Šeimininkų atsakomybė

Šunų akademijos „WonderDog“ įkūrėjos ir dresuotojos Grėtės Krutovienės teigimu, dažniausiai skaudžias nelaimes lemia keturkojų šeimininkų neatsakingas elgesys, pavyzdžiui, šuns vedžiojimas be pavadėlio ar antsnukio.

„Viešose vietose šunį visuomet reikėtų vedžioti su pavadėliu, o jei jis agresyvus, tai ir su antsnukiu. Net jei šuo yra draugiškas, nereikėtų jam leisti bėgti prie kitų žmonių ar šunų, nes gali nutikti įvairių nemalonių situacijų. Niekada negali žinoti – gal kitas žmogus bijo šunų, gal jo vedžiojamas augintinis yra baikštus ar atvirkščiai – agresyvus ir gali sužeisti pribėgusį šunį“, – kalba G. Krutovienė.

Skaityti kūno kalbą

Specialistė įspėja, kad numatyti, ar šuo elgsis agresyviai, tikrai nėra lengva – reikia labai gerai gebėti skaityti šuns kūno kalbą, be to, kai kurie ženklai gali būti dviprasmiški. Pavyzdžiui, įprasta galvoti, kad uodegą vizginantis šuo yra nusiteikęs draugiškai, bet jei tuo pat metu šuns kūnas yra įsitempęs, tai jau gali rodyti, kad iš tiesų šuo nėra draugiškai nusiteikęs.

Pasak dresuotojos, būtent šuns kūno įtampa dažniausiai ir gali įspėti apie nedraugišką nusiteikimą – nesvarbu, ar jis įsitempęs dėl to, kad yra agresyvus, ar dėl to, kad bijo – tokio gyvūno reikėtų vengti, nes kartais šunys kanda ir iš baimės, tiesiog norėdami apsiginti.

Net jei šuo yra draugiškas, nereikėtų jam leisti bėgti prie kitų žmonių ar šunų, nes gali nutikti įvairių nemalonių situacijų.

Šuns baimę gali išduoti ir kiti ženklai – išsigandęs gyvūnas dažnai susiriečia, žemai nuleidžia uodegą, pradeda laižytis ar sukinėti galvą. O agresyviai nusiteikęs šuo kaip tik elgsis priešingai – krūtinė bus atstatyta į priekį, uodega ir galva pakelta aukštai, žvilgsnis koncentruotas.

Kaip elgtis, jei puola?

„Pastebėjus įsitempusį, galimai agresyvų gyvūną, reikėtų elgtis ramiai – lėtai kvėpuoti, nedaryti staigių judesių, vengti akių kontakto, netgi bandyti švelniai nusisukti nuo tokio šuns, kad jis pamatytų, kad nenorite konflikto ir jokios grėsmės jam nekeliate“, – pataria dresuotoja.

Jei, nepaisant ramaus elgesio, šuo vis tiek puola, reikėtų ne bėgti, o bandyti prisidengti kūną šalia esančiais daiktais – pavyzdžiui, striuke ar kuprine „blokuoti“ šunį.

„Panašiai reikėtų elgtis ir nedraugiškam šuniui puolant jūsų augintinį – užstoti jį savo kūnu, nes dažniausiai agresyvus šuo puola būtent kitą gyvūną, o ne jo šeimininką. Blogiausia tokiu atveju savo augintinį už pavadėlio kelti aukštyn – lieka rizika sužeisti savo šuns trachėją. Taip pat nerekomenduojama bandyti atitraukti šunų vieną nuo kito arba bandyti atplėšti savo augintinį – tai gali sukelti sunkius sužalojimus, galimos plėštinės žaizdos“, – patarimais dalijasi G. Krutovienė.

Mergaitė atsidūrė palatoje

Klaipėdos pareigūnų įvykių suvestinėje rašoma, kad liepos 28 d. 18.50 val., Klaipėdoje, Naujakiemio gatvėje, kieme, šuo įkando nepilnametei (gimusiai 2012 m.), kuri dėl patirtų sužalojimų buvo paguldyta į ligoninę. Nukentėjusiosios tėvai pareiškimą rašyti atsisakė. Pradėta administracinė teisena.

Klaipėdos miesto policijos komisariato (PK) pareigūnai nurodė, kad šuo, kuris įkando nepilnametei, nėra nukentėjusiosios šeimos augintinis.

