Numatyta, kad vizito metu bus pasirašytas susitarimo memorandumas su Inovacijų agentūra dėl bendradarbiavimo ugdant Lietuvos regionų moksleivių ir mokytojų skaitmeninius įgūdžius bei dėl skaitmeninių technologijų diegimo versle. 

„Memorandume numatoma ne tik ugdyti mūsų moksleivių ir mokytojų skaitmeninį raštingumą, bet ir keitimasis talentais, stažuočių programos – tai sudarys galimybes jauniems specialistams įgyti tarptautinės patirties pirmaujančiose technologijų inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos įmonėse“, – pranešime sakė A. Armonaitė. 

Memorandume numatoma ne tik ugdyti mūsų moksleivių ir mokytojų skaitmeninį raštingumą, bet ir keitimasis talentais, stažuočių programos.

Be to, planuojama aptarti Lietuvos ir Taivano galimybes dalyvauti trišaliuose projektuose, pavyzdžiui, atstatant Ukrainą. Lietuva turi daugiau patirties statybų sektoriuje, o Taivanas – skaitmenizuojant, diegiant kompiuterinę įrangą. 

Taivano ministrė A. Tang Lietuvoje viešės sausio 11-13 dienomis. Taivaniečių atstovybės Lietuvoje vadovas Ericas Huangas (Erikas Huangas) anksčiau BNS patvirtino, kad A. Tang sausio 12 dieną dalyvaus Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto ir „Go Forward Academy“ rengiamoje diskusijoje apie skaitmenines technologijas ir demokratijos ateitį.

A. Tang Lietuvoje viešės toliau gilėjant Vilniaus ir Taipėjaus ryšiams.

Pernai lapkritį Taivanas paskelbė apie pirmąją į Vidurio ir Rytų Europą orientuoto Taivano investicijų fondo 3,5 mln. eurų investiciją Lietuvoje, skirtą lazerių technologijas vystančiam startuoliui „Litilit“.

Be to, Taivano Pramonės technologijų tyrimų institutas Lietuvos daiktų interneto prietaisų gamybos grupei „Teltonika IoT Group“ žada perduoti puslaidininkių lustų technologijas. Tai numatanti sutartis, BNS žiniomis, turėtų būti pasirašyta kitą savaitę. 

Dėl Vilniaus ir Taipėjaus ryšių, o ypač dėl Lietuvos sprendimo leisti atidaryti Taivano atstovybę šalyje šios salos pavadinimu, pyksta Kinija, apribojusi dvišalę prekybą. Europos Sąjunga (ES) dėl šių Pekino veiksmų Lietuvos atžvilgiu kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją.

Pritrūksta įgūdžių

Pandemija, atskleidusi daug netikėtumų apie mūsų visuomenę, parodė, kad jaunajai kartai taip pat trūksta kartais ir visiškai elementarių skaitmeninio raštingumo žinių, pavyzdžiui, kaip pasirašyti dokumentą nuotoliniu būdu.

Praėjusiais metais paskelbti "Eurostat" duomenys atskleidė, kad Lietuvos jaunimas (16–24 metų) ES pirmauja pagal turimus bazinius ir aukštesnio lygio skaitmeninius gebėjimus – 93 proc. šalies jaunuolių turi puikius minėtus įgūdžius. Antrą vietą sąraše dalijamės su Estija ir Nyderlandais, o nusileidžiame tik Kroatijai. Atrodo, kad jaunajai kartais nebėra, ko mokytis, tačiau realybė yra kitokia – visos spragos atsiskleidžia tuomet, kai kalbama apie profesionalius įgūdžius.

"Jaunoji karta, žmonės iki 30-ties, turi puikius įgūdžius laisvalaikiui, pavyzdžiui, geba naudotis socialiniais tinklais ir pan. Tačiau viskas apsiverčia aukštyn kojomis, kai kalbame apie profesionalius skaitmeninius įgūdžius, kurie yra būtini darbo rinkoje ar kitiems dalykiniams reikalams. Tokiais atvejais pamatome, kad ir jauniems žmonėms gali pritrūkti skaitmeninių įgūdžių", – sako asociacijos "Langas į ateitį" veiklų vadovė Jurgita Vasilavičiūtė-Garunkštienė.

