„Jei kalbame apie šio susitikimo rezultatus, jie lygūs nuliui“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Savaitgalį Šveicarijoje susirinkę pareigūnai iš daugiau nei 90 šalių palaikė Ukrainos nepriklausomybę, tačiau esminius klausimus, kaip užbaigti karą, paliko neišspręstus. Galutiniam dokumentui pritarė dauguma viršūnių susitikime dalyvavusių šalių, tačiau kelios, įskaitant Saudo Arabiją, Indiją ir Jungtinius Arabų Emyratus, jo nepasirašė.

„Daugelis šalių suprato, kad jokia rimta diskusija be mūsų šalies dalyvavimo neturi perspektyvos“, – sakė D. Peskovas. Jo teigimu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „vis dar atviras dialogui ir rimtoms diskusijoms“.

Praėjusią savaitę V. Putinas pareiškė, kad Maskva pradės taikos derybas tik tuo atveju, jei Ukraina atsisakys keturių regionų ir išves iš jų savo pajėgas. Tai iš esmės reikalavimas, kad Kremliaus invaziją nuo 2022 m. vasario 24 d. atremianti Ukraina pasiduotų.

Pasirengimas užtruktų tik kelis mėnesius, ne metus, sakė V. Zelenskis.

Dvi dienas trukusiame susitikime prabangiame Burgenštoko kalnų kurorte netoli Liucernos dalyvavo maždaug 100 šalių ir organizacijų atstovai.

Pasak V. Zelenskio, kai kurios šalys jau pareiškė norą surengti tokį aukščiausiojo lygio susitikimą.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen teigė, kad būtina Rusijos dalyvavimo sąlyga būtų Maskvos įsipareigojimas laikytis Jungtinių Tautų (JT) Chartijos.

Galutinėje viršūnių susitikimo deklaracijoje, kurią pasirašė 80 jame dalyvavusių šalių, nieko neužsimenama apie kitą tokio lygio konferenciją.

Šveicarijos prezidentė Viola Amherd pabrėžė, kad tai buvo pirmoji aukšto lygio diskusija dėl taikos proceso. Pasak jos, buvo sudarytos tam tikros esminės prielaidos keliui į karo Ukrainoje pabaigą.

Tai, kad didžioji dauguma dalyvavusių valstybių pritarė Burgenštoke priimtam komunikatui, rodo, ko diplomatija gali pasiekti kantriu darbu, pridūrė V. Amherd.

Rusija nebuvo pakviesta į renginį ir nerodė jokio susidomėjimo jame dalyvauti. Šis aukščiausiojo lygio susitikimas taip pat buvo Vakarų bandymas įtraukti kitas Pietų Amerikos, Azijos ir Afrikos šalis į tarptautine teise grindžiamas taikos pastangas. Ukraina ragina siekti „teisingos ir ilgalaikės“ taikos.

Ukrainiečių lyderis kalbėjo baigiantis svarbiam tarptautiniam aukščiausiojo lygio susitikimui Šveicarijoje, kuriame buvo svarstoma kaip užbaigti karą Ukrainoje. Į šią taikos konferenciją Rusija nebuvo pakviesta.

„Rusija nenori taikos, tai faktas“, – baigiamojoje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė V. Zelenskis.

Baigiamajame komunikate, dėl kurio susitarė apie 80 valstybių, dar kartą patvirtintas įsipareigojimas palaikyti Ukrainos teritorinį vientisumą ir teigiama, kad norint rasti ilgalaikį susitarimą dėl karo užbaigimo būtinas „visų šalių dialogas“.

2022 metų vasarį Rusija įsiveržė į Ukrainą ir sukėlė didžiausią konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Jos pajėgos vis dar kontroliuoja kiek mažiau nei penktadalį tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos teritorijos, įskaitant 2014 metais aneksuotą Krymo pusiasalį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareikalavo, kad Ukraina išvestų savo karius iš šalies rytų ir pietų, jei nori, kad invazija būtų nutraukta.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) šeštadienį tarptautiniame taikos aukščiausiojo lygio susitikime Ukrainoje tvirtino, kad tvarus karo su Rusija užbaigimas negali būti susijęs su Kyjivo kapituliacija.

