Gresia baudos

"Vis dar gauname iš gyventojų pranešimų apie asmenis, kurie ardo įvairias transporto priemones neturėdami tam būtinų leidimų. Taip pat daugėja atvejų, kai nelegalus automobilių ardytojas apie savo veiklą (naudotų detalių pardavimą) skelbia socialiniame tinkle "Facebook". Nelegalūs ardytojai ne tik nemoka mokesčių ir nesilaiko darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, bet ir vengia tinkamai sutvarkyti vertės rinkoje neturinčias automobilių atliekas", – sako Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) vadovas Vladimiras Jankoitas.

Teisės aktai numato, kad eksploatuoti netinkamą transporto priemonę gali ardyti tik asmenys, kurie turi taršos leidimą ir tokių atliekų tvarkymo licenciją. Tai reiškia, kad automobilio savininkui draudžiama pačiam ardyti nenaudojamą transporto priemonę, siekiant pasipelnyti iš automobilo detalių pardavimo.

Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už ūkinės veiklos vykdymą neturint Aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo bei aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimą užtraukia baudą asmenims nuo 300 iki 560 eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo 900 iki 1 700 eurų, kitiems atsakingiems asmenims – nuo 600 iki 1 150 eurų.

Pavojus aplinkai

Džiaugiamės neabejingais gyventojais, kurie praneša apie nelegalius automobilių ardytojus ir apie ne vietoje paliktas be priežiūros eksploatuoti netinkamas transporto priemones ar bet kur išmetamas jų detales.

Be to, nustačius pažeidimą, nelegaliems ardytojams surašomi privalomieji nurodymai susidariusias atliekas priduoti atliekų tvarkytojams.

"Itin svarbu, kad nebetinkamos naudoti transporto priemonės būtų sutvarkytos laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, nes netinkamai tvarkant kyla pavojus, kad į aplinką patekusios kenksmingos medžiagos gali prasiskverbti į dirvožemį, užteršti gruntinius vandenis ir taip pakenkti aplinkai bei žmonių sveikatai. Džiaugiamės neabejingais gyventojais, kurie praneša apie nelegalius automobilių ardytojus ir apie ne vietoje paliktas be priežiūros eksploatuoti netinkamas transporto priemones ar bet kur išmetamas jų detales", – sako V.Jankoitas.

Praneša ne tik policijai

Kaip blogiausią pavyzdį jis nurodo balandžio mėnesį gautą pranešimą apie tai, kad Raseinių rajono nelegalūs automobilių ardytojai rinkos vertės neturinčias atliekas veža į Molavėnų kaimą ir išmesdami jas tam neskirtoje vietoje teršia aplinką. Į šią vietovę vežamos ir kitos pavojingos atliekos, kaip šiferis, elektronikos atliekos ir kt.

Visi asociacijos gauti pranešimai perduodami atsakingoms institucijoms – Aplinkos apsaugos departamentui, Valstybinei mokesčių inspekcijai ar Policijos departamentui.

"Į neigiamą rinkos vertę turinčių automobilio atliekų sąrašą patenka salono apdailos dalys, plastikas, stiklas, padangos, guma, alyva. Tai atliekos, kurių pridavimas atliekų tvarkytojams kainuoja ir dėl to vis dar yra vengiančiųjų tokiomis atliekomis tinkamai pasirūpinti. Dėl to vertės neturinčios automobilių atliekos neretai šalinamos į buitinių atliekų konteinerius, neteisėtai paliekamos pakelėse ir pamiškėse ar deginamos. Atliekų turėtojas turėtų eksploatuoti netinkamas transporto priemones perduoti su gamintojų ir importuotojų asociacijomis bendradarbiaujantiems atliekų tvarkytojams", – teigia gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė Veronika Masalienė.

Reguliuoja direktyva

ES direktyva, kurios privalo laikytis ir Lietuva, numato lengvųjų automobilių ir mikroautobusų pakartotinio naudojimo ir perdirbimo užduotis.

Pagal jas tik 5 proc. automobilio ardymo metu susidarančių atliekų gali būti teisėtai pašalinama.

Teisės aktai draudžia gyventojams patiems ardyti nenaudojamus automobilius, juos gali ardyti tik leidimus ir licencijas šiai veiklai vykdyti turintys asmenys.

Gamintojų ir importuotojų asociacija kartu su eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacija yra sukūrusi senų automobilių tvarkymo sistemą. Asociacija organizuoja ir finansuoja automobilių ardymo metu susidarančių neigiamą rinkos vertę turinčių atliekų tinkamą sutvarkymą.

