Užkaltais langais ir akylai saugomas – toks avarinės būklės Viršuliškių daugiabutis stovės nebeilgai. Balsų dauguma gyventojai sutiko su savivaldybės siūlymu namą atstatyti.

Dabar bus ieškomas darbų rangovas, kuris turi paskaičiuoti sumą už kiek pavyks namą atstatyti.

Senus, gaisro nuniokotus ar kitaip pažeistus daugiabučius Aplinkos ministerija siūlo nebe atstatyti, o griauti.

„Yra pastatų, kurie griautini arba dešimtmečius neprižiūrėti“, – sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vilnietis Raimundas gyvena sovietmečiu statytame daugiabutyje. Nors name jau keista santechnika, koridoriaus langai ir durys, tvarkyti dar yra ką.

„Yra čia tokių klausimų. Durys, slenksčiai supuvę. Eini, linksta. Sako, kad keis“, – kalbėjo vilnietis Raimundas.

Kadangi pastatas renovacijos nesulaukia, Raimundas palaiko ministro idėją namą išvis griauti.

„Lengviau nugriauti ir naują pastatyti. Pigiau išeitų negu renovuoti“, – sakė vilnietis Raimundas.

Raimundo kaimynas – prieš grandiozines permainas.

„Nesąmones sugalvojo. Kur žmonės gyvens, jei nuvers namus? Tegul verčia šiukšlynus“, – piktinosi vilnietis Pranas.

Aplinkos ministras aiškino, kad sovietinės senienos liks, o grius dar senesni carinių laikų namai. Bet čia pat priduria: ką griauti, ko ne, spręs pačios savivaldybės.

„Reikės šimtaprocentinio gyventojų sutikimo arba savivaldybė tai paskelbia avariniu ir pavojingu būstu“, – teigė aplinkos ministras.

„Konstitucija gina privačią nuosavybę, prievarta iškeldinti gyventojų nepavyktų. Ar būtų finansinių išteklių tiek, kad tuos senus statinius griauti ir pradėti statyti naujus?“ – svarstė statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas.

Anot ministro, užduotis teks savivaldybėms ir parūpinti laikiną būstą, ir sugalvoti, kaip žmones įtikinti namus griauti.

„Galbūt didinti aukštingumą tose vietose, taip pritraukiant papildomas investicijas. Ne tik gyventojų pinigais, bet ir vystytojų pinigais būtų pritraukta“, – kalbėjo S. Gentvilas.

Ekspertas sakė – atsisveikinti su senais namais bus patrauklu, jei valdžia sukurs paskatą gyventojams įgyti teisę į žemės nuosavybę, ko dabar nėra, nes žemė – valstybinė.

„Valdžia turėtų suprasti, kad sovietiniai rajonai turi vertę, bet ji – ne pastatuose, architektūroje, net ne geriausiai suremontuotuose butukuose, vertė – žemėje. Ir kad žemės vertė būtų išnaudota, reikia formuoti sklypus, kas nebuvo Lietuvoje padaryta per 34 metus“, – teigė geresnio reguliavimo patariamosios tarybos narys Dovydas Vitkauskas.

Valdžia turėtų suprasti, kad sovietiniai rajonai turi vertę, bet ji – ne pastatuose, architektūroje, net ne geriausiai suremontuotuose butukuose, vertė – žemėje.

Ekspertas teigė, kad namų griovimas – įstrigusios renovacijos pasekmė.

„Renovacija tikrai vyksta ne taip, kaip norėtųsi ir renovacija vyksta nebūtinai blogiausių pastatų. Todėl, kad palikta žmonių iniciatyvai, organizuotumui, o kaip taisyklė, blogiausiuose pastatuose žmonės sunkiai susitaria“, – sakė šilumos asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.

Šiuo metu renovuota per 3750 daugiabučių – 13 proc. visų daugiabučių šalyje. Statybininkai siūlo keisti renovacijos modelį iš esmės.

„Reikia peržiūrėti schemą ir šilumos tiekėjus įtraukti į renovacijos procesą. Ieškoti paskatų, kad jie norėtų dalyvauti, prisidėtų finansais“, – kalbėjo D. Gedvilas.

Aplinkos ministerija parengti namų griovimo įstatymo pataisas žada iki rudens.

Kuo geresni nauji?

Pradėkime iš toliau ir truputį pasinerkime į fiziką.

Liftas veikia atsvaro principu. „Kai žmonės sulipa į kabiną, liftas turi naudoti stabdymo jėgą jam leidžiantis. Jeigu liftas tuščias, atsvarai reikia daugiau stabdymo jėgos, jam kylant. Tą suvokdami žinome, kad tuo metu, kai stabdoma, senuose liftuose energija naudojama stabdžiams. Taip iššvaistoma energija. Šiuolaikiniuose liftuose naudojama hibridinė pavara: kuo daugiau liftas stabdo, tuo daugiau elektros jis gamina. Panašiai veikia ir hibridiniai automobiliai“, – paaiškino UAB „Klaipėdos liftas“ direktorius ir „Schindler“ Naujų instaliacijų vadovas Baltijos šalims Julius Kazakevičius.

Kitaip tariant, energija, kuri senuose liftuose iššvaistoma, naujuose liftuose surenkama atgal į tinklą, o ir patys įrenginiai pritaikyti taip, kad naudotų mažiau energijos. Be to, naujuose liftuose sumontuoti dažnio keitikliai.

„Veikia panašiai kaip automobilio sankaba: reikia mažesnės jėgos pajudėjimui iš vietos, dėl to naujuose liftuose įrengti mažesni varikliai, kuriems reikia mažiau galios bei elektros“, – pridūrė pašnekovas.

Naujos technologijos padėjo padidinti ir lyno sukibimo jėgą.

