Rusijos vyriausybės vadovas Dmitrijus Medvedevas penktadienį pranešė pasirašęs nutarimą įvesti muitus ukrainietiškoms prekėms po to, kai Kijevas pasirašė Asociacijos sutartį su Europos Sąjunga (ES), tačiau nurodė, kad jie įsigalios ne iškart.

Kalbėdamas investuotojų forume Juodosios jūros Sočio kurorte, D.Medvedevas taip pat pabrėžė, kad mėginimai spausti Maskvą niekada nedavė rezultatų, turėdamas galvoje Rusijai dėl jos vaidmens Ukrainoje Vakarų įvestas sankcijas.

Premjeras taip pat pažymėjo, kad Rusija yra pasirengusi išklausyti Vakarų susirūpinimą, tačiau Vakarai turi išmokti girdėti Rusiją.

„Mes ir dabar esame pasirengę girdėti savo partnerius - ir Europą, ir Jungtines Valstijas, tačiau su sąlyga, kad mūsų partneriai vėl išmoks girdėti mūsų poziciją“, - sakė D.Medvedevas.

Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES) asociacijos sutarties ratifikavimas yra simbolinis aktas, tačiau jį temdo sprendimas atidėti laisvosios prekybos įsigaliojimą, spaudžiant Rusijai ir daliai Ukrainos oligarchų, sako Lietuvos ekspertai.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas BNS sakė, kad euforija, kylanti dėl Asociacijos sutarties ratifikavimo Ukrainoje ir Europos Parlamente, yra susijusi su sutarties simboline prasme.

Tačiau sutarties dalis dėl laisvosios prekybos, kuri apima mažesnius muitus ES produkcijos importui į Ukrainą, buvo atidėta, ir tai rodo, jog į dviejų šalių procesą „įsijungia trečioji šalis“, sakė politologas.

„Tikėtina, kad spaudimas iš Rusijos buvo vienas reikšmingų veiksnių, bet neatmestina tikimybė, kad prie jo dar prisidėjo ir Ukrainos vidaus ekonominių interesų grupių nenoras atverti šalies rinką konkurencijai iš ES“, - sakė R.Vilpišauskas.

Pasak jo, muitų ir kitų apribojimų prekybai šalinimas taip didinant konkurenciją šalies vidaus rinkoje yra „reikšminga Asociacijos sutarties ekonominė nauda“ - atpigtų ne tik vartotojams skirta produkcija, tačiau ir technologijos, investicinės prekės, o tai prisidėtų prie šalies modernizacijos ir reformų.

„Gali būti, kad tai yra signalas, jog tos ekonominės reformos, kurias Ukrainai siūlo tarptautinių institucijų ekspertai, gali likti neįgyvendintos dėl pasipriešinimo konkurencijai“, - sakė jis.

R.Vilpišausko teigimu, vadovaujantis grynai ekonomine logika, tiek Ukrainai, tiek ir Rusijai geriausias variantas būtų, jei Ukraina turėtų prekybą liberalizuojančius susitarimus tiek su ES, tiek su Kremliaus kuriama Eurazijos ekonomine sąjunga. Tuomet Rusija galėtų pirkti pigesnes prekes bent jau iš Ukrainos. Tačiau šiuo metu Rusija iš dalies ir dėl jai taikomų ES sankcijų siekia paveikti Ukrainos ir ES laisvosios prekybos susitarimus, kaip tai dėl savų tikslų daro ir Ukrainos oligarchai.

R.Vilpišauskas pripažino, kad Ukrainos prezidentas Petro Porošenka šiuo metu priverstas laviruoti tarp interesų grupių, t.y. išlaikyti bendrą Ukrainos kryptį Vakarų link, tačiau tuo pat metu daryti nuolaidų ir tiems, „kurie gali sužlugdyti šį procesą“.

„Sakyčiau, kad ir Ukrainos prezidentas, ir jo aplinka ieško tam tikro kompromisinio kelio, kuris reiškia nemenkas nuolaidas tiems, kas nenori Ukrainos asociacijos ES. Gali būti, kad jei ir toliau bus einama šiuo keliu, nuolaidos bus reikšmingesnės už tą įgyvendinamą simbolinę sutarties dalį“, - sakė profesorius.

