Buvusią sovietinę respubliką jau kuris laikas drebina protestai dėl siūlomo įstatymo projekto, kurį oponentai pasmerkė kaip panašaus represinio teisės akto Rusijoje, kuriuo Maskva slopina kritikus ir siekia užgniaužti nepriklausomą žiniasklaidą, analogą.

Protestuotojai, daugiausia jaunimas, yra įsiutę dėl įstatymo projekto, sakydami, kad jis sužlugdys Kaukazo šalies viltį įstoti į Europos Sąjungą ir reikš demokratijos pabaigą šalyje.

Valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“, kuri pernai buvo priversta atsisakyti panašaus įstatymo projekto dėl didžiulio visuomenės pasipriešinimo, antradienį ketina priimti šį įstatymo projektą, argumentuodama, kad juo siekiama tik padidinti pilietinių grupių finansavimo iš užsienio skaidrumą.

Jei įstatymas bus priimtas, visos nepriklausomos nevyriausybinės (NVO) ir žiniasklaidos organizacijos, gaunančios daugiau kaip 20 proc. savo lėšų iš užsienio, turės užsiregistruoti kaip „organizacija, veikianti pagal užsienio valstybės interesus“.

Pirmadienį parlamentarai per kelias minutes prastūmė įstatymo projektą parlamento teisės komitete.

Dešimtys tūkstančių žmonių sekmadienį protestavo prieš įstatymo projektą, o kai kurie iš jų liko visą naktį, kad neleistų valdančiosios partijos parlamento nariams pirmadienį įeiti į parlamento pastatą.

Auštant naujienų agentūros AFP žurnalistai matė, kaip policija sulaikė ir sumušė grupę protestuotojų.

Už parlamento esančioje nedidelėje gatvėje stovėjo šimtai riaušių policijos pareigūnų, kai kurie jų grūmėsi su protestuotojais.

Pareigūnai įspėjo, kad areštuos parlamentą užblokavusius žmones, tačiau tūkstančiai žmonių nepaisė įspėjimo ir vis tiek atėjo prie pastato vartų.

Protestams Sakartvele vadovauja Tbilisio universitetų studentai, kurie pirmadienį paskelbė streiką.

„Planuojame čia likti tiek, kiek reikės“, – AFP sakė 22 metų Mariam Kalandadzė.

Visada žinojome, kad esame Europos dalis. Apie tai žino kiekviena karta, ne tik Z ir tūkstantmečio kartos atstovai.

„Žinome šį scenarijų“

„Šis įstatymas reiškia, kad neprisijungsime prie Europos“, – pareiškė ji, pridurdama, kad to norėjo visą gyvenimą.

Protestuotojai kaltina „Sakartvelo svajonę“ meluojant, kai sako, kad šalis įstos į ES.

Jie teigia, kad įstatymo projektas priartins Sakartvelą prie autoritarinės Rusijos.

Siūlomas įstatymas primena 2012 metais priimtą represinį Rusijos įstatymą, naudojamą siekiant nutildyti kitaminčius.

„Jei šis įstatymas bus priimtas, pamažu tapsime Rusija. Žinome, kas nutiko ten ir Baltarusijoje“, – sakė 26-erių Archilas Svanidzė.

„Žinome šį scenarijų“, – pridūrė jis.

Protestų veidas – jaunoji Sakartvelo karta, daugelis jų yra jaunesni nei 30 metų arba yra ką tik baigę mokyklą.

Tačiau daugumą jų palaiko tėvai ir seneliai.

„Visada žinojome, kad esame Europos dalis. Apie tai žino kiekviena karta, ne tik Z ir tūkstantmečio kartos atstovai“, – sakė A. Svanidzė ir su pasididžiavimu pridūrė, kad jo tėvas protestavo didžiąją nakties dalį.

„Jei įstatymas bus priimtas, mes išvyksime“

Nuo 2012 metų valdžioje esanti „Sakartvelo svajonė“ protestuotojus vaizduoja kaip smurtaujančią minią ir gina įstatymą kaip būtiną šalies suverenumui užtikrinti.

Balandžio pradžioje „Sakartvelo svajonė“ netikėtai vėl pateikė įstatymo projektą parlamentui, kurio prieš metus buvo atsisakyta dėl didžiulio visuomenės pasipriešinimo.

