„Lietuva yra teisinė valstybė ir skirtingai nuo kitų jurisdikcijų, kiekvienas subjektas, kuris mano, kad jo teisės yra pažeistos, turi teisę kreiptis į teismą ir teismas šiuos klausimus svarsto. Į bet kokį kreipimąsi į teismą žiūriu kaip į civilizuotą būdą spręsti ginčą“, – penktadienį Aleksandro Barausko užkardoje Varėnos rajone žurnalistams sakė premjerė.

Į JAV sankcijų sąrašus įtraukta „Belaruskalij“ teismui skundžia Vyriausybės sprendimą, pagal kurį „Lietuvos geležinkeliams“ (LTG) nurodyta nutraukti ilgalaikę sutartį su „Belaruskalij“ dėl trąšų gabenimo per Lietuvą.

Vilniaus apygardos administracinio teisme skundas gautas penktadienį. Baltarusijos įmonė prašo panaikinti sausio 12 dienos Vyriausybės sprendimą bei pernai gruodžio 21 dieną priimtą strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos sprendimą.   

Vyriausybė sausio 12 dieną patvirtino komisijos išvadą, jog sutartis tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ neatitinka nacionalinio saugumo interesų, todėl nuo vasario 1-osios turi būti nutraukta.

„Vertinant infliacijų pokytį, skaičiuojamos įvairios dedamosios, tarp jų ir maisto žaliavų kainos. Numatoma, kad kainos šiemet turėtų augti nebe taip sparčiai, kaip prieš tai. Energijos kainos turėtų stabilizuotis, tačiau maisto kainų augimas šioks toks tarptautinėse rinkose dar išliks. Jis turbūt susijęs su daugeliu priežasčių, ir su sutrūkinėjusiomis tiekimo grandinėmis, ir taip pat su išaugusiomis trąšų kainomis“, – antradienį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos posėdyje sakė G. Skaistė.

Ministrė aiškina, kad trąšų kainos yra aukštos ne dėl vienašalių Lietuvos sprendimų, o dėl sutrikusio tiekimo visame pasaulyje bei Europos Komisijos sankcijų baltarusiškoms trąšoms.

„Yra daugelis priežasčių (dėl aukštų maisto kainų – ELTA), bet ir trąšų kainų kilimas susijęs ne su Lietuvos sprendimais, tačiau ir su sutrūkinėjusiomis tiekimo grandinėmis kitose valstybėse bei apskritai tiekimu visame pasaulyje. Trąšų kainos nusistovi tarptautinėse rinkose ir jos nusistovi gerokai aukštesnės. Galbūt tai iš dalies susiję su bendromis Europos Komisijos pritaikytomis sankcijomis, kurios yra priimtos visų Europos Sąjungos valstybių bendrai. Trąšų kainų kilimas daro poveikį ir maisto žaliavų kainoms bendrose rinkose“, – tvirtino G. Skaistė.

ELTA primena, kad, gruodžio 8 d. įsigaliojus JAV sankcijoms Baltarusijos kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“, šios bendrovės produkcijos tranzitas Lietuvos teritorija nesustojo. Reaguodama į tai, Susisiekimo ministerija gruodį registravo Nacionalinio saugumo užtikrinimui būtinų ekonominių ir kitų sankcijų Baltarusijai taikymo ir įgyvendinimo įstatymo projektą, taip pat kreipėsi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją.

Ši prieš Kalėdas paskelbė, kad 2018 m. OAO „Belaruskalij“ ir AB „Lietuvos geležinkelių“ sudaryta sutartis dėl krovinių vežimo geležinkeliais organizavimo, taip pat 2021 m. spalio mėnesio sutarties pakeitimas neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

Sausio 12 d. vykusiame Vyriausybės posėdyje buvo nutarta, kad „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartis kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir sutartis bus anuliuota nuo vasario 1 d.

„Lietuvos geležinkeliai“ BNS patvirtino gavę bendrovės „Belaruskalij“ raštą, kuriuo reikalaujama vykdyti sutartinius įsipareigojimus.

„Baltarusijos bendrovė nurodo, kad tuo atveju, jeigu LTG pažeistų sutartį, ji pasilieka sau teisę reikalauti visiško patirtų nuostolių, įskaitant ir tiesioginius nuostolius, ir galimas kompensacijas tiesioginiams bei netiesioginiams partneriams visose pasaulio šalyse, ir negautų pajamų atlyginimo. Apie tai, kokio dydžio ieškinius ir kur teiktų, rašte neužsimenama“, – komentare BNS nurodė LTG.

„Belaruskalij“ pastaruoju metu nereaguoja į BNS užklausas ir neatsako į jai pateiktus klausimus. 

Baltarusijos bendrovė nurodo, kad tuo atveju, jeigu LTG pažeistų sutartį, ji pasilieka sau teisę reikalauti visiško patirtų nuostolių atlyginimo.