„Sovietiniai liftai kilnojami tradiciniais metaliniais lynais, kuriems reikia didelio skriemulio diametro, kad būtų pakankamas sukibimas. Šiuolaikiniuose liftuose naudojami poliuretaniniai diržai ir lynai, kurių trinties jėga yra didesnė. Taip sumažinamas skriemulio diametras ir nominali variklio galia, mažėja elektros energijos suvartojimas. Tai – žaliosios technologijos, kurios padeda prisidėti prie tvarumo idėjų“, – pasakojo J. Kazakevičius.

Mažiau triukšmo ir vibracijos

Kalbant apie liftus, labai svarbūs higienos parametrai – vibracija ir triukšmas. Sovietmečiu buvo taikomos normos, kurios priklausė ne tiek nuo paties įrenginio, o nuo to, ar tinkamai pastatytos šachtos.

„Jeigu atliktume preciziškus matavimus, pamatytume, kad netgi senosios normos nėra vykdomos. Šiuolaikiniuose liftuose normos reglamentuotos, o triukšmas sumažintas kelis kartus. Dažnai netgi sunku išgirsti, kad liftas išvis iškviestas. Pagaliau gyventojai išsimiega. Įrenginys tolygiai važiuoja, nėra bumbsėjimo pradedant ar baigiant važiuoti“, – pridūrė pašnekovas.

Visų pirma – saugumas

Sovietmečio „palikimą“ daugiabučiuose specialistai dar skaičiuoja tūkstančiais. Ar jie saugūs?

„Tame lygyje, pagal kurį buvo suprojektuoti, – taip, tačiau šiandieninių Europos saugumo reikalavimų jau nebeatitinka. Matydama šį skirtumą, Europos Sąjunga išleido standartą EN 81-80, kurį patvirtino ir Lietuva. Jis numato: žmonės Europoje nori jaustis saugūs visur. Be to, žmonės ilgiau gyvena, todėl jie turi teisėtus lūkesčius gauti saugią ir patogią vertikalią transportavimo paslaugą“, – pasakojo „Schindler“ atstovas.

Pagal Lietuvos teisės aktus, turi būti atliekamas seno lifto rizikos vertinimas, pagal kurį nustatoma saugumo rizika: tiesioginės rizikos įrenginiai, kuriuos reikia stabdyti, aukštos, vidutinės ar žemos rizikos – numatyti periodą, per kurį tuos trūkumus derėtų pašalinti. Šis vertinimas privalomas visiems liftų savininkams.

Liftas „Schindler S3000“. „Klaipėdos lifto“ nuotr.

Renovacija brangesnė

„Yra savininkų, kurie svarsto neįsigyti naujų įrenginių, o bando prie ES normų pritaikyti senuosius. Šie sprendimai – visiški substitutai, turi savų „už“ ir „prieš“, tačiau aš pasisakau už visišką įrangos atnaujinimą iš pagrindų, mat kad būtų pašalinti visi trūkumai, dalinės renovacijos suma gali tapti didesnė nei naujo įrenginio įsigijimas“, – akcentavo J. Kazakevičius.

„Štai keli punktai: reikia keisti durų spynas, nes jos turi būti sertifikuotos ES, vadinasi, turime keisti ir jų tvirtinimus ir durų pavaras, taip pat ir valdymą, prie kurio prijungtas variklis, kuriame reikia keisti stabdį, dėl ko reikia keisti ir variklį, tuomet pakabinimo mechanizmą, gaudytuvus ir t. t. Viską turi pritaikyti prie paliekamos mašinų patalpos, kurios prieigos turi atitikti saugumo reikalavimus. Netgi koridorius ir duris bei mašinų patalpos išdėstymą reikia perdaryti pagal naujus reikalavimus – taip ir pakyla kaina“, – paaiškino specialistas, pridurdamas, kad naujiems liftams net nereikia mašinų patalpos, ir čia dar neįvertinti gyventojų su neįgaliųjų vežimėliais poreikiai.

ES yra išleidusi EN 81-82 standartą, apibrėžiantį įrenginio pritaikymą neįgalaus žmogaus poreikiams.

„Pasakysiu tiesiai: šių reikalavimų niekaip nepasieksi nepakeitęs lifto, – reziumavo pašnekovas. – Tiesiog kalbu apie didesnį liftą, į kurį telpa ne tik žmogus, turintis judėjimo negalią, bet ir mamos su vaikų vežimėliais, baldai, kai kuriais atvejais dviračiai. Didėjant kabinai, gali važiuoti daugiau žmonių. Didesnis liftas – tiesiog praktiškas dalykas.“

Maža to, didesnius liftus galima sumontuoti jau esamoje šachtoje.

„Kartais atliekame papildomą paslaugą: įrengiame papildomą sustojimą cokoliniame aukšte, kad būtų galima išeiti tiesiai į gatvės lygį. Pirmojo aukšto gyventojai tuo ypač džiaugiasi“, – pastebėjo J. Kazakevičius.

Kaina

Naujas liftas paprastai gali kainuoti nuo 40 iki 70 tūkst. eurų, priklausomai nuo to, kokių techninių parametrų ir kokių papildomų galimybių reikia.

Apie Klaipėdą

Klaipėdoje liftai keičiami atsižvelgiant į abu išvardintus standartus. Procesas įsibėgėjęs, o ypač pasižymi bendrijos ir kai kurie administratoriai. UAB „Paslaugos būstui“ pakeitė 90 proc. liftų. Labai didelį aktyvumą ir tinkamą požiūrį rodo UAB „Mano būstas“.

Šia galimybių studija planuojama įsivertinti galimus perstatymo modelius, jų galimus finansavimo šaltinius, daugiabučių gyvenamųjų namų atranką, pagal kokius kriterijus bus atrinkti gyvenamieji kvartalai.

Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vyriausiasis specialistas Martinas Nyderis sako, kad studija turėtų būti parengta ir pristatyta iki kitų metų vidurio.

Jo teigimu, daugiabučių, kuriems bus reikalinga renovacija arba demontavimas, sąrašą rengs savivaldybės. Jos spręs, kurie kvartalai pirmieji turėtų būti perstatomi.

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento patarėja Jolita Gumaniukienė teigia, kad nei valstybė, nei savivaldybė negali priimti sprendimų už namo bendraturčius.

