„Be abejo, visomis leistinomis valstybės priemonėmis ginsimės. Jokių teisės aktų mes kaip federacija ir aš kaip vadovas nepažeidėme ir tai žinome, bet negalime atsakyti į protokolą, nes nežinome, kas ten surašyta“, – BNS sakė V. Jasutis.

Pasak jo, VDI surašė ir federacijai įteikė nusižengimo protokolą, bet „tyrimas nėra baigtas“.

„Protokolas nereiškia, kad asmuo ar organizacija yra kalta. Federacija negavo galimybės susipažinti su medžiaga. Kai tą medžiagą gausime, susipažinsime, tada atsakysime. (...) Suprantame, kad esame kažkuo kaltinami, bet nežinome, kuo“, – kalbėjo V. Jasutis.

Jo teigimu, antradienį federacija pateikė rašytinį prašymą Darbo inspekcijai leisti susipažinti su administracinio nusižengimo tyrimo bylos medžiaga.

„Mes matome labai daug pažeidimų, kuriuos atlieka valstybinė institucija. Dabar jie svarsto mūsų prašymą susipažinti su medžiaga, nors turėjo tai padaryti susitikimo metu“, – sakė V. Jasutis, taip pat pažymėjęs, kad „niekas nedaroma kabinete, turi susipažinti kaltinamasis ar advokatai“.

VDI antradienį išplatintame pranešime nurodė, kad V. Jasutis su tyrimo medžiaga galėjo ir vis dar gali papildomai susipažinti iki bylos nagrinėjimo.

Pasak Lietuvos čiuožimo federacijos vadovo, tyrimas žodine tvarka bus tęsiamas kovo 19 dieną, tada federacijos atstovai yra kviečiami į Darbo inspekciją.

Kaip BNS pranešė inspekcija, nustatyti du nelegalaus darbo atvejai Kaune vykusio Europos dailiojo čiuožimo čempionato, konstatuota, kad už tai atsakingas tinkamo asmenų įdarbinimo neužtikrinęs V. Jasutis, jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

VDI tyrimo metu nustatė, kad byloje minimų asmenų darbas neatitiko savanoriškos veiklos ir darbdavys slėpė darbo santykius, jų darbą įformindamas kaip savarankišką veiklą ir sudarydamas su darbuotojomis civilinių paslaugų sutartis arba žadėdamas jas sudaryti.

Federacija negavo galimybės susipažinti su medžiaga. Kai tą medžiagą gausime, susipažinsime, tada atsakysime.

Situaciją aiškintis dėl galimai nelegalaus darbo čempionato metu VDI ėmėsi po to, kai renginyje dirbusi kaunietė nurodė „Žalgirio“ arenoje buvusi užsipulta, apstumdyta neblaivaus asmens – vieno iš organizatorių.

Pasak moters, vyras kabinėjosi prie renginyje dirbusių žmonių, keikėsi, išsivysčius žodiniam konfliktui, griebėsi fizinių veiksmų. Moteris teigė buvusi ištempta iš savo darbo vietos, uždaryta į apsaugos kambarį, reikalauta atiduoti akreditaciją, savanoriams duotą striukę.

V. Jasutis moters elgesį pavadino provokacija. Anot jo, savanorė buvo ten, kur neturėjo teisės būti, o paprašyta išeiti, atsisakė tai padaryti, „vėlėsi į konfliktus“. Federacijos vadovas neigė, kad su moterimi konfliktavęs vienas renginio organizatorių Ervinas Kvitkauskas renginio metu galėjo būti neblaivus.

Incidentą tyrė ir policija, gavusi renginio apsaugos, Tarptautinės čiuožimo federacijos atstovų ir minėtos moters pareiškimus, bei vasario antroje pusėje surašė administracinio nusižengimo protokolus dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo abiem konflikto pusėms – tiek E. Kvitkauskui, tiek čempionato savanorei.

Kaip BNS nurodė inspekcija, Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentas V. Jasutis neužtikrino, kad visi Europos dailiojo čiuožimo čempionato Kaune metu dirbantys darbuotojai būtų įforminti ir dirbtų įstatymų nustatyta tvarka, jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

„Po protokolo surašymo dar vyks bylos nagrinėjimas, tad numatomų baudų kol kas negalime komentuoti. Tačiau primename, kad baudos už nelegalų darbą prasideda nuo 1 000 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Baudos atskirai skiriamos juridiniam asmeniui ir jį atstovaujančiam įgaliotam fiziniam asmeniui“, – nurodo VDI kancleris Šarūnas Orlavičius.