LTG praėjusią savaitę pranešė sausio 17 dieną oficialiai informavę „Belaruskalij“ apie Vyriausybės nutarimą nuo vasario 1 dienos nutraukti bendrovių sutartį, o sausio 18 dieną bendrovei taip pat pranešta, kad pagal ilgalaikę sutartį teikiamos paraiškos jos krovinių vežimui nuo vasario 1 dienos nebus suderintos.

„Lietuvos geležinkeliai“ teigė „Belaruskalij“ pateikę tiek Vyriausybės sausio 12 dienos nutarimo kopiją, tiek ir vyriausybinės nacionalinio saugumo komisijos išvadą, kad sutartis su Baltarusijos trąšų gamintoja kelia grėsmę šalies saugumui.

Vyriausybė tikisi, kad jos sprendimas padės išvengti itin didelių nuostolių, jei „Belaruskalij“ pateiktų ieškinius teismams.

Buvęs LTG vadovas Mantas Bartuška yra teigęs, kad nutraukus sutartį su „Belaruskalij“ įmonei grėstų šimtų milijonų eurų ieškiniai ir net bankrotas.

Praėjusią savaitę LTG gavo kitų trijų Baltarusijos bendrovių prašymus vežti „Belaruskalij“ trąšas. Juos pateikė  Baltarusijos valstybės valdoma viena didžiausių šalies ekspeditorių „Belintertrans“, „Belkali-Migao“, kurią „Belaruskalij“ įkūrė kartu su Kinijos įmone „Migao Corporation Ltd“, ir „Belaruskalij“ antrinė trąšų eksporto bendrovė „Belorusskaja kalinaja kompanija“ (BKK) – pastaroji norėjo vežti jau nuo sausio 24 dienos.

Visos jos kartu prašo vežti maždaug tiek trąšų, kiek per mėnesį įprastai gabena „Belaruskalij“ – apie 1 mln. tonų, BNS pranešė LTG.

Dėl visų trijų prašymų LTG kreipėsi į vyriausybinę strateginių įmonių sandorius tikrinančią komisiją.

Pagal 2018 metais pasirašytą ir iki 2023 metų pabaigos galiojančią sutartį LTG per metus perveža apie 11 mln. tonų kalio trąšų. Pagal sutartį ją galima nutraukti apie tai perspėjus prieš 12 mėnesių.

Pernai gruodžio 8 dieną įsigaliojo JAV sankcijos „Belaruskalij“, tačiau trąšos per Lietuvą toliau važiuoja. Balandžio 1-ąją įsigalios pernai gruodžio pradžioje paskelbtos JAV sankcijos ir „Belorusskaja kalinaja kompanija“.

Į valstybės valdomą įmonę nesikreipė nei kitos krovinių vežimo įmonės su prašymu suteikti galimybę joms vežti trąšas, nei tarpinininkės, teoriškai galinčios jų užsakymu vežti trąšas „Lietuvos geležinkelių“ vagonais.

Tokią informaciją LTG pateikė, Vyriausybei šią savaitę nurodžius vasario 1 dieną nutraukti sutartį tarp šios įmonės ir Baltarusijos trąšų milžinės „Belaruskalij“, užtikrinančios 11 mln. tonų kalio trąšų tranzitą per Lietuvą.

LTG antrinės infrastruktūros bendrovės „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovskis BNS sako, jog viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai nuo Baltarusijos sienos iki Klaipėdos šiuo metu skirti tik LTG grupės vežėjams. 

„LTG Infra“ yra skyrusi LTG grupės, taip pat ir kitoms geležinkelio įmonėms (vežėjams) viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus 2022 metų tarnybiniam traukinių tvarkaraščiui tam tikrais maršrutais ir laikotarpiais, įskaitant ir Klaipėdos kryptimi. Šiuo metu tik LTG grupės vežėjai yra paprašę ir jiems yra skirti pajėgumai nuo Baltarusijos sienos. Apie ketinimus užsakyti atitinkamus pajėgumus nuo Baltarusijos sienos turėtų komentuoti patys vežėjai“, – komentare BNS sakė K. Sankovskis, paklaustas, ar kiti vežėjai jau kreipėsi į „LTG Infra“ dėl pajėgumų suteikimo.

„LTG Infra“ pernai gruodį pirmą kartą perpildytuose ruožuose skyrė pajėgumų ir dviem privačioms įmonėms – „Gargždų geležinkeliui“ ir „LGC Cargo“. Tačiau abiejų įmonių vadovai BNS tuomet sakė, jog negavo visų prašytų pajėgumų, todėl negalėtų vežti krovinių nuo Baltarusijos sienos iki Klaipėdos.

Lietuvos geležinkelių įmonių asociacijos direktorius ir privačios vežėjos „LGC Cargo“ atstovas Tomas Keršis BNS anksčiau sakė, kad privatūs Lietuvos vežėjai atmeta galimybę vežti kalio krovinį, nes  neturi visų tam būtinų pajėgumų.

