Naujienų portalas 15min.lt rašo, kad įprastai patikrinimo procedūra trunka iki dviejų mėnesių, tačiau Valstybės saugumo departamentas paprašė ministerijos daugiau laiko.

Be leidimo susipažinti su valstybės paslaptimis, žemės ūkio ministras Giedrius Surplys S.Fedotovo į pareigas skirti neketina.

S. Fedotovas tarnybai vadovavo 4 metus – nuo 2014-ųjų iki šių metų gegužės, kai pasibaigus jo kadencijai tuometinio Žemės ūkio ministro Broniaus Markausko sprendimu nebuvo vėl paskirtas.

Naują tarnybos direktoriaus konkursą rugpjūtį S. Fedotovas laimėjo vienintelis surinkęs daugiau nei privalomus 6 balus. Kiti keturi pretendentai liko už brūkšnio.

Kaip skelbia 15min.lt, S. Fedotovas yra buvusios parlamentarės, Darbo partijos byloje nuteistos Vitalijos Vonžutaitės sutuoktinis, Rusijoje besislapstančio žlugusio Ūkio banko savininko Vladimiro Romanovo buvęs bendražygis.

Buvo patikrintos 22 įmonės ir 30 turgaviečių. Turgavietėse buvo patikrinti 63 prekiautojai maistinėmis bulvėmis. 20 iš jų nesilaikė nustatytų reikalavimų – prekiavo bulvėmis neturėdami įsigijimo dokumentų, bulvių pakuotės nebuvo ženklintos etiketėmis arba prekiautojai nebuvo įsiregistravę Lietuvos Respublikos fitosanitariniame registre. Visiems jiems pareikštos pastabos. Patikrinimo metu nebuvo nustatyta atvejų dėl bulvių kokybės reikalavimų neatitikimų ar galimų ligų požymių.

Pasak Valstybinės augalininkystės tarnybos Fitosanitarijos skyriaus vedėjos Rasos Žitkuvienės, turgavietės yra tikrinamos reguliariai pagal kiekvienų metų pradžioje sudaromą Fitosanitarinių patikrinimų planą. „Kilus įtarimams dėl galimų prekybos pažeidimų ar sulaukus piliečių skundų, organizuojami neplaniniai patikrinimai. Tikrinant prekybos vietas mums svarbu, kad prekiautojai turėtų bulvių įsigijimo dokumentus, būtų registruoti LR fitosanitariniame registre, o bulvių pakuotės būtų paženklintos etiketėmis. Šie reikalavimai galioja tiek prekiaujant lietuviškomis, tiek atvežtinėmis bulvėmis. Bulvių įsigijimo dokumentai bei etiketės užtikrina bulvių siuntų atsekamumą, kad, reikalui esant, būtų įmanoma nustatyti ligos šaltinį, o registracija Fitosanitariniame registre reikalinga, kad galėtume vykdyti augintojo ar supirkėjo priežiūrą bei atlikti bulvių gumbų tyrimus sandėliuose ir į prekybą patektų tik kokybiškos bulvės. Nustačius pažeidimų (tiek prekybos lietuviškomis, tiek atvežtinėmis bulvėmis) prekiautojams taikomos tos pačios priemonės. Tad prekybininkus skatiname šių reikalavimų laikytis, kad nevaržomai galėtumėte vykdyti prekybą bulvėmis, o iškilus klausimams – mielai patarsime“, – sako R. Žitkuvienė.

Patikrinimai rodo, kad mūsų šalyje daugiausia prekiaujama Lietuvoje užaugintomis bulvėmis, tai pat šių daržovių atvežama iš Kipro, Italijos, Graikijos, Ispanijos, Lenkijos.

Pastaruoju metu visuomenėje kilus sujudimui dėl prekybos maistinėmis bulvėmis ir galimų pažeidimų prekybos vietose, Augalininkystės tarnyba primena, kad į ES ir Lietuvą įvežti bulves iš trečiųjų šalių yra draudžiama. Tačiau kelioms šalims pagal ES teisės aktus yra taikomos išimtys – Alžyrui, Izraeliui, Libijai, Marokui, Sirijai, Šveicarijai, Tunisui, Turkijai, Egiptui, Serbijai, Bosnijai ir Hercegovinai, Libanui (dviem regionams). Šios šalys įrodė, kad vykdo efektyvią kenksmingųjų organizmų kontrolę, imasi reikalingų priemonių jiems naikinti, atlieka bulvių siuntų tikrinimus pagal nustatytas metodikas, tad EK suteikė joms teisę eksportuoti bulves į ES. Bulvės, importuojamos į ES iš minėtų valstybių, turi atitikti specialiuosius reikalavimus, taip užtikrinant, kad su bulvėmis nebus įvežti kenksmingieji organizmai. Šios bulvės yra tikrinamos pasienyje (tos ES šalies, pro kurios pasienio postą įvežama į ES teritoriją) ir, jeigu nerandama kenksmingųjų organizmų ir bulvės atitinka fitosanitarinius reikalavimus, jomis galima prekiauti visoje ES.