Eglei Jankauskienei – tik 27-eri, tačiau nepaisydama stereotipo, kad jauni žmonės puikiai išmano, kaip naudotis išmaniosiomis technologijomis ir internetu, ji pati išbandė nuotolinius projekto "Prisijungusi Lietuva" organizuojamus skaitmeninio raštingumo mokymus ir tai rekomenduotų padaryti visiems bendraamžiams.

Atrodo, socialiniais tinklais moka naudotis, bet viešojo administravimo informacinėmis sistemomis, kur labai aiškiai aprašyta, kaip sistema naudotis, nepavyksta.

Bendrauja su bendraamžiais

Darbe E.Jankauskienei tenka bendrauti su jaunais žmonėmis. Pašnekovė sako pastebėjusi, kad jiems dokumentų pasirašymas elektroniniu parašu kartais būna rimtas iššūkis.

"Atrodo, socialiniais tinklais moka naudotis, bet viešojo administravimo informacinėmis sistemomis, kur labai aiškiai aprašyta, kaip sistema naudotis, nepavyksta. Kartais tai gali būti ir teksto suvokimo problemos, nes dažnas nenori skirti laiko įsigilinti, o tik paviršutiniškai prabėga. Kas keisčiausia, ypač sunku šia sistema naudotis 18–22 metų žmonėms, nors jie užaugo su informacinėmis technologijomis", – pastebėjimais dalijasi ji.

Apie nemokamus skaitmeninio raštingumo mokymus moteris sužinojo iš vietinės bibliotekininkės. Nuo praėjusių metų lapkričio jai teko išklausyti kursus trimis skirtingomis temomis.

"Rinkausi iš programų, kurios man aktualios tiek darbe, tiek kasdienybėje. Man naudingiausi buvo mokymai apie "Google" paskyrą ir jos turimas funkcijas. Ši paskyra labai naudinga, kai reikia persiųsti didelės apimties failus, nuotraukas, ko neįmanoma padaryti paprastu e. paštu. Taip pat buvo proga prisiminti debesų talpyklas. Vertinga buvo išmokti ir tai, kaip nustatyti automatinį laiškų išsiuntimą e. paštu. Dar gilinau žinias, kaip efektyviai naudotis "Excel" skaičiuokle. Tai aktualu kasmet darbe ruošiant ataskaitas, be šitos priemonės sunku išsiversti", – vardija ji.

Nuolat reikia mokytis

Pasak E.Jankauskienės, pasimokyti apie šiuolaikines technologijas ir internetą vertinga ne tik vyresniems žmonėms, tačiau ir dar neturintiems 30-ies.

"Pavyzdžiui, aš turiu ir socialinės pedagogikos bakalaurą, ir viešojo administravimo magistrą, tačiau neabejoju, kad žinias reikia nuolat gilinti ir stengtis nepamiršti seniau įgytų įgūdžių – todėl ir reikia mokytis visą gyvenimą. Jeigu nori tobulėti, neturi būti dėl to gėda. Juk visų mūsų žinių lygis yra skirtingas", – įsitikinusi pašnekovė.

Ji priduria, kad su skaitmeninių įgūdžių stygiumi labiausiai susidūrė vos įstojusi į universitetą – studijuojant bakalaurą jai teko mokytis daugybės "Excel" ir "Word" programų funkcijų, su kuriomis mokykloje nebuvo supažindinta, vėliau žinias moteris gilino magistro studijose. E.Jankauskienė sako greitai išeisianti į motinystės atostogas, bet žada nesustoti mokytis net ir augindama vaiką.

Per „Microsoft Teams“ programą vedamai vienai mokymų temai skirtos šešios valandos, jos išdėstomos per tris dienas.

Kovo 8–10 d. bei kovo 24–26 dienomis bus nagrinėjama tema „Planuokime laisvalaikį internetu“. Mokymų dalyviai aiškinsis ne tik kaip planuoti bei užsakyti internetu laisvalaikio paslaugas, bet ir išmoks įsigyti transporto bilietus, rezervuoti viešbučius, susidaryti kelionės maršrutą. Ir greta to susipažins su kitomis naudingomis paslaugomis.