Anot VDI, V. Jasutis teigė, kad byloje minimi asmenys dirbo savanoriškai. Tačiau tyrimo metu nustatyta, kad jų darbas neatitiko savanoriškos veiklos ir darbdavys slėpė darbo santykius, jų darbą įformindamas kaip savarankišką veiklą ir sudarydamas su darbuotojomis civilinių paslaugų sutartis arba žadėdamas jas sudaryti.

„Darbo inspekcija labai rimtai traktuoja nelegalaus darbo daromą žalą mūsų valstybei, todėl tiriame ne tik pranešimus, bet ir patys inicijuojame patikrinimus bei tyrimus. Šiuo atveju sureagavome į sausio 15 d. „Facebook“ tinkle paskelbtą informaciją apie problemas, kilusias Europos dailiojo čiuožimo čempionato Kaune metu“, – pranešime cituojamas Š. Orlavičius.

VDI tyrimą dėl galimai nelegalaus darbo Europos dailiojo čiuožimo čempionato Kaune metu baigė vasario 26 dieną. Tyrimas buvo pradėtas sausio viduryje, jis turėjo būti atliktas iki vasario 12 dienos, bet terminas galiausia buvo pratęstas dviem savaitėm.

Primename, kad baudos už nelegalų darbą prasideda nuo 1 000 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį.

Situaciją aiškintis dėl galimai nelegalaus darbo čempionato metu VDI ėmėsi po to, kai renginyje dirbusi kaunietė nurodė „Žalgirio“ arenoje buvusi užsipulta, apstumdyta neblaivaus asmens – vieno iš organizatorių Ervino Kvitkausko.

Pasak moters, vyras kabinėjosi prie renginyje dirbusių žmonių, keikėsi, išsivysčius žodiniam konfliktui, griebėsi fizinių veiksmų. Moteris teigė buvusi ištempta iš savo darbo vietos, uždaryta į apsaugos kambarį, reikalauta atiduoti akreditaciją, savanoriams duotą striukę.

Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentas moters elgesį pavadino provokacija.

Anot jo, savanorė buvo ten, kur neturėjo teisės būti, o paprašyta išeiti, atsisakė tai padaryti, „vėlėsi į konfliktus“. Federacijos vadovas neigė, kad su moterimi konfliktavęs E. Kvitkauskas renginio metu galėjo būti neblaivus.

Policija dėl incidento gavo tris pareiškimus: renginio apsaugos, Tarptautinės čiuožimo federacijos atstovų ir minėtos moters.

Atlikusi tyrimą, Kauno apskrities policija vasario antroje pusėje pranešė abiem incidento pusėms – čempionato savanorei Kajai Brilei ir E. Kvitkauskui – surašiusi administracinio nusižengimo protokolus dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo.

„Tyrimas yra baigtas“, – BNS nurodė VDI komunikacijos specialistė Jolanta Bielskienė.

Tyrimas buvo pradėtas sausio viduryje, jis turėjo būti atliktas iki vasario 12 dienos, tačiau, anot inspekcijos atstovės, „dėl tam tikrų priežasčių“ to padaryti nepavyko. Terminas galiausia buvo pratęstas dviem savaitėm – iki vasario 26 dienos.

Tyrimo duomenis paskelbti žadama artimiausiomis dienomis.

Situaciją aiškintis dėl galimai nelegalaus darbo čempionato metu VDI ėmėsi po to, kai renginyje dirbusi kaunietė nurodė „Žalgirio“ arenoje buvusi užsipulta, apstumdyta neblaivaus asmens – vieno iš organizatorių Ervino Kvitkausko.

Anot jos, vyras kabinėjosi prie renginyje dirbusių žmonių, keikėsi, išsivysčius žodiniam konfliktui, griebėsi fizinių veiksmų. Moteris teigė buvusi ištempta iš savo darbo vietos, uždaryta į apsaugos kambarį, reikalauta atiduoti akreditaciją, savanoriams duotą striukę.

Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentas Vytautas Jasutis moters elgesį pavadino provokacija.

Anot jo, savanorė buvo ten, kur neturėjo teisės būti, o paprašyta išeiti, atsisakė tai padaryti, „vėlėsi į konfliktus“. Federacijos vadovas neigė, kad su moterimi konfliktavęs E. Kvitkauskas renginio metu galėjo būti neblaivus.

