M.Skritulskas pristatė siūlymą atsisakyti centrinio institucijos aparato Vilniuje paliekant tiktai keturias regionines darbo biržas ir taip kasmet sutaupant po 5,2 mln. eurų. 

M.Skritulskas netrukus sulaukė pranešimo apie tarnybinį nusižengimą, kuriame nurodoma, kad kalbėdamas su žurnalistu M.Skritulskas įtariamas pažeidęs Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisykles, kurios nurodo elgtis politiškai neutraliai ir nežlugdyti valstybės valdžios institucijų sprendimų arba veiksmų, būti lojaliems ir paslaugiems vadovybei, atsakyti už naudojamos informacijos, dokumentų tinkamą panaudojimą ir konfidencialumą.

Šiaulių apylinkės teismo teisėjo padėjėja Jurgita Daunienė už šiurkštų tarnybinį nusižengimą penktadienį atleista iš pareigų.

Dėl J.Daunienės padarytų tarnybinių nusižengimų tyrimus atliko dvi Šiaulių apylinkės teisme sudarytos komisijos, pranešė teismas.

Kovo 2 dieną sudaryta ir tarnybinį patikrinimą atlikusi komisija konstatavo, kad teisėjo padėjėja, siekdama asmeninės naudos, rinko duomenis apie dviejų asmenų turimą nekilnojamąjį turtą.

Komisija nustatė, kad J.Daunienė, žinodama nusižengimo padarymo pasekmes, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir neteisėtais veiksmais sistemingai rinko duomenis apie privačius asmenis.

„J.Daunienė tokiais tyčiniais veiksmais padarė didelę neturtinę žalą valstybei, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino visuomenės pasitikėjimą teismu, sumenkintas ir Šiaulių apylinkės teismo prestižas“, - rašoma teismo pranešime.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pritarė tarnybinio patikrinimo išvadai dėl J.Daunienės. VTEK išvadoje teigiama, kad padėjėja, naudodamasi tarnybine padėtimi, asmeniniais tikslais sistemingai rinko duomenis apie privačius asmenis, todėl pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatą, draudžiančią privačių interesų naudai naudotis informacija, kurią ji įgijo eidama tarnybines pareigas.

Be to, komisijai nebaigus darbo, Šiaulių apylinkės teisme gegužės 14 dieną buvo sudaryta antroji komisija dėl dar vieno galbūt padaryto J.Daunienės tarnybinio nusižengimo.

Komisija nustatė, kad moteris, pasinaudodama tarnybine padėtimi ir pažeisdama vidaus tvarkos taisykles, siekė asmeninės naudos. Už minėtą tarnybinį nusižengimą teisėjo padėjėjai skirta pastaba.

Dar kovo pradžioje į Šiaulių apylinkės teismą kreipėsi teisėjo padėjėjos brolis, kuris nurodė, kad neteisėtai nekilnojamojo turto registre iš teismo kompiuterio buvo tikrinama informacija apie jam priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Kaip skelbė žiniasklaida, J.Daunienė kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), Prezidentūrą, Seimo narius ir Teisėjų tarybą, pranešdama, kad prieš 2-3 metus teismo, kuriame dirba, pirmininkei Gemai Janušienei, esą buvo priversta duoti kyšius. Pinigai esą mokėti už tai, kad iš prokuratūros būtų perkelta dirbti teisme, už tai esą J.Daunienė sumokėjo 5 tūkst. litų (beveik 1,5 tūkst. eurų), o už tai, kad ją teismo vadovė išleistų kasmetinių atostogų, turėjo sumokėti dar 3 tūkst. litų (beveik 900 eurų).

Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdžių sekretorė Rasa Zdanavičienė pripažinta padariusi tarnybinį nusižengimą, kai neišsiuntė nutarties prokurorei dėl Sauliaus Pauliko paleidimo. Tačiau drausminė nuobauda jai neskirta.

Pasak teismo pranešimo, apsiribota pokalbiu ir pasiaiškinimu – teisme sekretorė dirba daugiau nei 20 metų - nuo 1993-iųjų ir iki šiol nėra turėjusi jokių nuobaudų, o jos tarnybinė veikla už 2014 metus buvo įvertinta gerai. Tai pripažinta lengvinančiomis aplinkybėmis.

„Teismo administracijos vertinimu, tokia priemonė iki šiol be nusižengimų dirbančiam valstybės tarnautojui yra pakankama, kadangi vien tarnybinio patikrinimo atlikimas, papildomų įpareigojimų nustatymas, darbinės veiklos kritika pasiekė tikslą – aktyvinti atsakingą pareigų vykdymą“, - rašoma teismo pranešime.

Konstatuota, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdžių sekretorė R.Zdanavičienė iš dalies pažeidė teismo posėdžių sekretoriaus pareigybės aprašymo reikalavimus, nurodančius, kad sekretorius privalo laiku išsiųsti neįsiteisėjusių procesinių dokumentų patvirtintas kopijas įstatyme numatytiems asmenims. Sausio pabaigoje paaiškėjo, kad prokuratūrai nebuvo išsiųstas teisėjo nutarties dėl nuteistojo S. Pauliko lygtinio paleidimo nuorašas.

S.Pauliką į laisvę paleido Vilniaus miesto apylinkės teismas, o Vilniaus prokurorė Danutė Mekionienė sakė jo laiku neapskundusi, nes negavo teismo nutarties. Byla nagrinėta rašytinio proceso tvarka. Apylinkės teismo nutartis dėl S.Pauliko paleidimo apskųsta Vilniaus apygardos teismui, prokurorė skundas bus nagrinėjimas vasario 20 dieną.