Gyvūnų specialistai primena: nors atsakomybė tokiais atvejais dažniausiai tenka keturkojo šeimininkui, aplinkiniai taip pat turėtų elgtis atsargiau – neglostyti svetimų šunų, laikytis saugaus atstumo.

Atsisakė atlikti eutanaziją

„Tai savininkų klaidos. Aš nesu dresuotoja, tačiau galiu pasakyti, kad pirmiausia klaida – šuns sužmoginimas. Šuo mąsto kitaip, ne kaip žmogus, o priešingai – kaip gaujos dalyvis. Jeigu žmogus daro klaidą po klaidos, ateis minutė, kai šuo pabandys užimti aukščiausią hierarchijos laiptelio poziciją. Nesakau, kad šunį reikia mušti ir bausti, jį reikia suprasti, mokyti, vesti į dresavimo mokyklą“, – teigė gyvūnų globos namų „Nuaras“ vadovė Jurgita Gustaitienė.

Anot jos, į „Nuarą“ dažnai patenka šunys, kuriuos norėta užmigdyti po žmonių užpuolimų. Dažnai ir tokius šunis specialistams pavyksta išauklėti.

„Kaip tik šiuo metu darbuotojai atvedė šunį, kuris turėjo būti užmigdytas, kadangi sukandžiojo šeimos narį. Gydytojas atsisakė atlikti eutanaziją. Šuo pas mus jau dvi savaitės, pirmadienį jam buvo atlikta kastracija. Laukia ilgas kelias, manome, kad per metus šuniui pavyks grįžti į visuomenę. Tokių pavyzdžių „Nuare“ turime labai daug“, – tikino pašnekovė.

Pirmiausia klaida – šuns sužmoginimas.

Po įvykio – į teismą

J. Gustaitienė paminėjo atvejį, kai vienas šuo Alytuje buvo sukandžiojęs itin daug žmonių – nuo paštininko, kaimynų iki šeimos narių. Šuo atsidūrė prieglaudoje ir specialistams pavyko jį tinkamai išdresuoti. Šiuo metu keturkojis turi naujus namus.

Tačiau šuns šeimininkams ne visada konfliktinė situacija baigiasi be pasekmių. Nukentėjusioji pusė gali rašyti pareiškimus, bylos – pasiekti teismą.

„Mūsų instruktorius yra dalyvavęs teisme, kur turėjo paliudyti, kaip šuo elgiasi, kadangi buvo iškelta baudžiamoji byla dėl sveikatos sutrikdymo. Žmonės gali kreiptis į teismą tiek civiline tvarka, tiek reikalauti atlygio ne tik už sužalotą ranką, pergyventą nedarbingumą, suniokotą turtą, bet gali reikalauti ir moralinės žalos. Gali būti ir baudžiamosios bylos, jei sveikatos sutrikdymas – visam gyvenimui“, – pastebėjo J. Gustaitienė.

Jurgita Gustaitienė. Vilmanto Raupelio nuotr.

Pradėti ikiteisminiai tyrimai

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas teigė, kad informacija apie tokius įvykius pirmiausia pasiekia policiją.

„Viešosios tvarkos skyriuje nei pernai, nei šiemet nėra pradėta administracinių teisenų dėl tokių atvejų. Apie tai žmonės dažniausiai pirmiausia praneša policijai, taigi ir administracines teisenas pradeda policija“, – sakė L. Lapinskas.

Pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 346 straipsnio antrą ir trečią dalį grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei sukėlusio gyvūno šeimininkui gresia bauda nuo 50 iki 120 eurų. Jei pažeidimas įvykdomas pakartotinai, bauda gali išaugti iki 230 eurų.

Pagal to paties straipsnio ketvirtą ir penktą dalį, jei žala buvo padaryta, gresia bauda nuo 150 iki 300 eurų, nusižengus pakartotinai – nuo 300 iki 550 eurų.

„Klaipėdos miesto (PK) pareigūnų duomenimis, dažniausiai uostamiestyje žmonės skundžiasi dėl lakstančių palaidų šunų, kurie lodami puola praeivius ar dviračiais važiuojančius žmones, dėl to, kad šuo vedžiojamas be pavadėlio ar antsnukio, kad šuo užpuolė kitą šunį. Yra buvę atvejų, kai šunys žmonėms įkando“, – informavo Klaipėdos miesto PK atstovė spaudai Asta Kažukauskienė.