"Regitros" duomenimis, šių metų gegužės pradžioje Lietuvoje buvo registruota 1,44 mln. lengvųjų (M1 klasės) automobilių, o iš viso šalyje buvo registruota 1,81 mln. transporto priemonių.

Tačiau jam paskirtą baudą Aukščiausiasis Teismas sumažino beveik perpus – nuo 11 tūkst. 900 eurų iki 6 tūkst. 250 eurų, pranešė Generalinė prokuratūra.

Teismas nustatė, kad V. Jankoitas neteisėtai rinko duomenis apie asmenų privatų gyvenimą, neturėdamas teisėto pagrindo jungėsi prie policijos naudojamų duomenų registrų, įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie duomenų rinkimo pagrindą.

Aukščiausiasis Teismas ketvirtadienį konstatavo, kad šios veikos sudaro piktnaudžiavimo tarnyba sudėtį ir nekvalifikavo jų kaip atskirų nusikalstamų veikų, nes, atsižvelgiant į šių duomenų turinį bei rinkimo būdą, šios veikos nebuvo tokios pavojingos, kad būtų galima jas kvalifikuoti kaip savarankiškas nusikalstamas veikas.

Kolegijos sprendimu, V. Jankoitas pripažintas kaltu dėl vienos nusikalstamos veikos – piktnaudžiavimo.

Pareigūnai nesurinko duomenų, kad policijos skyriaus viršininkas gavo atlygį už šias paslaugas.

V. Jankoitą policijos Imuniteto valdybos pareigūnai sulaikė darbo kabinete 2012 metų birželį. 20 parų policininkas buvo suimtas ir laikytas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, vėliau paleistas į laisvę.

Ištyrus bylą dėl neteisėto informacijos rinkimo apie privačių asmenų gyvenimą, ji perduota teismui.

Neteisėtai surinktą informaciją jis perduodavo jos prašiusiems V.K., R.P., S. K. ir J. J.

Anksčiau kaltinamieji buvo išteisinti, tačiau prokuratūra su tokiais teismo sprendimais nesutiko ir skundė juos apeliacine bei kasacine tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas informacijos apie privatų asmenų gyvenimą prašiusius S. K. ir J. J. išteisino – paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. priimtą išteisinamąjį nuosprendį.

Teismas V.Jankoitui skyrė 11 tūkst. 900 eurų baudą.

„Vladimiras Jankoitas pripažintas kaltu pagal visas jam inkriminuotus straipsnius, keturias veikas“, – penktadienį sakė nuosprendį paskelbusi Vilniaus apygardos teismo teisėja Daiva Kazlauskienė.

V.Jankoitas kaltintas, kad piktnaudžiaudamas tarnyba rinko duomenis apie privatų asmens gyvenimą, taip pat jis įtartas dokumentų klastojimu. Pareigūnai nesurinko duomenų, kad policijos skyriaus viršininkas gavo atlygį už šias paslaugas.

V.Jankoitą policijos Imuniteto valdybos pareigūnai sulaikė darbo kabinete 2012 metų birželį. 20 parų policininkas buvo suimtas ir laikytas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, vėliau paleistas į laisvę.

Ištyrus bylą dėl neteisėto informacijos rinkimo apie privačių asmenų gyvenimą, ji perduota teismui.

Teismas konstatavo, kad V.Jankoitas neteisėtai naudojosi policijos duomenų bazėmis, piktnaudžiaudamas tarnyba.

Ankstesni teismų sprendimai buvo palankūs buvusiam policijos pareigūnui – jie konstatavo, kad priimti apkaltinamąjį nuosprendį nėra pagrindo, nes nepadaryta didelė žala. Tačiau Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija nusprendė, kad vis dėlto žala buvo padaryta tiek policijai, tiek valstybei ir prokuratūros skundas iš dalies buvo patenkintas.

„Žala pasireiškė, kad kiekvienas pilietis turi pagrįstą tikėjimą, kad policija laikysis įstatymų ir savo įgaliojimų nepanaudos priešingai tarnybos interesams“, – sakė teisėja D.Kazlauskienė.

Policijai veikiant neteisėtai, iškraipoma tarnybos esmė, turinys, sumenkinamas piliečių pasitikėjimas policija ir valstybe.

