietuvoje draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims.

Pasak S.Valiulio, pardavėjos turėtų laikytis įstatymo ir neaptarnauti įkaušusių žmonių.

Interneto socialiniuose tinkluose klaipėdietis pasidalijo video medžiaga, kurioje matyti teršiama teritorija. Šiukšlintojams internautai negailėjo riebios kritikos.

Dėl nelegalaus sąvartyno klaipėdiečiai jau anksčiau kreipėsi į Klaipėdos savivaldybę, tačiau kol kas jokios reakcijos esą nesulaukė.

Pirmadienį Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Saulius Valiulis žadėjo, kad kontrolieriai  nuvyks į vietą ir įvertins situaciją.

Informuotas buvo ir Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Romualdas Dužinas. Pirmadienį popiet viršininkas teigė, kad aplinkosaugininkai vis dar ieško kaltininkų. Teritoriją bus liepta sutvarkyti.

Viešosios tvarkos sergėtojai nusitaikė į mokinius. Pirmadienį keturi nepilnamečiai pareigūnams turėjo pasiaiškinti, kodėl rūkė cigaretes.

Dar du vaikinai bus baudžiami už alkoholio vartojimą viešumoje.

"Kartu su pareigūnais surengėme patikrinimą, orientuotą į jaunimo elgesį rugsėjo 3 dieną. Buvo aplankytos jų mėgstamos susibūrimo vietos, nuvykome į Melnragės paplūdimio kopas, vaikščiojome po senamiestį, prie "Švyturio" arenos, kur vyko renginys", – pasakojo Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Saulius Valiulis.

Senamiestyje pagauti trys cigaretes rūkę šešiolikmečiai, prie "Švyturio" arenos – dar vienas. 

Rūkalių pasiteisinimai – vis tokie patys, kad cigaretes traukė pirmą kartą norėdami pabandyti.

Tokios kalbos tikrintojams kaskart sukelia juoką.

"Apie vaikų elgesį bus pranešta tėvams, manau, jie ir apsispręs, kaip į tai reaguoti", – sakė S.Valiulis.

Surinkus medžiagą rūkiusiems šešiolikmečiams bus surašyti administracinio nusižengimo protokolai, jų bylas nagrinės teismas.

"Teismas priims sprendimą – skirti įspėjimą, žodinę pastabą ar baudą", – sakė S.Valiulis.

Tą patį vakarą įtarimų kontrolieriams sukėlė ant Jono kalnelio besilinksminę jaunuoliai.

Paaiškėjo, kad 25–26 metų vaikinai išgėrinėjo alų, jiems surašyti administracinio nusižengimo protokolai.

"Šiaip, kalbant apie pažeidimus, vakaras nebuvo labai išsiskiriantis. Darbą užbaigėme 22 val.", – akcentavo vedėjas.   

Pašnekovas pastebėjo, kad, priešingai nei anksčiau, paplūdimiuose vakarais jaunuoliai masiškai nebegeria alkoholio, pastarąjį pakeitė kava.

Reido metu atkreiptas dėmesys ir į gyventojų skundus dėl automobiliais užstatytos Žvejų gatvės.

Fiksuota 12 pažeidėjų, kurie paliko savo automobilius prie sustoti draudžiančio ženklo.

Naktiniuose baruose alkoholio pardavimo atvejų nustatyta nebuvo.

Iki 22 val. kavinių ir barų lauko terasose turi nebegroti muzika, todėl vieno baro savininkai buvo įspėti dėl triukšmo. 

Rugsėjį viešosios tvarkos specialistai planuoja ir daugiau naktinių patikrinimų.

Reikalavo gelbėti nuo giedorių

Ko gero, Klaipėdos savivaldybės valdininkų būryje labiausiai miestiečių bėdas jaučia Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai. Juos kasdien pasiekia pluoštas klaipėdiečių skundų.

Sulaukiama ir nemažai skambučių, kai žmonės gyvai reiškia pasipiktinimą gyvenimo negerovėmis ir prašo šias problemas išspręsti.

Dauguma nusiskundimų yra pagrįsti ir visiškai rimti.

Tačiau būna dienų, kai pilką savivaldybės darbuotojų kasdienybę paįvairina netikėti pareiškimai bei reikalavimai nedelsiant imtis priemonių ir nubausti kaltuosius.

Kartais tokių pareiškimų siužetai valdininkus ne tik nustebina, bet ir pribloškia.

Viena tokių netikėtų nusiskundimų temų yra susijusi su naminiais paukščiais mieste, dažniausiai – vištomis bei gaidžiais.