Policija dėl incidento gavo tris pareiškimus: renginio apsaugos, Tarptautinės čiuožimo federacijos atstovų ir minėtos moters.

Atlikusi tyrimą, Kauno apskrities policija praėjusią savaitę pranešė incidento dalyviams surašiusi du administracinio nusižengimo protokolus dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo.

Dėl to buvo sukrėstas ir gal net įskaudintas Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentas V. Jasutis, kuris viešai pasakė: „Aš net negaliu eiti ten kaip prezidentas, kaip šito čempionato organizatorius.“ O mergelė pateko ir dar pareiškė pastabų V. Jasučio kolegai!

Tada ant mergelės buvo paleisti tankai. Vyrai apstojo ją kaip krankliai, na, ir pradėjo kapoti. Viskas atrodė gana žeminančiai: kalbėta apie antrankius mergelei, pareikalauta atiduoti akreditacijos kortelę, darbuotojos striukę, pareikšta, kad mergelė atleista iš pareigų, ji buvo nuvesta į apsaugos patalpą, iškviesti apsaugininkai, atvyko policija, mergelei teko papūsti į alkotesterį, galiausiai ji tiesiog buvo išvesta iš arenos. Jokio rafinuotumo ir elegancijos, kuria buvo galima mėgautis čempionato metu. Ką tokio klaikaus ta mergelė padarė? Štai ką: atlikdama darbo užduotį susikirto su V. Jasučio kolega – čempionato organizacinio komiteto nariu, nuo kurio, pasak mergelės, galimai sklido tam tikras kvapelis ir kuris mergelę pavaišino keiksmažodžiais. Jei mergelė tiesiai pasakė (o būtent taip, anot jos, ir buvo), ką galvoja apie kvapelį ir keiksmažodžius... Ir dar ant čempionato altoriaus... Tad suprantama, kodėl vyrai su mergele elgėsi it musulmonai fundamentalistai savo maldos namuose. O ko cackintis su moteriškėmis.

Tačiau dailioji mergelė neapsigobė nuolankumo čadra – sukėlė antrą dramos veiksmą. Įsitraukė ministras, teisininkai, darbo inspekcija, policija, lyčių lygybės ekspertai. Ir viskas dėl mergelės, prie kurios dailiojo čiuožimo čempionato metu nepasitaikė damas dailiai apčiuožinėti mokančio džentelmeno.

„Jie nuleidžia rankas dėl šito klausimo, tai yra spjūvis jiems į veidą abiem“, – antradienį per spaudos konferenciją Vilniuje sakė Vytautas Jasutis.

„Prezidentas kalba apie kažkokį spaudimą. Tu ir esi prezidentas, tu esi išrinktas tvarkyti visus šituos reikalus. Mes spaudimą darysime ir dar didesnį – ir tada darėme ir dar darysime, jeigu mes apsispręsime“, – pridūrė jis.

A. Reed su partneriu Sauliumi Ambrulevičiumi savaitgalį Europos dailiojo čiuožimo čempionate Kaune iškovojo bronzos medalį.

Seimo narė konservatorė Dalia Asanavičiūtė parengė kreipimąsi į G. Nausėdą dėl Lietuvos pilietybės suteikimo šokėjai ant ledo amerikietei A. Reed. Kreipimesi, pasirašytame 34 parlamentarų, siūloma Lietuvos pilietybę sportininkei suteikti už nuopelnus išimties tvarka.

Jie nuleidžia rankas dėl šito klausimo, tai yra spjūvis jiems į veidą abiem.

„Tai yra didžiulė gėda, kad mes negalime savo sportininko finansuoti ir niekas apie tai nekalba“, –  sakė LČF prezidentas.

A. Reed BNS pirmadienį teigė šiuo metu visą dėmesį skirianti artėjančiam pasaulio čempionatui Monrealyje ir po jo žada spręsti, ar trečią kartą prašyti G. Nausėdos išimties tvarka jai suteikti Lietuvos pilietybę.

Prezidentūra BNS informavo, kad prašymas dėl Lietuvos pilietybės suteikimo A. Reed būtų vertinamas jį gavus.

G. Nausėda du kartus – pernai ir užpernai – atmetė A. Reed prašymą suteikti jai Lietuvos pilietybę išimties tvarka.

Tuomet teigta, kad Lietuvos pilietybė išimties tvarka dailiojo čiuožimo atstovei nesuteikta neįrodžius ypatingų nuopelnų Lietuvai.