V. Zelenskis V. Putino reikalavimus pasmerkė kaip teritorinį ultimatumą, primenantį nacistinės Vokietijos diktatorių Adolfą Hitlerį. NATO ir JAV taip pat iškart atmetė Maskvos sąlygas.

Sekmadienį V. Zelenskis paragino Rusiją visiškai pasitraukti ir gerbti Ukrainos „teritorinį vientisumą“.

„Rusija gali pradėti derybas su mumis jau rytoj, nieko nelaukdama, jei pasitrauks iš mūsų teisėtų teritorijų“, – teigė jis.

V. Zelenskis taip pat sakė, kad norėtų, jog Kinija atliktų svarbesnį vaidmenį aptariant konflikto sureguliavimą.

Pekinas, artimas Rusijos politinis ir ekonominis sąjungininkas, nedalyvavo aukščiausiojo lygio susitikime, protestuodamas prieš tai, kad Maskva nebuvo pakviesta.

„Kinija galėtų mums padėti“, – sakė V. Zelenskis spaudos konferencijoje pasibaigus svarbiam tarptautiniam aukščiausiojo lygio susitikimui Šveicarijoje, kuriame Kinija nedalyvavo.

„Ukraina niekada nesakė, kad Kinija yra mūsų priešas“, – pridūrė jis.

Paklaustas, ar laikytų Kiniją savo drauge, V. Zelenskis atsakė: „Aš manau, kad draugai yra tie, kurie padeda, kai sunku. Norėčiau, kad Kinija būtų Ukrainos draugė.“

Dokumentui nepritarė šešios Didžiojo dvidešimtuko (G20) valstybės: Brazilija, Meksika, Saudo Arabija, Pietų Afrika, Indija ir Indonezija.

Deklaracijos taip pat nepalaikė Armėnija, Bahreinas, Tailandas, Libija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kolumbija ir Vatikanas.

Anot jo, nors Kremlius tai neigia, jam rūpi tarptautinės bendrovės spaudimas, tad prie derybų stalo kviečiant vis daugiau valstybių galima paveikti ir Maskvos sprendimus.

„Iš tikrųjų tai, kas padaryta Šveicarijoje, yra puikus visų darbas. Bet pirmiausia Ukrainos vadovų, kurie sugebėjo daugelį valstybių surinkti prie bendro stalo. Tai yra jau tam tikras spaudimas. Rusija tai gali neigti, bet tai yra tarptautinės bendruomenės spaudimas. Ir čia dalyvauja ir daug globalių pietų valstybių. Tai yra Lotynų Amerikos, Pietryčių Azijos šalys“, – Šveicarijoje vykstančios Ukrainos taikos konferencijos metu žurnalistams teigė G. Nausėda.

„Tarptautinės bendruomenės nuomonė yra jiems svarbi ir ją galima išnaudoti daugiau, prie derybų stalo kviečiant daugiau valstybių“, – tvirtino jis.

Jis pridūrė, kad šis susitikimas leido toli nuo konflikto esančioms šalims perteikti tiek informaciją, tiek emocinį foną.

Bet šalies vadovas abejoja ar šiuo metu būtų galima bandyti derėtis su Rusija, kadangi Kremlius mano perėmęs karo iniciatyvą.

„Šiuo metu tikėtis, kad Rusijos pusė norėtų dalyvauti taikos konferencijoje būtų pernelyg ankstyva ir optimistiška. Rusijos elgesys priklauso nuo jos sėkmės kariniuose frontuose. Kadangi jie tariasi perėmę iniciatyvą, jų sukalbamumas yra mažesnis“, – sakė jis.

G. Nausėda neigiamai įvertino tai, kad Brazilijos ar Indijos vadovai nedalyvauja konferencijoje.

„Aš manau, kad kol kas jos elgiasi šiek tiek destruktyviai. Nes jų alternatyvių taikos paieškų pasiūlymai yra nukreipti į tai, kad šis taikos forumas būtų mažiau sėkmingas. Šiek tiek sakyčiau, sukelia tam tikrą sumaištį. Ir jie tartum verčia atitraukti dėmesį nuo to, kas vyksta čia. Tie pasiūlymai puikiai suprantame yra provokaciniai“, – aiškino G. Nausėda.