Kovo 15–17 d. 10–12 val. Kauno apskrities viešoji biblioteka pristatys „Skaičiuoklę darbui ir namams (MS Excel),“ – supažindins su pagrindinėmis skaičiuoklės galimybėmis, kurias galima pritaikyti asmeninėje ir profesinėje veikloje.

Pagrindinės kovo 23–25 d. suplanuotos nagrinėti programos „Skaitmeninių nuotraukų apdorojimas ir saugus dalijimasis“ temos – atsakingas informacijos, nuotraukų ar vaizdo įrašų publikavimas internete, socialiniame tinkle, saugumo nustatymai. Taip pat nuotraukų, dokumentų perkėlimas į skaitmeninį įrenginį, dalijimasis nuotraukomis ar albumais su kitais asmenimis internetu.

Truputį pagerėjo

Klaipėdos apskrityje skaitmeninių įgūdžių trūksta tik kiek daugiau nei trečdaliui ieškančiųjų darbo – 38,9 proc., o Kauno apskrityje – mažiau nei pusei (48,9 proc.). Skaitmeninio raštingumo žinių neturi net 75 proc. Tauragės ir 70,3 proc. Marijampolės apskričių darbo neturinčių gyventojų.

O štai Vilniaus apskritį, pasak Užimtumo tarnybos, galima vadinti visos šalies atspindžiu – čia skaitmeninių įgūdžių neturinčių bedarbių procentas atitiko bendrą visos šalies lygį ir pernai (61,6 proc.), ir šiais metais (56,4 proc.).

Palyginti su 2019 m., bendra situacija gerėja – pernai skaitmeninių įgūdžių trūko 61,2 proc. šalies bedarbių.

Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė atkreipė dėmesį į šiuo metu ekonomikoje vykstančius procesus, kai automatizuojamos rutininės darbo vietos ir sparčiai nyksta techniniai, monotoniniai darbai: "Akivaizdu, kad skaitmenizacija liečia praktiškai visas sritis, tad kompiuterinis raštingumas yra vienas kertinių įgūdžių dabartinėje darbo rinkoje."

Žinių lygis skiriasi

Palyginti su praėjusiais metais, situacija į gerąją pusę pasikeitė ne tik visos šalies mastu, bet ir kiekvienoje apskrityje atskirai. Nors Tauragės apskrityje situacija prasčiausia, vis dėlto čia per metus įvyko ir didžiausias teigiamas pokytis – čia skaitmeninių įgūdžių neturinčių darbo ieškančių gyventojų skaičius sumažėjo 8 proc. Situacija pagerėjo ir Telšių bei Panevėžio apskrityse – čia skaitmeninių įgūdžių neturinčių bedarbių skaičius sumažėjo atitinkamai 6,5 proc. ir 6,2 proc.

Mažiausias skaitmeninių įgūdžių neturinčių procentas tarp darbo ieškančių asmenų šiemet yra Klaipėdos miesto savivaldybėje – 28,3 proc., taip pat Šiaulių (34,1 proc.) ir Kauno (37,9 proc.) miestų savivaldybėse. Labiausiai šių įgūdžių trūksta Šalčininkų (88,1 proc.), Pagėgių (87,2 proc.) ir Kazlų Rūdos (85,5 proc.) savivaldybių bedarbiams.

Yra ir tokių vietų, kur skaitmeninio raštingumo lygis tarp ieškančių darbo, palyginti su praėjusiais metais, nemažai pakilo arba, atvirkščiai, nukrito. Didžiausias teigiamas pokytis įvyko Telšių savivaldybėje – čia neturinčių skaitmeninių įgūdžių bedarbių skaičius sumažėjo 29,6 proc. Nedaug nuo lyderės atsilieka Tauragės savivaldybė su 23,7 proc. Kitos geriausių rezultatų pasiekusios savivaldybės yra Šiaulių miesto – skaitmeninių įgūdžių neturinčių bedarbių skaičius sumažėjo 20,1 proc., Marijampolės – 17,8 proc. ir Kretingos (13,6 proc.).

