„Susipykti su Kinija ir nieko negauti už tai mainais yra labai neprotinga. Taip, gauname iš kitų regionų žaliavas, pagrindinė kalba buvo apie žaliavas reikalingas tam, kad Lietuvos pramonė galėtų sėkmingai vystytis. Persiorientavimas įvyko, ar sklandžiai – kaip kam pavyko. Tačiau bendras paveikslas yra neblogas, verslas sugebėjo persiorientuoti ir tai yra pagrindinė žinutė“, – Žinių radijui antradienį sakė A. Skaisgirytė.

„Ekonominis spaudimas niekur nedingo, gerai tik tai, kad Lietuvos interesų gynybon stojo visa Europos Sąjunga, yra iškelta Europos Sąjungos byla Pasaulio prekybos organizacijoje dėl ekonominio spaudimo Lietuvai. Tiesa, bylos baigtis kol kas neaiški, kadangi tokios ylos greit nesisprendžia, metų bėgyje bus daugiau aiškumo“, – kalbėjo ji.

Jos teigimu, tikimasi, jog sustabdytos ir į Lietuvą neatėjusios kiniškos investicijos bus pakeistos taivanietiškomis arba Vakarų sąjungininkų investicijomis.

„Šią savaitę yra inauguracija tam tikrų projektų su Lietuvos įmonėmis, iš Taivano ateinančiomis finansavimo schemomis. Tai labai gerai, kad kinišką produkciją gebame pakeisti, mūsų verslas sėkmingai prisitaikė, ieškodamas ir naujų rinkų pietryčių Azijos regione. Mūsų verslininkai pakankamai brandūs, kad šitą posūkį galėjo per metus įvykdyti“, – sakė prezidento patarėja.

A. Skaisgirytė pabrėžė, kad Lietuva ir konflikto su Kinija įkarštyje sakė nenorinti diplomatinių santykių nutraukimo, išsiųsti ambasadorių.

„Sakėme, kad norime tęsti normalų, abiem pusėm priimtiną, pagarbų bendradarbiavimą. Jei šitą mūsų šauksmą Kinija išgirs, manau bus galima normalizuoti santykius“, – teigė ji.

Susitarimus dėl bendrų projektų su Taivanu šią savaitę Viliuje ketina pasirašyti Lietuvos daiktų interneto prietaisų gamybos grupė „Teltonika IoT Group“,  aukštųjų technologijų grupės „Global BOD Group“ saulės modulių gamintoja „SoliTek“ ir biotechnologijų startuolis „Oxipit“.

Ėmus gilėti Lietuvos ir Taivano ryšiams, 2021 metų rudenį Vilniuje buvo atidaryta Taivano atstovybė.

Kinija tokį žingsnį palaikė Lietuvos parama Taivanui veikti kaip nepriklausomai valstybei ir sumenkino su šalimi diplomatinius ryšius, ėmėsi prekybos ribojimų.

„Noriu pabrėžti, kad interesas postūmyje turi būti abipusis, kitaip tariant, čia nėra Lietuvos desperacijos ar kažkokio veiksmo, kad bet kuria kaina grąžintume ten į kažkokią normalizaciją diplomatinių santykių. Kai abi pusės nuspręs, galbūt ir su Europos Sąjungos ar Europos Komisijos pagalba, kad normalizacija reikalinga abiem pusėms, tai bus pasiekta. Tam tikrų pozityvių signalų yra, dar anksti atskleisti“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Anot jo, dėl santykių su Kinija vyksta nuolatinės konsultacijos su Europos Komisija.

Kinija pernai pažemino diplomatinį atstovavimą santykiuose su Lietuva ir ėmėsi prekybos ribojimų po to, kai Lietuva leido Taivanui atidaryti atstovybę šios salos vardu.

Pekinas tai palaikė Lietuvos parama Taivanui veikti kaip nepriklausomai valstybei.

Tam tikrų pozityvių signalų yra, dar anksti atskleisti.

Kinija siekia izoliuoti Taipėjų pasaulinėje arenoje ir vengia bet kokiu atveju vartoti žodį „Taivanas“, kad tai nesuteiktų salai tarptautinio legitimumo.

