Po intensyvių statybų, derybų ir kitų procesų, lėmusių šio pastato atsiradimą, mažiesiems pacientams ir jų tėveliams poliklinika nuo šiol bus ne tik patogesnė, bet ir teiks kokybiškesnes paslaugas.

Anot Klaipėdos vaikų ligoninės vadovo, vyriausiojo gydytojo Virginijaus Žalimo, jau patvirtinti visi statybų pabaigimo ir perdavimo aktai, beliko sutvarkyti tik paskutinius juridinius dokumentus.

„Mūsų konsultacinė poliklinika buvo čia šalia, bet ji neatitiko jokių šiuolaikiškų standartų – turėjome mažus kabinetus, mažus koridorius, siaurus laiptus, kiekvieną kartą susidurdavome su iššūkiais tiek dėl pacientų patekimo, tiek ir dėl mūsų gerbiamų kolegų patekimo į konsultacinę polikliniką. Buvo visokių niuansų – ir kojų pasisukimų, ir visokių linksmybių“, – statybų proceso niuansus vaizdžiai pristatė V. Žalimas.

Naujajame pastate bus teikiamos antrinio ir tretinio lygio paslaugos Klaipėdos krašto vaikams, tad jau dabar formuojama kur kas didesnė specialistų komanda.

Anot V. Žalimo, pandemijos metu projektą įgyvendinti sekėsi nelengvai dėl kylančių kainų.

„Bet statybininkai ir mūsų konsultantai bendromis jėgomis padėjo pastatyti šiuolaikišką, nuostabų pastatą. Mūsų visa bendruomenė tikrai džiaugiasi. Konsultacijos vyks sklandžiai, tikimės, kad į mūsų darnų kolektyvą, turbūt patį geriausią visame mūsų krašte, dar įsilies daug kolegų iš visos Lietuvos ir padės mums sunkiame darbe gydant mūsų mažuosius pacientus“, – sakė V. Žalimas.

Perkirpus juostą Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas palinkėjo, kad čia atvykę mažieji pacientai iš jos išeitų ne tik sveikesni, bet ir laimingesni.

Statybų pradžia 2020 m. spalio 22 d. buvo paženklinta tradiciniu simboliu: čia buvo įkasta kapsulė su atminimo tekstu, liudijančiu, kad vaikų gerove rūpinamasi realiais darbais.

Projektą įgyvendino bendrovė „Rūdupis“ – atestuota statybos įmonė, turinti teisę būti ypatingų statinių statybos rangovė statant, rekonstruojant, renovuojant ir remontuojant.

Gydytojos teigimu, nors poliklinikoje konsultuojami vaikai iki aštuoniolikos metų, šiuo metu didesnę pas vaikų pulmonologus besilankančių pacientų dalį sudaro darželinio ir ankstyvojo mokyklinio amžiaus vaikai.

„Mūsų akiratyje – įprastos rudens sezono ligos, kurias stebėdavome ankstesniais metais, prieš karantiną, – viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, bronchitas, plaučių uždegimas, astmos paūmėjimai. Vaikams pradėjus lankyti švietimo įstaigas, būrelius, jaučiamas šių susirgimų skaičiaus augimas. Dažnai tėveliai skundžiasi, kad liga ilgai užsitęsia, kosulys stiprėja, nepaisant taikomo gydymo. Arba vaikas lyg ir pasveiksta, bet po savaitės infekcija vėl atsinaujina. Tuomet mažiesiems pacientams prireikia ne tik šeimos gydytojo, bet ir gydytojo specialisto pagalbos“, – sako gydytoja.

Mūsų akiratyje – įprastos rudens sezono ligos, kurias stebėdavome ankstesniais metais, prieš karantiną.

LSMU Kauno ligoninės pranešime atkreipiamas dėmesys, jog stebima ir nauja tendencija, kad šiemet ligoninėje padaugėjo paauglių, kurie buvo gydyti stacionare dėl COVID-19 infekcijos ir jos sukeltos pneumonijos. Konsultacijos metu vertinama tokių pacientų būklė, sveikimas, ilgalaikės infekcijos pasekmės. Jei reikia, atliekami kontroliniai tyrimai liekamiesiems reiškiniams įvertinti.