Nuo tada valdančiosios partijos pirmininkas milijardierius Bidzina Ivanišvilis, kuris turtus susikrovė Rusijoje, paskelbė nevyriausybines organizacijas vidiniu priešu, apkaltino jas dirbant užsienio vyriausybėms ir rengiant revoliuciją.

Pareigūnai dažnai kaltina protestuotojus ir opoziciją ryšiais su ankstesne vyriausybe, kuriai vadovavo jų priešininkas Michailas Saakašvilis, šiuo metu sėdintis kalėjime.

„Ironiška tai, kad jie visada kritikuoja ankstesnę vyriausybę kaip korumpuotą ir žiaurią“, – sakė aštuoniolikmetė Salomė Lobdžanidzė, kuri pirmadienį neatvyko į paskaitas universitete, kad galėtų stovėti prie parlamento.

Kai žlugo ankstesnė Sakartvelo vyriausybė, jai buvo šešeri ir ji sakė, kad pavargo nuo šių ginčų.

S. Lobdžanidzė, į protestą atvykusi su draugu, teigė, kad įstatymas ją „sugniuždė“.

„Jei įstatymas bus priimtas, dauguma čia stovinčių žmonių išvyks [iš šalies]“, – sakė ji AFP.

Protestai atspindi, ko gero, didžiausią vidinę sumaištį dėl Sakartvelo geopolitinio likimo per visą naujausią šalies istoriją.

Per brifingą S. Zurabišvili leido suprasti, kad nesutinka su vyriausybės siūlymu keisti įstatymą per veto mechanizmą. Ji taip pat pareiškė, kad parlamentas neturėtų tikėtis, jog ji leisis manipuliuojama.

„Šis įstatymas yra rusiškas, mūsų vyriausybės metodai yra rusiški, ir net premjero kalba šiandien yra rusiška“, – sakė ji.

Prezidentė sakė, kad gegužės 11 dieną Sakartvelas dar kartą parodė pasauliui, jog neleis suabejoti savo europine ateitimi ir priimti „rusiško įstatymo“.

Anksčiau ministras pirmininkas Iraklijus Kobachidzė pareiškė, kad Sakartvelo valdžia yra pasirengusi aptarti „užsienio agentų“ įstatymo pakeitimus tik po to, kai jis bus priimtas.

„Kartvelų svajonė“ planuoja priimti įstatymą dėl „užsienio agentų“ trečiuoju svarstymu gegužės 14 dienos posėdyje.

Kaip pranešė „Ukrinform“, gegužės 1 dieną Sakartvelo parlamentas antruoju svarstymu pritarė įstatymo „Dėl užsienio įtakos skaidrumo“ projektui. Dėl to šalyje vyksta masiniai protestai.

„Echo Kavkaza“ pirmadienį pranešė, kad Sakartvelo parlamento Teisės komitetas per trečiąjį svarstymą užtruko 67 sekundes, kad apsvarstytų įstatymą dėl „užsienio agentų“ ir jam pritartų. Į komiteto posėdį nespėjo ateiti opozicijos atstovai, nes jiems kurį laiką nebuvo leidžiama patekti į parlamento pastatą.

Šeštadienį Tbilisyje vykusiame antivyriausybiniame proteste, kuriame buvo reikalaujama atšaukti įstatymą dėl „užsienio agentų“, galėjo dalyvauti mažiausiai 200 tūkst. žmonių.

Trečiasis ir paskutinis kritikų „rusiškuoju“ vadinamo įstatymo svarstymas Tbilisyje prasidės pirmadienį, o antradienį dėl jo planuojama balsuoti plenariniame posėdyje, pranešė parlamento pirmininkas Šalva Papuašvilis.

Valdančioji „Sakartvelo svajonės“ partija pareiškė norinti užtikrinti didesnį užsienio nevyriausybinėms organizacijoms teikiamo finansavimo skaidrumą.

Tačiau, protestuodami prieš šį teisės aktą, į buvusios sovietų respublikos sostinės Tbilisio gatves išėjo dešimtys tūkstančių gyventojų. Kritikai kaltina vyriausybę planuojamą priimti įstatymą parengus pagal Rusijoje galiojantį „užsienio agentų“ įstatymą, siekiant kliudyti nepriklausomų asociacijų ir žiniasklaidos priemonių darbui.

Rusijoje „užsienio agentų“ etiketę turi daugybę organizacijų ir asmenų, dėl to patiriančių rimtų problemų.