G. Landsbergio teigimu, šiuo metu Lietuvos įmonės atsivežti prekių iš Kinijos „turi puikias galimybes, importas auga“.

„Tuo tarpu mūsų prekių eksportas pirmą pusmetį šių metų parodė puikius rezultatus, taip pat ir į Azijos regioną. Matome, kad augame visose srityse, visuose sektoriuose, daugelyje valstybių, kur anksčiau neeksportuodavome. Nuostoliai, kurie buvo santykinai labai nedideli, jie praktiškai visi padengti naujų rinkų. Mano subjektyviu vertinimu, netgi patikimesnių rinkų“, – teigė G. Landsbergis.

Žurnalistų paklaustas, ar Taivaniečių atstovybės steigimą Lietuvoje laiko sėkmės istorija, ministras teigė, jog „tai svarbus žingsnis“.

„Neatmesčiau, kad viena ar kita forma bus kitos valstybės mūsų draugai ir partneriai, žengs panašius žingsnius, todėl kad labai daug kam akis atvėrė prasidėjęs karas su Ukraina ir mūsų vakarietiškos priklausomybės nuo Rusijos“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

G. Landsbergio teigimu, kalbant apie tiekimo grandines panašios priklausomybės „šiandien daugelio vakarų valstybių suformuotos ar net didesnės yra su Kinija“.

„Didelis klausimas, kaip tai daro įtaką ar darys įtaką ateityje galimiems reikalingiems užsienio politikos sprendimams. Ar nebus surištos rankos valstybėms vėl taip pat, jei reikės kalbėti apie varžančias priemones. Paprasčiausiai nebus tam galimybės, nes bus per didelė priklausomybė“, – sakė ministras.

„Kitaip tariant, ar mes nestatome naujų nordstrymų į rytus, per kuriuos gauname prekes ir siunčiame savo prekes ir paslaugas“, – teigė G. Landsbergis.

Anot jo, Rusijos sukeltas karas Ukrainoje pažadino valstybes iš nacionalinio saugumo perspektyvos ieškoti demokratinių, patikimų partnerysčių.

„Leis apsisaugoti nuo neprognozuojamų pokyčių arba atskirų sprendimų, kurie gerokai sujaukia situaciją“, – teigė G. Nausėda.

Tokio partijų susitarimo tikslas – užtikrinti nuoseklią šalies užsienio politiką iki 2030 metų. Partijos tarėsi, keitė, taisė ir vėl tarėsi. Dabar jis jau baigtas, atiduotas galutiniam partijų verdiktui.

Opozicija sako, kad galutiniame variante Kinijos atžvilgiu retoriką sušvelninti pavyko, nors konservatoriai norėjo aštriau.

„Kolegos naudojo idealizuotas nuostatas, pavyzdžiui, blogio ašies susiformavimas, dedant lygybės ženklą tarp Rusijos ir Kinijos“, – kalbėjo Socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas.

Dabar tekste rašoma, kad bus siekiama Lietuvos santykius su Kinija plėtoti ES kontekste bei gerbti vienos Kinijos politiką.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Apie Taivaną rašoma, kad partijos įsipareigoja toliau stiprinti ekonominius, prekybinius ir kultūrinius politikų bei ekspertų ryšius su Taivanu.

„Ten šie santykiai buvo iškelti aukščiau visų. Tai – konservatorių fantazijos Taivano atžvilgiu ir padarytų klaidų pateisinimas. Jis, palyginus su kitais variantais, tikrai sušvelnėjo“, – pasakojo darbiečių frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas.

Tačiau neįvardinta, ar tai reiškia, kad taivaniečių atstovybės pavadinimą reikėtų keisti.

„Kaip ir pakabinant, tai ir nukabinant pavadinimą reikia įvertinti visas pasekmes, nes galima pavadinimą keisti, bet nesulaukti jokio teigiamo efekto“, – sakė G. Paluckas.

Už susitarimą buvo atsakinga Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė, bet pakomentuoti šio dokumento laiko nerado.

Taivaniečių atstovybės atidarymą rėmęs Užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas irgi nekomentuoja.