Pasak vaikų pulmonologės V. Kudirkienės, svarbu ne tik stiprinti imunitetą grūdinantis, sveikai maitinantis, dažniau būnant gryname ore, užsiimant fizine veikla, bet ir elementariai vengti bet kokių infekcijų šaltuoju metų laiku.

Ligos simptomai gali kartotis dėl to, kad vaikai po ilgo karantino ir vasaros atostogų grįžo į kolektyvus ir bendraudami tarpusavyje „dalijasi“ skirtingomis infekcijomis. Atkryčio priežastimi gali tapti ir paskubėjimas vaiką išleisti į darželį ar mokyklą jam visiškai nepasveikus. Ligoninėje tokiam pacientui pirmiausia išsiaiškinama ligos eiga, atliekami laboratoriniai, esant reikalui, – rentgenologiniai tyrimai.

„Užsitęsusio kosulio priežasčių yra daug, tad neretai, norėdami patikslinti diagnozę, pacientus siunčiame ir pas kitus specialistus: ausų, nosies, gerklės ligų gydytoją, vaikų infektologą, vaikų gastroenterologą ar vaikų neurologą. Greta medikamentinio gydymo, gydytojas reabilitologas gali paskirti ir ambulatorinės reabilitacijos procedūras. Dirbdami kartu, galime geriau padėti savo mažiesiems pacientams pasveikti“, – apie pagalbos galimybes pasakoja V. Kudirkienė.

Ji atkreipia dėmesį ir į tai, kad išaugo ne tik infekcinių susirgimų skaičius. Šįmet į LSMU Kauno ligoninės medikus kreipiasi daugiau pacientų dėl astmos paūmėjimo, dažniau ši diagnozė nustatoma ir pirmą kartą. Viena iš to priežasčių galėtų būti išaugęs virusinių infekcijų, išprovokuojančių šios ligos simptomus, skaičius.

Pasak medikės, astma įtariama tuomet, kai vaikas kosėja, dūsta, jam kvėpuojant girdimas švilpesys, cypimas krūtinėje, ir šie simptomų epizodai kartojasi kelis kartus per metus ar kiekvienos virusinės infekcijos metu.

„Nėra taip, kad iš karto galime patvirtinti astmos diagnozę. Visuomet atidžiai analizuojame visų vaiko susirgimų istoriją, išsiaiškiname apie kitas alergijos formas – bėrimus, virškinimo sutrikimus, alerginės slogos simptomus, pasitiksliname, ar šeimoje yra sergančiųjų alerginėmis ligomis. Ligoninėje turime galimybę atlikti papildomus tyrimus: odos dūrio mėginius, specifinių imunoglobulinų prieš maisto ir įkvepiamuosius alergenus kraujyje tyrimus, kvėpavimo funkcijos tyrimą. Tik surinkus visą informaciją, atmetus kitas dusulio priežastis, diagnozuojama astma ir skiriamas gydymas“, – teigia V. Kudirkienė.

Ji dar priduria, kad astmos diagnozės nereikėtų išsigąsti. Dalis mažųjų pacientų ją „išauga“ ir simptomai nesikartoja, kitiems pavyksta ligą suvaldyti. „Paskyrus gydymą, tokie pacientai pas specialistą profilaktiškai lankosi kas 6–12 mėnesių. Stebime, ar taikomas gydymas yra veiksmingas, prireikus peržiūrime gydymo planą ir jį koreguojame. Mokome ir tėvelius, kaip vengti provokuojančių veiksnių, teisingai vaikui vartoti paskirtus vaistus, kaip jam pagelbėti dusulio priepuolio metu“.

V. Kudirkienė pastebi, kad šiais metais yra ir pokyčių. „Džiaugiamės, kad į polikliniką palaipsniui vėl grįžta pacientai, kuriuos stebėjome ilgą laiką iki COVID-19 pandemijos. Tai vaikai, kurie vaikų pulmonologų stebimi dėl latentinės tuberkuliozės infekcijos, po kontakto su sergančiu tuberkulioze ar persirgę aktyvia tuberkulioze. Pernai karantino metu šių pacientų nematėme, o šiemet jų vėl sulaukiame, žinoma, ženkliai mažiau nei iki pandemijos“, – sako LSMU Kauno ligoninės gydytoja, kviesdama šeimos gydytojus atsiųsti šiuos pacientus į ligoninę pasikonsultuoti su specialistu bei pandemijos fone nepamiršti ir TB infekcijos.