Lenkijoje ar kitoje ES valstybėje užaugintas bulves taip pat leidžiama įvežti į Lietuvą. Tiesa, iš Lenkijos kilusioms bulvėms taikomi papildomi reikalavimai – bulvių augintojai turi būti tikrinami tos šalies nacionalinės augalų apsaugos organizacijos, kuri apie kiekvieną ketinimą išvežti bulvių siuntą iš šalies privalo informuoti tos šalies, į kurią ketinama vežti bulves, atsakingą instituciją. Taip pat tų šalių, iš kurių importuojamos bulvės, specialistams privalu atlikti bulvių gumbų sveikatingumo tikrinimą (atlikti laboratorinius tyrimus) prieš leidžiant bulvių krovinius išvežti į kitas ES šalis. Tiek Lenkijoje, tiek kitose ES šalyse užaugintų bei tiekiamų rinkai bulvių pakuotės privalo būti ženklintos etiketėmis, kuriose nurodytas tos šalies nacionalinės augalų apsaugos organizacijos augintojui suteiktas registracijos Fitosanitariniame registre numeris.

2015 m. pirmojo pusmečio Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Augalininkystės tarnyba) augalinės kilmės produkcijos eksporto ir reeksporto ataskaitoje ryškiausi pasikeitimai matomi išvežamų šviežių daržovių bei vaisių kiekiuose, lyginant su 2014-aisiais.

„Šių metų sausio – birželio mėnesiais krito šviežių daržovių reeksportas, o vaisių ir skintų gėlių išvežimo kiekiai padidėjo. Tačiau vertinant olandiškos kilmės skintų gėlių importo ribojimą bei uždraustos produkcijos naikinimo įteisinimą Rusijos Federacijoje, antrame šių metų pusmetyje skaičiai gali mažėti“, - sako Augalininkystės tarnybos direktorius Sergejus Fedotovas.

Augalininkystės tarnybos duomenimis, dėl Rusijos Federacijos embargo gerokai sumažėjo išvežamų šviežių daržovių. Sausio – birželio mėnesiais išvežta 74 tūkst. tonų – tai per 70 tūkst. tonų mažiau nei pernai.

Nors į Rusijos Federaciją išvežamų šviežių vaisių kiekis taip pat sumažėjo, tačiau tai nepadarė neigiamos įtakos bendram rodikliui – išvežamos produkcijos pirmąjį 2014 m. pusmetį buvo apie 201 tūkst. tonų, šiais metais beveik 265 tūkst. tonų daugiau nei pernai – iš viso per pirmus 6 mėnesius eksportuota per 465 tūkst. tonų šviežių vaisių. Pažymėtina ir tai, kad pasikeitė šviežių vaisių ir daržovių išvežimo kryptys. Anksčiau švieži vaisiai ir daržovės buvo tiesiogiai gabenami į Rusijos Federaciją, o šiuo metu minėta produkcija eksportuojama arba reeksportuojama į kitas valstybes.

Teigiamas ir skintų gėlių eksporto augimas – 2015 m. pirmąjį pusmetį išvežta per 289 mln. vienetų gėlių, pernai – apie 261 mln. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją dėl Rusijos Federacijos sprendimo apriboti olandiškų gėlių importą, šios produkcijos eksporto ir reeksporto apimtys gali keistis. Pažymėtina, jog šiais metais olandiškos kilmės skintų gėlių eksportas iš Lietuvos į Rusijos Federaciją siekė 128 mln. vienetų.

Viena Lietuvoje įsikūrusi įmonė į Lietuvą iš Ukrainos įvežė 3,5 kg sėjai neskirtų pluoštinių kanapių sėklų, neturėdama tam pluoštinių kanapių importo licencijos, nustatė Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (VAT) specialistai neplaninio įmonės patikrinimo metu.

