Klaipėdiečių darytoje nuotraukoje matyti ant tualeto esantis užrašas „valyk, valyk, vistiek krapštysi“. Tokią frazę su klaidomis parašė anonimas.

Socialinių tinklų grupėje klaipėdiečiai piktinosi, kad niokojamas visiems priklausantis turtas. Atrodo, kad kažkam niežti rankos jį specialiai sugadinti.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė sakė, kad apipaišytas Sakurų parko tualetas jau kartą buvo valytas.

„Šis įrašas, manome, yra naujas, tačiau jau ne pirmas, kartą jau esame valę. Šio tualeto priežiūra vykdoma kasdien, pamačius užrašus rangovas įpareigojamas nuvalyti. Gaila, kad žmonėms trūksta sąmoningumo, niokojamas naujai įrengtas turtas. Užrašas bus nuvalytas“, – tikino I. Kubilienė.

Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūnų duomenimis, pranešimų dėl Sakurų parke galbūt apgadintų statinių kol kas nėra gauta.

Jų negavo ir Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius. Šio skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas taip pat pažymėjo, kad tualetą prižiūri Miesto tvarkymo skyrius.

„Viešosios tvarkos skyrius patikrinimų metu fiksuoja atvejus, kai statiniai būna išteplioti įvairiais užrašais, ir, vadovaudamasis Miesto tvarkymo ir švaros taisyklėmis, reikalauja jų savininkų, kad statinių fasadas, cokolis būtų prižiūrimas taip, kad būtų užtikrinta tvarkinga jų išvaizda. Tyrimus dėl tokių veikų atlieka policija, jei statinio savininkas dėl to kreipiasi. Viešosios tvarkos skyriaus specialistai, pastebėję asmenis, tepliojančius turtą, informuotų policiją“, – procedūras paaiškino L. Lapinskas.

Kadangi dalis gyventojų nuolatos skųsdavosi tualetų trūkumu, jų mieste nuspręsta pastatyti daugiau.

Tačiau juos pastačius prasidėjo ir chuliganiški išpuoliai. Šių metų pradžioje Sąjūdžio parke viešasis tualetas buvo net padegtas.

Nepaisant šių gamtos sukuriamų problemų, daug žalos pridaro „menininkai“, kuriuos galima sulyginti su stichine nelaime, nes jų „kūryba“, dar vadinama grafičiais, katastrofiškai plinta ant miesto pastatų sienų. Kol asmeniškai nesusidūriau su šiuo reiškiniu, naiviai galvojau, kad tai yra lengvai išsprendžiama problema.

Kadangi man priklauso pastatas Klaipėdos senamiestyje, vieną rytą pastebėjau, kad ant galinės pastato sienos po nakties atsirado vadinamasis grafitis, atrodantis lyg autografas, lyg piešinys.

Neseniai buvau perdažęs pastatą ir pasidarė skaudu, kad taip išniekintas tvarkingas pastatas ir mano triūsas.

Po savaitės analogiškas grafitis atsirado ir ant tvoros, juosiančios šį pastatą. Sužinojau, kad valdžia gali mane bausti už pastato nepriežiūrą, ir aš savo lėšomis turiu nuvalyti terliones. Kokia neteisybė.

Perėjęs savo gimtąja Butsargių gatvele pamačiau dar tris identiškas terliones ant kaimyninių pastatų sienų. Tokias pat „puošmenas“ užfiksavau K. Donelaičio ir J. Karoso gatvėse.

Pasirodo, turiu reikalą su didelių užmojų autoriumi, kuris nejausdamas atsakomybės išsijuosęs pluša Klaipėdos gatvėse. Minėtose terlionėse dominuoja didžiosios raidės „ABRA“ ir neįskaitomi suraitymai.

Fiksavau daugybę skirtingų „puošmenų“ įvairovę senamiesčio teritorijoje. Mėgstamiausios „tapybos“ vietos – ant tvarkingų naujai nudažytų pastatų sienų, šiukšlių dėžių, reklaminių stendų.

Ši problema jau įgavo tokį mastą, kad reikėtų imtis centralizuoto terlionių registravimo ir autorių identifikavimo. Grafologijos mokslas nesunkiai leidžia nustatyti autorių.

O terlionių panaikinimas kainuoja didžiulius pinigus mokesčių mokėtojams. Atkreiptinas didesnis visuomenės dėmesys į šią problemą.