Teismas atkreipė dėmesį, kad V.Jankoitas 15 metų dirbo VRM sistemoje, buvo skyriaus viršininkas, žinojo įstatymus, todėl turėjo suprasti, kad veikia neteisėtai, žinoti savo veiksmų ribas.

Kartu su V.Jankoitu kaltu pripažintas ir Sergejus Kotusevas, jam skirta 5570 eurų bauda.

Tuo metu V.Jankoito brolis Jurijus Jankoitas nuo atsakomybės atleistas dėl mažareikšmiškumo. Pasak teismo, J.Jankoitas informavo nukentėjusįjį, kad buvo renkama informacija, o šis asmuo priekaištų nereiškia.

Dar vienas asmuo, banko tarnautojas, šioje byloje liko išteisintas.

Įtariama, kad kiti byloje figūruojantys asmenys prašė Ekologinės policijos viršininko paslaugos, kad jis surinktų duomenis apie vieną ar kitą asmenį.

Byloje buvo ir daugiau įtariamųjų, tačiau jie nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą.

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vladislavas Lenčikas pirmadienį paskelbė, kad V.Jankoitą išteisina dėl kaltinimų prekyba poveikiu, papirkimo ir piktnaudžiavimo. Ekspolicininkas išteisintas neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamą veiką, taip pat nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pasak Vilniaus apygardos teismo, piktnaudžiavimą gali padaryti tik specialus subjektas – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo. Tuo metu V.Jankoitas nuo 2012 metų birželio iki 2015 metų gruodžio mėnesio buvo nušalintas nuo Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus viršininko pareigų. Pareigūnas buvo nušalintas dėl jam pareikštų kaltinimų dviejose baudžiamosiose bylose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nusprendęs, kad nutartimi laikinai nušalinus valstybės tarnautoją nuo pareigų tarnybos teisiniai santykiai su atitinkamu darbdaviu nenutrūksta, tačiau teismo nustatytą laiką nušalintam pareigūnui sustabdomas pareigūno teisinis statusas. Be to, teismas yra nustatęs, kad laikinai nušalinus pareigūną nuo pareigų, pareigūno statusas pasikeičia, tačiau jis nėra visiškai prarandamas.

Atsižvelgdamas į šiose nutartyse išdėstytas nuostatas Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu V.Jankoitas buvo nušalintas nuo valstybės tarnautojo pareigų ir nebuvo Baudžiamojo kodekso 228 straipsnyje, kuris numato atsakomybę už piktnaudžiavimą, numatytu subjektu. Be to, pasak teismo, kaltinime nekonkretizuota, kokios asmeninės naudos siekė V.Jankoitas.

Bylos duomenimis, 2014 metų kovo mėnesį Kelių policijos patruliai, kilus abejonėms dėl negaliojančios transporto priemonės techninės apžiūros, Vilniuje patikrai sustabdė automobilį, kurį vairavo vilnietis Audrius Puškorius.

A.Puškorius neturėjo vairuotojo pažymėjimo, kadangi jam jau buvo atimta teisė vairuoti, negaliojo automobilio techninė apžiūra. Taip pat policijos pareigūnams kilo abejonės dėl vairuotojo blaivumo, tačiau A.Puškorius atsisakė jį tikrintis.

Netrukus į įvykio vietą atvyko V.Jankoitas ir, pasinaudodamas savo buvusia tarnybine padėtimi bei pažintimis, prašė pareigūnų nesurašyti administracinių teisės pažeidimų protokolų. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, policijos pareigūnus bandyta papirkti 1 tūkst. litų kyšiu. 

Remdamasis liudytojų parodymais teismas konstatavo, kad vis dėlto kaltinamieji bandė įtikinti pareigūnus nesurašyti administracinių teisės pažeidimų protokolų.

„Tokiu būdu vis dėlto darytina išvada, jog policijos pareigūnams buvo daromas paminėto pobūdžio poveikis siekiant, kad A.Puškorius nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn. Tačiau toks poveikis, nenustačius ketinimo duoti kyšį, teismo vertinimu neturi būti kvalifikuojamas pagal BK 226 straipsnį, nes nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad jį kriminalizuoti“, – rašoma teismo nuosprendyje.

A.Puškorius buvo teisiamas kartu su V.Jankoitu, jis taip pat išteisintas.

Šioje byloje vienas pagrindinių A.Puškoriui ir V.Jankoitui pareikšto kaltinimo įrodymų buvo buvusio Kelių policijos pareigūno parodymai, kuris teigė, kad A.Puškorius tarnybiniame automobilyje ant popieriaus lapo parašė jam iš pradžių skaičių „500“, o kai jis nesutiko, vėliau parašytas skaičius „800“. Tai policininkas suprato kaip kyšio siūlymą už nepatraukimą administracinėn atsakomybėn.