Ukrainos Aukščiausioji Rada ir Europos parlamentas antradienį vienu metu ratifikavo Asociacijos sutartį, tačiau jau anksčiau pasidavė Rusijos spaudimui ir iki 2016 metų atidėjo sutarties dalį dėl laisvosios prekybos.

Lietuvos ambasadorius Jungtinėse Valstijose Žygimantas Pavilionis savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ parašė, kad ukrainiečiai „pasiduoda“, ir pavadino tai „labai blogu ženklu“.

„(Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui sekasi naikinti ne tik Ukrainos žemės rytuose, bet ir jos Vakarų darbotvarkę. Blogai, kad ukrainiečiai pasiduoda, toks balansavimas šalį jau ne vieną kartą į aklavietę atvedė“, - rašė Lietuvos diplomatas.

Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas, kalbėdamas Lietuvos pramonininkų konfederacijos konferencijoje, sakė, kad ES vienašališkas rinkos atvėrimas Ukrainos prekėms, Kijevui atidedant tai iki 2015 metų pabaigos, yra „naudingas Ukrainos ekonomikai, nes Rusija nesiims atsakomųjų priemonių ir išlaikys lengvatinį NVS režimą Ukrainai“.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį pateikė Aukščiausiajai Radai svarstyti asociacijos susitarimą su Europos Sąjunga, praneša britų visuomeninis transliuotojas BBC, remdamasis Ukrainos parlamento oficialiame tinklalapyje paskelbta informacija.

Ukraina ir ES birželio 27 dieną Briuselyje pasirašė Asociacijos sutarties ekonominę dalį, kurioje numatyta Ukrainos ekonominė integracija su Bendrija bei plačios laisvosios prekybos zonos sukūrimas.

Planuojama, kad Aukščiausioji Rada ir Europos Parlamentas rugsėjo 16 dieną vienu metu ratifikuos Ukrainos ir ES asociacijos sutartį.

Kijevas ir ES sutarė vieniems metams, iki 2015-ųjų gruodžio 31 dienos, atidėti Asociacijos sutarties dalies dėl laisvosios prekybos zonos vykdymą.

Tuo tarpu Kijevo suartėjimo su ES žingsniai toliau kelia susirūpinimą Maskvai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jam patarianti Saugumo taryba pirmadienį surengė pasitarimą, kurio metu aptarė „potencialiai negatyvias Ukrainos ir ES asociacijos sutarties įsigaliojimo pasekmes Rusijos ir Ukrainos ekonomikoms“, pranešė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka penktadienį sakė, kad parlamentas rugsėjo 16 dieną susirinks ratifikuoti istorinės Asociacijos sutarties su Europos Sąjunga (ES).

Pasak jo, šio politinio ir prekybinio pakto rafitikavimas, rodantis tolesnį Kijevo traukimąsi iš Rusijos orbitos, bus „istorinis momentas“ Ukrainai.

Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas penktadienį pareiškė, kad Rusijos veiksmai rodo, jog ji negali sutikti su Ukrainos siekiu integruotis į Europą.

Kalbėdamas apie Kremliaus paramą prorusiškiems separatistams, jis pasakė: „Tikslas yra ne Doneckas ar Luhanskas. Tikslas yra Ukraina“.

Anot jo, Maskva negali susitaikyti su faktu, kad Ukraina apsisprendė pasirašyti politinius ir prekybos susitarimus su Europos Sąjunga ir ratifikuos juos rugsėjį. Beje, Rusija neigia ginkluojanti maištininkus Ukrainoje.

„Niekas mūsų nesustabdys. Mes apsisprendėme. Mes esame Europos dalis. Ten mes ir einame“, – sakė jis interviu televizijai.

Ukraina ratifikuos asociacijos su ES sutartį rugsėjį

Arsenijus Jaceniukas įsitikinęs, kad Ukrainos asociacijos su Europos Sąjunga sutartį rugsėjo mėnesį ratifikuos dabartinės sudėties Aukščiausioji Rada.

„Aš pabrėžiu: viskas parengta ratifikavimui. Dabartinė parlamento sudėtis rugsėjį ratifikuos susitarimą su Europos Sąjunga“, – sakė jis penktadienį interviu pagrindiniams Ukrainos televizijos kanalams.