Patikrinimo metu nustatyta, kad įmonė sėjai neskirtų pluoštinių kanapių sėklų iš Ukrainos įmonės įsigijo 2014 m. lapkritį, o gruodį sėklos buvo įvežtos į Lietuvą. Paprašyti pateikti pluoštinių kanapių importo licenciją, įmonės atstovai pateikė tik Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) išduotą Patvirtinamąjį dokumentą, nesuteikiantį jo turėtojui teisės importuoti sėjai neskirtų kanapių sėklų, neturint licencijos.

Patikrinimas atliktas po to, kai įmonė pati kreipėsi į VAT prašydama ištirti pluoštinių kanapių sėklos mėginį, kurio ėmimo vieta, anot įmonės atstovų, buvo Ukraina. VAT kreipėsi į Muitinės departamentą dėl informacijos apie pluoštinių kanapių produktų įvežimą į Lietuvą ir sužinojo, kad šiuo konkrečiu atveju privalomi dokumentai (rašytinė muitinės deklaracija ir importo licencija) Muitinei nebuvo pateikti.

Šiais veiksmais buvo pažeisti Europos Bendrijos muitų teisės aktų bei Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo reikalavimai, todėl įmonė turės atsakyti už šį pažeidimą LR teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, Muitinės departamentas inicijavo tarnybinį tyrimą dėl muitinės pareigūno, priėmusio žodinę deklaraciją prekėms, kurioms taikomi apribojimai, veiksmų.

VAT primena, kad rinkai tiekiama sėjai neskirta pluoštinių kanapių sėkla iš trečiųjų šalių įvežama gali būti tik tada, jei ūkio subjektas turi pluoštinių kanapių importo licenciją bei pažymą, įrodančią, kad pluoštinių kanapių produktai gauti iš kanapių veislių, kuriose tetrahidrokanabinolio (THC) kiekis neviršija 0,2 proc.

Pasaulyje yra 50 tūkst. valgomų augalų rūšių, tačiau du trečdalius kasdienio žmonijos maisto sudaro ryžiai, kukurūzai ir kviečiai. Pramoniniu būdu auginamų rūšių įsigalėjimas nulėmė tai, kad didžioji dalis tradicinių veislių per pastarąjį šimtmetį apskritai išnyko. Todėl senųjų veislių auginimo entuziastai Europoje buriasi į organizacijas ir apsiima būti sėklų globėjais, puoselėjančiais tradicines veisles.

Pasak Austrijoje įsikūrusios organizacijos „Nojaus arka“ atstovės Igos Nižnik, biologinės įvairovės išsaugojimas žemės ūkyje itin svarbus: „Pramoninės sėklos duoda labai didelį derlių, tačiau [...] būtina naudoti įvairius chemikalus ir auginti jas tam tikrose klimato zonose. [...] Taigi veislės buvo vedamos ir vystėsi natūraliai. Derliai nebuvo tokie dideli, tačiau [...] jos buvo labiau prisitaikiusios prie sausrų ir kitų aplinkos pokyčių.“

Biologinę įvairovę saugo sėklų bankas

„Nojaus arka“ – Austrijoje įsikūrusi organizacija, kuri vienija ūkininkus, auginančius senąsias veisles. Organizacija veikia jau 25 metus. Netoli Vienos įsikūrusiame centriniame ūkyje veikia 6,5 tūkst. sėklų bankas, kuriame saugomi veislių pavyzdžiai, vis atnaujinami organizacijos narių, apsiėmusių būti veislės globėjais.

Ši organizacija taip pat užsiima edukacija bei lobizmu Europos Sąjungos lygmeniu. Kaip pasakoja Lietuvoje apsilankiusi jos atstovė Iga Nižnik, tradicinės, arba senosios, veislės ir jų įvairovė turėtų būti puoselėjamos, nes tik nuo jų priklauso, ar turėsime pakankamai maisto išteklių ateityje.

Anot I. Nižnik, viskas prasidėjo nuo grupės draugų, kuriems rūpėjo gamta ir tradicinis ūkininkavimas, o bėgant laikui ši iniciatyva labai išaugo. Šiuo metu organizacija vienija 12 tūkst. narių daugiausia iš Austrijos ir iš keleto kitų Europos šalių. Tai sodininkai bei žmonės, namie auginantys daržoves ir vaisius, taip pat ūkininkai ir tiesiog tie, kuriems patinka „Nojaus arkos“ veikla ir jie nori ją paremti.