Nors vairuotojas ir policininkas anksčiau nebuvo pažįstami, o pareigūnas neturėjo pagrindo apkalbėti vairuotojo, teismas suabejojo policininko parodymų objektyvumu ir sąžiningumu. Policininko parodymai teismui pasirodė nenuoseklūs.

Per ikiteisminį tyrimą policininkas nurodė, kad antrą kartą A.Puškorius parašė jam ant popieriaus lapo skaičių „1000“, teisme aiškino, jog antrą kartą parašytas skaičius „800“. Teisiamajame posėdyje policininkas pripažino, kad tai buvo jam jau ne pirmas bandymo papirkti atvejis ir už tai jis sulaikydavo tokius asmenis.

„Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, šiuo atveju, jei jam buvo siūlomas kyšis, jis A.Puškoriaus nebandė sulaikyti“, – teigė teismas.

Byloje nustatyta, kad A.Puškoriaus vairuojamas automobilis sustabdytas vienoje vietoje, tačiau būtent policininko iniciatyva jie dokumentams įforminti nuvyko į kitą nuošalesnę vietą, esančią maždaug 300 metrų atstumu ir kurioje nėra vaizdo kamerų.

A.Puškorių sustabdė du policijos pareigūnai. Kitas policininkas tvirtino vairuotojo raštelį ir jame parašytus žodžius matęs, tačiau skaičių ten esą nebuvo, pinigų niekas nesiūlė, jokio atlygio nežadėjo. Rašteliai su parašytomis pinigų sumomis nerasti ir į bylą nepateikti. Be to, policininkų tarnybiniuose pranešimuose, kurių pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas, nepaminėti rašteliai su nurodytomis sumomis, nors tai buvo pakankamai reikšminga aplinkybė ikiteisminiam tyrimui pradėti.

V.Jankoitas kitoje byloje teistas dėl to, kad policijos duomenų bazėje esą rinko duomenis apie privatų asmenų gyvenimą. Kartu su juo teistas jo brolis Jurijus Jankoitas ir dar du vyrai. Visi jie išteisinti.

Pagrindinis išteisinimo motyvas – nepadaryta didelė žala. Teismas pripažino, kad rinkta informacija apie asmenis, išskyrus vieną epizodą, tačiau tai nesukėlė pavojaus nukentėjusiesiems. Teismas V.Jankoito veiksmuose didelės žalos neįžvelgė.

V.Jankoitas tarnybą policijoje yra palikęs ir išėjęs į pensiją. 20 parų buvęs suimtas, vėliau dviejų teismų visiškai išteisintas buvęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus viršininkas iš valstybės dabar siekia prisiteisti 3 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą. Šioje byloje sprendimas nėra paskelbtas.

Su skundu buvęs policijos pareigūnas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Trečiadienį bylos nagrinėjimas buvo nukeltas liepos 18 dienai, BNS informavo teismo atstovė spaudai Sigita Jacinevičienė–Baltaduonė.

V. Jankoitą Imuniteto valdybos pareigūnai sulaikė darbo kabinete 2012 metų birželį. 20 parų policininkas buvo suimtas ir laikomas uždarytas Lukiškių tardymo izoliatoriuje kalėjime. Vėliau aukštesnės instancijos teismas nutartį dėl suėmimo panaikino kaip prieštaravusią Baudžiamojo proceso kodekso nuostatoms. Įtariamasis buvo paleistas į laisvę.

V.Jankoitas skunde rašo, kad dėl suėmimo patyrė daug dvasinių išgyvenimų, žiniasklaida paviešino jam pritaikytą kardomąją priemonę.

Buvusio policininko byloje atsakovais patraukta Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

V. Jankoitas teistas dėl to, kad policijos duomenų bazėje esą rinko duomenis apie privatų asmenų gyvenimą. Kartu su juo teistas jo brolis Jurijus Jankoitas ir dar du vyrai. Visi jie buvo išteisinti.

Pagrindinis išteisinimo motyvas - nebuvo padaryta didelė žala. Teismas pripažino, kad rinkta informacija apie asmenis, išskyrus vieną epizodą, tačiau tai nesukėlė pavojaus nukentėjusiesiems. Teismas V.Jankoito veiksmuose didelės žalos neįžvelgė.