Tačiau trijose savivaldybėse darbo ieškančių ir skaitmeninių įgūdžių neturinčių žmonių skaičius nemažai padidėjo: Skuodo savivaldybėje – 10 proc., Akmenės – 7,6 proc., Raseinių – 6,5 proc.

Vyresnioji karta neturėjo galimybių išmokti naudotis išmaniosiomis technologijomis organiškai ir tarsi savaime, todėl jų skaitmeninio raštingumo lygis nepakankamas.

Kompiuteris – jau neatsiejamas

Daugiau nei pusė darbdavių prie reikalavimų darbuotojams šiais metais nurodė darbo kompiuteriu įgūdžius – 45 proc. skelbimų ieškant specialistų ir technikų bei 10 proc. – kvalifikuotų darbininkų. Kai kuriuose darbo skelbimuose skaitmeninio raštingumo reikalavimas net neįvardijamas, nes jis natūraliai priskiriamas prie konkrečiai darbo vietai reikalingų kompetencijų.

"Asociacija "Langas į ateitį" – mūsų ilgametė socialinė partnerė, organizuoja kokybiškus šios srities mokymus šalies gyventojams viešosiose bibliotekose. Dviejų pakopų ir skirtingos trukmės mokymuose aktyviai dalyvauja ir asmenys, ieškantys darbo. Nuo bendradarbiavimo pradžios "Prisijungusios Lietuvos" mokymuose dalyvavo daugiau nei 6 660 darbo ieškančių asmenų. Mokymai yra nemokami, todėl tai ypač gera proga ir postūmis vyresniems nei 50 metų žmonėms tobulinti savo kompetencijas", – atkreipė dėmesį I.Balnanosienė.

Asociacijos "Langas į ateitį" direktorės Loretos Križinauskienės teigimu, skaitmeninio raštingumo įgūdžių problema aktuali ne tik tarp ieškančių darbo, bet ir tarp visų vidutinio ir vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų.

"Vyresnioji karta neturėjo galimybių išmokti naudotis išmaniosiomis technologijomis organiškai ir tarsi savaime, todėl jų skaitmeninio raštingumo lygis nepakankamas. Daugeliui tai tampa kliūtimi norint pasinaudoti viešosiomis e.paslaugomis, užsiregistruoti internetu pas gydytoją ar pasinaudoti e.banku, tačiau turime ir tokių pavyzdžių, kai skaitmeninio raštingumo mokymus baigę asmenys susiranda darbą, nes būtent šių žinių jiems trūko tai padaryti anksčiau", – pakomentavo L.Križinauskienė.

Nedarbas vis didėja

Pirmadienį šalyje registruota 222,5 tūkst. darbo neturinčių asmenų, jie sudarė 12,9 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų – 0,8 proc. daugiau nei prieš savaitę. Ekonomikos ekspertai tikina, kad pastarąjį nedarbo padidėjimą galėjo sukelti tai, kad žmonės kreipėsi dėl išmokų. Tačiau I.Balnanosienė teigė, kad ši priežastis situaciją pablogino tik 0,2–0,3 proc.

Nuo ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimo bedarbių padaugėjo 62 tūkst. (38,4 proc.). Daugiausia neturinčių darbo – Lazdijų (19,7 proc.), Kelmės (18,7 proc.) ir Kalvarijos (18,3 proc.) rajonų savivaldybėse. Žemiausi nedarbo rodikliai, kaip ir prieš savaitę, fiksuoti Neringoje (3,3 proc.), Klaipėdos rajone (7,4 proc.) ir Birštone bei Kretingos rajone (po 8,6 proc.).

Praėjusią savaitę tarnyboje įregistruota 4,3 tūkst. laisvų darbo vietų – 0,3 proc. daugiau nei prieš savaitę. Labiausiai darbuotojų ieško apdirbamosios gamybos įmonės, didmeninės ir mažmeninės prekybos bei statybos įmonės.

Moterys pralenkė vyrus

Atkreipiamas dėmesys, kad nuo birželio pabaigos moterų nedarbas Lietuvoje pralenkė vyrų ir išlieka aukštesnis. Užimtumo tarnybos direktorės teigimu, didėjantį moterų nedarbą lėmė ribojimai per karantiną bei jų įsipareigojimai šeimai.