„Vienas iš būdų, kaip mes stengiamės išsaugoti biologinę įvairovę, yra sėklų tinklas. Kai kurie mūsų organizacijos nariai imasi būti sėklų globėjais – jie prisiima atsakomybę rūpintis kuria nors rūšimi. Sėklų globėjai augina pasirinktus augalus savo sode ar darže, nuima sėklas, jas saugo ir reguliariai siunčia mums kolekcijai atnaujinti“, – pasakoja I. Nižnik.

Būtina keisti ES teisės aktus

Paklausta, kodėl svarbu saugoti ne tik natūralią, bet ir žemės ūkio kultūrų biologinę įvairovę, I. Nižnik sako, kad natūrali biologinė įvairovė ir žemės ūkio biologinė įvairovė glaudžiai susijusios: laukinė gamta ir dirbami laukai dažniausiai yra greta, tad ūkyje naudojami chemikalai veikia ir natūralią gamtą. Be to, didžioji dalis žemės ūkio biologinės įvairovės buvo prarasta.

„Per pastarąjį šimtmetį apie 75 proc. augalų veislių buvo negrįžtamai sunaikinta dėl pramoninės žemdirbystės įsigalėjimo. Senosios veislės ilgainiui buvo naudojamos vis mažiau, nes įstatymai ir valstybės skatino naudoti standartizuotas, hibridines veisles, o tradicinių augalų veislių naudojimas imtas riboti tokių teisės aktų, kaip Europos Sąjungos prekybos augalų dauginamąja medžiaga teisės aktai, nustatantys tam tikrus standartus sėkloms, t. y. pramonės standartus. Jei sėklos neatitinka tų standartų, jos negali būti tiekiamos į rinką. Todėl ūkininkams arba žmonėms, norintiems auginti senąsias rūšis, yra sunku jų gauti“, – pastebi I. Nižnik.

Jos teigimu, Europos Sąjungos prekybos augalų dauginamąja medžiaga teisės aktai apibrėžia, kas gali prekiauti kuriomis sėklomis ir kokiomis sąlygomis: „Šiandien čia turime tik vieną – pramoninį standartą. Senosios sėklos gali būti parduodamos tik labai biurokratinėmis sąlygomis, mažose pakuotėse, mažais kiekiais ir mažų bendrovių. Tai siunčia aiškią žinią: biologinės įvairovės išsaugojimas žemės ūkyje yra nišinė sritis ir turi likti maža. Tai labai neigiama tendencija ir šiuo metu vykstanti Europos teisės aktų reforma galėtų būti išnaudota tam pakeisti.“

Kitas probleminis klausimas, pastebi I. Nižnik, yra vadinamosios augalų veislių nuosavybės teisės: selekcininkas, kuris išveda naują veislę, įgyja išskirtines teises ją tiekti į rinką. „Šiandien turime svarbią išimtį, kuri leidžia ūkininkams nuėmus derlių pakartotinai naudoti sėklas kitą sezoną. Tai gali pasikeisti įgyvendinus minėtą teisinę reformą. Nežinome, ar toji išimtis liks galioti, nes selekcininkai siekia, kad jų nuosavybės teisės būtų išplėstos. Jie norėtų, kad ūkininkai sėklas iš jų pirktų kasmet“, – kalba „Nojaus arkos“ atstovė.

Dar vienas svarbus aspektas, pabrėžia ji, yra naujos selekcijos technologijos, genetiškai modifikuoti augalai ir pan., nes tai laikoma naujovėmis ir tokios sėklos gali būti patentuojamos. Tai yra problema, nes jas naudojantys ūkininkai tampa visiškai priklausomi nuo pramonės.

Senosios veislės nenaudingos pramonės korporacijoms

Per susitikimą su ūkininkais I. Nižnik pristatė susirūpinimą keliančią statistiką, kuri teigia, kad šiandien visuomenė yra priklausoma nuo labai riboto kiekio veislių, kurios yra sutelktos vos keleto didelių pramonės korporacijų rankose. Todėl, anot jos, labai svarbu pabrėžti, kad apie 90 proc. kalorijų pasaulio gyventojai gauna vos iš 15 augalų rūšių.