Pasaulio lyderiai birželio 15-16 d.  dalyvauja pirmajame viršūnių susitikime dėl taikos Ukrainoje. Tuo metu birželio 14 d. Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pareikalavo, kad Kyjivas faktiškai pasiduotų, jei ilgainiui nori derybų su Maskva.

Dvi dienas truksiančiame susitikime Burgenštoko kurorte dalyvauja Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir daugiau kaip 50 kitų valstybių ir vyriausybių vadovų, bet Rusijos jame nėra.

Baigiamajame komunikate, paskelbtame baigiantis svarbiam dviejų dienų taikos aukščiausiojo lygio susitikimui Šveicarijoje, didžioji dauguma šalių taip pat parėmė raginimą apsikeisti paimtais į nelaisvę kariais ir grąžinti deportuotus ukrainiečių vaikus.

Tačiau ne visi susitikimo dalyviai pritarė šiam dokumentui. Ekranuose buvo matyti, kad tarp šį dokumentą remiančių valstybių nėra Indijos, Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų.

„Manome, kad taikai pasiekti būtinas visų šalių dalyvavimas ir dialogas“, – teigiama baigiamajame komunikate.

Dokumente taip pat dar kartą patvirtintas įsipareigojimas laikytis „visų valstybių, suvereniteto, nepriklausomybės ir teritorinio vientisumo principų jų tarptautiniu mastu pripažintose ribose.“

Į taikos aukščiausiojo lygio susitikimą Šveicarijos Biurgenštoko kurorte susirinko daugiau kaip 90 šalių, kad aptartų Kyjivo pasiūlymus dėl karo užbaigimo.

Maskva į aukščiausiojo lygio susitikimą nebuvo pakviesta ir teigė, kad Ukrainos taikos susitikimas be Rusijos dalyvavimo yra absurdiškas ir beprasmis.

Kyjivas dėjo daug pastangų, siekdamas, kad aukščiausiojo lygio susitikime dalyvautų šalys, palaikančius draugiškus santykius su Rusija.

Baigiamajame dokumente taip pat raginama apsikeisti visais turimais karo belaisviais ir grąžinti į Ukrainą visus prievarta deportuotus ir neteisėtai perkeltus ukrainiečių vaikus.

Kyjivas kaltina Rusiją prievarta deportavus beveik 20 tūkst. vaikų iš kai kurių Rytų ir Pietų Ukrainos dalių, kurių kontrolę yra perėmusios rusų pajėgos.

Aukščiausiojo lygio susitikime darbo grupės taip pat sprendė pasaulinio aprūpinimo maistu ir branduolinės saugos klausimus.

„Aprūpinimas maistu jokiu būdu negali būti paverstas ginklu“, – teigiama deklaracijoje ir priduriama, kad prieiga prie Juodosios ir Azovo jūrų uostų yra labai svarbi pasauliniam maisto tiekimui.

Be to, šalys taip pat paragino Ukrainą „visapusiškai kontroliuoti“ Zaporižios atominę elektrinę (AE).

Ukrainos pietuose esanti Zaporižios AE yra didžiausias Europoje branduolinės energijos objektas, kurį nuo karo pradžios kontroliuoja Rusijos pajėgos.

Dvi dienas prabangiame Biurgenštoko kurorte vyksiančiame susitikime dalyvaus Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir dar daugiau kaip 50 valstybių ir vyriausybių vadovų, bet Rusija nebuvo pakviesta.

Šveicarijos teigimu, tikslas yra parengti pradinį pamatą keliui į taiką, galiausiai įtraukiant ir Rusiją, bet V. Putinas penktadienį šią konferenciją pavadino triuku dėmesiui nukreipti.

Jis pareiškė, kad Maskva „nedelsiant“ nutrauks ugnį ir pradės taikos derybas, jei Ukraina išves pajėgas iš keturių savo rytinių bei pietinių regionų ir atsisakys siekio įstoti į NATO.

V. Zelenskis V. Putino reikalavimus pasmerkė kaip teritorinį ultimatumą, primenantį nacistinės Vokietijos diktatorių Adolfą Hitlerį. NATO ir JAV taip pat iškart atmetė Maskvos sąlygas.