„Parama skiriama daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemoms modernizuoti ir karšto vandens ruošimo iš atsinaujinančių energijos išteklių įrenginiams diegti“, – nurodo ministerija.

Paraiškas šiai paramai gauti Būsto energijos taupymo agentūrai (BETA) turėtų pateikti namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, savivaldybės energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai, šilumą tiekiančios įmonės ar kiti butų ir kitų patalpų savininkų įgalioti asmenys. Jos priimamos iki 2022 metų vasario 1 dienos arba iki tol, kol nebus viršyta visa paramai numatyta suma.

Planuojantiems pagal BETA paskelbtą kvietimą gauti paramą mažajai renovacijai ir įsidiegti priemones energiniam efektyvumui didinti numatyta 30 proc. parama Klimato kaitos programos lėšomis – kompensacinių išmokų forma.

„Gyventojai, siekiantys gauti paramą, privalo elevatorinius šilumos punktus pakeisti naujais, automatizuotais arba atnaujinti senus susidėvėjusius, kurie automatiškai nepalaiko užduotos karšto vandens temperatūros pastato vidaus karšto vandens tiekimo sistemoje. Apie 14 proc. daugiabučių vis dar naudojasi sovietinio tipo elevatoriniais šilumos punktais, o tai gali lemti 7–15 proc. didesnes sąskaitas už šildymą“, – teigia ministerija.

Į paramą gali pretenduoti ir tie daugiabučiai namai, kuriuose šilumos punktas jau pakeistas ir įrengta nepriklausoma šilumos tiekimo sistema.

Parama bus skiriama radiatoriams ir vamzdynams keisti, termostatiniams ventiliams, individualių šilumos apskaitos prietaisų ar šilumos daliklių sistemai įrengti, išmaniajai apskaitai, skirtai vienalaikiam rodmenų nuskaitymui iš daliklių ir karšto vandens skaitiklių butuose, diegti ir kt.

Pagal konkurso sąlygas buvo numatyta, kad bus taikomas konkursinis paraiškų atrankos būdas, jei bendrai patvirtintų projektų investicijų lėšų suma viršys 150 mln. eurų. Vis dėlto, atsižvelgiant į dabartinius Vyriausybės prioritetus pastatų energinio efektyvumo didinimo srityje, buvo priimtas sprendimas finansuoti visus kvietime dalyvavusius projektus, kurie atitiko nustatytas sąlygas.

Išsiskiria didieji šalies miestai

Atlikto vertinimo rezultatai atskleidžia, kad pagal šį kvietimą daugiau kaip 20 proc. daugiabučių atnaujinimo projektų bus įgyvendinama didžiuosiuose šalies miestuose – Klaipėdos (36 daugiabučiai), Kauno (32) ir Vilniaus (29).

„Tai džiugina – šiuose miestuose ypač didelė senų daugiabučių koncentracija, iš viso siekianti net 50 proc. visų šalies renovuotinų daugiabučių namų“, – pabrėžia Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta.

Šio kvietimo metu aktyvumu pasižymėjo ir Ukmergės rajono savivaldybė (24 paraiškos), Palangos miesto savivaldybė (21), Šilutės (20), Telšių (18) ir Jonavos (17) rajonų savivaldybės.

Ryškėja kvartalinės renovacijos nauda

Įvertinus šio kvietimo metu gautas paraiškas, BETA specialistai pastebėjo, kad vis labiau ryškėja kvartalinės renovacijos tendencija – net trečdalis patvirtintų daugiabučių modernizavimo projektų yra įtraukti į savivaldybių parengtas kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas. Šio tipo programas, apimančias vieno, dviejų ir daugiau miesto kvartalų atnaujinimą, yra pasirengusios ir jau įgyvendina net 39 iš 60 savivaldybių.

„Duomenys rodo, kad jau kelerius metus iš eilės formuojamas naujas požiūris į pastatų energinio efektyvumo didinimą duoda apčiuopiamų rezultatų. Vien tai, kad trečdalis pastarojo kvietimo metu gautų daugiabučių atnaujinimo projektų yra įtraukti į kvartalinės renovacijos programas, aiškiai nurodo pagrindines renovacijos kryptis ateinantiems dešimtmečiams – vis daugiau pastatų bus atnaujinami ne pavieniui, o kvartalais“, – teigia V.Serbenta.

Jo teigimu, kvartalinė renovacija turi daugiau pranašumų nei pavienė – jos metu atnaujinami ne tik visi gatvės ar net rajono daugiabučiai, tačiau ir bendros erdvės, inžinerinės sistemos. Nors visi atnaujinti projektai yra skirtingi, dažniausiai jų metu galima pakeisti seną gatvės apšvietimą ir įdiegti LED lempas, atnaujinti šilumos, vandentiekio ir nuotekų tinklus. Užbaigus renovaciją gyventojai taip pat gali džiaugtis naujomis automobilių stovėjimo aikštelėmis ar vaikų žaidimų erdvėmis, o kvartalas atrodo taip, lyg būtų tik neseniai pastatytas.

Pageidaujami aukštesni energinio efektyvumo rodikliai

Dar viena išryškėjusi tendencija – planuojamuose daugiabučiuose numatyti daug aukštesni energinio efektyvumo rodikliai. Net 50 proc. visų pastarojo kvietimo metu gautų paraiškų projektai po renovacijos turėtų pasiekti B energinio naudingumo klasę.

Žymiai pagerėjęs daugiabučio energinis efektyvumas suteikia ne tik finansinę naudą – dėl jo saugoma aplinka ir mažinamos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. Šiuo metu net 75 proc. ES pastatų yra energiškai neefektyvūs, per metus sunaudojantys 40 proc. visos ES energijos ir į atmosferą išleidžiantys 36 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo programą, nuo 2013 m. Lietuvoje atnaujinti daugiau nei 2 400 daugiabučiai, arba 70 tūkst. butų, o šiuo metu įgyvendinama dar apie 1 400 daugiabučių atnaujinimo projektų.