"Mano kaimynas nusipirko gaidį, kuris pradeda giedoti ir pažadina visus daugiabučiame name gyvenančius žmones apie penktą valandą ryto ir neleidžia mums miegoti. Padėkite, gelbėkite mus nuo gaidžio, prašome užtikrinti ramybę nakties miego metu", – rašė vieno namo gyventoja.

Sklype sulesė gėles?

Kaimynų kieme laikomas vištų pulkas su gaidžiu susilaukė ir Aušrinės gatvėje gyvenančių klaipėdiečių pykčio.

Jie irgi prašė tramdyti anksti ryte pragystantį gaidį, nes savo šaižiu balsu paukštis trukdo daugiabučio namo gyventojų poilsį.

Dar vienas vištų nemėgstantis ir pajūryje namą turintis klaipėdietis apskundė naminių paukščių šeimininką teigdamas, kad sparnuočiai vaikštinėja po jo sklypą ir lesa gėles.

Susiruošę patikrinti šiame laiške nurodytų faktų savivaldybės darbuotojai išvydo idilišką vaizdelį: pro šeimininko paliktus atvirus kiemo vartelius būrys vištyčių ištrepsėjo į čia pat esantį miškelį ir taikiai po jį vaikštinėdamos lesiojo ką rasdamos.

Skundo tikrintojams nebuvo panašu, kad taip pažeidžiamos kažkurio kaimyno teisės.

Tarpusavyje šį sparnuočių pulką praminę Melnragės laukinėmis vištomis savivaldybės darbuotojai pasistengė užglaistyti kaimynų konfliktą.

Pasipiktino įžūliu balandžiu

Klaipėdiečių pyktį kelia ne tik naminiai paukščiai, dalis jų nemėgsta ir laukinių sparnuočių, o pirmiausia – balandžių.

Vieną pilnaties dieną beveik visais savivaldybės telefono numeriais skambino įpykusi moteris.

Kai rado pasiryžusį ją išklausyti žmogų, moteris išsiliejo. Ji piktinosi kalbėjusi su ne vienu valdininku, bet nė vienas nepažadėjęs jai padėti paprastu reikalu.

Esą klaipėdietė stoviniavusi autobusų stotelėje, kai įžūlus balandis apdergė ją nuo stotelės paviljono stogelio.

Moteris labai rimtai aiškino, jog ne kas kitas, o savivaldybės darbuotojai privalo pasirūpinti, kad balandžiai taip nebesielgtų.

Visiškai ramiai išklausęs moters skundą valdininkas pažadėjo asmeniškai išbaidyti balandžius ir užtikrinti jos bei kitų autobusų laukiančių žmonių saugumą.

Panašių pageidavimų turėjo vieno daugiabučio namo pirmininkė.

Ji pranešė, kad bendrojo naudojimo balkone apsigyveno balandžiai, jie visur dergia, o jų išmatos drimba nuo balkonų žemyn.

"Moteris, ko gero, norėjo, kad savivaldybės darbuotojai ateitų kuopti daugiabučiame name susikaupusio paukščių mėšlo, nes skambino į Viešosios tvarkos skyrių. Turbūt jai pasirodė, kad šio skyriaus darbuotojai tuo ir užsiima. Teko jai priminti, kad namo gyventojai yra ir bendrojo naudojimo patalpų bendraturčiai, o pirmininkė turi užtikrinti švarą ir tvarką, priešingu atveju būtent mūsų skyriaus darbuotojai gali jai skirti baudą", – pasakojo Administracinių pažeidimų tyrimo poskyrio vyriausiasis specialistas Vigantas Danilavičius.

Moteris, ko gero, norėjo, kad savivaldybės darbuotojai ateitų kuopti daugiabučiame name susikaupusio paukščių mėšlo.

Katinai per garsiai staugia

Ne mažiau aistrų tarp kaimynų kyla dėl kačių.

Kartą Klevų gatvės gyventoja apskundė kaimynę, kuri panaudotą kačių kraiką iškratė kieme ant tako. Ji taip daranti jau seniai ir nuolat.

Vaikščioti per kačių išmatas – nemalonu ir nehigieniška.

Skundo autorė prisipažino, kad situacija ne tik nemaloni, bet ir delikati, mat moteris nenori pati bartis su greta gyvenančia kaimyne.

Todėl ir paprašė valdininkų jos neišduoti, nes žino, jog ši kačių mylėtoja gali ne juokais užsirūstinti.

Debreceno gatvėje gyvenanti klaipėdietė apskundė vienu aukštu aukščiau gyvenančius kaimynus, kurie namuose laiko kelis katinus.

Esą šie gyvūnai vakarais ir naktimis lakstydami ir staugdami kelia triukšmą ir neleidžia ilsėtis bei migdyti vaikus.

