Kaip skelbia tyrimą atlikęs centras, potencialiais kuro pirkėjais prisistačiusiems „Sienos“ žurnalistams Vievio įmonės „Vivalsa“ akcininkas ir vadovas S. Girčys pripažino, kad medienos granulių krovinys iš Kirgizijos iš tiesų yra baltarusiškas.

„Tempia iš Baltarusijos, bet kadangi negalima – tai padaro kirgiziškus dokumentus“, – žurnalistams sakė S. Girčys.

Paklaustas, ar tokių prekių pirkimas nepridarys rūpesčių klientui, verslininkas pasiūlė ir papildomas paslaugas. „Jūs perkat iš manęs, iš Lietuvos prekiautojo. Norėsit – galiu net įrašyti „medžio granulės LT“. Jeigu norit – ne problema čia“, – sakė jis.

Vėliau, paprašytas pateikti oficialų komentarą, S.Girčys neigė žinantis, kad prekiauja baltarusiškomis granulėmis, kurių įvežimą į Europos Sąjungą (ES) draudžia sankcijos, Maskvai ir Minskui pritaikytos dėl karo prieš Ukrainą. 

„Siena“ su Baltarusijos tyrimų centru, Lenkijos portalu frontstory.pl, tiriamosios žurnalistikos centru OCCRP ir kitais užsienio partneriais kelias savaites nagrinėjo medienos srautus, į ES plaukiančius iš dviejų valstybių, negarsėjančių medienos pramone – Kirgizijos ir Kazachstano.

Pasak „Sienos“, įsigaliojus ES sankcijoms baltarusiškai ir rusiškai medienai, šios dvi valstybės savo medienos eksporto apimtis į ES padidino keliasdešimt kartų, vos per kelis mėnesius pasiekiant daugiau nei 30 mln. eurų sumą.

Kad reikšminga dalis šio srauto – visai ne Kirgizijos ar Kazachstano mediena, patvirtina tiek muitinės pareigūnai, tiek įmonės, kurios beveik nesislapstydamos siūlo ES sankcijų apėjimo paslaugas.

Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Vygantas Paigozinas „Sienai“ teigė, kad buvo ne vienas atvejis, kai muitininkai „kirgizišką“ ar „kazachišką“ medieną identifikavo kaip rusiškus ar baltarusiškus krovinius. 

„Yra ženklinimai pakuočių aptinkami, papildomi dokumentų komplektai, kurie tiesiogiai nurodo, indikuoja, kad prekės gabentos iš Baltarusijos ar Rusijos, o ne iš tų šalių, iš kur deklaruojama pirminiam etape. Tokiais atvejais – taip. Ir tokių atvejų yra, esam užfiksavę tikrai, ir ne vieną“, – pasakojo V. Paigozinas.

Pati „Lietuvos geležinkelių“ grupė (LTG) „Sienai“ patvirtino, kad didiesiems bankams atsakius, jog šie neaptarnaus mokėjimų po gruodžio 8-osios, buvo gautas „vieno iš mažųjų bankų preliminarus sutikimas, taip pat vienos elektroninių pinigų įstaigos preliminarus sutikimas“.

„Tikėtina, kad dėl pasikeitusios situacijos minėtų įmonių pozicija šiuo metu taip pat gali būti pasikeitusi“, - teigia LTG.

Tyrimų centro duomenimis, LTG dėl „Belaruskalij“ mokėjimų aptarnavimo kreipėsi į bent kelias Lietuvoje veikiančias fintech įmones, dažniausiai buvo sulaukiama neigiamo atsakymo. Viena šių įmonių – bendrovė „Connectpay“ – patvirtino gavusi LTG pasiūlymą ir jį atmetusi.

Šią savaitę įsigaliojus JAV sankcijoms „Belaruskalij“, vyriausybė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija ėmėsi vertinti, ar šios trąšų gamintojos ir „Lietuvos geležinkelių“ sutartis, galiojanti iki 2023 metų pabaigos, atitinka nacionalinio saugumo interesus.

„Lietuvos geležinkelių“ grupės vadovas Mantas Bartuška teigia, kad pati įmonė neplanuoja ir nestabdys baltarusiškų kalio trąšų tranzito, tačiau sutartis galėtų būti nutraukta esant politiniams sprendimams. Tai, pasak jo, apsaugotų grupę teismuose.

„Belaruskalij“ produkciją į laivus Klaipėdoje kasmet kraunančios bendrovės Birių krovinių terminalas (BKT) didžiausias akcininkas Igoris Udovickis BNS ketvirtadienį sakė, kad trąšų tranzito per Lietuvą nutraukimas prieštarautų Lietuvos, ES ir JAV tarptautiniams susitarimams.