Pareigūnų duomenimis, 2022 m. Klaipėdoje buvo pradėtas vienas, 2023 m. – taip pat vienas ikiteisminis tyrimas dėl šunų sužalotų žmonių (pagal Baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d.).

Pažymima, kad dėl įvairių administracinių pažeidimų pagal Administracinių nusižengimų kodekso 346 str. per visus 2022 m. Klaipėdoje buvo surašyta 115 protokolų, 2023 m. nuo sausio 1 d. iki liepos 30 d. – 67 protokolai.

Įžvalgos: daugeliui žmonių tam tikrų veislių šunys asocijuojasi su agresija ir pavojumi. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Išdresuojami ir agresyvūs

Baltijos kinologijos centro instruktorius Martynas Gustaitis tikino, kad koks agresyvus bebūtų šuo, jo migdyti vis tiek nereikėtų.

„Daugelis šunų yra išdresuojami, ir tos problemos yra sutvarkomos. Tiesa, pasitaiko atvejų, kaip ir tarp žmonių, kai juos reikia izoliuoti, uždaryti į psichiatrijos klinikas, nes jie negali būti su žmonėmis vienoje patalpoje, tokius šunis mes irgi izoliuojame. Pagrindinės klaidos būna auginimo spragos – tai, kad žmogus nesocializuoja gyvūno, nerodo aplinkos“, – teigė instruktorius.

M. Gustaitis tikino, kad didžiausios problemos kyla tiems keturkojams, kurie gyvena vienkiemiuose ir laksto palaidi po mišką ar kitose didelėse teritorijose, kur mažai žmonių.

„Tie šunys būna prasčiausios psichikos, nestabiliausi“, – pažymėjo specialistas ir pridūrė, kad daugeliui šunų agresija pirmiausia kyla iš baimės.

Jeigu šuo visą laiką laikomas be pavadėlio ir retai būna tarp žmonių, nėra drausminamas, jis tarsi perima „viršininko“ poziciją ir ima nebeklausyti savo šeimininko.

„Pirmiausia reikia įsigilinti ir suprasti problemą. Kiekvienam šuniui būna skirtingos bėdos. Daugeliu atvejų padeda kastracijos, ypač, kol šuniukai jaunesni ir kol puolimas netapo įpročiu. Jeigu žmogus nesusitvarko su savo gyvūnu, jis ir yra kaltas už jo elgesį“, – pažymėjo M. Gustaitis.

Vaikas atsidūrė ligoninėje

Neseniai nelaimė nutiko vienam iš mokyklos ėjusiam moksleiviui.

Kovo pradžioje Žvejybos uosto rajono feisbuko paskyroje viena moteris rašė, kad vaikui įkando šuo. Netoliese buvęs gyvūno šeimininkas į šį įvykį nekreipė dėmesio.

„Apie 15 val. vaikučiui grįžtant namo iš mokyklos, jį užpuolė ir jam įkando šuo. Gėda šuns šeimininkui, kuris net nepasiteiravo vaikučio, kaip jis, ir pasišalino! Tikiuosi, karma neliks tau skolinga! Gal kas matėte ką nors? Ruože nuo „Gilijos“ mokyklos iki Nidos gatvės“, – skelbė moteris.

Klaipėdietė taip pat teigė, kad po įvykio prireikė medikų pagalbos. Vaikas atsidūrė ligoninėje, vėliau jo laukė penki skiepai nuo pasiutligės.

Pasidalinus šia istorija, atsiliepė nemažai gyventojų. Vieni tikino, kad tądien panašiu laiku pastebėjo kelias moteris, savo šunis vedžiojančias be pavadėlių. Kiti tvirtino, kad reikėtų nedelsiant kreiptis į policiją ir rašyti pareiškimą, kad nusikaltimas būtų ištirtas.

„Išvis nesuprantu, kaip taip neatsakingai gali elgtis šeimininkai. Mano penkiametį irgi yra išgąsdinęs šuo, ačiū Dievui, buvo draugiškas, bet vaikui tas jo staigus puolimas pasirodė kitaip. Iki dabar jis jų bijo, puola į glėbį, nes bijo, kad užpuls. Ypač prie darželių ar mokyklų dauguma mėgėjai paleisti, o kaip tik tokiose vietose reikėtų elgtis atsakingiau. Gaila vaiko, tikiuosi, nieko rimta, ir viskas greitai praeis“, – savo istorija pasidalino kita klaipėdietė.