Jis taip pat pažymėjo, kad iš Rusijos sklindantys pranešimai apie šio susitarimo neigiamas pasekmes neturi jokio pagrindo.

„Mes surengėme visas technines konsultacijas, ir į kiekvieną vadinamąjį Rusijos perspėjimą mes turime po du mūsų (atsakymus), kurie visiškai sunaikina ir niveliuoja Rusijos poziciją. Rusijai nėra jokio pagrindo kelti balsą apie tai, kad šis susitarimas turės neigiamų pasekmių Rusijai“, – pabrėžė jis.

Ukrainos ir ES asociacijos sutarties politinė dalis buvo pasirašyta kovo 21 dieną, o ekonominė - birželio 27 dieną Briuselyje. Ukrainos prezidentas Petro Porošenka anksčiau yra išreiškęs savo nuomonę, kad šią sutartį Aukščiausioji Rada ratifikuos rugsėjį.

A.Jaceniukas taip pat pasiūlė politinėms Ukrainos partijoms dar iki naujų rinkimų į Aukščiausiąją Radą pasirašyti susitarimą dėl koalicijos pagrindų.

„Kreipiuosi į visus politinio proceso dalyvius: iki parlamento rinkimų pasirašykite susitarimą dėl naujos parlamentinės koalicijos formavimo, kurį turi vienyti vienas tikslas – suvereni nepriklausoma europinė šalis“, – sakė premjeras ir pridūrė, kad tokį susitarimą pasirašytų prezidentas ir vyriausybė.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį „snobizmo viršūne“ pavadino Europos Sąjungos (ES) užimtą poziciją dėl Maskvos pasiūlymo surengti konsultacijas, susijusias su Ukrainos planais sudaryti Asociacijos sutartį su Bendrija.

„Mes absoliučiai civilizuotai siūlėme surengti su mumis diskusijas bent jau šiais klausimais. Ką mums atsakė? Kad mūsų tai neliečia“, – sakė V.Putinas, atsakydamas į klausimus per Sankt Peterburgo ekonomikos forumo plenarinį posėdį.

„Nenoriu nieko įžeisti, bet tokio snobizmo seniai nemačiau. Su mumis tiesiog nesikalbėjo, pasakė: „Ne jūsų reikalas“, – piktinosi jis.

„Mes jau pavargome nuo tokios diskutavimo formos – jokio diskutavimo“, – sakė V.Putinas.

„Štai žiūrėkite – valstybinis perversmas įvyko, su mumis kalbėtis nenori. Mes tuomet ką manome? Kitas žingsnis – Ukraina (stoja) į NATO. Mūsų niekada apie tai neklausė, ir dialogo, kaip rodo pastarųjų dviejų dešimtmečių praktika, jokio – ne jūsų reikalas, tai jūsų neliečia“, – kalbėjo Rusijos prezidentas.

„Mes sakome: „Artėja karinė infrastruktūra prie mūsų sienų“. „Nesijaudinkite, tai ne prieš jus“. Vadinasi rytoj Ukraina gali atsidurti NATO, o poryt jau gali būti dislokuoti JAV PRG elementai. Su mumis šita tema taip pat niekas niekada nekalba. Vėl sako: „Tai ne prieš jus, tai jūsų neliečia“, – tęsė V.Putinas.

Europos Sąjungos (ES) ir Ukrainos asociacijos sutarties politinės dalies pasirašymas demonstruoja tvirtą ES įsipareigojimą Ukrainai, penktadienį pareiškė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

ES viršūnių susitikime Briuselyje sutartį pasirašė 28 ES valstybių bei vyriausybių vadovai ir Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas.

„Ukraina pasirinko Europą, o Europa - Ukrainą. Asociacijos sutartis yra politinis žingsnis, kuris grėsmių akivaizdoje demonstruoja tvirtą Europos Sąjungos įsipareigojimą Ukrainai“, - pranešime spaudai teigė prezidentė.

ES viršūnių susitikime pasirašyta sutarties politinė dalis, laisvos prekybos sutarties nuostatos paliktos vėlesniam laikui.

Per Vilniaus viršūnių susitikimą pernai lapkritį tuometinis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius atsisakė pasirašyti sutartį. Tai sukėlė masinius protestus, kurie peraugo į susirėmimus, ir galiausiai nuvertė prezidentą iš pareigų.

