Klaipėdoje išryškėjo poreikis prekiauti neįgaliųjų pagamintais dirbiniais.

"Yra daug negalią turinčių žmonių organizacijų, kurios užsiima tokia veikla – gamina keramikos dirbinius, papuošalus ir pan., tačiau susiduria su problema juos realizuoti dėl nustatytų vietinės rinkliavos mokesčių", – problemą įvardijo uostamiesčio Neįgaliųjų reikalų tarybos pirmininkė Jūratė Ruškė.

Pasak pirmininkės, neįgaliųjų organizacijos nėra verslo organizacijos, tad dažnai jas vienijantys žmonės neturi būtinų dokumentų, kurie leistų vykdyti prekybą.

Situacijos komplikuotos ir tais atvejais, kai kalbama apie proto ar psichikos negalią turinčius žmones.

"Susidaro toks užburtas ratas. Viena vertus, tai yra veikla, kuri įtraukia į aktyvesnę kasdienybę, kita vertus – pagaminęs dirbinių, žmogus neturi jų kur dėti, gali nebent dovanoti kaip suvenyrus ar pan. Kalbame apie tuos dirbinius, kurie yra kokybiški, kuriuos galima parduoti, o ne apie bet kokį rezultatą", – dėstė J.Ruškė.

Įvertinusi šią situaciją, Neįgaliųjų reikalų taryba nusprendė kreiptis į miesto valdžią. Ketinama išsiųsti Klaipėdos merui raštą, kuriuo būtų prašoma išlygų neįgaliesiems – atleisti nuo vietinės rinkliavos už prekybą švenčių metų neįgaliųjų organizacijas.

Manoma, kad tokius klausimus, kaip tikrai kokybiškų ir patrauklių dirbinių atrinkimas, dokumentų tvarkymas, galėtų spręsti pačios neįgaliųjų organizacijos.

Esama organizacijų, kurios savo narių pagamintais dirbiniais norėtų prekiauti nuolat, o ne tik švenčių metu vykstančiose mugėse. Tiesa, tokiai veiklai taip pat reikia paramos.

"Prie šio klausimo nusprendėme grįžti rugsėjo pradžioje, nes reikia išgryninti, kaip tą būtų galima padaryti ir kaip padėti organizacijoms", – aiškino Neįgaliųjų reikalų tarybos pirmininkė.

Klaipėdos neįgaliesiems vasarą kartina jų poreikiams nepritaikyta infrastruktūra.

Pastebima, kad judėjimo negalią turintiems žmonėms patekti į prie kavinių esančias lauko terasas – nemenkas iššūkis, mat prie daugumos jų nėra neįgaliojo vežimėliui užvažiuoti tinkamų pandusų, vietoje jų – vienas ar pora laiptelių.

"Šiuo atveju, jeigu nepatogu žmogui, kuris naudojasi neįgaliojo vežimėliu, reiškia, kad nepatogu ir mamai ar tėvui, kuris stumia vaikišką vežimėlį, nepatogu ir senjorui, kuriam jau reikia lazdelės ir panašiai", – dėstė Klaipėdos neįgaliųjų reikalų tarybos pirmininkė Jūratė Ruškė.

Ši problema, pasak pirmininkės, egzistuoja jau ilgus metus.

Situacija aptarta antradienį vykusio Neįgaliųjų reikalų tarybos posėdžio metu.

J.Ruškės teigimu, bus kreipiamasi į uostamiesčio savivaldybės administraciją ir prašoma, kad verslininkams, išduodant leidimus vasaros terasoms įsirengti, būtų numatytas reikalavimas šiuos laikinus statinius pritaikyti neįgaliesiems.

Pašnekovės teigimu, į šią problemą Neįgaliųjų reikalų taryba dėmesį bandė atkreipti ir anksčiau – praėjusios kadencijos metu.

Klausimas esą buvo apsvarstytas ir su savivaldybės administracijos atstovais, tačiau pokyčių, kurių tikėjosi, neįgalieji nesulaukė.

"Tai buvo ne tik pokalbiai. Tarybos posėdžiuose dalyvavo ir atsakingi asmenys. Šiuo atveju tenka konstatuoti, kad Neįgaliųjų reikalų tarybos balsas nebuvo išgirstas", – apibendrino pirmininkė.

Pašnekovė neslėpė, jog nebuvo tikimasi, kad teks sugrįžti prie jau kartą svarstyto klausimo.

"Matome, kad tenka grįžti ir vėl, kol būsime išgirsti", – patikino J.Ruškė.

Pabrėžiama, kad minėta taryba yra visuomeninė patariamoji institucija, kuri tegali patarti ar atkreipti miesto valdžios dėmesį į tam tikras problemas.