Pasiutligė – 100 proc. mirtina

Anot Klaipėdos vaikų ligoninės Traumatologijos-ortopedijos skyriaus vedėjo Džeraldo Kazio Sivickio, šunų įkandimų atvejai nėra dažni, bet dar pasitaiko.

„Pastaruoju metu buvo, kad žmogų apkandžiojo nepažįstamas šuo. Kieno tas šuo, niekas nežinojo. Tokių, kad ėjo su šeimininku ir įkando, irgi yra buvę, bet tai nėra labai dažni atvejai“, – sakė gydytojas.

Skiepyti reikia tada, kai įkanda neskiepytas, nepažįstamas šuo.

Jis taip pat nurodė, kad įkandus šuniui skiepai – būtini, kadangi susirgus pasiutlige žmogui išgyventi galimybių nėra.

„Skiepyti reikia tada, kai įkanda neskiepytas, nepažįstamas šuo. Skiepijame sukandžiotus vaikus nuo pasiutligės, kuri yra mirtina. Jeigu ja susirgs, šimtu procentų mirs, dar niekas neišgyveno. Per mėnesį – penki skiepai, juos gavus, net jeigu ir įkąstų pasiutęs gyvūnas, žmogus nesusirgtų, nes per mėnesį spėja susidaryti imunitetas“, – paaiškino D. K. Sivickis.

Anūkę sudraskė mirtinai

Šuns šeimininkui pateikus dokumentus, kad šuo buvo paskiepytas, sukandžioto žmogaus skiepyti nereikia.

Pastebima, kad dažniausi šunų įkandimai – į blauzdas.

„Visokių žaizdų ir sunkumo lygių pasitaiko. Dažniausiai kanda į blauzdas, nes lengviausia pasiekti. Priklauso nuo to, kiek grybštelėjo, jeigu per drabužius, kartais būna tik nubrozdinimai. Taip pat būna, kai šuo nedidelis, jo dantukai smulkūs, lieka žymelės po kelis milimetrus, ten nėra ką siūti. Bet buvo atvejis, kai mažametį sudraskė mirtinai. Kiek atsimenu, tai buvo nuosavas šuo“, – sakė D. K. Sivickis.

Šis skaudus įvykis nutiko 2003 m. Žardininkų g. bute. Virtuvėje močiutė buvo pasisodinusi ant kelių ir maitino devynių mėnesių anūkę. Moteriai iš rankos iškrito duonos riekė. Močiutė lenkėsi paimti jos nuo grindų, tada septynerių metų pitbulterjerų veislės šuo sugriebė mažylę už sprando.

Močiutė bandė spirti šuniui, prispaudė jį durimis, tačiau kai pitbulterjeras paleido auką, mergytė buvo nebegyva. Greitosios pagalbos medikai mergaitės nebegalėjo išgelbėti, pagalbos reikėjo ir šoko ištiktai moteriai.

Trūkumas: kartais šuo gali užpulti net ir savo šeimininką, tad patariama atidžiai stebėti gyvūno elgesį ir, esant būtinybei, kreiptis į specialistus. Vytauto Petriko nuotr.

Baudos – iki 550 eurų

Pareigūnai priminė, kad dėl gyvūnų nepriežiūros jų savininkams gresia atsakomybė.

Pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 346 straipsnio antrą ir trečią dalį, grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei sukėlusio gyvūno šeimininkui gresia bauda nuo 50 iki 120 eurų, jei pažeidimas įvykdomas pakartotinai, bauda gali išaugti iki 230 eurų.

Pagal to paties straipsnio ketvirtą ir penktą dalį, jei žala buvo padaryta, gresia bauda nuo 150 iki 300 eurų, nusižengus pakartotinai – nuo 300 iki 550 eurų.

Baudžiamoji byla gali būti pradėta, jei gyvūno nepriežiūros pasekmės yra itin skaudžios. Be to, nukentėjusieji teismo keliu gali išsireikalauti atlyginti ir patirtą neturtinę žalą.