Tas žodis – revitalizacija

Panašią istoriją papasakojo vilnietis teisininkas Liutauras Ulevičius. Jo vaikai lanko Taikos progimnaziją Justiniškėse, šalia kurios prasideda daugiabučio statyba.

"Praėjusiais metais mokyklos teritorija buvo aptverta nauja tvora – ji pastatyta ne įprastoje mokyklos erdvėje, o tiesiai per vidurį žaliosios zonos, kurioje tiek moksleiviai, tiek aplinkinių daugiabučių vaikai dažnai žaisdavo. Šio rudens pradžioje pamačiau tabaluojantį skelbimą kad čia, Taikos g. 157B, bus statomas keturių aukštų daugiabutis, o rugsėjo viduryje visa teritorija nuo gatvės buvo aptverta ir pradėti vandentiekio ir kanalizacijos klojimo darbai", – pasakojo "Vilniaus dienai" L.Ulevičius.

Vyras nepatingėjo paieškoti viešų dokumentų ir aptiko, kad pirmieji projektiniai pasiūlymai dėl daugiabučio statybos teikti dar 2018 m., jiems nebuvo pritarta. Kada suformuotas sklypas, išsiaiškinti nepavyko, o bendrajame miesto plane ši teritorija buvo pažymėta kaip visuomeninės paskirties. Bet paskui, 2019 m. pradžioje, atsirado kažin koks "revitalizacijos planas", kuriame iš visuomeninės paskirties teritorijos išskirtas L formos sklypas ir pažymėti 6 punktai – statytojo indėlis į kvartalo revitalizaciją. Paaiškėjo, kad projektiniams pasiūlymams 2019 m. kovą visuomenė pritarė, o mainais gaus papildomą juostą Taikos gatvėje automobiliams statyti, maždaug 100 kv.m sporto aikštelę su treniruokliais, kuri bus įrengta greta naujojo pastato, taip pat bus praplatinta gatvė nuo naujojo daugiabučio iki Taikos g. 175-ojo namo bei įrengtas šviesoforas pėsčiųjų perėjoje.

"Tai ne atnaujinimas, o sugadinimas, nes rytinio piko metu gatvė ir taip užkimšta, šviesoforas tik padidins spūstis, – piktinosi L.Ulevičius. – Bet, pasirodo, statyba teisėta, kadangi formaliai atitinka reikalavimą investuotojui atlikti teritorijos revitalizaciją. Gaila, kad šitie pagerinimai vietos gyventojams jokios naudos neduos, o žalioji zona iš jų buvo atimta ir atiduota nekilnojamojo turto vystytojams, kurie iš to išspaus milijonus."

Visi galai – savivaldybėje

Kokia čia gudrybė – revitalizacija, atverianti kelius naujoms statyboms seniausiai suformuotuose miesto rajonuose? Bandėme apie ją sužinoti iš UAB "SP architektų grupė" direktoriaus Sauliaus Pamerneckio, Taikos g. 157B projekto vadovo. Jis prisipažino negalįs tiksliai apibūdinti, kas tai yra. Juolab kad beveik tie patys "pagerinimai" (išskyrus sporto aikštelę) kvartalo gyventojams, numatyti revitalizacijos plane, surašyti ir savivaldybės išduotose Prisijungimo prie miesto komunikacijų sąlygose.

"Visus tuos planus kuruoja savivaldybė. Kokius darbus atlikti, tariasi investuotojai su miestu, o architektai paskui gauna užduotį. Mūsų atveju sklype buvo planuojami pastatai, o šalia jų gavome užduotį, kuo pagelbėti aplinkinei teritorijai. Pagal ją ir sudėliojome revitalizacijos elementus – suprojektavome žaidimų aikšteles, papildomas automobilių parkavimo vietas, gatvės praplatinimą, – teigė S.Pamerneckis. – Galbūt miesto savivaldybė rengia bendrus miesto ar rajonų revitalizacijos planus, o paskui išdalija gabaliukais investuotojams įgyvendinti, bet man tokių bendrų planų neteko matyti."

Architektas, urbanistas, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Visuomeninės miesto planavimo komisijos pirmininkas Gintautas Tiškus teigė, kad bendrajame miesto plane nauja statyba miegamuosiuose rajonuose galima tik tada, jeigu tai numatyta kompleksiniuose jų renovacijos projektuose. Jam irgi neteko matyti nė vieno tokio projekto, nes savivaldybė jų paprasčiausiai neturi. Todėl, jo nuomone, ir naujos statybos greta sovietinių daugiabučių nėra teisėtos, tik sudaro tokią regimybę. Panašūs procesai vyksta ir Karoliniškėse, P.Kavoliuko gatvėje ir Viršuliškių g. 38, kur numatyta statyti tris vienuolikos aukštų namus.

Kai nėra aiškios tvarkos, vystytojams lengviau prastumti bet kokius projektus.

"Kai nėra rajono modernizavimo plano, mažo plotelio aplink naują statinį aptvarkymas problemos neišsprendžia. Mūsų Antakalnio bendruomenė irgi buvo susidūrusi su panašiu projektu, kai P.Vileišio gatvėje vietoj senų požeminių garažų norėta statyti šešių aukštų daugiabutį,– prisiminė G.Tiškus. – Įsivaizduokite, automobilių ten prigrūsta ne tik ant žaliųjų vejų, bet ir krepšinio aikštelėse. Ir į tokį skruzdėlyną vystytojai bando įkišti dar 70 butų. Bendruomenė tam priešinosi, ir kol kas ten nieko nevyksta, nes nėra parengtas Antakalnio rajono kompleksinio modernizavimo planas, numatantis revitalizaciją. O Viršuliškės, Karoliniškės ar Justiniškės – rajonai, pastatyti pagal detaliuosius planus. Jie visi yra užbaigti, ir dabar bet koks naujų daugiabučių kaišiojimas į juos yra perteklinis."