"Paslaugų, aptarnavimo ir prekybos sektoriai beveik nevykdė arba apribojo veiklą, darbuotojus išleido į prastovas arba atostogas, o būtent šių sektorių įmonėse dirba daugiausia moterų, – sakė I.Balnanosienė. – Pasibaigus karantinui šios įmonės atsigauna lėčiau nei kituose sektoriuose. Tokiomis aplinkybėmis moterys greičiau netenka darbo. Mažėjančiam moterų užimtumui įtakos turi ir jų įsipareigojimai šeimai. Karantino metu dažniausiai jos ėmė nedarbingumą dėl vaikų priežiūros, todėl, įmonei įvertinus darbuotojų atliekamas funkcijas, moterys patiria didesnę grėsmę netekti darbo."

Šiuo metu darbo neturi 111,8 tūkst. (13,1 proc.) darbingo amžiaus moterų – 0,2 proc. daugiau nei praėjusią savaitę. Vyrų be darbo registruota 110,7 tūkst. – kaip ir prieš savaitę, jie sudaro 12,7 proc. visų darbingo amžiaus vyrų.

Gerokai mažesnė nei įprastai sezoninių darbų paklausa taip pat apribojo moterų galimybę dirbti terminuotai paslaugų sektoriuje. Be to, mažėja moterų įdarbinimas – birželio pradžioje tarpininkaujant Užimtumo tarnybai įdarbinta 2,9 tūkst. moterų (49,1 proc. visų įdarbintų asmenų), o praėjusią savaitę – 1,6 tūkst. (43,9 proc.).

DESI indeksas apskaičiuojamas atsižvelgiant į galimybę naudotis e. ryšiu, visuomenės skaitmeninių įgūdžių lygį, naudojimosi e. ištekliais apimtis, skaitmeninių technologijų taikymą veikloje ir elektroninių viešųjų paslaugų lygį.

Lietuvos visuomenės skaitmeniniai įgūdžiai įvertinti kukliausiai iš šių penkių kategorijų. Mūsų šalis šioje srityje surinko 43,8 balo ir užėmė 18 vietą tarp ES valstybių, tiesa, palyginti su ankstesniais metais palypėjusi vienu laipteliu aukštyn.

Pagrindinius naudojimosi skaitmeninėmis technologijomis įgūdžius turi 56 proc. gyventojų (ES vidurkis – 58 proc.), aukštesnius nei pagrindinius – 32 proc. Lietuvos gyventojų (ES vidurkis – 33 proc.). Pagrindinius programinės įrangos naudojimo įgūdžius turi 58 proc. gyventojų, ES vidurkis yra 61 proc.

„Nors daugelyje vertintų sričių Lietuva praėjusias metais padarė akivaizdžią pažangą, Lietuvos visuomenės drąsiai pavadinti skaitmenine, deja, dar negalime. Akivaizdu, kad didesnį dėmesį derėtų skirti visuomenės motyvavimui nuolat tobulinti skaitmeninius gebėjimus“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministras Elijus Čivilis.

Apibendrinus visų kategorijų rezultatus, Lietuva surinko 53,9 balo (ES vidurkis yra 52,6 balo) ir užėmė 14-ą vietą, aplenkdama kaimynes Latviją (18 vieta) ir Lenkiją (23 vieta), tačiau atsilikdama nuo Estijos (7 vieta). Visoje ES pagal bendrus skaitmeninės veiklos rezultatus pirmauja Suomija, Švedija, Danija ir Nyderlandai, o žemiausias vietas užėmė Bulgarija, Graikija, Rumunija ir Italija.

Geriausiai įvertinta sritis – viešosios skaitmeninės paslaugos

Pasak E. Čivilio, tai, kad Lietuva pasiekė geresnių rezultatų nei ES vidurkis arba pasistūmėjo į priekį beveik visuose skaitmeninių viešųjų paslaugų srities segmentuose, yra pastangų stiprinti skaitmeninių technologijų naudojimą įvertinimas ir įrodymas, kad šios technologijos vis labiau įsigali mūsų kasdienybėje. „Skaitmeninių technologijų ir įgūdžių jomis naudotis svarba ypač išryškėjo pastaruoju metu, kai dėl koronaviruso pandemijos didžioji dalis mūsų buvome priversti tiek dirbti, tiek bendrauti nuotoliniu būdu“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministras.