Ši priemonė laikoma politinių represijų įrankių kritikams užtildyti, o protestuotojai mano, kad, ją priėmus, nukentėtų ir jų šalies galimybės tapti Europos Sąjungos nare.

Galimai norėdama parodyti esanti linkusi nusileisti, prezidentei Salomei Zurabičvili pagrasinus įstatymą vetuoti, „Sakartvelo svajonė“ nurodė, kad jo nuostatos galėtų būti švelninamos. Tuo tarpu opozicijos partijos šalyje reikalauja šio įstatymo visiškai atsisakyti.

Daugiau kaip pusšimtis Sakartvelo vėliavomis ir plakatais nešinų miestiečių susibūrimą pradėjo eitynėmis link šalies ambasados. Vėliau greta jos surengė ir protesto akciją.

Kaip Eltai teigė Vilniaus apskrities policijos atstovas, leidimas Vilniuje vykstančiam protestui buvo išduotas.

„Eitynės praėjo sklandžiai, šiuo metu vyksta nedidelis renginys prie ambasados. Apie 60 žmonių. Specialios pajėgos paskirtos palaikyti viešąją tvarką“, – sakė jis.

ELTA primena, kad tūkstančiai Sakartvelo gyventojų atnaujino protestus po to, kai parlamentas, nepaisydamas kelias savaites trukusių demonstracijų ir įspėjimų iš Briuselio, kad tai pakenks Tbilisio siekiams prisijungti prie ES, pritarė prieštaringai vertinamam „užsienio agentų“ įstatymo projektui.

Sakartvelo valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ pareiškė ketinanti pasirašyti įstatymą iki gegužės vidurio, tvirtindama, kad juo siekiama tik padidinti pilietinių grupių finansavimo iš užsienio skaidrumą.

Visgi kritikai teigia, kad siūlomas įstatymas primena represinį Rusijos įstatymą, naudojamą siekiant nutildyti kitaminčius.

Šalies prezidentė Salome Zurabišvili anksčiau žadėjo vetuoti dokumentą, jei jis bus priimtas trečiuoju svarstymu. Bet valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ turi pakankamai balsų, kad įveiktų prezidentės veto.

Tai pranešė portalas „ekhokavkaza“, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

Komentuodama valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ sprendimą prastumti prieštaringai vertinamą įstatymą dėl „užsienio agentų“, taip pat susidorojimą su akcijų prieš šią iniciatyvą dalyviais, Sakartvelo lyderė pareiškė, kad „problema yra daug rimtesnė nei įstatymo projektas „Dėl užsienio įtakos skaidrumo“, svarbiausia – kas vyks per rinkimus“.

„Dar kartą, problema yra kur kas rimtesnė nei šis įstatymo projektas, kuris bus priimtas maždaug po pusantro mėnesio. Aš jį vetuosiu ir jis bus atidėtas. Svarbiausias klausimas - kas vyks per rinkimus, kurie bus surengti ateinančių metų spalį. Buvo priimta daug įstatymų, rodančių, kad valdančioji partija stengiasi priartinti Sakartvelą prie Rusijos, nors didžioji šalies gyventojų dauguma – apie 80 proc. – jau 30 metų sako, kad to nenori“, – pabrėžė S. Zurabišvili.

Šis įstatymas – simbolis, bet iš tikrųjų iškyla egzistencinis pasirinkimas, kurį Sakartvelas turi padaryti per rinkimus: Europa arba Rusija.

Komentuodama „Sakartvelo svajonės“ įkūrėjo Bidzinos Ivanišvilio žodžius, jog valdantieji ir toliau dės pastangas priimti įstatymą, nepaisydami kritikos šalyje ir už jos ribų, prezidentė teigė, kad jis tokiu būdu „paskelbė Sakartvelo partnerius – Vakarus ir Europos Sąjungą – priešais ir agentais, bandančiais surengti revoliuciją Gruzijoje“. Todėl piliečiai per būsimus rinkimuose turės balsuoti arba už Europą, arba už Rusiją.

„Šis įstatymas – simbolis, bet iš tikrųjų iškyla egzistencinis pasirinkimas, kurį Sakartvelas turi padaryti per rinkimus: Europa arba Rusija“, – sakė S. Zurabišvili.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, trečiadienį, gegužės 1-ąją, Sakartvelo parlamentas antruoju svarstymu pritarė įstatymui „Dėl užsienio įtakos skaidrumo“. 83 deputatai balsavo už, 23 – prieš. Šalies prezidentė S. Zurabišvili anksčiau pažadėjo vetuoti dokumentą, jei jis bus priimtas trečiuoju svarstymu. Bet valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ turi pakankamai balsų, kad įveiktų prezidentės veto.