Visuomenei nenaudinga

Urbanistui neapsiverčia liežuvis šio proceso vadinti užstatymo tankinimu, mat pastarais nėra blogybė ten, kur esama neužstatytos teritorijos.

"Ten gali atsirasti tokių objektų, kurie reikalingi konkrečiam kvartalui, seniūnijai arba rajonui, o tikrai ne bet kas pagal investuotojų pageidavimą. Šiandien pelningiausia yra gyvenamoji statyba, tad tokie projektai ir kaišiojami. Savivaldybė tik pataikauja investuotojams, pati tvirtos pozicijos neturi, todėl, mano galva, šiandien miesto plėtra neatstovauja visuomenės interesui", – apgailestavo G.Tiškus.

Anksčiau miestų rajonai buvo statomi, vadovaujantis urbanistiniais teritorijų planavimo normatyvais. 2004 m. tie sovietiniai normatyvai buvo panaikinti, o naujų niekas nesukūrė.

"Kalbu apie tokius dalykus, kaip vaikų darželių ar mokyklų vietų skaičius 1000 gyventojų, arba kiek tokiam skaičiui miestiečių turi būti pastatyta sporto įrenginių, baseinų. Šiandien tų kiekybinių ir kokybinių rodiklių nėra, tik rekomendacijos, kurios niekam neprivalomos, – teigė architektas. – Todėl miesto plėtra ir vyksta chaotiškai – namai statomi bet kur, infrastruktūros neplanuojama. Be to, kai nėra aiškios tvarkos, vystytojams lengviau prastumti bet kokius projektus."

Chaosą, G.Tiškaus manymu, didina ir nebaigta restitucija – Vilniuje per tris dešimtmečius nesugebėta atsiskaityti su buvusiais žemės savininkais, kurie pageidavo ją atsiimti natūra.

"Gyvenamąją statybą vystytojai gali vykdyti tik nuosavuose sklypuose. Tai dabar ir vyksta toks biznis: nuosavybės teisės į turėtą žemę atkuriamos dažniausiai ne toje vietoje, kur ji buvo, savivaldybė suformuoja sklypus, kur tik radusi laisvą plotelį, o savininkai, juos atgavę, perleidžia statybų profesionalams. Tuomet jau tampa nesvarbu, kad sklypą formuojant dokumentuose jis buvo skirtas visuomenės poreikiams – dokumentai mikliai pakeičiami, ir ten jau galima statyti. Teritorijų planavimo įstatymas "optimizuotas" iki tokio lygio, kad žemės naudojimo būdą dabar galima pakeisti per 10 dienų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu", – peikė liberalizuotą tvarką G.Tiškus.

Precedentus kūrė teismai

Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius Mindaugas Pakalnis tvirtina, kad visuomenines erdves Taikos, Viršuliškių ir P. Kavoliuko gatvėse iš aplinkinių gyventojų atėmė ne savivaldybė, o teismai, nurodę sugrąžinti buvusiems savininkams jų turėtą nuosavybę – žemę Vilniaus mieste.

"Savivaldybė sklypų žemės grąžinimui natūra miegamuosiuose rajonuose neformavo – visur grąžinimai buvo dėl pralaimėtų teismų. Nors savivaldybė bandė įrodyti, kad tai yra bendro naudojimo teritorijos, bet teismai dažnai sprendė ne tame kvartale gyvenančių žmonių, o buvusių žemės savininkų naudai,"– aiškino miesto vyriausiasis architektas.

Dabar, pasak jo, tam jau užkirstas kelias, nes sostinės taryba prieš keletą metų pagaliau priėmė sprendimą, kuriuo nustatė, kad bendro naudojimo teritorijos, svarbios bendruomenei rekreacijos atžvilgiu, yra ir viešos teritorijos tarp daugiabučių namų, taigi, žemė natūra ten jau negrąžinama.

"O kai žmogus atgauna žemę, su ja turi teisę elgtis taip, kaip nori, jeigu tai leidžia teritorijų planavimo teisės aktai. Šiuo atveju tas teisės aktas yra miesto bendrasis planas. Iki šiol galiojančiame bendrajame plane teritorijoms numatyti keli žemės naudojimo būdai, ir savininkas turi teisę rinktis. Jeigu ten numatyta ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų bei bendrabučių teritorija, savininkai renkasi šį naudojimo būdą, kad pelningiau tą žemę parduotų nekilnojamojo turto vystytojams. Savivaldybė pagal Žemės įstatymą negali to sklypo nei atpirkti, nei paimti visuomenės reikmėms. Esame priversti ir žemės naudojimo būdą pakeisti, ir išduoti statybos leidimą, nes kitaip jie tuos leidimus išsimuš per teismus", – neabejojo M.Pakalnis.

O kai žmogus atgauna žemę, su ja turi teisę elgtis taip, kaip nori, jeigu tai leidžia teritorijų planavimo teisės aktai.

Tenkinasi trupiniais

"Susiklosčius tokiai situacijai, kai buvo grąžinti sklypai, o konkrečiose vietose nebuvo detaliųjų planų, teko ieškoti išeities. Jeigu jau negalime uždrausti statybų, tai bent pasiekti, kad atsirandantys nauji objektai atneštų naudos ir aplinkiniams gyventojams. Iš to gimė tie revitalizacijos, lietuviškai – atgaivinimo, planai sovietinės statybos miegamuosiuose rajonuose", – dėstė M.Pakalnis.

V. Skaraičio / Fotobanko nuotr.

Anot jo, galiojančiame miesto bendrajame plane nustatyta, kad nauja statyba ten galima tik tokiu atveju, jeigu prisidedama prie aplinkinės teritorijos infrastruktūros bei visuomeninės aplinkos gerinimo. Mat sovietmečiu prie daugiabučių likusiose žaliosiose zonose dažnai nebuvo įrengta nei takų, nei suoliukų, prie gyvenamųjų namų katastrofiškai trūko vietų automobiliams.