Geriausiai Lietuva pasirodė skaitmeninių viešųjų paslaugų srityje – čia mūsų šalis lenkia ES vidurkį jau penkerius metus iš eilės. 81,4 balo įvertinta Lietuva (ES vidurkis – 72 balai) užėmė šeštą vietą tarp visų ES valstybių. E. valdžios paslaugomis naudojosi 8 iš 10 Lietuvos interneto vartotojų. „Šie rezultatai rodo, kad einama teisinga linkme, tad reikia galvoti ir apie tolesnę pažangą, kurią tvirtai palaiko ir šalies vyriausybė, ir visuomenė, ir verslo sektorius“, – teigia E. Čivilis.

Informacijos dalijimosi elektroninėmis priemonėmis rezultatai Lietuvoje taip pat yra labai geri – 48 proc. šalies įmonių dalijasi informacija elektroninėmis priemonėmis, palyginti su 34 proc. siekiančiu ES vidurkiu.

Nors daugelyje vertintų sričių Lietuva praėjusias metais padarė akivaizdžią pažangą, Lietuvos visuomenės drąsiai pavadinti skaitmenine, deja, dar negalime.

Lietuviai antri ES pagal naujienų skaitymą internete

Lietuvos gyventojai gana aktyviai naudojasi interneto paslaugomis – 57,3 balo šioje srityje įvertinta Lietuva yra 13 tarp ES valstybių. Naudojimosi internetu lygis kasmet auga (81 proc. Lietuvos gyventojų, 20 vieta ES), tuo pačiu mažėja gyventojų, kurie niekada nesinaudojo internetu – jų dalis yra 15 proc. (21 vieta ES, ES vidurkis – 9 proc.).

Pasak viceministro, DESI indeksas parodė, kad aktyviausiai Lietuvos gyventojai internete skaito naujienas (91 proc. interneto naudotojų, 2 vieta ES), naudojasi vaizdo telefonija (75 proc. interneto naudotojų, 4 vieta ES), elektroninės bankininkystės paslaugomis (79 proc. interneto naudotojų, 8 vieta ES), klausosi muzikos, žiūri vaizdo įrašus ar filmus (84 proc. interneto naudotojų, 11 vieta ES), jungiasi prie socialinių tinklų (74 proc. interneto naudotojų, 12 vieta ES).

Tiesa, yra ir sričių, kur mūsų šalies gyventojai atsilieka nuo statistinio europiečio. Štai internetu perka 59 proc. (20 vieta ES), o parduoda vos 11 proc. interneto naudotojų (25 vieta ES, ES vidurkis – 22 proc.).

Internetu mokomės vangiai

E. Čivilio teigimu, vos dešimtadalis Lietuvos gyventojų internetą naudoja mokymosi ar savišvietos tikslais – internetu mokosi tik 9 proc. interneto naudotojų (14 vieta ES).

Stipriai atsiliekame ir informacinių technologijų pakraipos studijų srityje – nors informacinių ir ryšių technologijų srities absolventų dalis šiemet padidėjo iki 2,7 proc. (23 vieta ES), tačiau tai vis dar yra žemiau ES vidurkio, kuris siekia 3,6 proc. Moterų, dirbančių informacinių ir ryšių technologijų srityje, dalis išliko nepakitusi ir yra tokia pati, kaip bendras ES vidurkis – 1,4 proc. (16 vieta ES).

Pasak viceministro, padėti šalies gyventojams išmokti efektyviai ir atsakingai naudotis informacinėmis technologijomis bei internetu siekia įvairūs valstybės bei privataus sektoriaus remiami projektai bei iniciatyvos. Kaip antai projektas „Prisijungusi Lietuva“, kurio mokymuose jau dalyvavo daugiau kaip 55 tūkst. gyventojų.