Po šio įvykio Vilniaus miesto apylinkės teisme pirmininkės Loretos Braždienės pavedimu nedelsiant įvykdytas teismo posėdžių sekretorių 2014 metų rugsėjo 1 – 2015 metų sausio 30 dienos veiklos tarnybinis patikrinimas. Tikrinama, kaip teismo posėdžių sekretoriai vykdo Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus, susijusius su teismo procesinių dokumentų išsiuntimo terminų laikymusi bylose dėl lygtinio paleidimo.

Apibendrinus rezultatus paaiškėjo, kad šiuo klausimu teismo praktika nėra vieninga. Pastebėti netikslumai aptarti teismo darbuotojų ir valstybės tarnautojų susirinkime. Patikrinimas bus pakartotas 2015 metų lapkričio mėnesį.

Birželio pabaigoje iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotojos pareigų atleista Vilma Vildžiūnaitė savo darbo vietą bei reputaciją bando susigrąžinti teisme.

Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmadienį atidėjo V.Vildžiūnaitės skundo VMI dėl sprendimo ją atleisti iš darbo nagrinėjimą, nes į bylą trečiuoju asmeniu įtraukiama Finansų ministerija, be to, prie bylos prijungta civilinė byla, susijusi su įmone, dėl kurios pažymos V.Vildžiūnaitei buvo skirta nuobauda, skelbia naujienų portalas delfi.lt.

Tuometinis VMI viršininkas Modestas Kaseliauskas, likus dviems dienoms iki savo darbo pabaigos, birželio 30 dieną atleido V.Vildžiūnaitę už šiurkštų tarnybinį nusižengimą - esą dėl jos kaltės sustabdytas milijoninės vertės konkursas.

Pati V.Vildžiūnaitė tvirtino, kad buvo atleista, nes oficialiai parašė, jog konkurse dalyvavusi įmonė neturi skolos, nors ši turėjo 78 centų skolą ir maždaug 200 kartų didesnę mokesčių permoką vienu metu.

Internete bus skelbiama informacija apie visus tarnybinius nusižengimus.

Seimas šią savaitę priėmė tai numatančias Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo pataisas.

Pataisoms įsigaliojus, įstaigų interneto svetainėse bus skelbiama apibendrinta informacija apie visus įstaigoje nustatytus tarnybinius nusižengimus ir už juos paskirtas galiojančias tarnybines nuobaudas bei informacija apie įstaigos valstybės tarnautojų gautus apdovanojimus ir paskatinimus.

Šiuo metu galiojančiame įstatyme įtvirtinta, kad valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos savo interneto svetainėse privalo skelbti tik informaciją apie įstaigoje nustatytą šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir už jį paskirtą galiojančią tarnybinę nuobaudą.

Vyriausybės atstovės Panevėžio apskrityje Rasos Šošič galimam tarnybiniam nusižengimui vertinti premjeras sudarė specialią komisiją.

„Yra gauta Lietuvos Seimo kontrolieriaus pažyma dėl UAB „Deliuvis“ skundo prieš Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovę Panevėžio apskrityje“, - BNS sakė komisijos pirmininku paskirtas Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Remigijus Motuzas.

Bendrovė „Deliuvis“ Seimo kontrolieriui R.Šošič skundė dėl galimo neveikimo ir vengimo atlikti savo pareigas. Seimo kontrolierius sausio pradžios pasirašytoje išvadoje bendrovės skundą dėl Vyriausybės atstovės veiksmų nagrinėjant kreipimusis pripažino pagrįstu ir rekomendavo premjerui įvertinti jos elgesį.

„Vyriausybės atstovė nevykdo savo pareigų, tą patvirtinto Seimo kontrolierius, čia ne aš sugalvojau“, - BNS sakė bendrovės „Deliuvis“ savininkas Arūnas Nauronis.

„Deliuvis“ į Vyriausybės atstovę Panevėžio apskrityje pernai gegužę ir birželį kreipėsi dėl teritorijų planavimo - bendrovė yra įsigijusį sklypą, kurį savivaldybė yra paskelbusi saugomu kultūros paveldo objektu, nors Registrų centro išduotuose žemės sklypo nuosavybės dokumentuose nurodoma komercinė paskirtis.

„Ji (R.Šošič) privalėjo perduoti mūsų prašymą Kultūros paveldo departamentui, bet to nepadarė, taip pat statybos inspekcijai, bet iš tikrųjų patvirtinančių dokumentų, kad būtų išsiuntusi, nepateikė“, - pabrėžė A.Nauronis.

Pati Vyriausybės atstovė Panevėžio apskrityje BNS sakė kalta nesijaučianti. Ji sakė su Seimo kontrolieriaus išvada susipažinusi, tačiau dar neparengė atsakymo.

„Aš turiu laiko berods iki vasario 2 dienos. Aš dabar gilinuosi į tą išvadą, bandysiu dar kai ką paaiškinti. Kol kas tikro vertinimo, ar tai tikrai teisinga, nedrįsčiau sakyti. Aš šiuo atveju tikrai nesijaučiu padariusi nusižengimą", - teigė ji.

R.Šošič vertinimu, jos elgesys bendrovei jokių teisinių pasekmių nesukėlė.

„Bet aš supratu ir tai, kad visose valstybės įstaigose turi būti laikomasi gero viešojo administravimo taisyklių. Jeigu yra bent menkiausia abejonė, kad aš tas taisykles pažeidžiau, be jokios abejonės, turi būti ištirta, nustatyta ir ateityje tokie faktai neturėtų pasikartoti", - aiškino ji.