Bet ar susitarimas bus pasirašytas? Viena opozicinė partija – „valstiečių“ – iš karto sako, kad nebent be jų. Teigia, kad su jais L. L.  Andrikienė nederino.

„Jeigu pats Užsienio reikalų ministras, kuris yra valdančiosios pirmininkas, tuo metu, kai planuojama pasirašyti susitarimą, išeina atostogų, tai turbūt parodo, kad ir patys valdantieji nelabai tikėjo, kad susitarimas gali būti pasiektas“, – kalbėjo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas (LVŽS) Giedrius Surplys.

Kiti ne taip kategoriškai, bet labiau linksta prie neigiamo atsakymo.

„Galime laukti rudens, diskutuoti, žiūrėti, kokia bus situacija“, – teigė V. Fiodorovas.

„Kol kas partijos sprendimas – tokio susitarimo nepasirašyti, bet, pasikeitus aplinkybėms, ateityje jis gali būti keičiamas“, – sakė G. Paluckas.

Rudenį Taivane planuojama atidaryti ir Lietuvos atstovybę, jos pavadinimas bus „Lietuvos respublikos prekybos atstovybė Taipėjuje“.

Ričardas Sedinkinas sako, kad Taivanui Vilniuje atidarius savo de facto ambasadą, jam žmonės restoranuose pradeda ploti, kai padavėjai supranta, iš kur jis yra.

Ir visai nesvarbu, kad šis 41 metų bokso instruktorius ir maždaug dvi dešimtys kitų Taivane gyvenančių lietuvių niekaip neprisidėjo prie Lietuvos sprendimo.

„Žmonėms patinka rodyti dėkingumą – jie vertina, kad kažkas remia Taivaną šios didžiulės šalies (Kinijos) akivaizdoje“, – naujienų agentūrai AFP sakė R. Sedinkinas.

Autoritarinė Kinija laiko demokratinį Taivaną savo teritorija ir žada kada nors ją susigrąžinti, prireikus – jėga. Pekinas piktinasi bet kokia tarptautine parama šios salos suverenumui.

Lietuva pernai žengė drąsų žingsnį ir leido Taibėjui atidaryti atstovybę Taivano pavadinimu. Šis reikšmingas diplomatinis pokytis užtraukė Pekino rūstybę – jis apribojo santykius su Vilniumi ir blokavo Lietuvos eksportą.

Tačiau lietuviai Taivane sako sulaukiantys nepažįstamų žmonių tostų, rankos paspaudimų, nemokamo pavežimo taksi.

„Tarsi dabar būtume įžymybės, – pasakojo R. Sedinkinas. – Sulaukiame labai daug meilės.“

Tarp kitų viešų meilės apraiškų buvo vasarį surengtas dronų šou, kai nakties danguje virš Gaosiongo miesto buvo suformuota didžiulė geltonos, žalios ir raudonos spalvų širdis.

Paklausta, kokią šalį labiausiai norėtų aplankyti po pandemijos, Taivano prezidentė Tsai Ing-wen (Cai Ingven) nedvejojo.

„Manau, kad Lietuva yra labai drąsi šalis, – lapkričio mėnesį sakė ji. – Labai norėčiau nuvykti ten.“

„Kaip sesė“

Nors Lietuvą ir Taivaną skiria didžiulis atstumas, yra didelių kultūrinių skirtumų, bendra yra gyvenimo komunistinės supergalios šešėlyje patirtis, sakė iliustratorius Mangirdas Riešuta.

Mažytė Lietuva, dabar priklausanti Europos Sąjungai, 1990 metais pirmoji paskelbė nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Nuo tada „šalia turime visuomet mus bauginančią Rusiją“, AFP sakė šis 34 metų vyras.

Jie turėtų remti demokratiją, štai kodėl turėtų paremti ir Taivaną.

„Lietuva laiko Taivaną sese, – sakė jis. – Parodysime pavyzdį, kad iš tikrųjų galime [priešintis] bauginimui.“

Pekino spaudimą jaučiantis Taivanas pastaraisiais metais neteko kelių sąjungininkių, perėjusių Kinijos pusėn. Gruodį dar viena tokia šalimi tapo Nikaragva.