JAV pasmerkė įstatymo projektą „Dėl užsienio įtakos skaidrumo“, taip pat smurtą, kurio Sakartvelo valdžia griebėsi prieš protesto akcijų Tbilisyje dalyvius.

Jau trečią savaitę vyksta mitingai prieš prieštaringai vertinamą „užsienio agentų“ įstatymą.

Nuo balandžio vidurio, kai valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ vėl ėmėsi planų priimti įstatymą, kuris, anot kritikų, primena Rusijos teisės aktus, naudojamus valdžios oponentams nutildyti, Juodosios jūros Kaukazo valstybę apėmė masiniai antivyriausybiniai protestai.

Europos Sąjunga teigė, kad jei siūlomi teisės aktai būtų priimti, jie pakenktų ilgalaikiam Tbilisio siekiui prisijungti prie ES.

Antradienio vakarą kaukėti riaušių policijos pareigūnai brutaliai įsiveržė į taikų mitingą, panaudodami ašarines dujas, gumines kulkas ir vandens patrankas, sumušė ir suėmė dešimtis žmonių.

Buvo užpulti keli žurnalistai, įskaitant AFP fotografą, kuris buvo sumuštas gumine lazda, nors buvo aiškiai įvardytas kaip spaudos atstovas.

Įstatymų leidėjas Levanas Chabeišvilis, įkalinto buvusio prezidento Michailo Saakašvilio pagrindinio opozicinio Jungtinio nacionalinio judėjimo pirmininkas, buvo smarkiai sumuštas ir turėjo kreiptis į gydytojus.

Vietos televizijos stotys rodė filmuotą medžiagą, kurioje matyti, kad jo veidas subjaurotas, išmušta dantų.

Kita M. Saakašvilio sąjungininkė Sofija Džaparidzė sakė, kad ją „žiauriai sumušė policija“.

„Raginu vidaus reikalų ministrą nedelsiant nutraukti susidorojimą su taikiu mitingu, neproporcingos jėgos panaudojimą ir smurtą prieš beginklius jaunuolius“, – sakoma Sakartvelo prezidentės Salomės Zurabišvili, kuri nesutaria su valdančiąja partija, pareiškime.

Mitingas tęsėsi iki vidurnakčio, o protestuotojai bandė atremti vandens patrankų purslus ir ašarines dujas.

Ankstyvą trečiadienio rytą protestuotojai pastatė barikadas prie parlamento pastato po to, kai riaušių policija paliko teritoriją.

Neleisime jiems priimti šio rusiško įstatymo ir palaidoti mūsų Europos ateities.

„Rusiškas įstatymas“

Sakartvelo teisių ombudsmenas Levanas Joselianis paragino atlikti tyrimą dėl neproporcingos jėgos naudojimo prieš protestuotojus ir žurnalistus.

Vidaus reikalų ministerija teigė, kad policija įsikišo į protestus tik po to, kai jie „peraugo į smurtą ir demonstrantai pradėjo žodinę ir fizinę konfrontaciją su pareigūnais.

„Jie bijo, nes mato mūsų ryžtą“, – AFP sakė viena iš protestuotojų, 21 metų Natija Gabisonia, kuri yra viena iš daugelio proteste dalyvaujančių jaunų žmonių.

„Neleisime jiems priimti šio rusiško įstatymo ir palaidoti mūsų Europos ateities“, – kalbėjo ji.

Antradienį parlamento nariai dalyvavo įstatymo projekto antrajame svarstyme, o valdančioji partija ketina jį priimti gegužės viduryje.

Kad projektas taptų įstatymu, jis turi praeiti tris svarstymus parlamente ir būti pasirašytas prezidento. Tikimasi, kad Sakartvelo prezidentė vetuos šią priemonę, tačiau valdančioji partija turi pakankamai parlamentarų, kad galėtų atmesti veto.

Jei įstatymas bus priimtas, visos nepriklausomos NVO ir žiniasklaidos organizacijos, gaunančios daugiau kaip 20 proc. savo lėšų iš užsienio, turės užsiregistruoti kaip „organizacija, veikianti pagal užsienio valstybės interesus“.