Reaguodami į Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją, ES vadovai viršūnių susitikime sutarė išplėsti asmenų sąrašą, kuriems bus neišduodamos ES vizos, o jų finansinės lėšos Europos bankuose bus įšaldytos.

ES taip pat atšaukė ES ir Rusijos viršūnių susitikimą, tačiau nesiėmė rimtų ekonominių sankcijų prieš Rusiją.

Europa pasirengusi padėti visoms šalims, siekiančioms suartėjimo su ja, tačiau niekuomet nevers jėga kitų valstybių siekti narystės Europos Sąjungoje (ES), ketvirtadienį pareiškė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Ji kartu užsiminė, jog Rusijos kuriama Muitų sąjunga neturi ateities dėl naudojamų spaudimo metodų.

"Europa pasirengusi padėti visoms šalims, kurios nori artėti su Europa, vykdyti savo šalių modernizaciją, pasidalinti savo patirtimi, bet Europa niekada nepirks nė vienos šalies ir niekada nevers jėga tapti nare. Tos sąjungos, kurios kuriamos perkant, spaudžiant, verčiant, neturi ateities", - žurnalistams Briuselyje sakė D.Grybauskaitė.

Anot jos, Ukrainos klausimas ketvirtadienį bus aptariamas Europos viršūnių susitikime. Anot jos, tai svarbu ypač įvertinant paskutinius įvykius Ukrainoje ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino pareiškimus.

"Ukrainos klausimas taip pat bus aptariamas, įvertinant paskutinius įvykius ir Vilniaus viršūnių susitikimą ir aišku, tai yra svarbu. Turime pamatyti labai realiai tai, kas vyksta aplink mus Europos pasienyje ir girdėti pareiškimus tokius, kaip pavyzdžiui mes ką tik girdėjome spaudos konferenciją mūsų vienos didelės kaimyninės šalies, kurios vadovas dar kartą pakartojo, kad yra labai didelis nuostolis ir pasigailėjimo vertas aktas, kad sugriuvo Sovietų Sąjunga ir taip toliau", - sakė D.Grybauskaitė.

Prezidentės teigimu, tai rodo, kad ES pasirinkta politika padėti rytų partneriams apsispręsti, kur jų likimas, kur jie gali pasiekti daugiau ir kaip jie gali greičiau modernizuoti savo šalį - teisinga.

Rusijos prezidentas V.Putinas ketvirtadienį surengė metinę spaudos konferenciją, kurioje, be kita ko, teigė, jog anksčiau pavadindamas Sovietų sąjungos žlugimą 20 amžiaus tragedija, turėjęs omenyje humanitarines šio žlugimo pasekmes.

"Žmonės gyveno vienos šalies rėmuose, jokio skirtumo niekas nedarė tarp Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano, visi buvo vienodi ir tame buvo didžiulis pranašumas gyvenimo drauge vienoje didelėje valstybėje", - kalbėjo V.Putinas.

Ukraina per ateinančius septynerius metus galėjo gauti bent 19 mlrd. eurų (65,6 mlrd. litų) paskolų ir išmokų iš Europos Sąjungos, jeigu būtų pasirašiusi su Bendrija laisvosios prekybos ir politinės asociacijos sutartį, rodo vidiniai ES įvertinimai.

Ukraina praeitą mėnesį paskutiniu momentu atsisakė pasirašyti sutartį su Briuseliu, pasirinkdama glaudesnius ryšius su Rusija. Tačiau tars žingsnis Kijeve išprovokavo didelio masto protesto demonstracijas.

Didžiulei finansavimo spragai užlopyti pristigusi Ukraina atsigręžė į Rusiją, kuri antradienį sutiko suteikti 15 mlrd. JAV dolerių (37,6 mlrd. litų) finansinio gelbėjimo paketą ir sumažinti savo parduodamų gamtinių dujų kaina.

ES nesistengė nurungti Rusijos, kas pasiūlys daugiau pinigų Ukrainai, o vienintelė konkreti suma, apie kurią buvo viešai kalbama – 610 mln. eurų (2,1 mlrd. litų) paskola, kurią Bendrija buvo pasiruošusi suteikti Ukrainai, jeigu Kijevas įvykdys sąlygas, reikalingas užsitikrinti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pagalbai.