„Tai yra dar viena didžiulė gėda, kurios, deja, pasekmes mes matome ir dabar“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė V. Jasutis.

„Dabar mes visi džiaugiamės medaliu ir visi čia rašo, visi nori interviu, rašo, kokia puiki Allison, koks puikus Saulius. Jūs parašykite kitą dalyką – tai yra didžiulė gėda, kad mes negalime savo sportininko finansuoti ir niekas apie tai nekalba. Kaip mes taip galime?“ – pridūrė LČF prezidentas.

Jis teigė ir toliau darysiantis spaudimą Prezidento institucijai, jei A. Reed trečią kartą pareikš norą išimties tvarka įgyti Lietuvos pilietybę.

„Prezidentas kalba apie kažkokį spaudimą. Tu ir esi prezidentas, tu esi išrinktas žmogus tvarkyti visus šituos reikalus. Mes tau spaudimą darysime ir dar didesnį – ir tada darėme, ir dar darysime, jei mes apsispręsime ir Allison sutiks keliauti dar kartą“, – akcentavo V. Jasutis.

Antradienį prezidentui Gitanui Nausėdai buvo išsiųstas 34 Seimo narių kreipimąsis su prašymu suteikti ledo šokėjai A. Reed Lietuvos pilietybę.

Grįžimą prie A. Reed pilietybės klausimo taip pat palaiko ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen.

ELTA primena, kad šeštadienį Kaune vykusiame Europos dailiojo čiuožimo čempionate A. Reed ir S. Ambrulevičius iškovojo bronzos medalius bei pagerino asmeninius rekordus. Paskutinį kartą šiame čempionate tokius pasiekimus rodė Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas, pelnę bronzos medalius 2006 m.

Po čiuožėjų poros pasiekimų, viešojoje erdvėje ir socialiniuose tinkluose atsirado raginimų suteikti A. Reed šalies pilietybę.

A. Reed jau du kartus prašė prezidentą G. Nausėdą išimties tvarka suteikti jai Lietuvos pilietybę. Pastarąjį kartą tai užkirto kelią porai dalyvauti 2022 m. Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse.

„Federacija yra kreipusis į teisininkus. Sieksime bylų šiai merginai ir visiems susijusiems žmonėms dėl garbės ir orumo įžeidimo, dėl kompensavimo viso to, kas ten vyko. Manau, prisidės ir bauda, kurią gaus Čiuožimo federacija už patekimą į griežtai saugomą zoną. Kyla klausimų Žalgirio arenos apsaugai, kaip įvyko šis incidentas“, – antradienį vykusios spaudos konferencijos metu žurnalistams teigė LČF prezidentas V. Jasutis.

„Kažkam reikėjo šito skandalo, jie jį gavo. Ir tik laikas parodys, kiek žmonių turės po to, kai išaiškės tiesą, ar mūsų atsiprašyti, ar su ta sąžine gyventi. Bet mes esame ramūs. (...) Mūsų kaltės šioje situacijoje yra tik tiek, kad nesudirbo apsauga“, – pabrėžė federacijos prezidentas.

V. Jasutis patikino, kad mergina čempionate nedirbo, ji arenoje buvo savanorišku pagrindu. Visgi jis neatsakė, ar su mergina buvo sudaryta savanorystės sutartis raštu. Pasak jo, atsakyti į šį klausimą neleido LČF teisininkai.

„Chronologija buvo labai paprasta ir aiški. Iš video įrašų matome, kad jie paneigia išsakytas pozicijas. Prie minėtos merginos nebuvo nė pirštu prisiliesta“, – sakė V. Jasutis.

Vytautas Jasutis (L. Balandžio/BNS nuotr.)

Mergina neturėjo teisės būti ant teisėjų platformos

Pasak LČF prezidento, mergina neturėjo teisės būti ant pagrindinės teisėjų pakylos. Todėl, V. Jasučio teigimu, akreditacija iš merginos buvo atimta dėl jos nepagarbaus elgesio su čempionato organizacinio komiteto nariais.

„Mergina pažeidė taisykles. Net ir tada aš buvau linkęs laikyti ją arenoje. Aš turiu pilną teisę atimti akreditaciją, girdėjau kaip ji pasiuntė vadovę ant 3 raidžių“, – sakė jis.

Sporto žurnalistas Ervinas Kvitkauskas taip pat teigė, kad merginos nelietė, prie jos priekabiauta nebuvo. Jis patikino, kad renginio metu nevartojo alkoholio ir sako, kad tai – šmeižtas.