Įsiutino religinė fanatikė

Kauno gatvės vieno namo gyventojai apskundė nesveikai religingą savo kaimynę, kuri aprašinėjo religinio turinio tekstais skelbimų lentos rėmą, skydinių dureles ir kitas bendrojo naudojimo vietas.

Gyventojai piktinosi, kad nuolat tenka valyti šiuos užrašus, o jų ir vėl atsiranda.

Kaimynai prašė moters taip nebesielgti, bet šiuos tekstus ji kaskart atnaujina vis didesnėmis raidėmis.

Kaimynų pyktį didino ir faktas, kad laiptinė buvo neseniai suremontuota, o gražiuoju susitarti su religine fanatike nesisekė.

Būta ir pilietiškų klaipėdiečių skundo dėl nesuprantamų užrašų pačiame miesto centre.

Skundo autorius piktinosi Herkaus Manto gatvėje, šalia knygyno, atsiradusios kavinės reklama.

Esą visa tai parašyta kinų hieroglifais, kurių nė vieno neįmanoma suprasti.

Klevų gatvės gyventojai apskundė vieną senyvo amžiaus moterį, kuri sukasė žolyną ir pavertė jį savo daržu.

"Ši moteris jau trečius metus varpo žemę, kur sugalvoja, naikina žolynus prie gatvės valstybinėje žemėje, augina ten kopūstus, burokus ir kitas daržoves. Minėta pensininkė vairuoja automobilį, turi savo sodo sklypą už miesto. Užuot ten auginusi daržoves, ji tai daro prie pat gatvės ir parduoda jas prie parduotuvės, taip nuodydama žmones, nes prie gatvės auginti augalai yra nevalgomi", – piktinosi gyventojai.

Tualetas virto būstu

Klaipėdiečių pasipiktinimą sukėlė ir benamiai, okupavę Sąjūdžio parke ir aikštelėje prie naujosios perkėlos įrengtus neįgaliesiems skirtus biotualetus.

Valkatos atsitempia į tualetus savo mantą, užsidaro ir nieko neįleidžia.

Iš pirmo žvilgsnio komiška situacija yra visai rimta, gamtos prispirtas žmogus jaučiasi nepatogiai besilauždamas į žmogaus namais tapusią išvietę.

Savivaldybės darbuotojai nusprendė patikrinti, ar informacija tikra, ir rado benamių skudurų šiuose tualetuose, bet jų pačių viduje nebuvo.

Ko gero, į būstą benamiai pareina tik vakare.

Nuo lubų varvėjo medus

Dar vienas toks laisvo oro direktorius bene trejus metus gyvena po Naujosios Uosto gatvės namo laiptinės laiptais.

Jauno amžiaus, darbingas vyras nepaiso žmonių nepasitenkinimo.

Kalbinamas jis tikina gyvenantis taip, kaip jam patinka, buveinė jį visiškai tenkina, tad ieškotis normalaus būsto jis sakė nė neketinantis. Toks esąs jo pasirinkimas.

Nakvynės namų darbuotojų kvietimas nusiprausti, išsiskalbti rūbus ir pasišildyti jo nesuviliojo.

Kartą savivaldybės darbuotojai pamanė turintys reikalų su ne viso proto žmogumi, kuris tvirtino, kad pro angą lubose, kur tvirtinamas šviestuvas, į jo namus varva medus.

Bet kai Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai apsilankė pas pareiškėją, paaiškėjo, kad jis nemelavo.

Pasibeldę į aukštu aukščiau esančio buto duris valdininkai rado ten du brolius: viduryje kambario iš korių sukančius medų. Visos kambario grindys buvo aptekėjusios medumi.

Vienas šio vaizdo liudininkų tikino po to medaus iš nepažįstamų pardavėjų nebeperkantis.

Atlieka taikdarių misiją

"Turime visiškai rimtai reaguoti į kiekvieną skundą, kad ir kaip juokingai jis skamba. Neretai kalbamės vienu metu ir su skundo autoriais, ir su tais, kuriuos jie apskundė. Dažniausiai pokalbis prasideda pakeltu tonu, bet mes stengiamės nuraminti abi puses. Mūsų misija – taikdariška", – atviravo Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Saulius Valiulis.

Klaipėdos švaros ir tvarkos taisyklės neleidžia mieste laikyti naminių paukščių.

Todėl valdininkams teko apie tai pranešti gaidžių ir vištų šeimininkams ir duoti jiems laiko perekšlėms išgabenti.

"Vieni laiko papūgas, kitiems labiau patinka vištos. Gal dar kokį kiaušinį padeda, ir naudos iš tokio paukštelio daugiau... Svarbu, kad kaimynai nesiskųstų", – ironizavo S.Valiulis.