„Tėvas yra užsienietis, policija turi duomenų, kad vaikas galimai išvežtas į kitą šalį, todėl paskelbta paieška abiejų asmenų tiek Lietuvos mastu, tiek ir tarptautiniu,“ – BNS sakė Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja.

BNS žiniomis, vaikas gali būti išvežtas į Jungtinę Karalystę.

Kaip pranešė Policijos departamentas, sekmadienį, 19.37 val., į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi 25 metų moteris.

Ji pareiškė, kad šeštadienį, apie 12 val., Vilniuje, buvęs 37 metų sutuoktinis, vykdant teismo nutartį, dalinantis vaiko priežiūra, pasiėmė penkerių metų sūnų.

„Pareiškėja nurodė, kad vaiko tėvas kalba tik angliškai, jis nekelia ragelio, neatrašo į siunčiamas žinutes. Jos duomenimis, buvo apsistojęs viešbutyje“, – BNS sakė policijos atstovė Loreta Kairienė.

Vaiką tėvas turėjo grąžinti šeštadienį, iki 17 val., tačiau to nepadarė.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vaiko pagrobimo.

Tėvas, motina ar artimasis giminaitis, pagrobęs savo ar savo artimųjų vaiką iš vaikų įstaigos arba asmens, pas kurį vaikas teisėtai gyveno, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Gedas Batulevičius BNS informavo, kad apie minimą įvykį vaiko teisių gynėjai informaciją gavo iš policijos pareigūnų ir šio metu aiškinasi aplinkybes.

„Vaiko tėvams jau anksčiau teikta ir šiuo metu buvo teikiama pagalba, taikoma atvejo vadyba. Vaiko teisių gynėjai inicijavo pagalbą siekiant padėti tėvams išspręsti kylančius nesutarimus ir užtikrinti vaikui saugumą bei galimybę bendrauti su abiem tėvais“, – rašoma G. Batulevičiaus atsakyme BNS.

Tėvams skiriantis vaiko gyvenamoji vieta yra nustatoma su vienu iš tėvų. Tačiau, pasak tarnybos, pasitaiko atvejų, kai tėvai po skyrybų nesilaiko teismo nustatytos bendravimo tvarkos ir neužtikrina kitam iš tėvų palankių galimybių matytis ir bendrauti su vaiku, arba po susitikimo grąžinti jo į gyvenamąją vietą iki sutarto laiko.

„Pasitaiko ir kraštutinių sprendimų, kada vaikas savavališkai išvežamas į užsienio šalį – tokias atvejais yra taikoma Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, o vaiko teisių gynėjai vykdo pareigas numatytas šioje konvencijoje“, – atsakyme nurodo tarnyba.

Vaiko teisių gynėjų pagalbos, pasak tarnybos, dažniausiai prireikia kai suaugusiesiems nepavyksta rasti bendrų sprendimų arba į tarpusavio nesantaiką įtraukiamas vaikas – pabrėžiama, kad taip nutiko ir minimu atveju.

„Svarbu suprasti, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, myli abu tėvus ir turi teisę bei dažniausiai norą bendrauti su jais abiem, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena. Draudimas vaikui matytis ir bendrauti su skyrium gyvenančiu tėčiu ar mama, tėvų tarpusavio konfliktai neigiamai atsiliepia vaiko gerovei, emocinei sveikatai, vaikas įtraukiamas ne tik į suaugusiųjų ginčus, bet ir į teisminius procesus“, – sako vaiko teisių gynėjai.

Jie primena, jog abu tėvai savo pareigas vaikui vykdo tiek gyvendami drauge, tiek skyriumi. Visi sprendimai dėl vaiko sveikatos, gydymo, kokią mokyklą ir būrelius vaikas lankys bei kiti svarbūs klausimai, yra priimami abiejų tėvų, nesvarbu su kuriuo iš jų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.

Kaip pranešė Policijos departamentas, sekmadienį, 19.37 val., į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi 25 metų moteris.

Ji pareiškė, kad šeštadienį, apie 12 val., Vilniuje, buvęs 37 metų sutuoktinis,  vykdant teismo nutartį, pasiėmė 5 metų sūnų.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Loreta Kairienė pirmadienio rytą BNS sakė, kad vaiko buvimo vieta kol kas nežinoma.

„Pareiškėja nurodė, kad vaiko tėvas kalba tik angliškai, jis nekelia ragelio, neatrašo į siunčiamas žinutes. Jos duomenimis, buvo apsistojęs viešbutyje“, – BNS sakė L. Kairienė.

Vaiką tėvas turėjo grąžinti šeštadienį, iki 17 val., tačiau vaiko negrąžino.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vaiko pagrobimo.