Norėdamas pasidalinti patirtimi, siūlau pastebėjus ant savo nuosavybės terlionę pirmiausia kreiptis į policiją, pridėti nuotrauką, įvertinti padarytą jūsų turtui žalą. Jeigu pastatas apdraustas, galima tikėtis realios žalos atlyginimo.

Pažymėjo savo kelią

Susiruošę pasimėgauti Smiltynės malonumais miestiečiai ir svečiai gali sekti vandalo pėdsakais.

Jis savo maršrutą nuo Senosios perkėlos kitapus marių pažymėjo vadinamaisiais tagais, kuriuose galima įžiūrėti užrašą "siner".

Vandalas ėjo nuo perkėlos link jachtklubo ir lyg gyvūnas žymėjo savo kelią.

Užrašus paliko ant šiukšliadėžių, apšvietimo stulpų, betoninių atitvarų, paplūdimio stendų, suoliukų.

Rašė baltu ir juodu markeriu, purškė dažais, vadinasi, buvo pasiruošęs priemonių tai daryti.

Jeigu šiame užraše būtų dvi raidės "n", galima būtų spėti, kad jo autorius angliškai vadina save nusidėjėliu, tačiau dabar šio "tago" prasmė yra nesuprantama.

Tarsi ekshibicionizmas

Kol kas policininkai skundo dėl viešoje vietoje paliktų užrašų ir taip sugadinto visuomeninio turto nėra gavusi.

Kai vandalizmą užfiksuos Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai ir kreipsis į pareigūnus, bus pagrindas pradėti tyrimą ir ieškoti įtariamojo.

Ko gero, policininkams padės interneto informacija platybėse.

Mat tokie į savotišką ekshibicionizmą linkę dažniausiai jauni žmonės mėgsta pasipuikuoti prieš bendraminčius.

Galbūt suradę terliotoją pareigūnai supras, kad tai – šio asmens vardo ar pavardės trumpinys. Galbūt paaiškės, kad jis gyvena net ne Klaipėdoje, o buvo atvykęs iš kitur.

Galiausiai tai visiškai nesvarbu, nebrendyla taip norėjo įsiamžinti, darydamas žalą visiems mums. Mat uždažyti arba nuvalyti visas šias terliones kainuos, o tai yra visų mūsų pinigai.

Svetima patirtis – pamiršta

"Siner" autorius, ko gero, nepažįsta "ginov" ir "mer" pasirašinėjusių klaipėdiečių.

Dar visai neseniai ne tik kiekvienas miesto kampas buvo aprašinėtas šiais užrašais.

Jų atsirasdavo ir sunkiai pasiekiamose bei akylai stebimose vietose.

Šių "tagų" autoriai jau tapo vyrais ir galėtų papasakoti tokį pat nukrypimą turintiems jaunuoliams, kaip skaudžiai nukentėjo, kiek vargo ir pinigų jiems vėliau kainavo išpirkti savo kaltę.

Vienas jų pats nė nebegali pasakyti, kiek kartų buvo teistas ir kiek baudų jam buvo skirta.

Dalį savo terlionių jis bandė nuvalyti arba uždažyti pats, tačiau ne visi nukentėjusiaisiais pripažinti pastatų savininkai norėjo tokio jo darbo. Jie reikalavo atlyginti sienų perdažymo išlaidas.

Susidarė milžiniškos sumos, kurias jaunas terliotojas dar turės sumokėti.

Šiuos du pagarsėjusius miesto darkytojus demaskavo apsaugininkai ir Klaipėdos pareigūnai.

Vieno baro apsaugos darbuotojai nutvėrė vieną, o policijos patruliai naktį ant parduotuvės stogelio pastebėjo kitą.

Išjudino ir politikus

Dar anksčiau miesto visuomeninius pastatus milžiniškais grafičiais apipiešdavusių nežinomųjų grupės veikla buvo išjudinusi visą Klaipėdą.

Tada net miesto politikai suko galvas, kaip apsiginti nuo viešąsias erdves darkančių piešinių, dažniausiai po nakties atsirasdavusių neįtikimiausiose vietose.

Po pasitarimo mero kabinete į pagalbą buvo pasitelkti policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai.