„Maisto pramonėje dominuoja monokultūros, o tradicinės veislės nebenaudojamos nyksta, kartu su jomis – ir genetinė įvairovė. Visame pasaulyje prekyba sėklomis, vadinasi, ir augalų sėklų kontrolė, yra labai koncentruota. Pavyzdžiui, Europoje, 95 proc. daržovių sėklų prekybos valdo vos penkios bendrovės. Tai labai didelė koncentracija, kuri rodo, kokie įtakingi jie gali būti kaip lobistai ir kokie priklausomi vartotojai bei sėklų augintojai, kurie yra priversti pirkti sėklas iš jų“, – tvirtina „Nojaus arkos“ atstovė.

Ekonominis interesas, kuris svarbus sėklų tiekėjams ir prekiautojams pesticidais bei trąšomis, yra suprantamas. Tačiau paklausta, ko dar siekiama ribojant prekybą augalų sėklomis Europos lygiu, I. Nižnik sako, kad pagrindinis argumentas yra maisto sauga ir garantijos žemdirbiams, kurie turi registruoti veisles, kad būtų užtikrintas standartų laikymasis.

„Tai vaidinamasis figos lapas, priedanga, kuri naudojama ginant tuos apribojimus, – pastebi pašnekovė. – Mes manome, kad esami teisės aktai, sutelkdami galią kelių didelių bendrovių rankose, užkrauna didelę biurokratinę naštą ir užkerta kelią naujoms įmonėms patekti į rinką.“

Senosios veislės įvairesnės ir atsparesnės

Nors pramonės standartai ir reikalavimai, keliami augalų sėkloms, yra laikomi derliaus gausos, stabilumo garantu, pašnekovė teigia, kad tradicinės veislės kaip tik atsparesnės ligoms bei stabilesnės ir būtent tradicinės sėklos yra mūsų tikrasis gyvybės draudimas.

„Būtina suprasti, kad pramoninės sėklos duoda labai didelį derlių, tačiau tik tam tikromis sąlygomis. Tai būtų neįmanoma natūralioje aplinkoje. Būtina naudoti įvairius chemikalus ir auginti jas tam tikrose klimato zonose. Tačiau žemės ūkio chemikalai buvo išrasti tik prieš kelis šimtus metų, iki tol žemės ūkis funkcionavo be jų, – pabrėžia I. Nižnik. – Taigi veislės buvo vedamos ir vystėsi natūraliai. Derliai nebuvo tokie dideli, tačiau stabilumas buvo kur kas didesnis, nes jos buvo labiau prisitaikiusios prie sausrų ir kitų aplinkos pokyčių. Kitaip tariant, tradicinės veislės yra kur kas įvairesnės ir mažesnį derlingumą nusveria natūralus jų stabilumas ir atsparumas.“

Pasak „Nojaus arkos“ darbuotojos, ta pati morka prieš 100 metų atrodė visai kitaip nei šiandien, nes nuolat sodinama ji vystėsi ir keitėsi prisitaikydama prie aplinkos. Todėl ir sakoma, kad senosios veislės yra amžinai jaunos. O pramoninės veislės privalo visada atrodyti taip pat, todėl jų trūkumai pašalinami naudojant chemikalus.

Tradicines veisles saugoti gali kiekvienas

„Čia svarbu pasakyti, kad svarbu turėti augalų bankus – kaip ledyne įrengtas pasaulio sėklų bankas Norvegijoje, kuriame telpa 4,5 milijono pavyzdžių. Tai gerai. Tuo pat metu labai svarbu tuos augalus auginti ir nuimti sėklas, nes tik tokiu būdu jie gali vystytis ir įgauti savybių, kurios būtinos tam tikrame klimate ir aplinkoje“, – aiškina I. Nižnik.

Kai žmonės klausia, kam reikia tūkstančio veislės atmainų, I. Nižnik sako pateikianti pavyzdį, kai 8-ajame dešimtmetyje Indijoje virusas sunaikino ryžių derlių ir padarė didžiulių nuostolių: „Mokslininkai ėmė tyrinėti veisles ir ieškoti atsparumo geno, kuris buvo surastas tik ištyrus 17 tūkst. veislės atmainų. Tas genas buvo įvestas į kitas rūšis ir būtent tai padėjo įveikti kilusią krizę. Tai rodo, kokia svarbi biologinė įvairovė žemės ūkyje.“

Pasak „Nojaus arkos“ atstovės, Austrijoje tarp ūkininkų tradicinių veislių auginimas populiarėja, o tuo užsiimti gali beveik kiekvienas, pavyzdžiui, prieskonius ar daržoves galima auginti balkone. „Norintieji auginti lietuviškas veisles turėtų pradėti nuo kaimyno ar gretimo kaimo, gal ten kas nors augina vietines veisles. Galima kreiptis į nacionalinį augalų genų banką. Tai bet kuriuo atveju gera mintis, nes ne tik gausite šalyje augintų sėklų, bet ir jie pamatys, kad yra susidomėjimas tokius augalus auginti“, – pataria I. Nižnik.

