Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) manymu, toks sprendimas ne tik sumažins administracinę naštą, bet ir panaikins suvaržymus teisėtai fizinių ir juridinių asmenų veiklai, sudarys papildomas sąlygas rekreacinei ir ūkinei veiklai, turizmo plėtrai.

VSAZ – tai nuo valstybės sienos į Lietuvos teritorijos gilumą einanti paženklinta pasienio ruožo teritorijos dalis, kurioje valstybės sienos apsaugai ir jos tvarkymui užtikrinti įgyvendinamos techninės, organizacinės ir teisinės valstybės sienos apsaugos priemonės. Paprastai ši zona į Lietuvos teritorijos gilumą nuo sienos tęsiasi nuo maždaug 50 metrų iki kelių kilometrų. Į specialiais ženklais pažymėtą VSAZ patekti galima tik VSAT įrašius asmenis į Asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, sąrašą.

Sienos apsaugos zonos ribos 2007 m. pasienyje su Rusija buvo nustatytos siekiant stiprinti Europos Sąjungos išorės sienos apsaugą. Į šią zoną, kaip teigiama VSAT pranešime, pateko vietovės, kuriose fiksuota padidinta valstybės sienos pažeidimų ir kontrabandos gabenimo rizika. Patekti į VSAZ norintys asmenys privalėjo iš anksto gauti nemokamą pasieniečių leidimą.

Lietuvos ir Rusijos pasienyje įdiegus modernias stebėjimo sistemas, kitas technines ir organizacines priemones, VSAT šiuo metu yra pajėgi tinkamai užtikrinti šio sienos ruožo ir aplinkinių teritorijų stebėjimą bei kontrolę, tad atsisakoma VSAZ ir joje numatytų suvaržymų fiziniams bei juridiniams asmenims.

Tiesa, VSAZ ir toliau išliks prie dalies pasienyje su Rusija esančių tiltų ar viadukų, kur nusikalstamumo per valstybės sieną rizika tebevertinama kaip aukšta, ir pasienio vandenyse, kur sunkiau stebėti valstybės sieną. VSAZ išlieka ir toliau bus žymima prie Vištyčio ežero, taip siekiant išvengti netyčinio valstybės sienos kirtimo dėl neatsargumo šiame vandens telkinyje.

Taip pat VSAZ ir toliau liks nužymėta daugelyje vietovių Lietuvos bei Baltarusijos pasienyje. Čia zonos ribos bus nežymiai pakoreguotos vienur jas išplečiant, kitur – siaurinant.

Pasak tarnybos, apsauginės zonos nebeliks prie Nemuno, Širvintos ir Šešupės upėmis einančios sienos bei toje sausuma einančios sienos dalyje, kurioje įrengtos stebėjimo sistemos. Apsaugos zona išliks ties maždaug 10 proc. pasienio su Karaliaučiumi.

Apsauginė zona ir toliau veiks prie dalies pasienyje su Rusija esančių tiltų ar viadukų, kur nusikalstamumo rizika vis dar vertinama kaip aukšta bei pasienio vandenyse, kur yra apsunkintas sienos stebėjimas, pavyzdžiui – Vištyčio ežere.

Į apsauginę pasienio zoną norintiems patekti fiziniams asmenims bei įmonių atstovams reikia pasieniečiams pateikti prašymus ir papildomus dokumentus, kuriuos VSAT per dešimt darbo dienų įvertina ir priima sprendimą dėl leidimo suteikimo.

„Valstybės sienos apsaugos tarnybos manymu, toks sprendimas ne tik sumažins administracinę naštą, bet ir panaikins suvaržymus teisėtai fizinių ir juridinių asmenų veiklai, sudarys papildomas sąlygas rekreacinei ir ūkinei veiklai, turizmo plėtrai“, – rašoma tarnybos pranešime.

Anot VSAT, pasienyje įdiegus modernias stebėjimo sistemas ir kitas technines bei organizacines priemones, pasieniečiai yra pajėgūs užtikrinti sienos kontrolę ir be apsauginėje zonoje numatytų apribojimų.

Sienos apsaugos zonos ribos pasienyje su Rusija buvo nustatytos 2007 metais, siekiant stiprinti Europos Sąjungos išorės sienos apsaugą, į jas pateko vietovės, kuriose fiksuota padidinta sienos kirtimo ar kontrabandos rizika.

Nuo valstybės sienos į Lietuvos gilumą einanti pasienio ruožo dalis yra žymima specialiais ženklais, į ją pateikti galima tik turint atskirą VSAT leidimą. Paprastai ši zona į šalies teritoriją tęsiasi nuo 50 metrų iki kelių kilometrų.

Valstybės sienos apsaugos zona ir toliau išlieka daugelyje vietovių pasienyje su Baltarusija, jos ribos turėtų būti nežymiai koreguojamos – išplečiamos arba siaurinamos.

Tokios naujovės yra išorės sienų su Rusija ir Baltarusija apsaugos stiprinimo priemonės, teigia Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Valstybės sienos apsaugos zona yra paženklinta teritorijos dalis, einanti nuo valstybės sienos į Lietuvos teritorijos gilumą, kurioje valstybės sienos apsaugai ir jos tvarkymui užtikrinti įgyvendinamos techninės, organizacinės ir teisinės valstybės sienos apsaugos priemonės.

Paprastai ši zona į Lietuvos teritorijos gilumą nuo sienos tęsiasi nuo maždaug 50 metrų iki kelių kilometrų. Į specialiais ženklais pažymėtą zoną patekti galima tik gavus pasieniečių leidimus.