Nemenkų galimybių slapta sekti gaujų narius turintys policininkai netruko demaskuoti kaltininkus, nors toks darbas šio skyriaus pareigūnams ir nėra būdingas. Jie tai darė vienintelį kartą ir tik gavę atskirą pavedimą.

Įtariamieji neprisipažįsta

Vieną Jūros šventės savaitgalio naktį Šaulių gatvėje esančiame parkelyje šalia Klaipėdos koncertų salės praeiviai pamatė tris vaikinus.

Policiją iškvietęs žmogus teigė matęs, kaip šie vaikinai terlioja parke kabančius paveikslus.

Atskubėję pareigūnai sučiupo 20-ies ir 22-ejų jaunuolius.

Vienas jų buvo visiškai blaivus, antrasis – truputį ragavęs alkoholio.

Pareigūnai užfiksavo, kad vienas paveikslas sugadintas, ant jo rudais dažais buvo kažkas užterliota.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kol kas abu parą areštinėje praleidę jaunuoliai neigia darę ką nors blogo ir tvirtina, kad paveikslą suniokojo ne jie.

Anksčiau šie jaunuoliai jokiais blogais darbais nebuvo pasižymėję.

Atidžiau įsižiūrėjus, panašu, kad ant paveikslo dažais nuterliota taip pat vadinamąjį tagą primenanti keverzonė.

Mano galva, aktyviai dirbantis vadybininkas, nuolat bendraujantis su gyventojais, pasiektų geresnių rezultatų.

Pareigūnai tikisi, kad tikrąją tiesą išaiškins, ir jiems pavyks įrodyti įtariamųjų kaltę arba nekaltumą. Tyrimas tęsiamas.

Rengia apklausas ir konkursus

Tvarką ir švarą mieste prižiūrintys savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai neseniai "inventorizavo" terliones.

Vien Klaipėdos centre (Bangų, Didžiojoje Vandens, Jono, Kepėjų, Kurpių, Tiltų, Teatro, Tomo, Turgaus gatvėse) jie rado apie pusšimtį grafičiais subjaurotų statinių.

Visų jų savininkams bei administratoriams valdininkai surašė reikalavimus susitvarkyti.

Tiesa, kai kurie namai laukia renovacijos, tad atnaujinant fasadus išnyks ir juos darkančios terlionės.

"Procesas trunka labai ilgai, nes pagal reikalavimus namų administratoriai turi vykdyti gyventojų apklausą, gauti 50 proc. ir dar vieno gyventojo pritariamąjį balsą, skelbti konkursą rangovui užsakyti. Visa tai atima nemažai laiko. O jeigu reikiamo balsų skaičiaus nepavyksta surinkti, "valdų" darbuotojai nieko ir nedaro. Mano akimis, jie kartais tokius klausimus sprendžia pernelyg sudėtingai. Suprantu, kad didžiausia problema – iš anksčiau likę grafičiai. Juk nebūtinai perdažyti visą sieną, galima pritaikyti dažų spalvą ir bent minimaliai uždažyti subjaurotą vietą. Mano galva, aktyviai dirbantis vadybininkas, nuolat bendraujantis su gyventojais, pasiektų geresnių rezultatų", – teigė Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Saulius Valiulis.

Jis prasitarė, kad panašiai imsis registruoti ir daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalų terliones.

Kalbėdamas apie senesnės statybos namus, kurie neišsiskiria nei ypatinga spalva, nei mūro faktūra, S.Valiulis stebėjosi, kodėl namų valdų darbuotojai nesiima paprasčiau spręsti problemų.

Kiekvienas, net menko klausimo svarstymas ilgai trunka ir be galo brangiai kainuoja.

Malonės iš valdų nelaukė

Daugiabučių namų kvartaluose net ne grafitininkai, o išdykaujantys vaikai aprašinėja sienas bjauriais užrašais ar nešvankiais piešiniais.

Jeigu tokias keverzones šalinti imasi daugiabučių namų administratoriai, darbų kaina būna nerealiai didelė ir gula ant pačių gyventojų pečių.

Kam reikalingi tie konkursai?

"Kodėl tokių darbų negalima padaryti iš kaupiamųjų lėšų? Ir kam reikalingi tie konkursai? Juk ūkiškai mąstantis žmogus nupirktų kelis eurus kainuojantį purškiamų dažų flakonėlį ir juo užpurkštų visą tą bjaurastį. Gyventojai būtų dėkingi už racionalų poelgį ir gražesnę aplinką", – piktinosi "Vitės valdų" administruojamame name gyvenanti Violeta.