Kol byla buvo tiriama, o paskui nagrinėjama teisme, J.Jankoitas buvo nušalintas nuo pareigų, po išteisinamojo nuosprendžio grąžintas į darbą. Vėliau buvo nušalintas dėl kitos, teisme dar nagrinėjamos bylos, kurioje jam pareikšti įtarimai.

V.Jankoitas tarnybą policijoje yra palikęs ir išėjęs į pensiją.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus viršininkas Vladimiras Jankoitas vėl nebegali eiti pareigų  - teismui panaikinus nušalinimą vienoje byloje, prokuratūra dėl pareigūno nušalinimo kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, kuris nagrinėja kitą policininko bylą.

Vilniaus apygardos teismas prokuratūros prašymą patenkino ir V.Jankoitą nuo pareigų nušalino pusei metų.

Šią teismo nutartį dėl nušalinimo V.Jankoitas apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui.

Penktadienį teismas paskelbė, kad kaltinamojo skundą atmeta, nes, teismo manymu, iš bylos matyti, kad trys veikos, kurių padarymu įtariamas V.Jankoitas, priskiriamos prie valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams.

„Yra pakankamas pagrindas manyti, kad užimamos pareigos sudaro galimybę trukdyti procesui bei daryti naujas nusikalstamas veikas, siekiant pakreipti procesą sau palankia linke, daryti poveikį kitiems proceso dalyviams“, - penktadienį paskelbė Lietuvos apeliacinis teismas.

V.Jankoitas birželio 12 dieną Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo visiškai išteisintas dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Joje policijos skyriaus viršininkas teistas dėl to, kad policijos duomenų bazėje esą rinko duomenis apie privatų asmenų gyvenimą. Kartu su juo teistas jo brolis Jurijus Jankoitas, Rolandas Pocius ir Sergejus Kotusevas. Visi jie taip pat išteisinti.

Po šio nuosprendžio policijos vadovybės birželio 15 dienos įsakymu V. Jankoitas buvo grąžintas į pareigas. Praėjus kiek daugiau nei savaitei Vilniaus apygardos prokuratūra kreipėsi į apygardos teismą, prašydama nušalinti V.Jankoitą nuo pareigų pusei metų kitoje byloje. Birželio 23 dieną Vilniaus apygardos teismas šį prokuratūros prašymą patenkino, manydamas, kad jis pagrįstas.

Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje V.Jankoitui pareikšti įtarimai dėl bandymo papirkti policijos pareigūnus pasinaudojant savo visuomenine padėtimi ir pažintimis. Ši byla dar nagrinėjama, nuosprendis joje nėra paskelbtas.

Bylos duomenimis, pernai kovo mėnesį Kelių policijos patruliai, kilus abejonėms dėl negaliojančios transporto priemonės techninės apžiūros, Vilniuje patikrai sustabdė automobilį, kurį vairavo Audrius Puškorius.

Kaip skelbė Generalinė prokuratūra, mašiną vairavęs asmuo neturėjo vairuotojo pažymėjimo (jam buvo atimta teisė vairuoti), negaliojo automobilio techninė apžiūra. Taip pat policijos pareigūnams kilo abejonių dėl vairuotojo blaivumo, tačiau A.Puškorius atsisakė jį tikrintis.

Netrukus į įvykio vietą atvyko V.Jankoitas ir, kaip įtariama, pasinaudodamas savo buvusia tarnybine padėtimi bei pažintimis, prašė pareigūnų nesurašyti administracinių teisės pažeidimų protokolo. Bylos duomenimis, policijos pareigūnus bandyta papirkti 1 tūkst. litų (apie 289 eurų) kyšiu. 

Tuo metu policijos pareigūnui palankų Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį prokuratūra apskundė. Apeliacinis skundas bus nagrinėjamas spalį.

Teismui dėl piktnaudžiavimo tarnyba išteisinus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus viršininką Vladimirą Jankoitą, jis grąžintas į pareigas.

Policijos pareigūnui palankų nuosprendį birželio 12 dieną paskelbė Vilniaus miesto apylinkės teismas.

Teismui policininką išteisinus dėl visų kaltinimų, birželio 15 dienos įsakymu V.Jankoitas grąžintas į pareigas. Šiuo metu jis atostogauja, BNS pranešė Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Kol vyko bylos tyrimas ir nagrinėjimas, V.Jankoitas buvo nušalintas nuo pareigų.