Bet to, pabrėžia ji, nevalia pamiršti, kokią galią turi kiekvienas vartotojas, besirenkantis prekę: „Kadangi Austrijoje populiaru pirkti tokią produkciją, žmonės yra pasirengę mokėti daugiau už vietos daržoves, išskirtines skonio savybes. Todėl ir ūkininkai yra skatinami, jaučia naudą plėsti tradicinių veislių augalų įvairovę, gerinti kokybę, o ne vien siekti didelio derliaus. Net prekybos centrai juos ėmė kopijuoti.“

Lietuviškos veislės pranašesnės už užsienines

Babtuose veikiančio Lietuvos augalų genų banko sėklų saugykloje saugoma daugiau kaip 3 tūkst. pavyzdžių įvairių augalų rūšių ir veislių. Įstaigos vadovės pavaduotojas Bronislovas Gelvonauskis sako, kad tai – daugiausia Lietuvos mokslininkų selekcininkų atrinktos sėklos (pavyzdžiui, miežių, kviečių, rugių ar žolinių augalų), pasižyminčios tam tikromis svarbiomis savybėmis.

„Dotnuvos žemdirbystės institute tų rūšių žemės ūkio augalų selekcija buvo vykdoma nuo 1922 m. ir per beveik 100 metų laikotarpį susikaupė gana nemažas skaičius įvairių formų, veislių ar atskirų požymių donorų. Tas sėklų pavyzdys nebūtinai gali atstovauti vardą turinčiai veislei – jis gali būti numeris, bet vertingas tuo, kad yra kažkokio požymio (atsparumo ligoms, kenkėjams, šalčiui) donoras“, – kalba B. Gelvonauskis.

Jo teigimu, tas archyvas nėra nejudinamas – pavyzdžiai daugiau ar mažiau naudojami. Be to, jie taps vis svarbesni dėl klimato kaitos kaip maisto šaltinis ar techniniai augalai.

Minėto Augalų genų banko paslaugomis naudojasi Biržų ūkininkas Vytautas Zurba iš ekologiškai ūkininkaujančius ūkininkus vienijančios „Tatulos“ programos. Jis pasakoja, kad lietuviškų veislių pranašumu, palyginti su vakarietiškomis, yra pats įsitikinęs praktiškai. Pavyzdžiui, vakarietiškos veislės reikalauja daug daugiau trąšų ir pesticidų: „Tai patvirtino praėjusi žiema, kai pas mus nebuvo sniego. Tada išliko lietuviškos veislės, o visos lepesnės, naujai išvestos, nors ir labai derlingos, žuvo.“

Pasak ūkininko, lietuviškas veisles auginantys ūkiai vis dėlto jaučia senųjų augalų bei daržovių sėklų trūkumą. Specializuotų sėklininkystės ūkių yra mažai, o, norėdami tiekti į rinką sertifikuotą produkciją, yra priversti ją reguliariai atnaujinti įsigydami registruotas sėklas.

Teisine apsauga siekiama užkirsti kelią ligoms

Valstybinės augalininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Arvydas Basiulis sako, kad visoms išvestoms augalų veislėms taikoma teisinė apsauga, kuri trunka 25–30 metų. Be to, sėklų arba vadinamosios dauginamosios medžiagos kontrolė vykdoma siekiant užkirsti kelią ligų plitimui ir apsaugoti produkcijos vartotojus.

„Tai – kaip muzikinis kūrinys. Jei nusiperkate jį savo reikmėms, galite klausyti dieną naktį, bet negalite dauginti, pardavinėti, nes yra teisinė apsauga. Selekcininkas taip pat turi tą apsaugą ir gali pratęsti arba ne. Jei teisinė veislės apsauga nepratęsiama, po 25 metų ji tampa vadinamąja visuomenine veisle. Tada be jokių užmokesčių, licencijų ir t. t. ją bet kas gali dauginti, tiekti rinkai“, – kalba A. Basiulis.