Moteris ne vienerius metus laukė, kada kas nors iš įmonės darbuotojų pastebės ant namo galo riebiomis raidėmis užrašytą šlykštynę.

Pagalvojusi, kad "valdiškas" darbas ilgai truks ir daug kainuos, moteris pati panaikino užrašą purškiamais dažais.

Reikalingi įrodymai

Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai dar praėjusią savaitę buvo tikri, kad mieste naujų sienų tepliotojų nėra. Tačiau džiaugsmas pasirodė pernelyg ankstyvas.

Smiltynėje atsiradusius "tagus" valdininkai ketina nufotografuoti ir išsiaiškinti, kas yra subjaurotų objektų savininkai.

Jei tai – miesto turtas, informacija bus perduota Miesto tvarkymo skyriaus darbuotojams. Tada šio skyriaus žmonės kreipsis į policiją prašydami nustatyti kaltininkus.

Jeigu pavyksta išsiaiškinti, kas subjaurojo pastatus arba viešumoje esančius objektus, kreipiamasi į teismą prašant iš kaltininko priteisti patirtą turtinę žalą.

Pastaruoju metu Klaipėdos miesto policijos komisariatas ir Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai panašių pareiškimų nesulaukė.

Pareigūnai kataloguoja grafičių bei "tagų" atvaizdus, renka duomenis apie jų autorius.

Tačiau įrodyti kaltę nepakanka nustačius, kuris asmuo pasirašinėja mieste ryškiai matomomis keverzonėmis.

Teismai reikalauja įrodyti, kad būtent tas žmogus nurodytoje vietoje juos padarė. Mat kaltę reikia paremti neginčytinais įrodymais.

Daugelis įtariamųjų tvirtina, kad kažkas kitas imitavo jų parašą.

Todėl bendruomenės ir Viešosios policijos skyriaus pareigūnai bendraudami su klaipėdiečiais ragina kaimynystėje gyvenančius žmones ne tik prižiūrėti vieni kitų, bet ir neleisti niokoti bendro, visiems namo ar kvartalo gyventojams priklausančio turto.

"Dėjau ant sistemos", – tokiu užrašu, "pagardintu" keiksmažodžiu, ant pastato sienos savo požiūrį į aplinką išreiškęs mokinys kartu su trimis bendraminčiais sulaukė atpildo.

Nors Klaipėdos miesto apylinkės teismas atleido juos nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi jie nusikalto būdami nepilnamečiai, vaikinams bei jų tėvams teks gerokai pakratyti kišenes. Išterliotų pastatų savininkų naudai priteistos nemažos pinigų sumos.

"CK, CEKO, H.H, DUNK, CE, HOOMIES HOOD, SISTEMA KNISA, DUNK AFK, LU, LUKUSH" – tokie užrašai jau kelerius metus darko pastatus pietinėje miesto pusėje.

Vaikinai ne tik pasižymėdavo ant kiekvieno savo gyvenamo rajono kampo, kaip tai yra pratę daryti gyvūnai, bet ir išliedavo jausmus.

Vienas jų tokiu būdu prisipažino mergaitei ją mylįs.

Demaskuoti grafitininkus ėmęsi pareigūnai taikė metodikas, kurias naudoja kovodami su organizuotomis gaujomis.

Savas policijai žmogus susirado vieną įtariamųjų, pelnė jo pasitikėjimą ir išgavo, kur ir kokiu būdu šis su draugais aprašinėjo pastatus.

Tarp nukentėjusiųjų buvo ir E.Balsio menų gimnazija, kurios vienas pastatų yra įtrauktas į valstybės saugomų paveldo objektų sąrašą.

Galiausiai visi keturi vaikinai buvo demaskuoti, pripažino kaltę ir pareiškė, kad dėl savo poelgių labai gailisi.

Tai lėmė teismo sprendimą, kuriuo jie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Tačiau vaikinai dar ilgai prisimins šį savo paauglystės nuotykį – teismas privertė juos ištisus metus po 23 val. nežengti iš namų.