V.Jankoitas teistas dėl to, kad policijos duomenų bazėje esą rinko duomenis apie privatų asmenų gyvenimą. Kartu su juo teistas jo brolis Jurijus Jankoitas, Rolandas Pocius ir Sergejus Kotusevas. Visi jie taip pat išteisinti.

Įtariama, kad šie asmenys prašė Ekologinės policijos viršininko paslaugos, jog šis surinktų duomenis apie vieną ar kitą asmenį. Byloje buvo ir daugiau įtariamųjų, tačiau jie nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti anksčiau pagal laidavimą.

Pareigūnai nesurinko duomenų, kad policijos skyriaus viršininkas gavo atlygį už minėtas paslaugas.

„Pagrindinis išteisinimo motyvas - kad nebuvo padaryta žala“, - BNS pirmadienį sakė valstybės kaltintoja šioje byloje, Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė Vilma Vidugirienė.

Pasak jos, teismas pripažino, kad rinkta informacija apie asmenis, išskyrus vieną epizodą, tačiau nesukėlė pavojaus nukentėjusiesiems. Teismas V.Jankoito veiksmuose didelės žalos neįžvelgė.

Tuo pačiu nuosprendžiu panaikintas jo laikinas nušalinimas nuo pareigų.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis nėra galutinis - per 20 dienų jis gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui. Prokuratūra analizuoja motyvus ir svarsto apskundimo galimybę. Prokuratūra visus keturis kaltinamuosius siūlė pripažinti kaltais ir skirti pinigines baudas.

V.Jankoitą Imuniteto valdybos pareigūnai sulaikė darbo kabinete dar 2012 metų birželį. Kurį laiką policininkas buvo suimtas ir laikomas uždarytas Lukiškių tardymo izoliatoriuje kalėjime, vėliau paleistas į laisvę.

Baudžiamoji byla dėl neteisėto duomenų apie asmens privatų gyvenimą rinkimo dar 2013 metais perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui, tačiau ją teismas dėl kaltinimo akto trūkumų grąžino prokuratūrai. 2014 metų sausio 22 dieną teismas buvo dar kartą nusprendęs grąžinti prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Vėliau Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad Ekologinės policijos vadovo byla gali būti nagrinėjama teisme.

V.Jankoitas yra teisiamas dar vienoje baudžiamojoje byloje. Vilniaus apygardos teismui perduotos bylos duomenimis, pernai kovo mėnesį Kelių policijos patruliai, kilus abejonėms dėl negaliojančios transporto priemonės techninės apžiūros, Vilniuje patikrai sustabdė automobilį, kurį vairavo Audrius Puškorius. Kaip skelbė Generalinė prokuratūra, mašiną vairavęs asmuo neturėjo vairuotojo pažymėjimo (jam buvo atimta teisė vairuoti), negaliojo automobilio techninė apžiūra. Taip pat policijos pareigūnams kilo abejonių dėl vairuotojo blaivumo, tačiau A.Puškorius atsisakė jį tikrintis.

Netrukus į įvykio vietą atvyko V.Jankoitas ir, kaip įtariama, pasinaudodamas savo buvusia tarnybine padėtimi bei pažintimis, prašė pareigūnų nesurašyti administracinių teisės pažeidimų protokolo. Bylos duomenimis, policijos pareigūnus bandyta papirkti 1 tūkst. litų (apie 289 eurų) kyšiu.

Už piktnaudžiavimą teisiamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus viršininkas Vladimiras Jankoitas bus teisiamas ir policijos papirkimo byloje.

Generalinė prokuratūra pirmadienį pranešė, kad sostinės prokurorai Vilniaus apygardos teismui nagrinėti perdavė baudžiamąją bylą, kurioje du vilniečiai kaltinami bandymu papirkti policijos pareigūnus pasinaudojant savo visuomenine padėtimi ir pažintimis.

Pasak pranešimo, vienas kaltinamųjų - V.Jankoitas yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato skyriaus viršininkas, kuriam šiuo metu kaltinimai pareikšti ir kitoje teisme jau nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Nuo 2012 metų vasaros jis laikinai nušalintas nuo pareigų.

Dabar teismui perduoto tyrimo duomenimis, šių metų kovo mėnesį Kelių policijos patruliai, kilus abejonėms dėl negaliojančios transporto priemonės techninės apžiūros, Vilniuje patikrai sustabdė automobilį, kurį vairavo kaltinamasis A.P.