Kita vertus, kelios Vakarų demokratijos ėmėsi veiksmų ryšiams su Taivanu stiprinti.

2019 metais Čekijos sostinė Praha atsisakė miestų draugystės susitarimo su Pekinu ir pasirašė tokį susitarimą su Taibėjumi.

Sausio mėnesį Slovėnija paskelbė planus dėl apsikeitimo atstovais su Taivanu.

„Jie turėtų remti demokratiją, štai kodėl turėtų paremti ir Taivaną“, – sakė lietuvių bendruomenės Taivane vadovė Aušra Andriuškaitė.

„Laikytis išvien“

Lietuvos tema įrengtame bare prie Taibėjaus Tamsujaus upės gėrėjai susidaužia juodųjų serbentų vyno „Voruta“ taurėmis, iš garsiakalbių aidint Lietuvos himnui.

Lentynose išrikiuoti giros, degtinės „Ozone“ ir romo „Propeller“ buteliai – kaip kokiame Vilniaus bare.

Savininkas Davidas Yeh (Deividas Jė) sako, kad jo baras „Little-One“, kurio pavadinimas tariamas taip pat, kaip Lietuvos pavadinimas mandarinų kalba „Litaowan“, daugiau dėmesio pradėjo sulaukti pernai, kai Vilnius tapo pirmąja ES sostine, padovanojusia skiepų nuo COVID-19.

„Taivaniečius apėmė Lietuvos manija, jie nori sužinoti apie šią šalį“, – sakė jis.

Geros valios banga taip pat lėmė, kad 20 tūkst. lietuviško romo butelių, kuriuos blokavo Kinija, bet greit perėmė Taivano valstybinė alkoholinių gėrimų kompanija, buvo greit išparduoti taivaniečiams.

Irena Marazaitė-Lin, vokiečių ir mandarinų kalbų vertėja, sakė, kad augant susidomėjimui jos Tėvyne ji pirmą kartą gauna vertimo darbų, susijusių su jos gimtąja lietuvių kalba. Ji dirba ir vienai vyriausybinei agentūrai, ir vienai vietos kompanijai, galvojančiai apie maisto produktų importą iš Lietuvos.

„Kinijai lengva bauginti tokią mažą šalį kaip Lietuva, bet tai nebus taip lengva, jei visos demokratinės šalys galės laikytis išvien“, – sakė ji.

„Mūsų šešėlinės Vyriausybės užsienio reikalų ministras Giedrius Surplys turėjo susitikimus. Apie tai yra visi informuoti. Tai yra nedraudžiama daryti su oficialiais asmenimis iš atstovybės“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė R. Karbauskis.

Politikas pažymėjo, kad apie „valstiečių“ diplomatinę iniciatyvą buvo informuotos visos Lietuvos teisėsaugos institucijos.

„Apie tuos kontaktus mes informavome visas Lietuvos teisėsaugos institucijas. Oficialiu lygiu, ne kokiu nors kitu“, – sakė R. Karbauskis.

Lietuvos valdžia meluoja, kad tai nieko nepakeistų. Mes turime žinią iš Kinijos oficialių asmenų, kad pavadinimas yra priežastis.

Anot politiko, komunistinės Kinijos patikinimą, kad pakeitus pavadinimą dvišaliai santykiai pasitaisytų, „valstiečiai“ gavo žodžiu.

„Mes neturime raštiškai šio klausimo. Nežinau, ar jie rašytu raštu, ar ne. Bet jų pasakymas yra toks, kad jei Lietuva yra pasiruošusi tą klausimą spręsti, tokiu atveju Lietuva netgi išloštų“, – teigė R. Karbauskis ir melavimu apkaltino Lietuvos diplomatiją vedančius dešiniųjų valdžios atstovus.

„Lietuvos valdžia meluoja, kad tai nieko nepakeistų. Mes turime žinią iš Kinijos oficialių asmenų, kad pavadinimas yra priežastis“, – pridūrė „valstietis“.