Be to, anot jo, tam kliudo ir dvi techninės kliūtys: pirma – informacinių mainų susitarimas tarp buvusių NVS ir Baltijos šalių geležinkelių, pagal kurį prisijungti prie sistemos gali tik „Lietuvos geležinkeliai“, antra – tik antrinė LTG bendrovė „LTG Cargo“ turi susitarimą su Baltarusijos geležinkeliais dėl vagonų priėmimo ir perdavimo pasienio ruože.

Kol kas užklausų dėl trąšų vežimo „LTG Cargo“ nėra gavusi.

„Kitos įmonės dėl sutarčių su Baltarusijos geležinkeliais turėtų kreiptis tiesiogiai į juos. Dėl dalyvavimo Geležinkelių transporto tarybos (GTT) veikloje bei prisijungimo prie jos sistemų ir jų naudojimo sąlygų įmonės turėtų kreiptis į šias sistemas valdančią GTT. LTG jos veikloje dalyvauja pagal sutartį ir nėra įpareigota koordinuoti kitų įmonių santykių su verslo asociacijomis“, – BNS sakė K. Sankovskis. 

Jis tikino, kad grupės įmonė „LTG Cargo“ taip pat nėra gavusi ekspeditorių ar kitų įmonių užklausų dėl galimybės vežti kalio trąšas.

„Kol kas užklausų dėl trąšų vežimo „LTG Cargo“ nėra gavusi“, – teigė K. Sankovskis.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis trečiadienį pareiškė, kad nėra garantijų, jog baltarusiškų trąšų vežimas per Lietuvą po vasario sustos, nes bent dvi iš 10-ties licencijas turinčių įmonių galėtų perimti jų gabenimą, be to, užsakyti vežti šiuos krovinius gali ekspeditoriai ir daug kitų juridinių asmenų.

LTG ieško, kaip grąžinti avanso likutį

Pasak laikinojo LTG vadovo Egidijaus Lazausko, apie Vyriausybės sprendimą vasario 1 dieną nutraukti sutartį su „Belaruskalij“ kita pusė bus informuota raštu per kelias artimiausias dienas.  

E. Lazauskas patikslino, kad paslaugų „Belaruskalij“ teikimas ir bus sustabdytas nuo vasario 1 dienos: „Būtent tokia data numatyta nutarime“.

Paklaustas, kaip bus elgiamasi su „Belaruskalij“ pernai sumokėto avanso likučiu, kurio užtektų teikti paslaugas iki kovo, E. Lazauskas teigė, jog šiuo metu nagrinėjamos galimybės grąžinti nepanaudotą avansą.

Kokia tai bus suma, jis neatskleidė, tačiau trečiadienį Seime teigė, jog pernai lapkritį suteiktų paslaugų vertė buvo apie 6-7 mln. eurų. 

E. Lazauskas nekomentuoja, ar LTG yra gavusi Baltarusijos įmonės perspėjimų apie galimą ieškinį.   

„Esame gavę raštiškų pranešimų iš „Belaruskalij“. Jų turinio komentuoti negaliu dėl temos jautrumo“, – komentare BNS sakė E. Lazauskas, paklaustas, ar bendrovė yra gavusi pranešimų iš „Belaruskalij“ apie jos ketinimus kreiptis į tarptautinį arbitražą.

Buvęs LTG vadovas Mantas Bartuška yra teigęs, kad nutraukus sutartį su „Belaruskalij“ įmonei grėstų šimtų milijonų eurų ieškiniai ir net bankrotas.

Infrastruktūrai tikimasi gauti 50 mln. eurų valstybės subsidiją

Komentuodamas, kaip po grupei pelningos sutarties su „Belaruskalij“ nutraukimo bus išlaikoma LTG infrastruktūra ir kiek tam reikės valstybės paramos. K. Sankovskis teigė, jog siekiant, kad ji išliktų konkurencinga, sustabdžius trąšų vežimą įmonei reikės valstybės subsidijos.

„Skaičiuojama, kad subsidijos poreikis šiemet sieks iki 50 mln. eurų. Seimui tvirtinant 2022 metų valstybės biudžetą, nebuvo įtraukta atskira eilutė „LTG Infra“ sąnaudų finansavimui. Tačiau buvo įtrauktas 14 straipsnio papildymas, numatantis poreikį Vyriausybei subsidijuoti „LTG Infra“ veiklą, jei to pareikalautų sankcijų taikymas Baltarusijai“, – komentare BNS teigė „LTG Infra“ vadovas K. Sankovskis.

Pasak jo, artimiausiu metu Susisiekimo ministerija turėtų pasirašyti ilgametę „LTG Infra“ kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartį, kuri nustatys tokio valstybės finansavimo tvarką ir sąlygas.