Nori žinoti tiesą

"Dirbame Vaikų ligoninėje ir labai norėtume sužinoti, kuo yra palikta dirbti buvusi vyriausioji gydytoja K.Bobianskienė. Jos pareigos mums visiems yra didelė mįslė. Girdėjome, kad buvusi vadovė gauna ne ką mažesnį atlyginimą nei savo vadovavimo metais", – domėjosi Klaipėdos vaikų ligoninės darbuotoja, pabijojusi viešumo.

Šaltinių teigimu, K.Bobianskienė šiuo metu eina ligoninės vadovo patarėjo pareigas.

Jau greitai turėtų prasidėti naujos Vaikų konsultacinės poliklinikos statyba, todėl vadovui reikalinga išmintinga padėjėja.

Medicininį išsilavinimą turintis žmogus tampa patarėju statybos klausimais.

"Kam buvo sukurtas naujas etatas? Nors darbe beveik nebūna, gauna atlyginimą ir triumfuoja? Medicininį išsilavinimą turintis žmogus tampa patarėju statybos klausimais. Tokio anekdoto turbūt dar niekas nėra girdėję", – stebėjosi pašnekovė.

Atsitvėrė tylos siena

Dabartinis Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausiasis gydytojas Virginijus Žalimas neneigia, kad K.Bobianskienė tebedirba įstaigoje. Tačiau, kaip konkrečiai vadinasi jos pareigos, žurnalistams neatskleidė.

"Tie žmonės, kuriems įdomu, tegul man paskambina. Aš jiems ir atsakysiu, kuo ji dirba. O ne per spaudą. Nepykite, bet turiu darbo", – mestelėjo vakar ryte kalbintas V.Žalimas.

Skubėdamas baigti pokalbį jis pridūrė, kad šia tema jau anksčiau buvo rašyta dienraštyje "Klaipėda".

Iš tiesų laikraštyje publikuotame interviu vadovas pasakė tik tiek, kad "K.Bobianskienė liko dirbti Vaikų ligoninėje ir, jeigu kyla kokių problemų, daktarė noriai padeda, pataria".

Paklausus, ar K.Bobianskienė tapo V.Žalimo patarėja, vadovas išsisukinėjo.

"Gerai, viskas. Būkite geri, netrukdykite dabar, aš ruošiuosi pas merą eiti", – likus keturioms valandoms iki susitikimo su miesto vadovu tarstelėjo vyriausiasis gydytojas.

"Turėtų atsakyti vadovas"

Klaipėdos vaikų ligoninės steigėja – Klaipėdos savivaldybė. Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė sakė taip pat nežinanti, kuo įstaigoje dirba K.Bobianskienė.

"Žinau, kad dabar ji serga, bet kuo ji ten yra įvardyta, negaliu atsakyti. Mes tokių dalykų nekontroliuojame, tai yra įstaigos vidaus reikalas", – teigė J.Asadauskienė.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Finansų ir turto departamento direktorės, Vaikų ligoninės stebėtojų tarybos narės Aldonos Špučienės žodžiais, į šį klausimą turėtų atsakyti pats vadovas.

"Stebėtojų taryboje nenagrinėjome šio klausimo. Vadovas pats tvirtina savo etatus", – sakė pašnekovė.

Telefonu neatsiliepė ir pati K.Bobianskienė.

Pristatys darbuotojams

Vakar po susitikimo su V.Žalimu Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas teigė, kad K.Bobianskienė veikiausiai ne visu etatu yra įdarbinta kaip vyriausiojo gydytojo patarėja.