„Šio projekto tikslinė grupė – žmonės, kurie vis dar nesinaudoja internetu arba kurių skaitmeniniai įgūdžiai yra nepakankami. Projektas šalies viešosiose bibliotekose ir nuotoliniu būdu nuolat organizuoja pradedančiųjų ir pažengusių interneto naudotojų nemokamus mokymus įvairiomis temomis, taip pat sudaro galimybę skaitmeninio raštingumo žinias gilinti savarankiškai. Tokie projektai yra vertingi ne tik tuo, kad suteikia žmonėms reikalingų praktinių ir gyvenime praverčiančių žinių, bet ir prisideda prie skaitmeninės visuomenės stiprinimo“, – sako E. Čivilis.

30 metų skersai išilgai reformuota mūsų mokykla pagaliau turės progą popierines eilutes iš vizijų ir misijų apie "šiuolaikišką, atvirą kaitai ir naujovėms, modernizuojančią mokymosi priemones ir aplinkas" paversti tikrove. Nuotolinio mokymo laikotarpis mūsų švietimo sistemai taps visų pirma kompiuterinio raštingumo išbandymu. Be paliovos diskutavus apie informacinių technologijų naudojimą švietime, pagaliau tai teks daryti realiai.

Ir sunkiau esant šiam neeilinio iššūkio laikotarpiui, pripažinkime, bus ne vaikams, gimusiems technologijų laikais, o emigrantais joje betampantiems mokytojams. Pala, pala – nesipiktinkit, kalba ne apie tuos, kurie greta savo pedagoginių gebėjimų yra išvystę ir kompiuterinius įgūdžius, ne! Tai apie mokytojus, tampančius anekdotų herojais. Manote, tokių nėra? Baikit, turbūt kiekvieno iš jūsų vaikas gali papasakoti panašią į šią istoriją.

... Mokytoja (veiksmas vyksta įprastoje klasėje ir įprastoje pamokoje) apgailestauja, kad mokiniams nepavyks pasiklausyti kūrinio ištraukos – magnetofonas sugedo. "Taigi galime jutubyje pasiklausyti", – nemato bėdos mokiniai. "O kur jis yra?" – rimtu veidu klausia mokytoja. Susimirksėję mokiniai taip pat rimtai aiškina: reikia važiuoti tokiu autobusu, išlipti tokioje stotelėje, eiti už tokio kampo, o ten, buvusioje kosmetikos parduotuvėje, – ir jutubas...

Skaitmeninis raštingumas – ir mokytojams gyvybiškai svarbus XXI a. įgūdis. Neturintiems jo – ne pakeliui su savo profesija. Todėl nereikia virkauti, kad bus sunku. Tai bus! Švietimui dabar ne sunkiau nei medicinai, ekonomikai, pramonei. Niekas negavo bonuso sutartyje su koronavirusu. Ir jeigu likome dirbti namuose, vadinasi, turime čia dirbti daug sunkiau, daug daugiau nei savo patogiuose biuruose ar klasėse.

Aktyviausios šiuose mokymuose buvo moterys virš 50-ies metų. Vyriausiam mokymų dalyviui net 92-eji.

„Projekto „Prisijungusi Lietuva“ organizuojami nemokami kursai bibliotekose, vien šiemet pritraukę per 30 tūkst. dalyvių, turi nemenką įtaką mažinant skaitmeninę atskirtį Lietuvoje. Didžioji dalis besimokiusiųjų yra vidutinio bei vyresnio amžiaus gyventojai – žmonės, kurių dauguma tebėra skaitmeninėje atskirtyje. Pažymėtina, kad net keturis penktadalius kursų dalyvių šiemet sudarė moterys“, – pastebi asociacijos „Langas į ateitį“ direktorė Loreta Križinauskienė.

Statistikos departamento 2019 m. duomenimis, internetu naudojasi 82 proc. 16-74 m. amžiaus gyventojų. Tačiau 55-64 m. amžiaus grupėje jų yra tik 70 proc., o tarp 65-74 m. gyventojų – vos 40 proc.

Būtent šių amžiaus grupių gyventojai šiemet dažniausiai ir lankėsi šalies bibliotekose organizuotuose projekto „Prisijungusi Lietuva“ skaitmeninio raštingumo mokymuose. 42 proc. kursų dalyvių buvo 51-65 m. šalies gyventojai, 27 proc. buvo vyresni nei 65-eri, o 41-50 m. amžiaus žmonės sudarė 16 proc. mokymų dalyvių.