„Europos šalių geležinkelių infrastruktūros dalis veiklos sąnaudų įprastai yra finansuojama būtent tokiomis daugiametėmis sutartimis“, – sakė K. Sankovskis.

Pasak laikinojo LTG vadovo E. Lazausko, grupė už „Belaruskalij“ krovinių gabenimą per metus gaudavo kiek daugiau nei 60 mln. eurų: „Taigi, toks būtų metinis pajamų praradimas“.

„Belaruskalij“ trąšos sudaro apie ketvirtadalį-penktadalį visų geležinkelių pervežamų krovinių – „LTG Cargo“ 2020 metais pervežė apie 53 mln. tonų krovinių (pernai pirmąjį pusmetį – 24 mln. tonų) ir gavo 397 mln. eurų pajamų (177 mln. eurų).

„Mes negalime reikalauti, kad kitos valstybės rūpintųsi mūsų regiono saugumu, taikytų sankcijas, o mes apsimestume, kad niekas aplink mus nevyksta“, – trečiadienį prie Vilniaus televizijos bokšto žurnalistams sakė šalies vadovas. 

„Turime dalyvauti sankcijų įgyvendinimo mechanizme ir tik tokiu būdu mes galime paveikti Baltarusijos režimo elgesį“, – pridūrė jis.

Prezidentas taip pat sakė tikintis, jog sankcijas pavyks sustiprinti svarstant būsimus jų paketus Europos Sąjungos lygiu.

Tik tokiu būdu mes galime paveikti Baltarusijos režimo elgesį.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino gruodį priimtą strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos išvadą, jog sutartis tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ neatitinka nacionalinio saugumo interesų, todėl turi būti nutraukta nuo vasario 1 dienos.

„Lietuvos geležinkeliai“ sutartį su „Belaruskalij“ pasirašė 2018 metų pavasarį, ji turėjo galioti iki 2023 metų pabaigos. Pagal ją per Lietuvą ir Klaipėdos uostą gabenama apie 11 mln. tonų baltarusiškų trąšų per metus.

„Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą iki šiol tęsiasi nepaisant gruodžio 8 dieną įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei. Baltarusijos įmonė prieš įsigaliojant sankcijoms pervedė avansą „Lietuvos geležinkeliams“ už kelis mėnesius į priekį.

Tačiau LTG atkreipė dėmesį, jog prašymus gabenti baltarusiškas trąšas gali teikti kitos bendrovės, kurios nėra įtrauktos į sankcijų sąrašus.

„Esame pasiruošę vykdyti Vyriausybės priimtą nutarimą –  atsižvelgdami į jį, nuo vasario 1 d. nutrauksime paslaugų teikimą „Belaruskalij“ pagal 2018 m. sudarytą sutartį“, – LTG pranešime cituojamas laikinasis įmonės generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.

Vis dėlto LTG teigia, jog į jos antrinę krovinių vežimo įmonę „LTG Cargo“ gali kreiptis kitos bendrovės, kurios nėra įtrauktos į sankcijų sąrašus, ir užsakyti trąšų pervežimo paslaugas. Be to, baltarusiškas trąšas per Lietuvą gali pretenduoti gabenti ir kiti vežėjai.

„Lietuva yra prisijungusi prie tarptautinių susitarimų, kuriais esami ar potencialūs klientai gali pagrįsti prašymus gabenti baltarusiškas trąšas. Tai reiškia, kad „LTG Cargo“ turėtų turėti tvirtą teisinį pagrindą atsisakyti gabenti tokį krovinį“, – teigiama LTG pranešime.

Žadama, jog gavusi naują prašymą gabenti baltarusiškas trąšas, „LTG Cargo“ dėl to konsultuosis su valstybės institucijomis, tarp jų su Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino gruodį priimtą strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos išvadą, jog sutartis tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir Baltarusijos trąšų milžinės „Belaruskalij“ neatitinka nacionalinio saugumo interesų, todėl turi būti nutraukta nuo vasario.

„Lietuvos geležinkeliai“ sutartį su „Belaruskalij“ pasirašė 2018 metų pavasarį, ji turėjo galioti iki 2023 metų pabaigos. Pagal ją per Lietuvą ir Klaipėdos uostą gabenama apie 11 mln. tonų baltarusiškų trąšų per metus.

„Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą iki šiol tęsiasi nepaisant gruodžio 8 dieną įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei. Baltarusijos įmonė prieš įsigaliojant sankcijoms pervedė avansą „Lietuvos geležinkeliams“ už kelis mėnesius į priekį.

„Nuo vasario 1 dienos ji (sutartis – BNS) nebegalioja“, – po Vyriausybės posėdžio trečiadienį sakė susiekimo ministras Marius Skuodis.

Pasak ministro, nuo tol trąšų vežimas pagal sutartį turi sustoti, nes nebelieka teisinio pagrindo jų gabenti.