Buvo paprašyta pateikti vairuotoją pažymėjimą ir kitus reikiamus dokumentus. Kaltinamasis neturėjo vairuotojo pažymėjimo, kadangi jam jau buvo atimta teisė vairuoti, negaliojo automobilio techninė apžiūra. Taip pat policijos pareigūnams kilo abejonės dėl vairuotojo blaivumo, tačiau A.P. atsisakė jį tikrintis.

Netrukus į įvykio vietą atvyko kaltinamasis V.Jankoitas ir, pasinaudodamas savo buvusia tarnybine padėtimi bei pažintimis, prašė pareigūnų nesurašyti administracinių teisės pažeidimų protokolų. Bylos duomenimis, policijos pareigūnus buvo bandoma papirkti 1 tūkst. litų kyšiu. 

Ikiteisminį tyrimą atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus pareigūnai, tyrimą organizavo ir vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

Vilniaus apylinkės teismas penktadienį dar trims mėnesiams pratęsė laikiną nušalinimą nuo pareigų kaltinimų piktnaudžiavimu tarnyba sulaukusiam Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus viršininkui Vladimirui Jankoitui.

Nutartimi nušalinimas pratęstas iki gruodžio 14 dienos. Teismas nusprendė, kad nėra išnykę nušalinimo pagrindai, kad būtina užkirsti kelią galimoms naujoms nusikalstamoms veikoms, kad kaltinamasis galėjo nusikalsti būdamas skyriaus viršininku.

E.Jankoitas nuo pareigų yra nušalintas jau dvejus metus. Jo bylos nagrinėjimas teisme jau yra įpusėjęs.

Kartu su policijos pareigūnu teisiami dar trys asmenys.

„Nušalinimas kenkia mano materialinei gerovei, ryšiams, reputacijai. Galioja nekaltumo prezumpcija - tik po teismo nuosprendžio galima spręsti, ar aš kaltas, ar ne. Aš nelinkęs daryti nusikaltimus. Aš dvejus metus nušalintas nuo pareigų - sumažėjo mano profesiniai įgūdžiai, man vėl reikės adaptuotis - bus nuostolinga ir man, ir Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, prašau nepratęsti nušalinimo“, - yra sakęs V.Jankoitas, policijoje dirbantis 16 metų.

Įtariama, kad paprašytas V.Jankoitas policijos duomenų bazėje rinko duomenis apie privatų asmenų gyvenimą. Kartu su juo bus teisiamas jo giminaitis Jurijus Jankoitas, Rolandas Pocius ir Sergejus Kotusevas. Prisistatydami kaltinamieji teismui teigė, kad iki tol nebuvo nei teisti, nei bausti administracine tvarka.

Įtariama, kad šie asmenys prašė Ekologinės policijos viršininko paslaugos, kad jis surinktų duomenis apie vieną ar kitą asmenį. Byloje buvo ir daugiau įtariamųjų, tačiau jie nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą.

V.Jankoitui pateikti įtarimai dėl to, kad piktnaudžiaudamas tarnyba rinko duomenis apie privatų asmens gyvenimą, taip pat jis įtartas dokumentų klastojimu. Pareigūnai nesurinko duomenų, kad policijos skyriaus viršininkas gavo atlygį už šias paslaugas.

V.Jankoitą Imuniteto valdybos pareigūnai sulaikė darbo kabinete 2012 metų birželį. Kurį laiką policininkas buvo suimtas ir laikomas uždarytas Lukiškių tardymo izoliatoriuje kalėjime, vėliau paleistas į laisvę.

Baudžiamoji byla dėl neteisėto duomenų apie asmens privatų gyvenimą rinkimo dar 2013 metais perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui, tačiau ją teismas dėl kaltinimo akto trūkumų grąžino prokuratūrai. Šiemet sausio 22 dieną teismas buvo dar kartą nusprendęs grąžinti prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Vėliau Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad Ekologinės policijos vadovo byla gali būti nagrinėjama teisme.

Vilniaus miesto apylinkės teismas trečiadienį paskelbė, kad pratęsia laikiną nušalinimą nuo pareigų kaltinimų piktnaudžiavimu tarnyba sulaukusiam Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus viršininkui Vladimirui Jankoitui.

Nors byla dar nepradėta nagrinėti, policijos skyriaus viršininkas prašėsi grąžinamas į tarnybą ir reikalavo, kad jam būtų sušvelnintos taikomos kardomosios priemonės - jis galėtų išvykti į užsienį ir bendrauti su bylos dalyviais. Teismas V.Jankoito į darbą negrąžino, taip pat nesušvelnino ir kardomosios priemonės. Praėjusią savaitę byloje buvo surengtas pirmasis posėdis, tačiau paaiškėjus, kad su policijos pareigūnu teisiamas asmuo neturi gynėjo, bylą nuspręsta tęsti po mėnesio, kai kaltinamajam bus surastas, ar jis pats susiras gynėją.