Tačiau vidiniai ES apskaičiavimai, su kuriais susipažino naujienų agentūra „Reuters“, rodo, kad Bendrija 2014–2020 metais būtų suteikusi Ukrainai paskolų ir kitokios pagalbos už 19 mlrd. eurų – jeigu Kijevas būtų pasirašęs laisvosios prekybos sutartį su ES, taip pat susitaręs su TVF..

Vienas ES šaltinis sakė, kad šis skaičius yra konservatyvus ir kad jis niekada nebuvo minimas Ukrainos pareigūnams, vykstant deryboms dėl prekybos pakto.

„Niekada neužsiėmėme vitrinų puošybos verslu arba varžybomis, kas pasiūlys daugiau pinigų, nes mūsų pasiūlyme pinigai nebuvo svarbiausia “, – sakė šaltinis.

Ta suma yra artima 20 mlrd. eurų (69 mlrd. litų) pagalbos paketui, kurio Ukrainos premjeras Mykola Azarovas praeitą savaitę sakė prašęs sutarties su ES pasekmėms kompensuoti. Tačiau ES ginčija Kijevo skaičiavimus, kiek Kijevui kainuotų priderinti savo ekonomiką prie prekybos sutarties sąlygų.

ES buvo pasiruošusi konsultuoti Ukrainą dėl galimybių susitarti su TVF, jeigu Kijevas būtų pasirašęs asociacijos sutartį.

Jeigu Ukraina būtų susitarusi su TVF ir įvykdžiusi jo sąlygas, ES būtų sutikusi „skubos tvarka pervedusi“ pirmąją finansinės pagalbos paketo dalį ir pradėjusi ruošti antrąją, sakė šaltinis.

Pasirašius prekybos sutartį su Ukraina, Europos Sąjunga būtų organizavusi investuotojų konferenciją, į kurią pakviestų donorus ir privatų sektorių, ragindama investuoti toje šalyje.

ES pažymėjo, kad siūloma sutartis su Ukraina dar nepadėta į stalčių, o Ukrainos premjero pirmasis pavaduotojas Serhijus Arbuzovas praeitą savaitę tikino, kad Kijevas pasiruošęs ją pasitaršyti, tačiau Bendrijos pareigūnai nesitiki didesnės pažangos artimiausioje ateityje.

ES plėtros komisaras Štefanas Fuele (Štefanas Fiulė) praeitą savaitę sakė S.Arbuzovui, jog jeigu Ukraina aiškiai įsipareigotų pasirašyti tą sutartį, Bendrija bendradarbiautų su Kijevu, ruošdama sutarties įgyvendinimo planą.

Tačiau sekmadienį Š.Fuele socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtoje žinutėje pareiškė įšaldantis tą darbą, nes Ukraina savo įsipareigojimų neįvykdė.

Dėl Asociacijos sutarties su ES pasirašymo dar daug neaiškumų

Ukraina kol kas nerado sprendimo klausimui dėl pasekmių jos ekonomikai apribojimo pasirašius Asociacijos sutartį su Europos Sąjunga (ES), teigia prezidentas Viktoras Janukovyčius.

„Jeigu kalbėti apie darbą dėl laisvosios prekybos zonos sutarties (su ES), tai jis pareikalaus kažkiek mūsų laiko, ir mes dar turime daug neaiškumų. Pasakysiu tiesiai: mes kol kas neradome atsakymo, kaip galime iki minimumo sumažinti neigiamas pasekmes“, - ketvirtadienį interviu ukrainiečių žiniasklaidos priemonėms sakė prezidentas.

„Žinoma, turime pamatyti, ką mums tai duos (kalbant apie) trumpalaikę, vidutinę ir ilgalaikę perspektyvas“, - pažymėjo jis.

Susitarimas su Maskva neprieštarauja Ukrainos integracijai į ES

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius ketvirtadienį sakė, kad jo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu suderėtas finansinės pagalbos Ukrainai susitarimas neprieštarauja Kijevo keliui integracijos į Europos Sąjungą (ES) link.