Po beveik metus trukusios aklavietės Ukraina šį pavasarį buvo priversta pasitraukti iš dešimčių pafrontės kaimų, nes rusų pajėgos turi reikšmingą pranašumą karių skaičiumi ir ištekliais.

Tačiau nuo gegužės vidurio Rusijos žengimas į priekį sulėtėjo, o V. Zelenskis tikisi dar labiau pakreipti įvykių eigą ką tik įvykusiu Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimu ir taikos susitikimais.

50 mlrd. dolerių, saugumo susitarimas

G-7 viršūnių susitikime Italijoje, kuriame dalyvavo ir V. Zelenskis, ketvirtadienį buvo sutarta dėl naujos 50 mlrd. dolerių (46,45 mlrd. eurų) paskolos Ukrainai panaudojant pelną, gautą iš įšaldyto Rusijos turto.

G-7 lyderiai pažadėjo, kad rems Ukrainą tiek, kiek reikės.

V. Zelenskis sakė, kad naujoji paskola bus skirta ir gynybai, ir atstatymui, o V. Putinas tai pavadino vagyste ir įspėjo, kad už ją bus nubausta.

Be to, ketvirtadienį JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ir Ukrainos vadovas pasirašė 10 metų trukmės dvišalį saugumo susitarimą, kuriuo Jungtinės Valstijos įsipareigojo teikti ilgalaikę paramą Ukrainai kare su Rusija. V. Zelenskis tai pavadino tiltu į Ukrainos narystę NATO.

J. Bidenas iš Italijos į Šveicariją nevyksta. Į Ukrainos taikos konferenciją jis siunčia savo viceprezidentę Kamalą Harris (Kamalą Haris), tačiau kiti G-7 lyderiai – iš Didžiosios Britanijos, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Japonijos ir Italijos – turi dalyvauti.

Tarp kitų į Šveicariją vykstančių lyderių yra ES vadovai, Argentinos, Kolumbijos, Čilės, Suomijos ir Lenkijos prezidentai.

Viršūnių susitikime dėl taikos Ukrainoje bus siekiama, kad 92 dalyvaujančios šalys priimtų galutinę deklaraciją dėl kai kurių preliminarių pagrindinių principų.

Rusijos sąjungininkės bloke BRICS Brazilija ir Pietų Afrika į Šveicariją siunčia tik pasiuntinius, o Indijai bus atstovaujama ministrų lygiu. Kinija nedalyvauja dėl to, kad nebuvo pakviesta Rusija.

Bendro požiūrio paieškos

Susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama siauroms temoms, remiantis bendrais V. Zelenskio 10 punktų taikos plano, pateikto 2022-ųjų pabaigoje, ir Jungtinių Tautų rezoliucijų dėl karo Ukrainoje dalykais.

Bus ieškoma kelio link ilgalaikės taikos Ukrainoje remiantis tarptautine teise ir Jungtinių Tautų chartija, galimų gairių siekiant šio tikslo ir abiejų konflikto šalių taikos proceso.

Ekspertai įspėja neturėti pernelyg didelių lūkesčių dėl šio susitikimo.

„Prasmingos derybos, kurios tikrai galėtų užbaigti niokojamą karą Ukrainoje, dar nepasiekiamos, – nurodo idėjų kalvė „International Crisis Group“ (ICG). – Kyjivas ir jo rėmėjai bus labai spaudžiami susitikime pasiekti apčiuopiamų rezultatų [...], daugiau nei JT chartijos teritorinio vientisumo principų patvirtinimai.“

Plenarinė sesija dalyvaujant visoms delegacijoms bus surengta šeštadienį.

Sekmadienį darbo grupėse detaliai bus aptartos trys temos: branduolinis saugumas, laivybos laisvė ir maisto sauga, humanitariniai aspektai. Tai apima laivybą Juodojoje jūroje, karo belaisvius, laikomus civilius ir deportuotus vaikus.

Numatomas ir antras toks viršūnių susitikimas. Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas antradienį sakė, jog Kijivas tikisi, kad antrajame dalyvaus Rusija ir kad jai kiti dalyviai įteiks bendrą planą.

Biurgenštoko kalną iš trijų pusių supa ežeras, o viešbučio kompleksas yra maždaug 450 m aukštyje virš vandens, tad palyginti nesunku užtikrinti fizinį jo saugumą.