Susitiko su Kinijos laikinuoju reikalų patikėtiniu

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkės pavaduotojas „valstietis“ G. Surplys šią savaitę susitiko su Kinijos laikinuoju reikalų patikėtiniu Lietuvoje Qu Baihua (Čiu Baihua) aptarti didėjančios įtampos tarp valstybių.

Opozicinių „valstiečių“ atstovas teigė iš jo sulaukęs patikinimo, kad konfliktas baigtųsi, jei būtų pervadinta Vilniuje atidaryta Taivaniečių atstovybė.

„Aš buvau susitikęs su laikinuoju reikalų patikėtiniu jų kvietimu Lietuvoje, jų ambasadoje, apie tai aš informavau ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkę, ir ministrą, ir Valstybės saugumo departamento vadovą, taip visada darau, jei manau, kad yra valstybinės svarbos reikalas“, – BNS sakė G. Surplys.

„Jūs sunkiai patikėsite, bet aš ir su Taivano atstovais buvau susitikęs, kai viešėjome su delegacija JAV, buvau susitikęs su jų atstovybės vadove. Mano tikslas yra medijuoti, aš įsitikinęs, kad niekam nereikia aštrių konfliktų“, – kalbėjo URK vicepirmininkas.

Mano tikslas yra medijuoti, aš įsitikinęs, kad niekam nereikia aštrių konfliktų.

Jis teigė iš Kinijos laikinojo reikalų patikėtinio išgirdęs, kad pagrindinė konflikto priežastis yra Taivaniečių atstovybės Vilniuje pavadinimas, nes „kai prasideda kalba apie oficialų pavadinimą, tai jiems yra raudona linija, kurios jie niekam neleidžia peržengti“.

„Esminis klausimas, kurį aš uždaviau, ar tikrai tai yra tik apie pavadinimą, nes mūsų valdantieji nuolat kartoja, kad tai nėra apie pavadinimą, kad Kinija yra įsiutusi dėl mūsų 5G ryšio uždraudimo, kad kinų kompanija diegtų, tiek dėl mūsų pasitraukimo iš „17+1“ formato. Ambasados patikėtinis patikino, kad esmė – tik pavadinimas, ir jie neprieštarauja, kad Taipėjaus atstovybė veiktų Lietuvoje, kaip ir kitose pasaulio šalyse, bet problema yra pavadinimas ir tai, kad nelabai kas kalbasi su jais iš mūsų ministerijos“, – pasakojo G. Surplys.

„Mes kalbėjome, kas būtų, jeigu būtų. Jų pozicija tokia, kad Lietuva tikrai gali iš šitos situacijos išeiti kaip laimėtoja, (...) jeigu mes pakeistume tas kelias raideles ir pavadintume atstovybę kaip visur pasaulyje, tai visas konfliktas baigtųsi“, – teigė opozicijos atstovas.

Kinija šią savaitę oficialiai pranešė stabdanti jautienos, pieno produktų ir alaus importą iš Lietuvos. Kinijos muitinės sistemos nuo pernai gruodžio iš esmės nebepriima Lietuvos prekių, tačiau oficialiai Pekinas apie tai iki šiol nebuvo pranešęs.

Europos Komisijos duomenimis, Lietuvos eksportas į Kiniją gruodį, palyginti su tuo pat mėnesiu užpernai, krito 91 procentu.

Lietuvos ir Kinijos santykiai pašlijo Vilniui leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei. Ekspertai sako, kad kinų kalba šios atstovybės pavadinimas skamba kaip Taivano atstovybė. Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei.

To priešakyje stovinčio užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio teiravosi, kodėl leido atidaryti Taivano, o ne Taipėjaus atstovybę.

„Mes nenusprendėme konfrontuoti su Pekinu leisdami taivaniečiams atidaryti atstovybę tokiu vardu“, – sakė G. Landsbergis, tačiau iškart sulaukė žurnalisto prieštaravimo.