Vietų katastrofiškai trūksta ir vaikų darželiuose, ypač miegamuosiuose rajonuose. Taikos gatvėje daugiabutyje bus 68 butai, trijuose Viršuliškių gatvės bokštuose – apie 170 butų, panašiai tiek ir P. Kavoliuko gatvės projekte. Ar kas nors pagalvojo, kiek ten apsigyvens vaikų? Investuotojams svarbu kuo daugiau užsidirbti, jiems nerūpi, kur naujakuriai ugdys savo atžalas. Kodėl verslininkams, pavyzdžiui, nepasiūlius pastatyti naują vaikų darželį, nors ir konteinerinį, prie esamo darželio, kur tilptų kelios papildomos vaikų grupės?

M.Pakalnis teigia, kad reikalauti iš investuotojo pastatyti vaikų darželį už kelis milijonus eurų būtų per žiauru: "Savivaldybė ir negali to padaryti, tai būtų nelegalu. Tiesa, naujame bendrajame plane nustatėme, kad tokiais atvejais prisidėjimas prie kvartalo gerovės turi būti ne mažesnis negu 100 eurų už kv. m naujai pastatyto ploto. Tai gana solidi suma, nes šiuo metu savanoriška investuotojo įmoka – vos 4 eurai už pastatytą kv. m."

Bendruomenė gali derėtis

Būsimi Viršuliškių vienuolikaaukščiai jau reklamuojami internete, siūloma rezervuoti butus vos už 500 eurų įmoką, o 1 kv.m kaina prasideda nuo 1 730 eurų. Vadinasi, 50 kv.m butą vystytojas parduos mažiausiai už 86,5 tūkst. eurų, o rajono gerovei nuo šios sumos teks vos 200 eurų.

Viršuliškių g. 38 daugiabučių projektiniai pasiūlymai bus pristatomi Vilniaus savivaldybėje jau spalio 10 d. Internete visuomenė informuojama tik apie daugiabučių parametrus, automobilių stovėjimo vietas, o revitalizacijos planas, kaip rašoma, bus pateiktas kaip priedas prie projektinių pasiūlymų, suderinus jį su savivaldybe. Tačiau kol kas tas priedas neviešinamas, o visuomenė jau kviečiama jį aptarti.

M.Pakalnio žiniomis, savivaldybė dar nėra patvirtinusi Viršuliškių g. 38 daugiabučių projektui aplinkinių viešųjų erdvių revitalizacijos plano, bet jis turi būti viešai pateiktas ir visuomenei.

"Visuomenė turi būti supažindinta, kuo projekto vystytojas ketina prisidėti prie kvartalo atnaujinimo, kad galėtų teikti ir savo pasiūlymus, – akcentavo Vilniaus vyriausiasis architektas. – P. Kavoliuko gatvėje daugiabučių statytojas taip pat iš pradžių neketino kaimynams nieko pagerinti, bet savivaldybė kreipėsi į teismą, kad statybos leidimas išduotas nesant revitalizacijos plano. Investuotojas buvo priverstas jį pateikti ir suderinti su bendruomene. Ne vienas svarstymas su bendruomene vyko ir dėl P. Kavoliuko, ir dėl Taikos gatvės projektų. Dalyvavau juose ir mačiau, kaip nelengvai, bet buvo pasiekti kompromisai. Viršuliškių atveju diskusijos tik prasideda, ir gyventojai gali reikšti savo pageidavimus."

Kvietime buvo skelbta, kad paraiškas galima teikti nuo š. m. lapkričio 1 d. iki gruodžio 1 d. Terminas pratęstas, atsižvelgus į daugiabučių renovacijos projektų administratorių prašymus skirti daugiau laiko projektų investiciniams planams parengti ir susirinkimams su gyventojais organizuoti, praneša ministerija.

Paraiškas valstybinę daugiabučių namų modernizavimo programą administruojančiai Būsto energijos taupymo agentūrai gali teikti savivaldybės, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, renovacijos projekto administravimo paslaugas teikiantys asmenys, savivaldybės energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai.

Daugiabučiams renovuoti pagal minėtąjį kvietimą numatoma 150 mln. eurų investicijų. Valstybės parama sudarys 50 mln. eurų, kompensuojant 30 proc. investicijų energinį efektyvumą didinančioms priemonėms. Už šias lėšas numatoma atnaujinti ne mažiau kaip 500 daugiabučių. Be to, pagal šį kvietimą vykdomiems projektams numatoma 100 proc. apmokėti arba kompensuoti projekto parengimo, įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidas, taip pat 100 proc. padengti nepasiturintiems butų savininkams tenkančias išlaidas.

Planuojama priimti neribotą paraiškų skaičių ir jas įgyvendinti išdėstant projektų srautą pamečiui, atsižvelgus į nustatytus atrankos kriterijus. Pirmenybė bus teikiama kvartalinei renovacijai. Kitas svarbus kriterijus - aukštesnė energinio naudingumo klasė. Sureitingavus paraiškas, bus sudarytas pirmiausia finansuotinų projektų sąrašas. Į jį nepateksiančios paraiškos bus įtrauktos į rezervinį sąrašą, sudarant sąlygas projektus įgyvendinti kitais metais.

Naujoji tvarka leis įgyvendinti pakeisto Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatas. Ji numato, kad valstybės parama atnaujinimo projektui ar jo daliai parengti, statybos techninei priežiūrai vykdyti ir projekto įgyvendinimui administruoti neviršijant nustatytų dydžių teikiama 100 proc. Tokia valstybės parama per visą projektų įgyvendinimo laikotarpį teikiama ir iki minėtojo įstatymo įsigaliojimo dienos vykdomiems projektams, kuriems ši parama buvo teikiama 50 proc.

Nauja ir tai, kad daugiabučio atnaujinimo projektus įgyvendinantiems butų ir kitų patalpų savininkams valstybė kompensuos 30 proc. investicijų, skirtų energinį efektyvumą didinančioms priemonėms, ir suteiks papildomą 10 proc. paramą, jeigu modernizuojamas senas šilumos punktas ir pertvarkoma šildymo sistema, įrengiant šilumos apskaitos sistemas.