Šiemet įgūdžius skaitmeninėje erdvėje įgyti bei tobulinti buvo labiausiai linkusios moterys – net 81 proc. mokymų dalyvių buvo moterys ir vos 19 proc. vyrų.

Tikslas – 100 tūkst. dalyvių

Projekto „Prisijungusi Lietuva“ organizatoriai iki 2021 m. ketina sulaukti net 100 tūkst. dalyvių skaitmeninio raštingumo mokymuose.

„Šiemetiniai rezultatai itin nudžiugino – per 2019 m. mokymuose tikėjomės sulaukti 30 tūkst. gyventojų, o tai įgyvendinome net nepasibaigus metams. Pastebime didėjantį žmonių aktyvumą ir norą mokytis šiandien aktualių ir naujų dalykų“, – sako L. Križinauskienė.

„TNS Atlas“ tyrimo duomenimis, 78,3 proc. apklaustųjų teigia, kad jiems svarbu mokytis ir nenustoti tobulėti visą gyvenimą. Tačiau remiantis šį rudenį projekto „Prisijungusi Lietuva“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa, daugeliui gyventojų – net 76 proc. – yra gėda prašyti pagalbos, susijusios su išmaniųjų įrenginių, programėlių ir interneto naudojimusi.

„Rudenį pradėta komunikacijos kampanija #ManNeGėdaKlausti parodė, kad kalbėti apie baimes nėra paprasta. Drąsinant ir palaikant žmones vis daugiau jų įveikia savo baimes užduoti klausimą, parodyti, kad kažko nesupranta. Išdrįsę pradėti mokytis skaitmeninio raštingumo kartu su savo bendruomenės nariais, vėliau netgi paragina ateiti savo draugus bei kaimynus. Iš rudenį atliktos apklausos sužinojome, kad trečdalis gyventojų pagalbos dėl naudojimosi išmaniaisiais prietaisais kreipiasi į šeimos narį. Tačiau ne kiekvienoje šeimoje yra skaitmenines technologijas išmanančiųjų, o tuo labiau žinančių, kaip paaiškinti. Pastebėjome, kad į mokymus bibliotekose savo tėvus ir senelius užregistruoja vaikai ar anūkai. Džiugu, kad jaunimas supranta, jog tiesiog nupirkti įrenginį vyresnio amžiaus šeimos nariui nepakanka, reikia ir pamokyti“, – sako L. Križinauskienė.

Aktyviausi – Šiaulių gyventojai

Aktyviausiai skaitmeninio raštingumo mokymuose šiemet dalyvavo Šiaulių miesto gyventojai. Į penketuką taip pat pateko Panevėžio, Vilniaus, Kauno rajono ir Kauno miesto gyventojai. Mažiausiai nemokamais mokymais susidomėjo Neringos, Birštono, Kazlų Rūdos, Rietavo, Visagino ir Kalvarijos savivaldybių gyventojai.

Net 53 proc. mokymų dalyvių buvo miestelių ir kaimiškų vietovių gyventojai. Miestuose mokėsi 47 proc. gyventojų.

„Prisijungusios Lietuvos“ mokymai šalies bibliotekose skirti visiems, norintiems išmokti naudotis kompiuteriu, internetu, išmaniuoju telefonu ar pagilinti jau turimus įgūdžius.

Šiuose skaitmeninio raštingumo mokymuose vis dar dominuoja pradedančiųjų grupės, bet jaučiamas ir pažengusiųjų grupių gausėjimas – tai parodo, kad žmonės nesustoja mokytis ir toliau gilina savo žinias. Dėl šios priežasties rudenį buvo pristatytos keturios naujos programos pažengusiesiems: „Pristatymų rengimas“, „Sumaniau apsipirkime ir atsiskaitykime internetu“, „Viešosios paslaugos internetu kiekvienam“ ir „Planuokime laisvalaikį internetu“. Šios programos aktyviau nei įprastai sudomino daugiau vyrus.