Pastarasis konstatavo: taip, nusprendėte, nes visi kiti Europoje vis dar naudoja Taipėjaus diplomatinę formuluotę, o jūs nusprendėte, kad bus Taivano. „Tai – taivaniečių, Taivano žmonių atstovybė. Galbūt sėmėmės įkvėpimo iš Jungtinių Valstijų ir Kinijos 1979-ųjų susitarimo, kuriame parašyta, kad Amerikos piliečiai gali turėti kultūrinius ir ekonominius santykius su Taivano žmonėmis“, – kalbėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras.

Dar gali kilti klausimas, kodėl G. Landsbergį įkvėpė kitų šalių sutartis, nes Lietuvos sutartyje su Kinija – kitoks tekstas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pripažįsta Kinijos liaudies respublikos vyriausybę kaip vienintelę teisėtą Kinijos ir Taivano – kaip neatsiejamos Kinijos teritorijos vyriausybę. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įsipareigoja neužmegzti ir neskatinti jokių oficialių santykių su Taivanu.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Aš neabejoju, tai yra sutarties nesilaikymas ir mes patekome į blogą padėtį“, – sakė Nepriklausomybės akto signataras Egidijus Bičkauskas.

Šis bendras pareiškimas, trijomis kalbomis dėl diplomatinių santykių užmezgimo, pasirašytas 1991-aisiais. Nepriklausomybės akto signataras teigė, kad laikytis tarptautinių susitarimų įpareigoja ir Konstitucija.

„Tada jau bėgti pagalbos ir sakyti: Jėzau, padėkite mums, yra nesolidu. Tai yra absoliutus nesupratimas ir geopolitikos, ir, pasakyčiau taip, tai yra neatsakingumas prieš Lietuvos žmones“, – kalbėjo E. Bičkauskas.

Taip pat G. Landsbergis BBC sakė su prezidentu sutarė, kad atstovybės pavadinimas liks toks, koks yra. Ir, kad nieko neteisėto nepadarė – tai Kinija nusprendė situaciją eskaluoti.

Bet politologas svarstė, kad užsienio reikalų ministras ir viceministras Mantas Adomėnas Lietuvos sutarties su Kinija neskaitė. „Arba jie nesupranta, kas parašyta. Tai oficialūs santykiai tarp institucijų. Tai – akivaizdu. Netgi ir komandiruotė, pavyzdžiui, Seimo narių važiuoti į Taivano salą, kokio lygio tai oficialumas? Aš jau nekalbu apie atstovybės atidarymą Lietuvoje“, – sakė politologas Šarūnas Liekis.

„Be abejo, nesulaužė. Diplomatinius santykius tarp valstybių reguliuoja Vienos konvencija. Ir Lietuva niekaip nepažeidė Vienos koncencijos. Tai, ką aš girdžiu dažnai viešoje erdvėje iš ekspertų, politologų, tai yra tiesiog gėda dėl to, kad yra atviras melas, ir tą reikia aiškiai užfiksuoti, ir Kinijos pigi propaganda“, – kalbėjo Seimo narys Matas Maldeikis.

Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad G. Landsbergis artimiausiu metu išvyks į Singapūrą ir Australiją. Ten Lietuvos verslui ieškos naujų rinkų.

Naujienų agentūra „Reuters“ anksčiau pranešė, kad grupė JAV įstatymų leidėjų, atstovaujančių abiem pagrindinėms partijoms, pateikė tokio paties pobūdžio siūlymus Senate ir Atstovų rūmuose, kad prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija būtų įpareigota apsvarstyti galimybę pervadinti įstaigą, kuri dabar vadinasi Taipėjaus ekonomikos ir kultūros atstovybe (TECRO).

Pateiktuose siūlymuose raginama TECRO pervadinti „Taivano atstovybe“.

Komentuodama šį pranešimą Taivano URM atstovė Joanne Ou (Džoan U) penktadienį sakė, kad ministerija padėkojo JAV Kongresui už abiejų partijų paramą salai ir dvišalių ryšių stiprinimą.

Ministerija stebės, kaip šis klausimas toliau nagrinėjamas, ir toliau bendradarbiaus su JAV administracija ir Kongresu, kad sustiprintų dvišalę partnerystę, pridūrė J. Ou.