Jo teigimu, jeigu „Belaruskalij“ trąšas per Lietuvą norės gabenti kiti vežėjai, jų sandoriai su Baltarusijos įmone taip pat bus tikrinami vyriausybinės komisijos ir Vyriausybės.

„Vyriausybė vertins visus sandorius teisiškai ir tai tik vienas iš žingsnių link trąšų gabenimo sustabdymo. Pirmasis žingsnis, bet toliau visos kitos institucijos dės pastangas atlikti reikalingus ir būtinus veiksmus, kad nacionalinio saugumo interesai būtų užtikrinti“, – sakė ministras.

Vyriausybė vertins visus sandorius teisiškai ir tai tik vienas iš žingsnių link trąšų gabenimo sustabdymo.

„Natūralu, bet kurį sprendimą juridiniai asmenys gali skųsti, bet iš Vyriausybės pusės mes jaučiamės tvirtai ir darome tai, kas įstatymais mums pavesta daryti“, – kalbėjo M. Skuodis.

Jis plačiau nekomentavo Vyriausybės nutarimo, tačiau sakė, kad sprendimas rėmėsi tuo, kiek sandoris ir įmonė, su kuria jis sudarytas, atitinka nacionalinio saugumo interesus.

„Nutarimas yra ilgesnis, jis bus pateiktas įmonėms, bet kadangi jis yra konfidencialus ir kadangi yra jautrios aplinkybės, norėčiau susilaikyti nuo komentaro, bet sprendimas priimtas vadovaujantis nacionaliniam saugumui svarbių objektų įstatymu“, – teigė M. Skuodis.

Jis taip pat sakė, jog su Europos Komisija vyksta konsultacijos dėl Lietuvos tarptautinių ir ekonominių sankcijų įstatymo pataisų.

„Pats įstatymas su šituo sandoriu ir Vyriausybės sprendimais nesusijęs. Apkritai kuriamas nacionalinis sankcijų režimas, bet dėl tolesnių sprendimų, konkrečių, jei valstybė priimtų ateityje, dėl kiekvieno iš jų būtų konsultuojamasi atskirai“, – sakė M. Skuodis.

M. Skuodis kalbėjo, jog vasario 1 diena pasirinkta todėl, kad tiek „Lietuvos geležinkeliai“, tiek krovos kompanijos galėtų pasiruošti sutarties nutraukimui.

„Geležinkelių vežimo tvarkaraštis tvirtinamas mėnesiui į priekį, kiek žinau, geležinkeliai kitą pusę jau yra informavę, kad priklausomai nuo Vyriausybės sprendimų sutartis gali būti nutraukta. Norime visoms pusėms suteikti pakankamą laikotarpį prisitaikyti, neįmanoma nutraukti ir sustabdyti nuo kitos dienos“, – sakė M. Skuodis.

Trečiadienį priimtą sprendimą M. Skuodis pavadino pirmu žingsniu nutraukiant „Belaruskalij“ trąšų tranzitą per Lietuvą.

„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) po Vyriausybė sprendimo trečiadienį pranešė, jog yra pasiruošę nuo vasario nutraukti „Belaruskalij“ trąšų gabenimą ir taip vykdyti Vyriausybės nutarimą.

Tačiau LTG atkreipė dėmesį, jog prašymus gabenti baltarusiškas trąšas gali teikti kitos bendrovės, kurios nėra įtrauktos į sankcijų sąrašus.

„Belaruskalij“ trąšas Klaipėdos uoste kraunančio Birių krovini(BKT) didžiausias akcininkas Igoris Udovickis BNS nekomentavo, kaip vertina Vyriausybės sprendimą ir kokią įtaką jis turės jo verslui.

„Kol kas nemačiau Vyriausybės sprendimo teksto, todėl neturiu komentarų“, – BNS sakė I. Udovickis.

Pernai gruodį 70 proc. BKT akcijų valdantis verslininkas BNS sakė, jog kalio trąšų tranzitas per Lietuvą negali būti nutrauktas, nes tai prieštarautų Lietuvos, ES ir JAV tarptautiniams susitarimams.

Be to, jo teigimu, Seimas yra ratifikavęs tris Lietuvos ir Baltarusijos dvišalius susitarimus – jie nustato baltarusiškų krovinių tranzito laisvės režimą per Lietuvą ir Klaipėdos jūrų uostą.

Su Klaipėdos uosto vadovu Algiu Lataku BNS susisiekti kol kas nepavyko.

„Lietuvos geležinkeliai“ sutartį su „Belaruskalij“ pasirašė 2018 metų pavasarį, ji galioja iki 2023 metų pabaigos. Pagal ją per Lietuvą ir Klaipėdos uostą gabenama apie 11 mln. tonų baltarusiškų trąšų per metus.

„Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą iki šiol tęsiasi nepaisant gruodžio 8 dieną įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei. Baltarusijos įmonė prieš įsigaliojant sankcijoms pervedė avansą „Lietuvos geležinkeliams“ už kelis mėnesius į priekį.