Vyriausybė patvirtino ir naujos redakcijos valstybės paramos teikimo daugiabučiams atnaujinti taisykles. Pažymėtina, kad daug dėmesio skiriama renovacijos kokybei. Nustatyta, kad paslaugos ir darbai projektui parengti ir įgyvendinti turi būti perkami atskirai, kad projektų ekspertizė yra privaloma, atitinkamai apmokant jos išlaidas, kad statybos rangos darbus galima pirkti tik gavus statybą leidžiantį dokumentą. Bus stiprinama projektų įgyvendinimo priežiūra, reglamentavus tiek šią funkciją atliekančios Būsto energijos taupymo agentūros, tiek kitų valstybinę priežiūrą atliekančių institucijų vaidmenį.

Be to, gyventojams sudaromos lankstesnės sąlygos pakeisti tiek projekto administratorių, tiek statybos techninį prižiūrėtoją, jeigu šie netinkamai vykdo savo funkcijas. Pakeista ir valstybės paramos už šių suteiktų paslaugų vykdymą teikimo tvarka, jos teikimą siejant su faktiškai atliktu darbu.

Dar viena naujovė – tai, kad valstybės parama teikiama pasirašius valstybės paramos sutartį, kurios formą tvirtina aplinkos ministras.

Vyriausybė pritarė ir Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos pataisoms, skirtoms išplėsti atnaujinimo priemonių sąrašą. Numatyta plačiau panaudoti atsinaujinančius energijos šaltinius, sudarytos galimybės įsirengti atskirą ar modernizuoti seną neautomatizuotą šilumos punktą, pertvarkyti šildymo sistemą, atnaujinti elektros inžinerinę sistemą ir apšvietimo sistemą, pakeitus ją efektyvesne.

Daugiausia daugiabučių atnaujinta Kaune ir Vilniuje

Įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo programą (toliau – Programa), praėjusiais metais Lietuvoje atnaujinti 403 daugiabučiai, iš kurių trečdalis – didžiuosiuose šalies miestuose. 2017 m. Kaune atnaujinti 55, Vilniuje – 48, Klaipėdoje – 32 daugiabučiai. 

Vertinant rezultatus kitose savivaldybėse, ženkliai išsiskiria Palangos savivaldybė, kurioje praėjusiais metais atnaujintas 31 daugiabutis, taip pat Druskininkų, Jonavos ir Prienų rajono savivaldybės, kuriose atnaujinta po 13 daugiabučių namų.

Panašios tendencijos matyti ir vertinant dabartines įgyvendinamų daugiabučių namų atnaujinimo projektų apimtis – trijuose didžiuosiuose šalies miestuose šiuo metu atnaujinama arti 130 daugiabučių.

„Praėjusių metų rezultatai bei šiuo metu vykdomų projektų apimtys akivaizdžiai parodo, jog daugiabučių renovacijos procesai didžiosiose šalies savivaldybėse yra įgavę tinkamą pagreitį. Tad šiandien svarbu jį išlaikyti ir žengti toliau – panaudojant sukauptą patirtį ir įgytas kompetencijas, pereiti prie kompleksinių energinio efektyvumo didinimo programų įgyvendinimo, t.y. nuo pavienių pastatų atnaujinimo palaipsniui eiti  prie kompleksinių sprendinių, atnaujinant šilumos gamybos ir tiekimo sektorių, gatvių apšvietimo tinklus, inžinerinę infrastruktūrą ir kt. Tiesa, Kaunas pirmuosius žingsnius jau yra padaręs – praėjusiais metais savivaldybė pasitvirtino Eigulių mikrorajono kvartalo energinio efektyvumo didinimo programą, kuri šiuo metu jau pradėta įgyvendinti,“ – tvirtina Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta.

Nuo 2013 m. Lietuvoje atnaujinta 1917 daugiabučių, šiuo metu vykdomi dar 497 daugiabučių atnaujinimo projektai.

Bendros investicijos į daugiabučių namų atnaujinimo programą nuo  2013 m. viršija 0,6 mlrd. eurų.

Pagal praėjusių metų spalio mėn. aplinkos ministro paskelbtą kvietimą teikti paraiškas daugiabučių atnaujinimui BETA iki 2018 m. vasario 1 d.  priima paraiškas daugiabučių atnaujinimui.  Paraiškos, kurias gali teikti savivaldybės, projektų administratoriai bei bendrijos, priimamos visuose BETA regioniniuose padaliniuose.

Nekilnojamojo turto ekspertai pateikia 5 priežastis, kodėl verta pirkti butą senos statybos name, ir kviečia pasvarstyti, ar toks butas būtų tinkamas.

Senos statybos butai pigesni

Vienas pagrindinių privalumų pirkti butą senos statybos name yra jo kaina. Butai, kuriems reikia kapitalinio remonto, yra pigesni.

„Remontuotinas būstas turėtų kainuoti maždaug 20–25 proc. pigiau, nes tą sumą reikėtų skirti butui remontuoti. Dėl butų senos statybos name dažniau galima derėtis su pardavėju, kitaip, nei perkant naujos statybos name. Žinoma, jei reikia atlikti stogo remontą, keisti vamzdynus ir atlikti kitus panašius darbus, tikėtina, kad nusiderėti galima dar daugiau”, – teigia Ieva Basokė, nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt vadovė.

Ji pataria apie 5 proc. numatytų lėšų pasilikti neplanuotoms išlaidoms, nes tokių visuomet būna. Suplanuoti viską nuo A iki Z neįmanoma.

Viską galite atlikti patys

Pigiau kainuojantį senos statybos butą, tikėtina, greičiau nusipirksite savo lėšomis ir tuomet palengva patys galėsite atlikti remontą.

„Reikės darbščių rankų ir daug žinių, galbūt net draugų pagalbos, tačiau patiems atlikti remontą tikrai realu. Verta pabrėžti, kad šiuo atveju negalima pervertinti savo galimybių. Pavyzdžiui, jei nežinote, kaip išvedžioti elektrą, geriausia tai patikėti ekspertams ir nerizikuoti savo gyvybe“, – sako I. Basokė.