ES kritika

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) teigia, kad „Įstatymo dėl užsienio įtakos skaidrumo projektas neatitinka Sakartvelo siekių ES ir jos stojimo į ES trajektorijos“.

Pirmadienį „Sakartvelo svajonė“ tūkstančius žmonių autobusais išsiuntė į sostinę, kur jie dalyvavo atsakomajame mitinge, surengtame pasklidus pranešimams, kad vyriausybės pavaldiniai buvo verčiami jame dalyvauti.

Retai viešumoje pasirodantis įtakingas milijardierius Bidzina Ivanišvilis – valdančiosios partijos pirmininkas – kreipėsi į minią.

Jis gynė įstatymo projektą, kuriuo, anot jo, siekiama padidinti pilietinių grupių finansavimo iš užsienio skaidrumą, sakydamas, kad „neskaidrus nevyriausybinių organizacijų finansavimas yra pagrindinė Sakartvelo vyriausybės valdymo iš užsienio priemonė“.

Vėliausioje demonstracijoje sekmadienio vakarą apie 20 tūkst. protestuotojų susirinko Tbilisio centrinėje Respublikos aikštėje, mojavo Sakartvelo ir ES vėliavomis ir surengė „Eitynes už Europą“ pagrindine sostinės gatve link parlamento.

Panašūs mitingai vyko visoje šalyje, įskaitant antrą pagal dydį Sakartvelo miestą Batumį ir pagrindinį vakarinio Imeretijos regiono miestą Kutaisį.

Praėjusiais metais kilusi antivyriausybinių protestų banga, per kurią policija prieš demonstrantus panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas, privertė „Sakartvelo svajonę“ atsisakyti panašaus teisės akto.

Daugelį metų Sakartvelas siekė stiprinti santykius su Vakarais, tačiau dabartinė valdančioji partija kaltinama bandymu priartinti buvusią Sovietų Sąjungos respubliką prie Rusijos.

Gruodį Briuselis suteikė Sakartvelui oficialų kandidato statusą, tačiau pareiškė, kad prieš pradedant oficialias derybas dėl narystės Tbilisis turės reformuoti teismų ir rinkimų sistemas, sumažinti politinę poliarizaciją, pagerinti žiniasklaidos laisvę ir apriboti oligarchų galią.

Sakartvelo siekis tapti ES ir NATO nariu yra įtvirtintas šalies konstitucijoje ir, kaip rodo viešosios nuomonės apklausos, jį remia daugiau kaip 80 proc. gyventojų.

Pasmerkė smurtą

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) trečiadienį pasmerkė Sakartvelo saugumo pajėgų smurtą prieš demonstrantus.

„Griežtai smerkiu smurtą prieš protestuotojus Sakartvele, kurie taikiai demonstravo prieš įstatymą dėl užsienio įtakos“, – sakė J. Borrellis socialiniame tinkle „X“.

Pabrėždamas šalies, kaip ES narės kandidatės, statusą, jis paragino Sakartvelo vyriausybę „užtikrinti teisę į taikius susirinkimus. Jėgos naudojimas juos numalšinti yra nepriimtinas“.

O. Scholzas pareiškė, kad nepritaria dabartinio pavidalo teisės aktui ir tikisi, kad įstatymų leidėjai jo nepriims.

„Manome, kad tokie įstatymai nereikalingi“, – sakė kancleris, pažymėdamas, kad prie Berlyno kritikos prisijungė ir aukščiausi Europos Sąjungos bei NATO pareigūnai.

Sakartvelui praėjusiais metais buvo suteiktas ES kandidato statusas.

Šalies valdančioji partija „Kartvelų svajonė“ anksčiau šį mėnesį paskelbė, kad vėl ketinama balsuoti dėl įstatymo, kuriuo siekiama suvaržyti užsienio finansuojamas nevyriausybines organizacijas (NVO).

Pagal jį visos NVO, gaunančios daugiau kaip 20 proc. lėšų iš užsienio, turi registruotis vyriausybėje, o jų buhalterinė apskaita turi būti kasmet tikrinama. Panašus įstatymas galioja Rusijoje.

„Įstatymas dėl užsienio įtakos skaidrumo visiškai atitinka visus teisinius principus ir pagrindines teises“, – Vokietijos sostinėje sakė I. Kobachidzė.

Jis buvo „giliai įsitikinęs“, kad įstatymas gali svariai prisidėti prie „tikros demokratijos užtikrinimo Sakartvele“.