Tačiau, pabrėžia Valstybinės augalininkystės tarnybos specialistas, asmuo vis tiek turi apie tai pranešti, nes būtina užtikrinti sanitarinę kontrolę – reikia žinoti, kur tos veislės keliauja, kad neplistų ligos ir būtų galima užtikrinti vartotojų teises: „Labai populiaru keistis senosiomis bulvių veislėmis, o joms sanitarinė kontrolė labai svarbi, nes masiškai plinta ligos ir žūva visas derlius.“

Vis dėlto A. Basiulis pripažįsta, kad sėklų mainai ir jų kontrolė yra nemenkas iššūkis, nes įsigyti ir iš bet kurios vietos atsisiųsti sėklų, ypač nedideliais kiekiais, gana paprasta.

Praeitą savaitę Valstybinė augalų veislių vertinimo komisija pasiūlė atnaujinti Nacionalinį augalų veislių sąrašą, į jį įrašant 91 naują įvairių augalų rūšių veislę. 9 iš šių veislių sukūrė Lietuvos selekcininkai. Visos šios veislės per Nacionalinį sąrašą pateks ir į bendruosius visos ES žemės ūkio augalų ar daržovių veislių katalogus, o tai reiškia, kad jas selekcininkai galės platinti visoje ES teritorijoje.

Lietuvoje savo sukurtas veisles registruoja ne tik Lietuvos, bet ir užsienio selekcininkai. Net 81 augalo veislė, kuri šiemet per Lietuvos nacionalinį sąrašą pasieks bendruosius ES katalogus, sukurtos būtent selekcininkų iš Vokietijos, Lenkijos, Švedijos ir kitų šalių.

„Šiemet registruojamos veislės pasižymi itin gausiu derliumi, gera jo kokybe ir kitomis vertingomis savybėmis. Džiaugiamės, kad atnaujintą sąrašą papildė daug Lietuvos selekcininkų sukurtų augalų veislių. Esame tikri, kad lietuvių kūriniai sudomins Europos augalų augintojus. Taip pat džiugu, kad daug užsienio selekcininkų nutarė registruoti savo sukurtas veisles būtent Lietuvoje“, – sako Sigita Juciuvienė, Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Augalininkystės tarnyba) Augalų veislių skyriaus vedėja. Tarp augalų, kurių naujos veislės  įtrauktos į Nacionalinį sąrašą – kviečiai, rugiai, miežiai, avižos, kukurūzai, cukriniai runkeliai, rapsai ir kiti.

Nacionalinis augalų veislių sąrašas Lietuvoje atnaujinamas kasmet, paraiškas naujas savo sukurtas veisles įrašyti į sąrašą gali teikti visi Lietuvos ir kitų ES šalių augalų selekcininkai. Prieš įrašant naujas veisles į sąrašą, Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Augalų veislių skyrius organizuoja reikiamus jų tyrimus ir derliaus analizes. Gavusi tyrimų duomenų suvestines, dėl augalo veislės registravimo siūlymus Augalininkystės tarnybos direktoriui teikia Valstybinė augalų veislių vertinimo komisija.

Įtraukus naujas augalų veisles į sąrašą, Lietuvos ir kitų šalių selekcininkams atsiveria galimybės prekiauti jų dauginamąja medžiaga visoje ES. Analogiški nacionaliniai sąrašai kasmet atnaujinami visose ES valstybėse narėse, o vėliau į juos įrašytos augalų veislės įtraukiamos į bendruosius ES žemės ūkio augalų ar daržovių rūšių veislių katalogus. Užregistruotų šiose kataloguose augalų veislių dauginamoji medžiaga gali būti tiekiama rinkai visoje ES teritorijoje.

Į ES katalogus įrašius 9 naujas Lietuvoje sukurtas veisles, iš viso juose bus 154 Lietuvos selekcininkų sukurtos veislės.

Žemės ūkio ministerijos skelbtą Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) vadovo konkursą laimėjus „darbietės“ Vitalijos Vonžutaitės vyrui Sergejui Fedotovui, premjeras teigia, kad bus aiškinamasi, ar jam buvo sudarytos išskirtinės sąlygos.

„Jeigu jam buvo sudarytos išskirtinės sąlygos konkurso, kad jis tą konkursą laimėtų, tai žiūriu labai neigiamai. Ir aš manau, kad tai turėtų būti įvertinta ir tos abejonės išsklaidytos. Bet jeigu jis dalyvavo konkurse sąžiningai ir konkuravo su visais vienodomis sąlygomis, nes turi būti daromi įrašai dabar konkurso metu, tai mes negalime uždaryti durų, jeigu kurios Seimo narės vyras dalyvauja kažkokiame konkurse. Bet jeigu yra abejonių, mes pasistengsime pasiaiškinti, ar jam nebuvo sudarytos išskirtinės sąlygos“', - ketvirtadienį Žinių radijui sakė Algirdas Butkevičius.