Aš turiu pilną teisę atimti akreditaciją, girdėjau kaip ji pasiuntė vadovę ant 3 raidžių.

„Paprašiau jos pateikti akreditaciją, ji atsisakė ją pateikti. Bandžiau nufotografuoti jos akreditaciją, ji griebė mano telefoną ir grasino jį mesti į ledą. Galbūt negražiu tonu, bet aš jai pasakiau, kad dėl neadekvataus elgesio ji privalės nešdintis iš arenos“, – savo poziciją išsakė E. Kvitkauskas.

Merginos problematišką elgesį patvirtino ir čempionato organizacinio komiteto vadovė Justina Fabijonavičienė. Pasak jos, mergina atsisakė rodyti akreditaciją.

„Turime problematišką žmogų, kuris nerodo akreditacijos ir turbūt negali ten būti. Užsisegė striukę specialiai, kad akreditacijos nesimatytų. Aš pasakiau, kad tai yra saugumo klausimas. Prašėme palikti pakylą, ji atsisakinėjo išeiti. Kitų vadovų ji negalėjo ten turėti“, – sakė J. Fabijonavičienė.

Federacija tikina, kad neketina atsiprašyti merginos. J. Fabijonavičienė pridūrė, kad atsiprašymo norėtų sulaukti ji pati, nes iš situacijoje dalyvavusios savanorės sulaukė necenzūrinių žodžių antplūdžio.

Kritikuoja švietimo, mokslo ir sporto ministrą

Federacijos prezidentas kritikuoja švietimo, mokslo ir sporto ministrą Gintautą Jakštą. Pasak V. Jasučio, šio skandalo įkarštyje išstojęs ministras buvo dingęs 6 mėnesius ir nepalaikė ryšio su LČF.

„Sportas Lietuvoje yra žemiau plintuso“, – teigė jis.

„Ministras, kurio mes negalėjome rasti 6 mėnesius, išstojo su pareiškimais“, – kritikuodamas, kad ministerija nesuteikė finansų čempionatui pridūrė V. Jasutis.

Pasak LČF prezidento, jį nuvylė pirmadienį G. Jakšto išsakyti teiginiai, kad poreikio susitikti su federacijos atstovais nėra.

Sekmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ didelio dėmesio sulaukė dailiojo čiuožimo čempionate dirbusios merginos įrašas, kuriame teigiama, jog renginio metu grubiu elgesiu pasižymėjo sporto žurnalistas E. Kvitkauskas ir LČF prezidentas V. Jasutis. Mergina nurodė, kad buvo nepagrįstai išmesta iš „Žalgirio“ arenos, kai susiginčijo su E. Kvitkausku, kuris esą trukdė darbui. Mergina taip pat skelbė, kad renginyje dirbo be sutarties, nes tokios nesulaukė.

Ervinas Kvitkauskas (L. Balandžio/BNS nuotr.)

Tyrimą dėl galimai nelegalaus darbo yra pradėjusi Valstybinė darbo inspekcija.

Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas teigė, kad kol kas ministerija nežada imtis veiksmų dėl įvykusio incidento. Anot jo, šiuo metu laukiama kitų institucijų pradėtų tyrimų išvadų. Ministras taip pat sakė, jog nebuvo susisiekęs su LČF prezidentu V. Jasučiu. G. Jakštas nemano, kad toks susitikimas šiuo metu būtų tikslingas.

„Chronologija buvo labai paprasta ir aiški, ką mes matome iš video įrašų, kurie paneigia visiškai išsakytas pozicijas, video įrašuose labai aiškiai matoma, kad prie minėtos merginos nebuvo nė pirštu prisileista, nei mūsų komiteto narių, nei apsauga, nei policijos pareigūnai“, – antradienį per spaudos konferenciją Vilniuje sakė V. Jasutis.

Jis teigė, jog „mergina pateko į zoną, kuri griežtai saugoma“, ir jos ten neturėjo būti, o dėl viso incidento, anot V. Jasučio, kai ant teisėjų pakylos buvo pašalinis žmogus, čempionato organizatoriams gresia bauda. Jo teigimu, kol kas neaišku, ar organizatoriams apskritai bus skirta bauda ir kiek ji galėtų siekti.

„Ant teisėjų pakylos šeštadienį pateko ten neturėjęs būti žmogus, klausimas, kaip du apsaugos postus praėjusi ji pateko, nagrinėjam medžiagą, mūsų teisininkai dirba“, – teigė V. Jasutis.