Ankstesnę įstatymo versiją vyriausybė atšaukė praėjusių metų kovą, po kelias dienas trukusių demonstracijų Tbilisyje. Oponentai mano, kad vyriausybė pasinaudotų šiuo įstatymu pilietinei visuomenei ir opoziciniams judėjimams kontroliuoti.

Gindamas iniciatyvą, „Kartvelų svajonės“ parlamentinis lyderis Mamuka Mdinaradzė šį mėnesį sakė, kad nevyriausybinės organizacijos naudoja užsienio paramą opozicijai palankioms programoms, įskaitant „pseudoliberalios ideologijos“ skleidimą, LGBT propagandos skatinimą ir kenkimą Sakartvelo stačiatikių bažnyčiai.

Praėjusiais metais protestai kilo vis labiau nerimaujant, kad buvusi sovietinė respublika krypsta link autoritarizmo ir artėja prie Kremliaus.

Antradienį Tbilisio centre vykusiame proteste dalyvavę asmenys naujienų agentūrai AFP sakė, kad įstatymo projektas gali būti panaudotas siekiant apriboti nepriklausomos žiniasklaidos ir kitų organizacijų veiklą.

„Tai yra tas pats, ką prieš 10 metų priėmė Rusija, kuri sustiprino [Rusijos prezidento] Vladimiro Putino diktatūrą. Negalime leisti, kad tai būtų priimta Sakartvele“, – sakė protestuotojas Gogi Zoidzė.

Daugelį metų Sakartvelas siekia stiprinti santykius su Vakarais, tačiau dabartinė valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ kaltinama siekiu atkurti buvusios sovietinės respublikos ryšius su Rusija.

Praėjusią savaitę „Sakartvelo svajonė“ paskelbė, kad vėl pateiks „užsienio agentų“ įstatymą.

2023-ųjų kovo mėnesį tūkstančiai žmonių išėjo į gatves pasmerkti įstatymo projekto ir taip privertė valdžios institucijas greitai jo atsisakyti.

Europos Sąjunga pareiškė, kad siūlytas įstatymas prieštarauja Sakartvelo deklaruotai ambicijai gauti šalies kandidatės į ES nares statusą.

Partijos vykdomasis sekretorius Mamuka Mdinaradzė praėjusią savaitę pareiškė, kad naujojo įstatymo projekto tekstas bus panašus į ankstesnį, tik su nedideliais pakeitimais.

„Vietoj frazės „užsienio įtakos agentas“ bus vartojama frazė „organizacija, turinti užsienio jėgos interesus“. Visos kitos įstatymo projekto dalys lieka nepakeistos“, – nurodė M. Mdinaradzė.

Pareiškime partija teigė iš naujo pateikusi įstatymo projektą, kuris „bus priimtas visuose trijuose svarstymuose iki dabartinės parlamento sesijos pabaigos“.

Pastarasis įstatymo projektas sukėlė tarptautinį pasipiktinimą ir masinius protestus šioje Kaukazo šalyje.

„Užsienio agentų“ įstatymo projektas buvo atmestas per antrąjį svarstymą. Tik vienas įstatymų leidėjas iš 36 balsavusių palaikė teisės aktą, kurį kritikai lygino su Rusijoje galiojančiais įstatymais, valdžios institucijų pasitelkiamais siekiant nutildyti Kremliaus kritikus.

Pasak vietos žiniasklaidos, posėdyje iš viso dalyvavo 112 deputatų. Tai reiškia, kad likusieji balsuojant susilaikė.

Sakartvelo valdančioji partija ketvirtadienį paskelbė atšaukianti parlamentui pateiktą prieštaringai vertinamą „užsienio agentų“ įstatymo projektą.

Pagal projektą žiniasklaidos priemonės ir nevyriausybinės organizacijos, gaunančios daugiau kaip 20 proc. savo finansavimo iš užsienio, būtų turėjusios užsiregistruoti „užsienio įtakos agentais“.

Šis planas išprovokavo dvi dienas trukusius ir policijos brutaliai vaikytus masinius protestus sostinėje Tbilisyje.

Mojuodami Sakartvelo, Ukrainos ir Europos Sąjungos vėliavomis keli tūkstančiai protestuotojų susirinko prie parlamento sostinėje Tbilisyje, didindami spaudimą vyriausybei, kuri kaltinama tuo, kad išvedė šalį iš narystės ES kelio, sakė įvykio vietoje buvęs naujienų agentūros AFP korespondentas.