Jos teigimu, šiais laikais jauni žmonės mėgsta sukurti baldus iš palečių, spintas sukonstruoti be durų, tik su kabyklomis, netinkuoti sienų ar lubų ir pan. Pasitelkus fantaziją, galima sukurti modernų būstą, kurį įrengti kainuos kur kas mažiau nei naujai įrengtas butas.

Lengviau griauti sienas ir susikurti savo erdves

Kitaip nei naujos statybos bute, kur erdvės išplanuotos, viskas įrengta naujai ir jau nebesinori nieko keisti, senos statybos bute negaila išgriauti ir vieną kitą sieną. Čia galima susikurti tokį erdvių išplanavimą, koks patinka.

„Atliekant kapitalinį remontą, galime pervedžioti ir vamzdynus, keisti visas erdves. Puikiai žinodami, ko norite, ir pakeitę išplanavimą lengvai sukursite ir naujojo būsto dizainą“, – sako I. Basokė.

Pasirinkti namą su istorija ir charakteriu

Ne visi senos statybos objektai yra vertingi, tačiau dažnai minėto būsto pirkėjas ieško namo su istorija.

Kartais pirkėjus vilioja tai, kad name gyveno koks garsus rašytojas ar poetas ar tas namas buvo žymaus architekto projektuotas. Būstai tokiuose namuose turi unikalią istoriją ir dvasią, charakterį, kuris dažnai patinka būsimiems gyventojams.

Suremontavus galima parduoti brangiau

Domoplius.lt vadovė teigia, kad jei turite laisvų pinigų ir tikite, kad galite nusipirkti ir įrengti pigiau nei rinkos kaina, tuomet rimtai pasvarstykite.

„Kai kuriems žmonėms buto pirkimas, remontas ir pardavimas yra pajamų šaltinis. Jie perka senus restauruotinus butus, juos paverčia kokybišku gyvenamuoju plotu ir parduoda tokius, kuriuose norisi iš karto gyventi. Tačiau net ir tie, kurie jau yra minėtos srities profesionalai, ne visada parduoda butą, užsitikrindami garantuotą pelną. Pasirinkę buto perpardavimo kelią, turite būti pasiruošę, kad pajamos nebus greitos ir nėra garantijos, kad kiekvieną kartą uždirbsite“, – teigia I. Basokė.

„Spinter tyrimų“ bendrovės sausį atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad 6 proc. daugiabučių gyventojų tvirtina, kad jų namuose šildymo sezono metu yra labai šalta, dar 26 proc. teigia, kad temperatūra yra per žema.

„Trečdalis per šaltų būstų yra labai daug. Tačiau žinant, kad didžioji dalis šalies daugiabučių namų yra senos statybos ir nerenovuoti, tai, kad šalto būsto problema tampa kassezonine aktualija, nebestebina. Net ir papildomai šildantis elektriniais bei kitais prietaisais, šilumos nesulaiko kiauros daugiabučių sienos. Jau nekalbant apie tai, jog taip tik dar labiau išauginamos ir taip nemažos sąskaitos už šildymą“, – sako akmens vatos gamintojos „Rockwool“ marketingo vadovė Eugenija Novicki-Bittner.

Jos teigimu, papildomų problemų kyla dėl to, kad saugant šilumos likučius neretai vengiama būstą tinkamai vėdinti, todėl jame gali atsirasti ar išvešėti pelėsis, susilpnėti žmonių imunitetas ir imti pulti ligos. Jų pikas tradiciškai stebimas vasarį ir kovą, kai žemė ir sienos yra įšalę, o orai – žvarbūs ir permainingi.

Pasak E. Novicki-Bittner, panaši dalis – 25 proc. – gyvenančiųjų individualiuose namuose arba kotedžuose irgi susiduria su per šaltų gyvenamųjų patalpų problema, nors turi daugiau galimybių spręsti gyventi komfortiškai.

„Stebina, kad net kas ketvirtas nuosavame name ar kotedže gyvenantis žmogus, kuris dažniausiai pats reguliuoja patalpų temperatūrą, taip pat tvirtina, jog jam namuose šildymo sezono metu yra per šalta. Tačiau šioje gyventojų grupėje vos 1 proc. žmonių patalpų temperatūrą įvertino kaip labai žemą. Tikėtina, kad asmeniškai namus statęsi žmonės daugiau investavo į kokybę, individualiai rinkosi šiltinimo medžiagas, tačiau ir čia šąla nemaža gyventojų dalis, todėl akivaizdu, kad jie ne apie viską pagalvojo arba padarė klaidų“, – teigia „Rockwool“ atstovė.

Apklausos duomenimis, nuomonės, kad namuose per šalta, Lietuvoje dažniau laikosi vidutinių ir mažesnių pajamų grupės respondentai.

Iš viso 7 proc. visų apklausoje dalyvavusių žmonių tvirtino, kad jiems namuose yra pernelyg šilta. Tarp daugiabučių gyventojų tokių yra 6 proc., o tarp gyvenančių nuosavame name arba kotedže – 9 procentai.

„Būsto sandarumo ir šilumos problema turėtų tapti vienu pagrindinių klausimų netrukus prasidėsiant šių metų statybų ir pastatų renovavimo sezonui. Ilgaamžės, natūralios medžiagos, leidžiančios būstui kvėpuoti, nesukeliančios šiltnamio efekto, gali padėti išspręsti šalčio namuose problemą, kuri Lietuvoje aktuali vos ne pusę metų. Ar tiek laiko trunkantis diskomfortas yra vertas dėmesio ir investicijų? Bent laiko pasidomėti – taip“, – sako E. Novicki-Bittner.

„Rockwool“ užsakymu reprezentatyvi apklausa buvo atlikta sausio 17–25 dienomis. Jos metu apklausta 1010 respondentų, kurių amžius 18-75 metai.