Anot V. Jasučio, mergina renginyje dirbo savanorystės pagrindais, tačiau jis teigė teisininkų prašymu negalintis komentuoti, ar raštiška sutartis su ja buvo sudaryta.

„Net neabejoju“, – atsakė jis, paklaustas, ar su mergina buvo sudaryta savanorystės sutartis.

„Pagal Lietuvos įstatymus savanorystės sutartis gali būti sudaryta raštišku būdu arba žodiniu būdu, tai kol kas toliau negaliu komentuoti. Vienaip ar kitaip sutartis buvo sudaryta“, – pridūrė V. Jasutis.

L. Balandžio/BNS nuotr.

Čempionato organizacinio komiteto vadovė Justina Fabijonavičienė teigė, kad mergina atsisakė nulipti nuo teisėjų pakylos, kalbėjo turinti čia būti, sakė, kad taip jai nurodė jos kiti vadovai.

„Nors kitų vadovų ji negalėjo turėti, vieninteliai jos vadovai galėjome būti mes“, – sakė ji.

„Baikime šitas kalbas dar ir dar kartą apie kažkokias mistines Suomijos ar dar kažkokias vadoves. Pranešėja iš Suomijos lygiai tokia pat savanorė kaip ir minėta mergina“, – teigė V. Jasutis.

Anot J. Fabijonavičienės, jai ir vėliau iškviestam „Ekskomisarų biuro“ vadovui paprašius merginos atiduoti akreditaciją, ši kategoriškai to padaryti nesutiko. Dėl to buvo priimtas sprendimas kviesti policiją.

„Policija atvykusi išklausė abi puses, atėmė iš jos akreditaciją ir paprašė palikti areną“, – teigė ji.

Anot V. Jasučio, federacija kreipėsi į teisininkus ir sieks „bylų šiai merginai ir visiems susijusiems žmonėms dėl garbės ir orumo įžeidimo“. Į teisininkus dėl šmeižto kreipėsi ir čempionato organizacinio komiteto narys Ervinas Kvitkauskas.

Čiuožimo federacijos vadovo teigimu, kyla klausimų ir dėl „Žalgirio“ arenos apsaugos veiksmų incidento metu.

„Mūsų kaltės šioje situacijoje yra tik tiek, kad nesudirbo apsauga, jei būtų sudirbusi apsauga, nebūtų šitos konferencijos ir nebūtų šito skandalo“, – teigė V. Jasutis.

Jei būtų sudirbusi apsauga, nebūtų šitos konferencijos ir nebūtų šito skandalo.

Pasak jo, arenoje dirbo apie 50 apsaugos darbuotojų. V. Jasutis teigė vaizdo įraše kol kas nematęs, kaip mergina praėjo pro apsaugą ir pateko į neleistiną zoną.

E. Kvitkauskas: nesu pakėlęs rankos prieš moterį

Čempionate dirbusi moteris teigia savaitgalį E. Kvitkausko buvusi užsipulta ir apstumdyta. V. Jasutis moters elgesį vadina provokacija. Incidento aplinkybes aiškinasi policija.

E. Kvitkauskas per spaudos konferenciją teigė „niekada gyvenime nepakėlęs rankos prieš jokią moterį“.

„Pagrindinis dalykas yra, kad visa ši rezonansinė istorija niekaip nesusijusi su dvejopais standartais, lyčių dalykais, tai yra grynai darbinis konfliktas žmogaus, kuris atsidūrė ne savo vietoje“, – sakė E. Kvitkauskas.

E. Kvitkauskas teigė norėjęs nufotografuoti merginos akreditaciją, ji atsisakė tai padaryti, „pradėjo šūkauti kažką“, tuomet mergina pagriebė jo telefoną ir pagrasino mesti į ledą.

P. Paleckio/BNS nuotr.

Kaip BNS informavo Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis, policija dėl incidento yra gavusi tris pareiškimus: renginio apsaugos, Tarptautinės čiuožimo federacijos atstovų, pirmadienį pareiškimą pateikė ir pati mergina.

Kaunietė socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė šeštadienio vakarą buvusi užsipulta, apstumdyta neblaivaus asmens, žurnalisto E. Kvitkausko.

E. Kvitkauskas neigė renginyje vartojęs alkoholinius gėrimus, necenzūrinę leksiką kalbėdamas su mergina.