"Mano manymu, tai – gana logiškas sprendimas, nes yra pradėti projektai, kurių įgyvendinimas įspraustas laike, procedūrose. Ir čia vadovui reikia rinktis: samdyti bendrovę, kuri koordinuotų ir prižiūrėtų procesus, ar išnaudoti tą patirtį, kuri yra šalia. Tai yra vadovo sprendimas, manau, jis tam turėjo savų motyvų. Čia tikrai nėra jokių paslapčių ir jų negali būti. Matyt, jei atitinkamu metu apie tai nėra paaiškinama, paskui galbūt ir apauga gandais", – svarstė V.Grubliauskas.

V.Žalimas artimiausiu metu šį ir kitus klausimus pristatys ligoninės stebėtojų tarybai.

"Jie tikrai įvertins ekonominiu pagrindimu ir kitais aspektais. Matyt, nėra blogai pripažinti, kad tu daug ko dar nežinai, ir paklausti patarimų tų, kurie žino ir turi patirties. Nemanau, kad tai yra nuodėmė. Nenoriu ginti ar juolab pulti vyriausiojo gydytojo, bet jis turi tam teisę", – įsitikinęs meras.

Jo žodžiais, V.Bobianskienės pareigos nebuvo pagrindinė pokalbio tema. Susitikimo metu aptarti ūkiniai klausimai.

"Formuojant naująjį biudžetą, labai svarbu žinoti mūsų įstaigų realius poreikius arba didžiąsias bėdas. Vienas didesnių iššūkių – Vaikų konsultacinės poliklinikos statyba", – sakė meras.

Prasidės griovimo darbai

Miesto taryba dar pernai pritarė pastato, į kurį persikels Vaikų konsultacinė poliklinika, rekonstrukcijai.

Klaipėdos vaikų ligoninė prašė tarybos sutikimo J.Karoso g. 12 esančio pastato paskirtį pakeisti iš administracinės į gydymo. Kol kas čia įsikūrusi įstaigos buhalterija.

J.Karoso g. 12 pastatas bus nugriautas, o vietoj jo statomas naujas. Išdygs keturių aukštų statinys su rūsiu. Stikliniu koridoriumi jis bus sujungtas su pagrindiniu ligoninės pastatu.

Konsultacinės poliklinikos pastato rekonstrukcijai Klaipėdos vaikų ligoninei skirta 1,548 mln. eurų iš ES fondų. Finansiškai prisidės ir Klaipėdos savivaldybė.

Poliklinikos projektas jau suderintas bei patvirtintas finansavimas iš ES fondų ir miesto savivaldybės.

Netrukus turėtų prasidėti pastato griovimo darbai.

Baigia rengti projektą

Klaipėdos vaikų ligoninė prašė miesto tarybos sutikimo atlikti pastato J.Karoso g. 12 rekonstrukciją ir jo paskirtį pakeisti iš administracinės į gydymo.

Dabar čia įsikūrusi įstaigos buhalterija. Po atnaujinimo į šį pastatą persikels konsultacinė poliklinika.

J.Karoso g. 12 pastatas bus nugriautas, o vietoj jo statomas naujas. Išdygs keturių aukštų statinys su rūsiu. Stikliniu koridoriumi jis bus sujungtas su pagrindiniu ligoninės pastatu.

Pabrėžiama, kad po rekonstrukcijos erdvesniame pastate galės dirbti daugiau specialistų. Statinys bus labiau pritaikytas neįgaliems ligoniukams. Numatyta įsigyti ir naujų baldų, medicininės įrangos.

Šiuo metu baigiamas rengti J.Karoso gatvės 12-ojo pastato atnaujinimo projektas.

Domėjosi ir senuoju pastatu

Konsultacinės poliklinikos pastato rekonstrukcijai Klaipėdos vaikų ligoninei skirta 1,548 mln. eurų iš ES fondų. Kad startuotų darbai, reikėjo gauti ir miesto tarybos pritarimą.

Savivaldybė turės apmokėti netinkamas išlaidas. Tarp tokių – lėšos, reikalingos pastatui griauti, medžiams šalinti. Tačiau pabrėžta, kad savivaldybės dalis neturi viršyti 50 tūkst. eurų.

Svarstant šį klausimą, tarybos nariai domėjosi, kodėl reikia statyti naują pastatą, o ne buvo remontuojamas tas, kur dabar įsikūrusi Vaikų konsultacinė poliklinika.

Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis paaiškino, kad pastarasis statinys neatitinka reikalavimų, nėra tinkamas poliklinikos veiklai.

Klausimų sukėlė ir būsimas senojo pastato likimas, kam jis bus panaudotas, kai išsikels poliklinika. Anot E.Simokaičio, šis statinys priklauso savivaldybei. Miesto taryba spręs, ką daryti, – palikti ligoninei, kam nors perduoti ar parduoti.

Įrengs naują kabinetą

Miesto taryba taip pat leido atlikti aktų salės ir sandėlio, esančio K.Donelaičio g. 5, rekonstrukciją. Patalpos yra Klaipėdos vaikų ligoninės kieme, o gegužę buvo išnuomotos.

Nuomininkas savo lėšomis nori įkurdinti magnetinio rezonanso kabinetą, o antrame pastato aukšte – aktų salę. Ja galėtų naudotis Klaipėdos vaikų ligoninės darbuotojai.

Politikai domėjosi, ar už šią paslaugą turės atseikėti patys klaipėdiečiai. E.Simokaitis tvirtino, kad ne – šiuos tyrimus apmoka Ligonių kasos.

Tarybos nariai klausė, kodėl pati ligoninė nenusiperka magnetinio rezonanso aparato.

Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausioji gydytoja Klaudija Bobianskienė aiškino, kad įstaiga neturi tokios galimybės. Šis aparatas yra labai brangus – kainuoja 1,5–2 mln. eurų.

"Dabar vaikus, kuriems reikia atlikti magnetinį rezonansą, priima kitos miesto ligoninės, tačiau yra didelės eilės. Vienoje reikia laukti pusantro mėnesio, kitoje – mėnesį. Įrengus magnetinio rezonanso kabinetą, taip nebebus. Jis tikrai reikalingas ir pagelbės vaikams", – pabrėžė vadovė.

Klaipėdos vaikų konsultacinė poliklinika ateityje persikels į kitą J.Karoso gatvės pastatą, kuriame dabar įsikūrusi Klaipėdos vaikų ligoninės buhalterija.

Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausioji gydytoja Klaudija Bobianskienė teigė, kad pastarasis bus rekonstruotas, pritaikytas gydymo reikmėms. Jis virs keturių aukštų su rūsiu objektu.

Stikline galerija J.Karoso gatvės 12-asis pastatas, kuriame ateityje įsikurs poliklinika, bus sujungtas su Vaikų ligonine. Statinį norima atnaujinti panaudojant ES lėšas.

„Po rekonstrukcijos pastatas taps erdvesnis. Jame galės dirbti daugiau specialistų. Statinys būtų labiau pritaikytas neįgaliems ligoniukams“, – sakė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Elida Mantulova.

Šiuo metu vyksta projektavimas. Jį atlieka viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi įmonė. Projektuojama pagal jau anksčiau parengtus priešprojektinius pasiūlymus.

Pirmadienį vykusio susitikimo metu buvo svarstoma, kur įrengti pagal normatyvus reikalaujamas automobilių stovėjimo vietas. Kalbėta, kaip pasielgti su senais medžiais.

„Tokių auga ir J.Karoso gatvėje, ir M.Mažvydo alėjos pusėje. Sutarėme, kad, kiek įmanoma, būtų išsaugoti esantys želdiniai. Žinoma, reikės įvertinti ir lapuočių būklę. Jei medžiai bus sveiki, niekas jų nešalins“, – pabrėžė pavaduotoja.

J.Karoso gatvės 12-ojo pastato atnaujinimo projektas turėtų būti parengtas šiemet. Tada šis bus teikiamas vertinti Centrinei projektų valdymo agentūrai. Po vertinimo turėtų būti skirtos ES lėšos.

K.Bobianskienė pažymėjo, kad pastatas, kuriame dabar veikia Vaikų konsultacinė poliklinika, priklauso savivaldybei. Įstaigai persikėlus į atnaujintą J.Karoso gatvės 12-ąjį pastatą, senasis bus grąžintas savivaldybei. Ši turės spręsti, ką toliau su juo daryti.

„Tačiau tai bus anksčiausiai po trejų metų“, – pridūrė vyriausioji gydytoja.