Tėvas, motina ar artimasis giminaitis, pagrobęs savo ar savo artimųjų vaiką iš vaikų įstaigos arba asmens, pas kurį vaikas teisėtai gyveno, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Lietuvos pasieniečiai kol kas neturi informacijos, kad tėvas ir maždaug vienų metų vaikas būtų grąžinti į Lietuvą.

„Rusijos pasieniečiai tik patvirtino faktą, kad sulaikytas vyras ir vaikas. Jeigu asmenys perduodami – iš anksto organizuojamas susitikimas ir tai vyksta per pasienio kontrolės punktą, tai paprastai suderinama“, – BNS pirmadienio rytą sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis.

Kaip pranešė policija, sekmadienį, 14.16 val., Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo 27 metų moters pranešimą.

Ji teigė, kad tą pačią dieną, apie 10 val., Kretingos rajone, Sausdravų kaime, 37 metų vyras paėmė jų vienų metų dukrą ir vaiko sutartu laiku negrąžino.

Atliekant paieškos veiksmus nustatyta, kad tą pačią dieną, apie 13.04 val., Šilutės rajone, Rusnės miestelyje, Skirvytės upėje, vyras su dukra valtimi kirto Lietuvos ir Rusijos valstybinę sieną.

Jie buvo sulaikyti Rusijos teritorijoje.

Rusijos pasieniečiai tik patvirtino faktą, kad sulaikytas vyras ir vaikas.

VSAT atstovas G. Mišutis BNS sakė, kad pasieniečiai fiksavo, kad iš Lietuvos pusės guminė valtis perplaukė sieną ir nuplaukė į krantą Rusijoje. Skirvytės upės viduriu eina Lietuvos siena su Rusija.

„Tuomet artimiausia sargyba su kateriu išplaukė į tą vietą. Valtis Rusijos pusėje įplaukė į didelį nendryną ir dingo jame. Pasieniečiai dar bandė žodžiais susisiekti su plaukiančiais valtimi, bet jokio atsakymo nebuvo gauta“, – BNS sakė VSAT atstovas G. Mišutis.

Tuomet buvo susisiekta su Rusijos pasieniečiais. Jie patvirtino, kad jų krante buvo sulaikytas vyras su vaiku.

„Beveik tuo pat metu atėjo policijos informacija apie galimą vaiko pagrobimą, krante buvo rastas lengvasis automobilis, kuris gali būti susijęs su tuo asmeniu, jį pasiėmė policija“, – BNS pasakojo VSAT atstovas

Policija atlieka ikiteisminį tyrimą dėl vaiko pagrobimo, o pasieniečiai – dėl neteisėto sienos perėjimo.

Tėvas, motina ar artimasis giminaitis, pagrobęs savo ar savo artimųjų vaiką iš vaikų įstaigos arba asmens, pas kurį vaikas teisėtai gyveno, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Tas, kas neteisėtai perėjo Lietuvos valstybės sieną, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Tyrimas persikėlė į Prancūziją

Tokiomis naujienomis šiandien disponuoja Kauno teisėsaugininkai, atliekantys ikiteisminį tyrimą dėl šio neeilinio įvykio aplinkybių.

Anot jam vadovaujančios prokurorės, tyrimas įstrigęs jau daugiau kaip dešimt mėnesių, nes niekaip nepavyksta prisišaukti į Lietuvą apklausai šio mažylio tėvo, dėl ko buvo išduotas Europos tyrimo orderis, kuriuo prašyta, kad šiam Prancūzijos piliečiui įtarimą dėl sūnaus pagrobimo pareikštų ir jį apklaustų jo šalies pareigūnai. Atsakymas iš jų, nuo kurio priklausys mūsų teisėsaugininkų pradėto ikiteisminio tyrimo baigtis, dar negautas.

Visus kitus teisinius procesus, lėmusius, kad berniukas jau Lietuvoje, inicijavo pati jo mama, kaip jau rašyta, šiųmetę sausio 1-ąją pranešusi Kauno policijai apie sūnaus pagrobimą. Apie tai, kad šio tėvas be jos žinios ir leidimo bei pažeisdamas teismo sprendimą dėl laikinosios bendravimo tvarkos galimai išsivežė judviejų vaiką į užsienį, mažylio mama, gimusi 1988 m., tada pranešė apie 16 val. Nors nurodė, kad tai įvyko apie 9.30 val. Panašu, kad į policiją pagalbos kreiptasi tada, kai tėvas sutartu laiku mažylio negrąžino.