Žemės ūkio ministro patarėja Jolanta Butkevičienė BNS teigė, kad S.Fedotovas dalį egzaminų laikė Valstybės tarnybos departamente. Pasak jos, ši institucija sumažino konkurso reikalavimus dalyviams nuo dviejų - 5 metų vadovavimo patirties ir 5 metų patirties žemės ūkio srityje - iki vieno - 3 metų vadovavimo patirties.

„Sąlygas iki 3 metų Valstybės tarnybos departamentas sumažino. (...) Dalį egzaminų jis taip pat laikė departamente, iš tiesų balai buvo labai aukšti“, - BNS sakė J.Butkevičienė.
Ji teigė negali pasakyti, ar bus atliekamas tyrimas dėl konkurso.

Žemės ūkio viceministrė Živilė Pinskuvienė portalui delfi.lt sakė nežinojusi, kad konkurso laimėtojas - V.Vonžutaitės vyras. Viceministrė sakė, kad anksčiau atkritę konkurso dalyviai neatitiko reikalavimų, vienas jų neatvyko.

S.Fedotovas iki pernai vasario buvo žlugusio Ūkio banko didžiausio akcininko Vladimiro Romanovo kontroliuojamos Ūkio banko investicinės grupės (ŪBIG) valdybos narys. Jis taip pat dirbo „Kauno Žalgirio rėmėjo“ valdyboje, buvo V.Romanovo valdyto futbolo klubo „Hearts FC“ direktorius.

2005 metais S.Fedotovas priklausė ir Ūkio banko valdybai.

ŽŪM teisininkai aiškinsis dėl konkurso

Žemės ūkio ministerijos teisininkai aiškinsis, ar Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) vadovo konkursas vyko skaidriai. Tyrimas bus atliekamas po to, kai konkursą laimėjo Seimo narės „darbietės“ Vitalijos Vonžutaitės vyras Sergejus Fedotovas, o premjeras pareiškė, kad dėl konkurso reikėtų pradėti tyrimą.

Žemės ūkio ministro patarėja Jolanta Butkevičienė BNS sakė, kad ketvirtadienį ministras pavedė ministerijos Teisės departamentui išsiaiškinti dėl konkurso organizavimo aplinkybių.
„Ministras pavedė į konkurso organizavimą pasižiūrėti iš teisinės pusės“, - BNS sakė J.Butkevičienė.

Be to, pasak jos, ministerija kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, kad ši išsiaiškintų S.Fedotovo tinkamumą tarnybai: „Tai rutininis kreipimasis, kurį numato įstatymai“.

J.Butkevičienė teigė, kad S.Fedotovas dalį egzaminų laikė Valstybės tarnybos departamente. Pasak jos, ši institucija sumažino konkurso reikalavimus dalyviams nuo dviejų - 5 metų vadovavimo patirties ir 5 metų patirties žemės ūkio srityje - iki vieno - 3 metų vadovavimo patirties.

„Sąlygas iki 3 metų Valstybės tarnybos departamentas sumažino. (...) Dalį egzaminų jis taip pat laikė departamente, iš tiesų balai buvo labai aukšti“, - BNS sakė J.Butkevičienė.

Premjeras Algirdas Butkevičius ketvirtadienį Žinių radijui sakė, kad dėl konkurso reikėtų pradėti tyrimą ir išsiaiškinti, ar konkursas vyko teisėtai.

Žemės ūkio viceministrė Živilė Pinskuvienė portalui delfi.lt sakė nežinojusi, kad konkurso laimėtojas - V.Vonžutaitės vyras. Viceministrė sakė, kad anksčiau atkritę konkurso dalyviai neatitiko reikalavimų, vienas jų neatvyko.

S.Fedotovas iki pernai vasario buvo žlugusio Ūkio banko didžiausio akcininko Vladimiro Romanovo kontroliuojamos Ūkio banko investicinės grupės (ŪBIG) valdybos narys. Jis taip pat dirbo „Kauno Žalgirio rėmėjo“ valdyboje, buvo V.Romanovo valdyto futbolo klubo „Hearts FC“ direktorius.

2005 metais S.Fedotovas priklausė ir Ūkio banko valdybai.