„Kai kurie Lietuvos geležinkelių veikimo algoritmai liudijo, matyt, pernelyg didelę tuometinės kompanijos jau galbūt ir priklausomybę nuo šio kontrakto“, – teigė jis žurnalistams po bendro NSGK ir Ekonomikos komitetų posėdžio dėl baltarusiškų trąšų tranzito.    

„Tam tikri veiksmai buvo daromi, kad iš esmės gal ne tiek išvengti sankcijų, bet kad jas šiek tiek atitolinti, tą patį efektą, čia kalbame apie tuos avansinius mokėjimus“, – pridūrė jis.

L. Kasčiūnas sako, jog „verta kelti klausimą, kiek valstybinė įmonė turi turėti priklausomybės nuo tokios valstybės, kaip Baltarusija“.

„Tokie kontraktai pelningumui turėjo pasitarnauti, bet šalia to yra nacionalinis saugumas – turi įvertinti, su kuo tu darai kontraktą ir kaip vertini pakeitimus“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Jis pabrėžė, kad „Lietuvos geležinkelių“ sutartis su „Belaruskalij“ niekada nebuvo tikrinama vyriausybinėje komisijoje: „Pati įmonė nejautė pareigos, kuri kyla iš įstatymo, kreiptis pasitikinti“.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad „Lietuvos geležinkeliai“ į vyriausybinę strateginių įmonių sandorius tikrinančią komisiją nesikreipė dėl skirtingo teisininkų interpretavimo.

„Tai turėjo būti padaryta (...) Manau, kad tai netyčia buvo nepadaryta, vadovaujantis neteisingu išaiškinimu“, – pridūrė M. Skuodis.

Susitikime taip pat dalyvavęs laikinasis „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Egidijus Lazauskas teigė, kad nederinti sutarties su vyriausybine komisija rekomendavo samdyti teisininkai. Be to, nesikreipta ir dėl skubos pakeisti sutartį su Baltarusijos įmone.

„Tuo metu turima informacija mums neleido padaryti tokio sprendimo. Darėme rizikų tyrimą – vertinome finansinius nuostolius ir potencialius ieškinius, klausėme teisininkų ir pagal visą kontekstą padarėme tokį sprendimą. Negalėdami gauti pajamų, nes už suteiktas paslaugas apmokama vėliau, po gruodžio 8-osios nebūtume galėję gauti už visą lapkritį pinigų ir tai galėtų būti apie 6-7 mln. eurų. Vertinome šitą riziką kaip potencialų nuostolį, dėl to buvo padarytas sutarties pakeitimas. Mes vertinome teisines ir finansines rizikas“, – aiškino E. Lazauskas. 

Jis pridūrė, kad „skirtinguose bendrovės lygiuose – tiek valdyboje, tiek su ministerija“ buvo svarstomos ir grėsmių rizikos.

„Bet nepriėmus sprendimo grėsė negauti didelės sumos pinigų. Šį interesą aiškiai užfiksavome –  nenorėjome prarasti pinigų“, – teigė „Lietuvos geležinkelių“ vadovas.

E. Lazauskas sako, kad įmonę konsultavę samdyti ir bendrovės teisininkai patarė nesikreipti į vyriausybinę komisiją. Apie tai buvo informuota įmonės valdyba, kurioje dirba du Susisiekimo ministerijos atstovai.

Paklaustas, ar jie pritarė tokiam įmonės žingsniui, E. Lazauskas sakė, kad „taip“.

L. Kasčiūnas be kita ko atmetė opozicijos siūlymą kurti specialią komisiją ir toliau tirti trąšų tranzitą  per Lietuvą įvedus JAV sankcijas „Belaruskalij“: „Parlamentinės kontrolės užtenka“.

Tuo tarpu NSGK dirbantys opozicijai priklausantys parlamentarai sako, kad specialus tyrimas yra reikalingas.  

Komiteto pirmininko pavaduotojas „valstietis“ Dainius Gaižauskas apgailestavo, kad institucijos komitetams pateikė ne visą informaciją. Tačiau, pasak jo, duomenų yra tiek, kad specialų tyrimą jau galima pradėti: „Juodų dėmių daugybė“.

Pasak demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ lyderio Sauliaus Skvernelio, kai „užduodi klausimus ir gauni atsakymus į juos, kyla dar daugiau klausimų“.

Seimas prieš Kalėdas du kartus atmetė opozicijos siūlymus sukurti specialią laikinąją „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą tyrimo komisiją. Taip pat nepritarta idėjai pavesti tyrimą atlikti Užsienio reikalų komitetui jam suteikus tokios komisijos įgaliojimus.

Vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija gruodžio 21 dieną paskelbė, kad 2018 metų „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ sutartis, taip pat 2021 metų spalį pasirašyti jos pakeitimai neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

Jei Vyriausybė galutinai pripažins, kad ji kelia grėsmę šalies saugumui, tai taps pagrindu nutraukti „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ sutartį.

„Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą tęsiasi nepaisant gruodžio 8 dieną įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei. Baltarusijos įmonė prieš įsigaliojant sankcijoms pervedė avansą „Lietuvos geležinkeliams“ už kelis mėnesius į priekį.

„Kai kurie Lietuvos geležinkelių veikimo algoritmai liudijo, matyt, pernelyg didelę tuometinės kompanijos jau galbūt ir priklausomybę nuo šio kontrakto“, – teigė jis žurnalistams po bendro NSGK ir Ekonomikos komitetų posėdžio dėl baltarusiškų trąšų tranzito.    

„Tam tikri veiksmai buvo daromi, kad iš esmės gal ne tiek išvengti sankcijų, bet kad jas šiek tiek atitolinti, tą patį efektą, čia kalbame apie tuos avansinius mokėjimus“, – pridūrė jis.

L. Kasčiūnas sako, jog „verta kelti klausimą, kiek valstybinė įmonė turi turėti priklausomybės nuo tokios valstybės, kaip Baltarusija“.

„Tokie kontraktai pelningumui turėjo pasitarnauti, bet šalia to yra nacionalinis saugumas – turi įvertinti, su kuo tu darai kontraktą ir kaip vertini pakeitimus“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Jis pabrėžė, kad „Lietuvos geležinkelių“ sutartis su „Belaruskalij“ niekada nebuvo tikrinama vyriausybinėje komisijoje: „Pati įmonė nejautė pareigos, kuri kyla iš įstatymo, kreiptis pasitikinti“.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad „Lietuvos geležinkeliai“ į vyriausybinę strateginių įmonių sandorius tikrinančią komisiją nesikreipė dėl skirtingo teisininkų interpretavimo.

„Tai turėjo būti padaryta (...) Manau, kad tai netyčia buvo nepadaryta, vadovaujantis neteisingu išaiškinimu“, – pridūrė M. Skuodis.

Susitikime taip pat dalyvavęs laikinasis „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Egidijus Lazauskas teigė, kad nederinti sutarties su vyriausybine komisija rekomendavo samdyti teisininkai. Be to, nesikreipta ir dėl skubos pakeisti sutartį su Baltarusijos įmone.

„Tuo metu turima informacija mums neleido padaryti tokio sprendimo. Darėme rizikų tyrimą – vertinome finansinius nuostolius ir potencialius ieškinius, klausėme teisininkų ir pagal visą kontekstą padarėme tokį sprendimą. Negalėdami gauti pajamų, nes už suteiktas paslaugas apmokama vėliau, po gruodžio 8-osios nebūtume galėję gauti už visą lapkritį pinigų ir tai galėtų būti apie 6-7 mln. eurų. Vertinome šitą riziką kaip potencialų nuostolį, dėl to buvo padarytas sutarties pakeitimas. Mes vertinome teisines ir finansines rizikas“, – aiškino E. Lazauskas. 

Jis pridūrė, kad „skirtinguose bendrovės lygiuose – tiek valdyboje, tiek su ministerija“ buvo svarstomos ir grėsmių rizikos.

„Bet nepriėmus sprendimo grėsė negauti didelės sumos pinigų. Šį interesą aiškiai užfiksavome –  nenorėjome prarasti pinigų“, – teigė „Lietuvos geležinkelių“ vadovas.

E. Lazauskas sako, kad įmonę konsultavę samdyti ir bendrovės teisininkai patarė nesikreipti į vyriausybinę komisiją. Apie tai buvo informuota įmonės valdyba, kurioje dirba du Susisiekimo ministerijos atstovai.

Paklaustas, ar jie pritarė tokiam įmonės žingsniui, E. Lazauskas sakė, kad „taip“.

L. Kasčiūnas be kita ko atmetė opozicijos siūlymą kurti specialią komisiją ir toliau tirti trąšų tranzitą  per Lietuvą įvedus JAV sankcijas „Belaruskalij“: „Parlamentinės kontrolės užtenka“.

Tuo tarpu NSGK dirbantys opozicijai priklausantys parlamentarai sako, kad specialus tyrimas yra reikalingas.  

Komiteto pirmininko pavaduotojas „valstietis“ Dainius Gaižauskas apgailestavo, kad institucijos komitetams pateikė ne visą informaciją. Tačiau, pasak jo, duomenų yra tiek, kad specialų tyrimą jau galima pradėti: „Juodų dėmių daugybė“.

Pasak demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ lyderio Sauliaus Skvernelio, kai „užduodi klausimus ir gauni atsakymus į juos, kyla dar daugiau klausimų“.

Seimas prieš Kalėdas du kartus atmetė opozicijos siūlymus sukurti specialią laikinąją „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą tyrimo komisiją. Taip pat nepritarta idėjai pavesti tyrimą atlikti Užsienio reikalų komitetui jam suteikus tokios komisijos įgaliojimus.

Vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija gruodžio 21 dieną paskelbė, kad 2018 metų „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ sutartis, taip pat 2021 metų spalį pasirašyti jos pakeitimai neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

Jei Vyriausybė galutinai pripažins, kad ji kelia grėsmę šalies saugumui, tai taps pagrindu nutraukti „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ sutartį.

„Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą tęsiasi nepaisant gruodžio 8 dieną įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei. Baltarusijos įmonė prieš įsigaliojant sankcijoms pervedė avansą „Lietuvos geležinkeliams“ už kelis mėnesius į priekį.

„Gaila, kad tai yra slapta, bet tikiuosi, kad kažkas iš to slapto taps vieša. Pirmas įspūdis, kad tikrai mes turime kalbėti apie tyrimą, nes kiek (...) gauni atsakymų, tiek dar daugiau klausimų kyla“, – žurnalistams po uždaro Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Ekonomikos komitetų posėdžio žurnalistams sakė S. Skvernelis.

„Visuomenė turi sužinoti viską: kaip pirmiausia ginami Lietuvos ir jos žmonių interesai. (...) Ir po to, kas vyksta užkulisiniuose dalykuose ginant tuos interesus“ – pažymėjo S. Skvernelis.

Jo nuomone, privalu kalbėti apie „Belaruskalij“ trąšų tranzito tyrimą. Pasak parlamentaro, būtina tirti patį sankcijų atsiradimo mechanizmą, taip pat, kokią informaciją apie „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sandorio detales turėjo Vyriausybė.

„Nuo pačių sankcijų mechanizmo atsiradimo, mūsų valdžios pareigūnų, Vyriausybės narių atskirų ir Vyriausybės veikimo, žinojimo, visuomenės informavimo būtent tokiu kontekstu apie tuos vadinamuosius lūkesčius. Iš tikrųjų situacija tokia, kad atsakymų turime gauti vis daugiau ir daugiau, ir tikiuosi, kad kažkada, pabaigus tuos visus posėdžius, galėsime daugiau atsakyti visuomenei“, – patikino S. Skvernelis.

Anot jo, komitetai vertino ne tik sutarties su „Belaruskalij“ nutraukimo galimybę, bet ir kitas alternatyvas, pavyzdžiui, kas gautų didžiausią naudą, jei tranzitas nestotų.

Vertinamos ir alternatyvos – kas būtų jeigu būtų, kas kokią naudą uždarius šį maršrutą nuo to turėtų ir ar tai toliau važiuotų.

„Vertinamos ir alternatyvos – kas būtų jeigu būtų, kas kokią naudą uždarius šį maršrutą nuo to turėtų ir ar tai toliau važiuotų. Kol kas ką šiandien turime, tai tikrai tas sankcijas. Galbūt kažkas kalba, kad Lietuva gali įvesti vienašališkas sankcijas ir jos bus paveikios, tam tiesiog nėra teorinių galimybių“, – sakė S. Skvernelis.

Parlamentaras atskleidė, kad yra dešimtys įmonių, kurios teoriškai galėtų perimti tranzitą, o bent pora jų tą galėtų padarytų iškart.

ELTA primena, kad trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Ekonomikos komitetai rinkosi į pirmąjį bendrą susitikimą „Belaruskalij“ trąšų tranzito Lietuvos teritorija aplinkybėms tirti. Parlamentarai svarstė, kokios sankcijos prieš Baltarusijos įmonę būtų efektyvios, taip pat vertintos „Lietuvos geležinkelių“ ir Baltarusijos trąšų gamintojos sutarties aplinkybės nuo pat jos pasirašymo 2018 m.

Posėdyje dalyvavo susisiekimo ministras Marius Skuodis, „Lietuvos geležinkelių“, Vyriausybės, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos, Valstybės saugumo departamento atstovai.

Gruodžio 8 d. įsigaliojus JAV sankcijoms valstybinei Baltarusijos kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“, įmonės krovinių judėjimas Lietuvos teritorija nesustojo, kadangi „Lietuvos geležinkeliai“ lapkričio pabaigoje iš bendrovės gavo netipinius išankstinius mokėjimus už jos krovinių pervežimus iki kovo.

Gruodžio 21 d. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija priėmė sprendimą, kad 2018 m. OAO „Belaruskalij“ ir AB „Lietuvos geležinkelių“ sudaryta sutartis dėl krovinių vežimo geležinkeliais organizavimo, taip pat 2021 m. spalio mėnesio sutarties pakeitimas neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

Tuo metu sausio 6 d. naujienų portalo „Delfi“ teigimu, tikėtina, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“, žinodami, jog netrukus įsigalios JAV sankcijos, nedelsdami pakeitė su „Belaruskalij“ sudarytą susitarimą ir atsisakė sau naudingos galimybės vienašališkai nutraukti sutartį.