Nors policijos suvestinėse buvo nutylėta, kur įvyko šis nusikaltimas, kuriuo berniuko mama kaltino jo tėvą, „Kauno dienai“ pavyko išsiaiškinti, kad tai nutiko Kauno rajono Akademijos miestelyje.

Tai, kas nutiko pirmąją 2021-ųjų dieną šiame pakaunės miestelyje, sukrėtė visus Lietuvos gyventojus. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Rastas po poros dienų

Policijai savo suvestinėse pranešus apie šį šokiruojantį įvykį, Kauno teisėsaugininkai buvo linkę patikslinti, kad per mūsų oro uostus vaikas iš šalies išvežtas nebuvo.

Ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti prokurorė buvo dar konkretesnė, neslėpdama, kad šis dvigubą – Lietuvos ir Prancūzijos pilietybę turintis mažylis buvo išvežtas iš Lietuvos automobiliu.

Tačiau tai buvo atskleista, kai, paskelbus berniuko paiešką, iš Prancūzijos buvo gautas atsakymas, kad vaikas rastas jų šalyje, kur yra saugus su savo tėvu ir seneliais. Toks pranešimas buvo gautas jau sausio 3-iąją, kai Prancūzijos pareigūnai, mūsų teisėsaugininkų prašymu, apsilankė mažylio tėvo gyvenamojoje vietoje.

Paaiškėjus vaiko išvežimo iš Lietuvos aplinkybėms, „Kauno diena“ klausė Policijos departamento atstovo, kaip buvo įmanoma išvežti dvimetį iš šalies per jų blokpostus, išstatytus tada visoje Lietuvoje. „Jeigu juose budėjusiems pareigūnams buvo parodyti, pavyzdžiui, lėktuvo bilietai, tai neturėjo būti sunku. Šalies sienos neuždarytos“, – toks tada buvo Policijos departamento atstovo atsakymas.

Įtariamoji – ir močiutė?

„Įtarimai dėl galimo vaiko pagrobimo dar niekam nepareikšti –  tikslinama, ar toks nusikaltimas buvo padarytas. Yra teismų sprendimai dėl tėvų bendravimo su juo tvarkos. Tokią teisę turėjo abu“, – tik tiek apie pradėtą ikiteisminį tyrimą tada galėjo pasakyti jam vadovaujanti prokurorė.

Galiausiai Prancūzijos teisėsauga mažylį iš tėvo paėmė ir grąžino mamai, kuri jį ir parsivežė į Lietuvą.

Ar įtarimai mažylio tėvui jau pareikšti ir ar šis pripažįsta savo kaltę, kaip teisinasi, šį ikiteisminį tyrimą pradėję mūsų teisėsaugininkai nežino iki šiol, nes dar nesulaukę iš Prancūzijos atsakymo į šiuos klausimus, prašant jų tai padaryti pagal jau minėtą Europos tyrimo orderį.

Beje, įtarimai dėl mažylio pagrobimo gali būti pareikšti ne tik jo tėvui, bet ir šio motinai, t.y. berniuko močiutei, nes išsiaiškinta, kad ir ji tada sutiko su savo sūnumi Lietuvoje Naujuosius metus. Ir paskui jie jau grįžo į Prancūziją trise.

Už vaiko pagrobimą, jeigu tai padarė jo tėvas ar kiti artimi giminaičiai, Lietuvos įstatymai numato laisvės atėmimą iki dvejų metų. Pagrobus svetimą vaiką – iki aštuonerių.

Metinės – dar be sprendimo?

„Kauno dienos“ žiniomis, mažylio sugrąžinimas į Lietuvą buvo jo mamos Prancūzijoje inicijuotų civilinių procesų, remiantis Hagos konvencija, kuri pasitelkiama tokiais atvejais, rezultatas. Ir pirmos instancijos Prancūzijos teismui priėmus sprendimą, kad berniukas laikomas jų šalyje neteisėtai, greičiausiai šio tėvas dar jį skundė. Bet galiausiai Prancūzijos teisėsauga mažylį iš tėvo paėmė ir grąžino mamai, kuri jį ir parsivežė į Lietuvą.

Tiesa, panašu, kad dabar dar laukia civilinių bylų maratonas Lietuvos teismuose, kurių baigtį gali lemti mūsų teisėsaugininkų sprendimas berniuko pagrobimo byloje, kai bus sulauktas atsakymas iš Prancūzijos.

Atsižvelgiant į ligšiolinius Prancūzijos pareigūnų veiksmų, kuriuos jų prašoma atlikti pagal minėtą prieš pusmetį išduotą Europos arešto orderį, tempus, iki mažylio pagrobimo metinių priimti sprendimo Lietuvoje pradėtame ikiteisminiame tyrime mūsų teisėsaugininkai nesitiki.