Kartu su policijos pareigūnu teisiami dar trys asmenys. Posėdžio pradžioje paaiškėjo, kad bylos nagrinėti iš esmės nepavyks, nes vienas kaltinamųjų Rolandas Pocius neturi gynėjo. Vyras pareiškė, kad atsisako buvusio savo gynėjo. Tačiau su proceso dalyviais pasitarusi teisėja Nida Vigelienė pranešė, kad kaltinamojo atsisakymo nepriima, nes gynėjo dalyvavimas yra būtinas ir pareikšto gynėjo atsisakymo nepriima.

„Nušalinimas kenkia mano materialinei gerovei, ryšiams, reputacijai. Galioja nekaltumo prezumpcija - tik po teismo nuosprendžio galima spręsti, ar aš kaltas, ar ne. Aš nelinkęs daryti nusikaltimus. Aš beveik dvejus metus nušalintas nuo pareigų - sumažėjo mano profesiniai įgūdžiai, man vėl reikės adaptuotis - bus nuostolinga ir man, ir Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, prašau nepratęsti nušalinimo“, - praėjusią savaitę teismui sakė V.Jankoitas, policijoje dirbantis 16 metų.

Kaltinamasis tikino, kad beveik dvejus metus trunkantis jo nušalinimas nuo pareigų ekologinėje policijoje niekam nenaudingas. Jo advokatas Vytautas Sirvydis taip pat aiškino, kad ilgai taikomas nušalinimas nuo pareigų šiurkščiai prieštarauja įstatymams. V.Jankoitas taip pat skundėsi teismui, kad jam draudžiama bendrauti su didele grupe asmenų, kuri minima byloje, šie asmenys jo byloje yra liudytojai.

Šiuos asmenis pažįstu daug metų - bendras poilsis, bendri gimtadieniai. Prarandamas ryšys tarp šeimų. Su jais sieja ir bendrų problemų sprendimas, ne tik laisvalaikis. Tie asmenys jau yra davę parodymus“, - kalbėjo kaltinamasis. Jis taip pat prašė suteikti jam galimybę išvykti į užsienį ilgiau nei 14 dienų.

Prokurorė Vilma Vidugirienė šiems prašymams prieštaravo, nes esą V.Jankoitui ir taip taikomos švelniausios kardomosios priemonės, o bendrauti su kai kuriais asmenimis jam turi būti draudžiama, nes jie dar nėra apklausti teisme.

Įtariama, kad paprašytas V.Jankoitas policijos duomenų bazėje rinko duomenis apie privatų asmenų gyvenimą. Kartu su juo bus teisiamas jo giminaitis Jurijus Jankoitas, Rolandas Pocius ir Sergejus Kotusevas. Pristatydami kaltinamieji teismui teigė, kad iki tol nebuvo nei teisti, nei bausti administracine tvarka.

Įtariama, kad šie asmenys prašė paslaugos pas Ekologinės policijos viršininką, kad jis surinktų duomenis apie vieną ar kitą asmenį. Byloje buvo ir daugiau įtariamųjų, tačiau jie nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą.

V.Jankoitui pareikšti įtarimai dėl to, kad piktnaudžiaudamas tarnyba rinko duomenis apie privatų asmens gyvenimą, taip pat jis įtartas dokumentų klastojimu. Pareigūnai nesurinko duomenų, kad policijos skyriaus viršininkas gavo atlygį už šias paslaugas.

V.Jankoitą Imuniteto valdybos pareigūnai sulaikė darbo kabinete 2012 metų birželį. Kurį laiką policininkas buvo suimtas ir laikomas uždarytas Lukiškių tardymo izoliatoriuje kalėjime, vėliau paleistas į laisvę.

Baudžiamoji byla dėl neteisėto duomenų apie asmens privatų gyvenimą rinkimo dar 2013 metais buvo perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui, tačiau teismas dėl kaltinimo akto trūkumų grąžino prokuratūrai. Šiemet sausio 22 dieną teismas buvo dar kartą nusprendęs grąžinti prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Vėliau Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad Ekologinės policijos vadovo byla gali būti nagrinėjama teisme.