Pranešimas apie JAV įstatymų leidėjų siūlymą neabejotinai sukels įniršį Pekinui, nes pavadinimo pakeitimą Kinija interpretuotų kaip užuominą, jog Vašingtonas laiko Taivaną nepriklausoma valstybe.

Kinija laiko demokratinį autonominį Taivaną savo teritorijos dalimi ir žada kada nors jį susigrąžinti, prireikus – jėga.

Pernai lapkritį Pekinas oficialiai pažemino diplomatinio atstovavimo lygį su Lietuva iki reikalų patikėtinių, Vilniui leidus įsikurti Taivaniečių atstovybei. Šalyse, kurios nepalaiko su Taivanu diplomatinių santykių, tokie biurai paprastai vadinasi Taibėjaus atstovybėmis.

Diplomatiniam konfliktui vystantis Lietuvos verslininkai pranešė patyrę įvairių prekybos su Kinija apribojimų. Šalies politikai juos pavadino nepaskelbtomis sankcijomis.

Kaip nurodoma „Reuters“ pranešime, respublikonai senatorius Marco Rubio (Marko Rubijas) ir demokratas Bobas Menendezas (Bobas Menendesas), Senato užsienio ryšių komiteto pirmininkas, pateikė siūlymą dėl taivaniečių atstovybės Kongreso aukštiesiems rūmams. Tuo metu respublikonas įstatymų leidėjas Johnas Curtisas (Džonas Kertisas) ir jo kolega demokratas Chrisas Pappasas (Krisas Papasas) pateikė atitinkamą siūlymą Atstovų Rūmams.

Anot B. Menendezo, šie siūlymai atitinka JAV santykių su Taivanu įstatymą, kuriuo Vašingtono ryšiai su sala grindžiami nuo 1979 metų, kai Jungtinės Valstijos oficialiai pripažino komunistinę Kinijos Liaudies Respubliką ir nutraukė oficialius diplomatinius santykius su Taibėjumi.

„Jeigu mes atsitraukiame, tada bet kuri kita šalis bus klupdoma ant kelių ir jos bus prašoma atsiprašyti galbūt dėl kokio kito, Kinijos akimis, pažeidimo. Dabar sprendžiasi, ar Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje galios Kinijos tvarka, ar kokia kitokia. Tad aš pasisakyčiau, kad pakovokime dėl kitokios“, –  „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen, pridurdama, kad Lietuvos ir Kinijos nesutarimai nėra vien tik Lietuvos problema.

„Tai yra visos Europos Sąjungos klausimas, tai yra vieningos rinkos klausimas“, – pažymėjo ji.

Jeigu mes atsitraukiame, tada bet kuri kita šalis bus klupdoma ant kelių ir jos bus prašoma atsiprašyti galbūt dėl kokio kito, Kinijos akimis, pažeidimo.

Dėl to, tęsė Seimo pirmininkė, Lietuvos vadovai turi laikytis vieningai.

„Šioje situacijoje Lietuvai būtina laikytis vieningai – viešojoje erdvėje, tarptautiniame kontekste. Turint galvoje, kad mus stebi ir mūsų partneriai, tai bet koks blaškymasis aukščiausių asmenų, valstybės vadovų yra minusas Lietuvai. Vieninga pozicija, jos laikymasis yra labai svarbus“, – apibendrino V. Čmilytė-Nielsen.

ELTA primena, kad Lietuvai leidus Vilniuje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai. Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti ekonominio ir politinio spaudimo priemones.

Pastaruoju metu Lietuvos viešojoje erdvėje diskutuojama, ar reikėtų pakeisti Taivano atstovybės Vilniuje pavadinimą kinų kalba. Apie tai užsimena ir prezidentas Gitanas Nausėda. Pasak jo, yra įvairių užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pateiktų pasiūlymų, kaip deeskaluoti pašlijusius santykius su Kinija. Visgi, kaip pastarąją savaitę pažymėjo Lietuvos vadovas, Taivaniečių atstovybės pavadinimo anglų, lietuvių ir kinų kalbomis suvienodinimas yra, ko gero, pirmasis žingsnis, kurio būtų galima imtis taisant santykius su Kinija.