„Čia (pasirašytuose dokumentuose) nėra prieštaravimų tarp Ukrainos kurso ir bet kokios integracijos“, - žurnalistams sakė V.Janukovyčius, Rusijai antradienį sutikus nupirkti 15 mlrd. dolerių Ukrainos skolos euroobligacijomis ir trečdaliu sumažinti sąskaitą Ukrainai už gamtines dujas.

Jis tvirtino, kad Kijevas gali suderinti ES asocijuotos narės statusą su stebėtojos statusu Muitų sąjungoje ir Eurazijos ekonominėje sąjungoje.

„Taip, žinoma. Tai šiandien neprieštarauja jokiems tarptautiniams dokumentams. Ukraina turi rasti tokį tarpusavio santykių su strateginiais partneriais modelį, kuris tenkintų visus“, - sakė prezidentas, atsakydamas į klausimą, ar Ukraina potencialiai gali būti ir stebėtoja Eurazijos ekonominėje sąjungoje, ir stebėtoja Muitų sąjungoje, ir asocijuota ES narė.

Ukraina nori tapti stebėtoja Eurazijos ekonominėje sąjungoje

Ukraina tikisi gauti stebėtojos statusą Eurazijos ekonominėje sąjungoje, ketvirtadienį Kijeve žurnalistams sakė prezidentas Viktoras Janukovyčius.

„Kalbant apie Eurazijos sąjungą, taip pat ir Astanoje šių metų rugpjūtį mes pateikėme raštišką paraišką, kad siūlome svarstyti Ukrainos, kaip stebėtojos, dalyvavimą Eurazijos sąjungoje“, - sakė V.Janukovyčius.

Kitos šalys neturėtų kištis į Ukrainos vidaus reikalus

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius ketvirtadienį perspėjo Vakarų galybes nesikišti į jo šalies politinę krizę, kai aukšti Europos Sąjungos (ES) ir JAV pareigūnai susitikimo su Kijeve prieš vyriausybę protestuojančių demonstrantų lyderiais.

"Labai svarbu, kad tai yra mūsų vidaus reikalas ir kad kitos šalys nesikištų į mūsų vidaus reikalus, - V.Janukovyčius sakė duodamas interviu televizijai. - Esu kategoriškai nusistatęs prieš kitų atėjimą į mūsų šalį ir mokymą, kaip turime gyventi."

Ukrainos vyriausybė analizuoja, prie kokių Muitų sąjungos dokumentų galima prisijungti

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius ketvirtadienį sakė, kad šalies vyriausybė aiškinasi, prie kokių Muitų sąjungos dokumentų Ukraina galėtų prisijungti.

„Ukraina neprisijungė nė prie vieno (Muitų sąjungos) dokumento, o tai, be abejo, šiandien kelia bendradarbiavimo problemų ir Muitų sąjungos šalims, ir Ukrainai. Todėl šiandien Ukrainos vyriausybė , gavusi tuos dokumentus, nagrinėja šiuos klausimus“, - žurnalistams sakė V.Janukovyčius.

Jis pažymėjo, kad „padarius išvadas bus priimami atitinkami skaidrūs sprendimai“ dėl to, prie kokių klausimų Ukraina prisijungs.

Ukrainos opozicija sutiks su V. Janukovyčiaus apskrituoju stalu, jei bus paleisti sulaikyti protestuotojai

Ukrainiečių partijos „Batkivščina“ („Tėvynė“) parlamentinės frakcijos lyderis Arsenijus Jaceniukas sakė, kad prezidentas Viktoras Janukovyčius penktadienį planuoja dalyvauti eiliniame „apskritojo stalo“ posėdyje dėl situacijos šalyje sureguliavimo.

„Šiandien iš (parlamento pirmininko Vladimiro) Rybako išgirdome apie tai, kad rytoj Viktoras Janukovyčius neva vėl nori dalyvauti apskritojo stalo posėdyje“, - ketvirtadienį trumpoje spaudos konferencijoje sakė A.Jaceniukas.

„Mūsų nuomone, toks apskritasis stalas gali įvykti tuo atveju, jeigu šiandien parlamente bus balsavimu priimtas ir pasirašytas įstatymas dėl taikių protestų dalyvių atleidimo nuo atsakomybės“, - pridūrė jis.