Didžiausia bausmė šiems jaunuoliams tai, kad nuosprendžiu patenkinti visi civiliniai ieškiniai, siekiantys bemaž 5 tūkst. eurų.

Prižiūrėtojai nespėja dažyti Pirmosios Melnragės paplūdimio prieigose stovinčio viešojo tualeto. Statinį nuolat sudarko grafitininkai. Manoma, kad terliotojai yra labai jauni.

Biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktorius Virginijus Urbonas pasakojo, kad viešąjį tualetą Molo gatvėje prieš vasaros sezono pradžią jau teko perdažyti tris kartus.

„Nudažome, o kažkas vėl apipiešia. Vėl dažome – ir vėl tas pats. Ne tik sienas, bet ir žaliuzes. Neseniai pastarąsias vėl perdažėme ir laukiame, kas dabar bus“, – pasakojo vadovas.

Pasak V.Urbono, grafitininkai sudarkė ir Pirmojoje Melnragėje esančiame take, kuris veda į centrinį paplūdimį, stūksančią sienelę. Prižiūrėtojai prieš vasaros sezono pradžią ją buvo nudažę geltonai.

Tačiau grafitininkai sienelę „pagražino“. Tad ją teko nudažyti iš naujo.

Terliotojai apgadino ir ženklus, nuorodas, žemėlapius vadinamajame neįgaliųjų paplūdimyje.

„Pastatėme naujus. Važiuoju ir matau, kad viskas išterliota. Rankos nusviro“, – pasakojo vadovas.

V.Urbonas spėjo, kad paplūdimių prieigose siaučiantys terliotojai yra labai jauni. Piešiniai išduoda, kad jų amžius gali svyruoti nuo 7 iki 11 metų.

„Pagal dažymą matosi, kokia "profesūra". Siautėja vandaliukai ir nieko nepadarysi. Kol kas dar nėra šilta. Žmonių paplūdimiuose yra mažai, todėl, matyt, ir darbuojasi. Ypač vakare“, – dėstė direktorius.

Vadovas negalėjo pasakyti, kaip reikėtų spręsti šią problemą.

„Kamerų neįrengsi, patrulių prie kiekvieno statinio nepastatysi. Šiems dalykams reikėtų daug lėšų. Tad perdažome ir viskas“, – komentavo direktorius.

Grafitininkai toliau darko uostamiesčio pastatų fasadus. Keverzonės pastebėtos ant Kretingos gatvės 6 ir 8 namų. Įvairūs užrašai buvo išpiešti juodais, mėlynais, žaliais dažai.

Keverzonės ant Kretingos gatvės 6 ir 8 namų pastebėtos šeštadienį apie 21 val. Pirmasis yra dviejų aukštų biurų pastatas, antrasis - daugiabutis namas. Pastarasis yra renovuotas. Ant pastatų prikeverzota ženklų, ir užrašų.

Praėjusią savaitę graftininkai sudarkė 15 pastatų, esančių miesto centre, fasadų.

Daugumos piešinių braižas buvo panašus. Skrendantys, stovintys, bicepsus auginantys pelikanai. Jie buvo nupiešti juodais dažais. Ant kai kurių pastatų šalia paukščių buvo prikeverzota ir raudonais dažais.

Terliotojai elgėsi drąsiai. Keverzonės ant sienų nupieštos iš gatvės pusės, prie laiptinės durų.

Keverzones ant fasadų užfiksavo policijos pareigūnai ir pradėjo tyrimus dėl viešosios tvarkos pažeidimų.

Gyventojai, kurie pastebėjo ant pastatų keverzones, raginami kuo greičiau kreiptis į policiją. Tada pareigūnams lengviau nustatyti pažeidėją.

Jei keverzotojas nenustatomas piešinių nuo sienų nuvalymu turi pasirūpinti patys gyventojai. Priešingu atveju jiems gresia bauda už netvarkingą fasadą.

Tačiau kontrolieriai atlaidžiai žiūri į tokius atvejus. Bausti būstų savininkų neskuba. Be to, pabrėžiama, kad dauguma geranoriškai patys nuvalo ar uždažo grafitininkų „meną“.

Tačiau gana dažnai grafitininkai išpiešia vėl ant nudažytos vietos. Tad gyventojų vėl laukia išlaidos.

Vieno kvadratinio metro terlionės perdažymas atsieina 30-40 litų. Būna, kad piešiniai tiesiog nuvalomi. Tačiau tai priklauso nuo fasado paviršiaus.