Tačiau Šveicarijos vyriausybė paskelbė, kad prieš susitikimą buvo surengta kibernetinių atakų prieš jos svetaines, kad padaugėjo dezinformacijos.

Rusijos ekspertas Samuelis Charapas (Samuelis Čarapas) iš idėjų kalvės RAND apie susitikimą Šveicarijoje sakė: „Rusija akivaizdžiai labai stengiasi parodyti savo apmaudą [...]. Tai kažką sako. Išvengti proukrainietiškos koalicijos išplėtimo: jiems tai rūpi.“

Kaip penktadienį pranešė Prezidentūra, konferencijoje G. Nausėda dalyvaus Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Šveicarijos prezidentės Violos Amherd kvietimu.

Ukrainos taikos konferencijoje planuoja dalyvauti per 100 šalių lyderiai. Jos metu vyks plenarinė sesija bei atskiros diskusijos branduolinės saugos, maisto saugumo ir žmogaus teisių temomis.

Per susitikimą taip pat bus tariamasi dėl V. Zelenskio 2022 metais paskelbto dešimties punktų taikos su Rusija plano įgyvendinimo.

Plėtojant tris punktus – Ukrainos energetinio saugumo, teisingumo tiriant karo nusikaltimus ir Maskvos kariuomenės išvedimo iš Ukrainos – dalyvauja ir Lietuva.

V. Zelenskis pastangas pritraukti pasaulio lyderius į birželio 15–16 dienomis vyksiančią konferenciją laikė vienu svarbiausių šių metų uždavinių. Jis asmeniškai lankėsi įvairiose šalyse, kad pakviestų jų vadovus į susitikimą.

Maskva anksčiau pareiškė, kad nėra suinteresuota dalyvauti pirmajame taikos konferencijos susitikime, todėl šeimininkė Šveicarija rusų atstovų nepakvietė.

Šveicarijos prezidentė V. Amherd šią savaitę sakė, kad susitikimu siekiama rasti kelius į tarptautine teise grindžiamą visapusišką, teisingą ir ilgalaikę taiką Ukrainoje bei nustatyti struktūrą, pagal kurią abi kariaujančios šalys būtų įtrauktos į būsimą taikos procesą.

Kaip penktadienį pranešė Prezidentūra, konferencijoje G. Nausėda dalyvaus Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Šveicarijos prezidentės Violos Amherd kvietimu.

Ukrainos taikos konferencijoje planuoja dalyvauti per 100 šalių lyderiai. Jos metu vyks plenarinė sesija bei atskiros diskusijos branduolinės saugos, maisto saugumo ir žmogaus teisių temomis.

Per susitikimą taip pat bus tariamasi dėl V. Zelenskio 2022 metais paskelbto dešimties punktų taikos su Rusija plano įgyvendinimo.

Plėtojant tris punktus – Ukrainos energetinio saugumo, teisingumo tiriant karo nusikaltimus ir Maskvos kariuomenės išvedimo iš Ukrainos – dalyvauja ir Lietuva.

V. Zelenskis pastangas pritraukti pasaulio lyderius į birželio 15–16 dienomis vyksiančią konferenciją laikė vienu svarbiausių šių metų uždavinių. Jis asmeniškai lankėsi įvairiose šalyse, kad pakviestų jų vadovus į susitikimą.

Maskva anksčiau pareiškė, kad nėra suinteresuota dalyvauti pirmajame taikos konferencijos susitikime, todėl šeimininkė Šveicarija rusų atstovų nepakvietė.

Šveicarijos prezidentė V. Amherd šią savaitę sakė, kad susitikimu siekiama rasti kelius į tarptautine teise grindžiamą visapusišką, teisingą ir ilgalaikę taiką Ukrainoje bei nustatyti struktūrą, pagal kurią abi kariaujančios šalys būtų įtrauktos į būsimą taikos procesą.

Maskva pareiškė, kad nėra suinteresuota dalyvauti šį savaitgalį vyksiančiame pirmajame susitikime, todėl šeimininkė Šveicarija rusų atstovų nepakvietė.