Nuo sausio 1 d. į Valstybės sienos apsaugos zoną galės patekti motyvuotus prašymus ir reikiamus dokumentus pateikę fiziniai asmenys, jei jie gyvena šioje zonoje arba ketina aplankyti čia gyvenančius žmones, lankytis kapinėse, muziejuose, dvaruose, esančiuose šioje zonoje. Fiziniai asmenys į sąrašą bus įrašomi nurodant konkrečią vietovę, kurioje jie turės teisę būti.

Asmenys, kurie ketina atvykti ir būti pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, turės sumokėti valstybės rinkliavą, kurios anksčiau nebuvo.

Juridiniams asmenims patekimo į Valstybės sienos apsaugos zoną tvarka nesikeis. Nesikeis ir prašymų patekti į šią zoną išdavimo tvarka: juos galima pateikti atvykus į VSAT centrinę įstaigą Vilniuje, VSAT pasienio rinktines ar pasienio užkardas bei per elektroninio pristatymo sistemą.

Pasak pasieniečių, nors formaliai tokių metus galiojančių leidimų išdavimo laikas yra iki 10 dienų, tačiau jie dažniausiai išduodami per porą dienų.

Į Valstybės sienos apsaugos zoną nepatenka turizmui svarbūs ar tankiau apgyvendinti ruožai pasienyje su Rusija prie Rusnės salos, Rambyno kalno, Panemunės, Smalininkų ir Kybartų miestelių, taip pat ilgas ruožas Šakių rajone, kur siena eina Šešupe. Ši zona nėra nužymėta ir kai kuriuose ruožuose Ignalinos, Švenčionių bei Šalčininkų rajonuose, kur eina siena su Baltarusija.

Už patekimą į Valstybės sienos apsaugos zoną be leidimo ir neteisėtą buvimą joje numatyta administracinė atsakomybė. Dėl to šiemet pasieniečiai jau nubaudė daugiau kaip 300 asmenų. Pirmą kartą už

tokį pažeidimą gresia įspėjimas arba bauda nuo 40 iki 90 eurų. Jei asmuo jau baustas už šį pažeidimą, tada jam gali būti skirta bauda nuo 90 iki 170 eurų.

Šie plūdurai taip pat įspėja žvejus ir pramogautojus, kad čia pat yra siena su Rusija.

Kaip ir kiekvieną pavasarį prasidėjus navigacijos sezonui, į Kuršių marias netoli sienos su Rusija penktadienį buvo nuleisti ryškiai geltonos spalvos plūdurai. 31 toks plūduras mariose žymi kelių šimtų metrų pločio VSAZ, kuri yra prie pat Lietuvos ir Rusijos valstybių sienos linijos. Į šią zoną be pasieniečių leidimo įplaukti draudžiama.

Šie plūdurai yra ir įspėjamieji ženklai pramogautojams bei žvejams, kad Kuršių mariose jie turi būti atidūs, vengtų neteisėto patekimo į VSAZ ar neteisėtai nekirstų sienos su Rusija.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba primena, kad Lietuvos piliečiai ir užsieniečiai valstybės sienos apsaugos zonoje gali būti tik su pasieniečių išduotais vienkartiniais terminuotais leidimais ir asmens dokumentais.

Už neteisėtą buvimą VSAZ numatyta administracinė atsakomybė. Pirmą kartą be leidimo šioje zonoje sulaikytas asmuo gali būti įspėtas arba nubaustas bauda nuo 43 iki 86 eurų. Pakartotinai įkliuvusiam tokiam pažeidėjui gali būti skirta bauda nuo 86 iki 173 eurų.

Per mėnesį 42-ejų vilnietis pasieniečiams įkliuvo dukart už tą patį pažeidimą – jis be pareigūnų leidimo pateko į Valstybės sienos apsaugos zoną (VSAZ). Pirmąkart atsipirkęs 75 litų bauda, dabar pažeidėjas turės pakloti jau 600 litų, praneša Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Antradienį VSAT Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardos pareigūnai Vilniaus rajono Beržytės kaimo prieigose, už maždaug 300 metrų nuo sienos su Baltarusija linijos, sulaikė 42-ejų Vilniaus gyventoją. Šioje miškingoje vietovėje yra nužymėta VSAZ, į kurią patekti galima tik turint pasieniečių leidimą. Vilnietis tokio dokumento neturėjo.

Paaiškėjo, kad šis vyras spalio pabaigoje už tokį patį pažeidimą Beržytės kaimo prieigose jau buvo įkliuvęs Lavoriškių pasieniečiams. Tąkart už šį Pasienio teisinio režimo taisyklių pažeidimą VSAT pareigūnai jam skyrė minimalią 75 litų baudą.

Pakartotinai nusižengusiam vilniečiui šįkart VSAT pareigūnai buvo griežtesni - pažeidėjui paskirta 600 litų administracinė bauda. Po apklausos ir sutvarkius visus dokumentų formalumus jis paleistas.

Valstybės sienos apsaugos zona yra nuo valstybės sienos į Lietuvos teritorijos gilumą einanti paženklinta pasienio ruožo teritorijos dalis. Joje valstybės sienos apsaugai ir jos tvarkymui užtikrinti įgyvendinamos techninės, organizacinės ir teisinės valstybės sienos apsaugos priemonės. Paprastai ši zona į Lietuvos teritorijos gilumą nuo sienos linijos tęsiasi nuo maždaug 50 metrų iki kilometro.

Miškuose VSAZ pažymėta ant medžių pririštomis ryškios geltonos spalvos juostomis su atitinkamais užrašais, prie keliukų – informaciniais ženklais su užrašais, įspėjančiais, kad toliau vykti be leidimo yra draudžiama. Laukuose ir kitose atvirose vietovėse VSAZ ribos žymimos specialiais geltonais stulpais.

Visose vietose VSAZ žymintys ženklai išdėstyti taip, kad prie jos priartėjęs ir į ją patenkantis asmuo negalėtų jų nepamatyti.