Klaipėdiečių norai uždažyti terliones ant pastatų ne visada baigiasi teigiamais rezultatais. Pasitaiko atvejų, kai gyventojai uždažytoje vietoje po nakties randa įžūlių grafitininkų sukeverzotą naują užrašą.

Vertina atlaidžiau

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Kristina Vintilaitė apgailestavo, jog ant jau nuvalytų sienų vėl atsiranda terlionių.

"Žmonės stengiasi, moka pinigus, kad susitvarkytų pastato fasadą, o ant švarios sienos vėl priterliojama. Tokie atvejai pavieniai, bet jų yra. Širdį skauda matant, kaip naujai, šviesiai nudažytos sienos vėl nuniokojamos", – tvirtino vedėja.

K.Vintilaitė pabrėžė, kad toks vandalų elgesys yra nesuprantamas.

"Niekaip nesuvokiu, kas yra tų žmonių galvose, kad taip neprotingai elgiasi. Ar jie taip keršija, tačiau kam? Gal tai jiems kažkokie iššūkiai? Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje iššūkių galima susirasti ir tikrai nereikia terlioti sienų", – įsitikinusi vedėja.

Anot K.Vintilaitės, pastatų, nuo kurių sienų terlionės buvo nuvalytos, bet netrukus jų vėl atsirado, prižiūrėtojų drausminti neskubama.

"Suprantame, kad nei administratorius, nei gyventojai dėl to nekalti. Tad ir stengiamės žiūrėti atlaidžiau", – teigė vedėja.

Nusivalė tiltus

Tačiau K.Vintilaitė pabrėžė, kad visa situacija dėl terlionių mieste gerėja. Jų yra sumažėję. Reidai, kai tikrinama, kaip valomi pastatų fasadai, vyksta kartą per savaitę.

"Rezultatai yra akivaizdūs. Kai kurie administratoriai po viešų įspėjimų iš karto pradėjo valyti pastatų sienas", – tvirtino vedėja.

Pernai Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai surašė apie 100 protokolų už tai, kad nuo pastatų fasadų nebuvo nuvalytos terlionės.

Klaipėdos savivaldybė nuo jai priklausančių pastatų, tiltų, paminklų, kitų objektų pernai nuvalė terlionių, kurių bendras plotas siekė 206 kv. m. Tai kainavo 9  580 litų.

Grafičiais išmarginti buvo objektai, esantys K.Donelaičio, Manto gatvėje, Atgimimo ir Karlskronos aikštėse, Jūrininkų prospekte, Poilsio ir Trinyčių tvenkinio parke.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktoriaus Liudviko Dūdos, terlionės buvo nuvalytos ir atnaujinant tiltus.

"Perdažėme keturis tokius statinius. Tokių darbų reikėjo imtis, nes tiltai buvo aprūkę, apsitrynę. Ant jų buvo ir grafičių", – pasakojo vadovas.

Keturių tiltų atnaujinimui savivaldybė išleido 15 tūkst. litų.

Prevencija – mokyklose

Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovas Albinas Strumyla patikino, jog kova su pastatų terliotojais yra tęsiama. Kai kurie grafitininkai jau išaiškinti, jų bylos perduotos teismui, kai kurie terliojimų atvejai dar tiriami. Tačiau ant pastatų atsiranda ir vis naujų terlionių.

"Veiksmas vyksta. Dirba ir policininkai, ir grafitininkai", – komentavo pareigūnas.

Klaipėdos savivaldybė rengiasi patvirtinti prevencinių priemonių planą, kurio tikslas – mieste sumažinti terlionių.

"Tikimės, kad vykdant prevencines priemones pavyks sujaudinti terliotojus. Reikia tikėtis, kad jie susiprotės ir taip nesielgs", – pabrėžė K.Vintilaitė.

L.Dūdos nuomone, terliotojai priverčiami susimąstyti tada, kai jie patys turi nuvalyti savo "meną".

"Tai veikia psichologiškai. Gal tokie žmonės supranta, ką pridarė. Žinoma, visiškai išnaikinti terlionių mieste nepavyks. Galima tik sumažinti. Viena iš priemonių, kuri padėtų tai padaryti, yra švietimas", – pabrėžė direktorius.