Ukraina savo ruožtu nori, kad susitikime būtų pasiekta konkrečių rezultatų, kurie leistų judėti antrosios taikos konferencijos link.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio biuro vadovas Andrijus Jermakas sakė, kad bloga ankstesnių derybų, kuriose dalyvavo Maskva, patirtis, įgyta prieš Rusijai surengiant plataus masto invaziją į Ukrainą 2022-ųjų vasarį, rodo, jog karo baigtis nuo pat pradžių turi būti grindžiama plačia paramos platforma ir tarptautine teise.

„Dėl antrojo aukščiausiojo lygio susitikimo dirbsime su visais kolegomis, su visomis šalimis, kurios bus suinteresuotos dalyvauti“, – vaizdo ryšiu iš Berlyno Europos žiniasklaidos organizacijoms sakė A. Jermakas.

„Planuojame kartu parengti bendrą planą, kuriam pritars visos šios atsakingos šalys. Ir ieškome galimybės į antrąjį aukščiausiojo lygio susitikimą pakviesti Rusijos atstovą, ir kartu pristatyti šį bendrą planą“, – tęsė jis.

Pasak A. Jermako, perspektyva, kurią remia 100 ar daugiau šalių iš visų žemynų, „bus tikras planas, kurį bus labai sunku užginčyti [...], tikros gairės, kaip sustabdyti šį karą ir išspręsti krizę“.

Norime išlaisvinti savo žemes, susigrąžinti savo žmones, savo vaikus ir norime teisingumo.

 

„Konferencija jau dabar yra pasisekus“

Pirmadienį Šveicarijos prezidentė Viola Amherd sakė, kad susitikimu siekiama rasti kelius į visapusišką, teisingą ir ilgalaikę taiką Ukrainoje, grindžiamą tarptautine teise, ir nustatyti struktūrą, pagal kurią abi kariaujančios šalys būtų įtrauktos į būsimą taikos procesą.

Į dviejų dienų konferenciją Alpėse, prabangiame viešbutyje „Burgenstock Hotel“ su vaizdu į Liucernos ežerą, Šveicarija pakvietė daugiau kaip 160 šalių ir tarptautinių organizacijų. Savo dalyvavimą jau patvirtino daugiau kaip 90 šalių ir organizacijų.

Maždaug pusei jų atstovaus valstybių ar vyriausybių vadovai. Apie pusė jų yra iš Europos.

„Manome, kad ji jau dabar yra sėkminga, nes joje [dalyvauja] daug šalių iš visų žemynų“, – sakė A. Jermakas. Jo teigimu, Ukraina yra pasirengusi aptarti visas dalyvaujančių šalių idėjas, jei jos galėtų padėti sustabdyti karą.

„Norime išlaisvinti savo žemes, susigrąžinti savo žmones, savo vaikus ir norime teisingumo“, – kalbėjo V. Zelenskio patarėjas.

Kinijos vis dar laukiama

Iš Rusijos sąjungininkių nedalyvaus Kinija, be to, greičiausiai neatvyks ir Brazilijos bei Pietų Afrikos Respublikos atstovai.

„Žinome, kaip intensyviai Rusija veikia prieš šį aukščiausiojo lygio susitikimą“, bandydama atkalbėti šalis nuo dalyvavimo jame, sakė A. Jermakas.

„Jei Rusija taip nervinasi, tai patvirtina, kad einame teisingu keliu“, – sakė jis ir išreiškė viltį, kad kai kurios svyruojančios šalys galiausiai nuspręs dalyvauti.

„Esame pasirengę išklausyti Kinijos poziciją“, – sakė A. Jermakas. Anot jo, kaip ir Ukrainai, Kinijai svarbus teritorinis vientisumas, branduolinis saugumas.

„Jie turi keletą dienų pakeisti šią poziciją. Džiaugsimės, jei į Šveicariją atvyks aukšto rango Kinijos atstovas, – teigė ukrainietis. – Jei ne, toliau dirbsime su Kinija ir stengsimės iš savo pusės padaryti viską, kad jie atvyktų į antrąjį viršūnių susitikimą.“

A. Jermakas sakė, kad jei karą Ukrainoje pavyktų užbaigti, tai parodytų, kad „pasaulio lyderiai iš tiesų gali kartu išspręsti tokią rimtą problemą“, o tai galėtų tapti pavyzdžiu sprendžiant būsimus konfliktus.