Puolė važiuojančius dviračiais

Pasak Klaipėdos miesto policijos komisariato viršininkės Rasos Bekėžienės, dažniausiai uostamiestyje žmonės skundžiasi dėl lakstančių palaidų šunų, kurie lodami puola praeivius ar dviračiais važiuojančius žmones. Yra buvę keletas atvejų, kai šunys žmonėms įkando.

Itin rimtų incidentų, sunkiai šunų sužalotų žmonių per pastaruosius keletą metų neužfiksuota.

Klaipėdos pareigūnų duomenimis, per 2022 m. Klaipėdos mieste pagal ANK 346 str. antrą ir trečią dalį buvo surašyti penki protokolai, pagal ANK 346 str. ketvirtą dalį – šeši.

Per 2023 m. sausį ir vasarį pagal ANK 346 str. antrą ir trečią dalį surašytas vienas protokolas.

Skundžiasi ir dėl lojimo

Gyvūnų laikymo Klaipėdos teritorijos gyvenamojoje vietovėje tvarkos apraše nurodyta, kad pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešojoje vietoje vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu.

Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešojoje vietoje taip pat vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo.

Jei vedžiojant šunis šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šunys negalėtų pasiekti žmonių ar gyvūnų ir nekeltų jiems grėsmės.

Šunis rekomenduojama vedžioti savivaldybės administracijos įrengtose gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, jei jų nėra – laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose retai žmonių lankomose vietose.

Pernai Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius gavo per 60 įvairių skundų ir pranešimų, susijusių su gyvūnų laikymo, vedžiojimo tvarkos pažeidimais.

Dažniausiai žmonės skundėsi dėl gyvūnų keliamo triukšmo, taip pat dėl nesurenkamų šunų ekskrementų ir šunų vedžiojimo be pavadėlio.

„Šiais metais gauti penki skundai dėl gyvūnų (šunų) keliamo triukšmo, vienas skundas dėl šuns vedžiojimo be pavadėlio ir vienas skundas dėl be priežiūros palikto šuns (šiuo atveju jo savininkas buvo miręs, gyvūnas perduotas į gyvūnų prieglaudą). Viešosios tvarkos skyrius pradėjo 11 administracinių teisenų dėl šunų vedžiojimo be pavadėlių viešosiose vietose“, – teigė Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas.

Simona Šakinytė. Vytauto Petriko nuotr.

Kartais geriau užmigdyti

Gyvūnų globos namų „Linksmosios pėdutės“ vadovė Simona Šakinytė pažymėjo, kad jeigu šeimininkas nemoka „sutarti“ su savo keturkoju, turėtų kreiptis į šunų elgsenos specialistus, dresuotojus.

„Prieš daugelį metų galvojau, kad kiekvieną agresyvų šunį gali paversti neagresyviu, o dabar taip nebemanau. Manau, yra šunų, kuriuos galbūt reikėtų užmigdyti, tai geriau negu izoliuoti nuo visų ir uždaryti voljere. Be to, ne visais atvejais padeda specialistas. Jeigu tai yra įgimti dalykai, tokie kaip genetiškai įgimtas reaktyvumas, to negali išgyvendinti“, – tvirtino pašnekovė.

Šeimininkas turi padaryti viską, kad jo šuo netrukdytų gyventi kitiems žmonėms.

Bet kuriuo atveju, atsakomybė visų pirma tenka šuns šeimininkui, kuris turi perspėti apie galimą šuns elgesį ir neleisti, kad šuo būtų glostomas, jeigu į nepažįstamųjų prisilietimus jis reaguoja instinktyviai.

Taip pat primenama, kad tėvai savo vaikus privalo įspėti ir pamokyti, jog gatvėje pamatę šunis nepultų jų glostyti.

Agresyvių nėra daug

Per daugelį metų gyvūnų prieglaudos vadovė pastebėjo, kad tikrai agresyvių šunų nėra daug. Dažniausiai tokį jų elgesį lemia šeimininko elgesys su gyvūnu, tam tikrų ribų nenustatymas.

„Manau, jog šeimininkas turi būti suinteresuotas, kad jo šuo nepadarytų žalos. Mažai šunų yra tikrai agresyvių. Agresija gana retas dalykas. Šeimininkas turi padaryti viską, kad jo šuo netrukdytų gyventi kitiems žmonėms. Jeigu matai, kad tavo šuo gali net ir su pavadžiu išgąsdinti, pulti ar kąsti, tai uždėk antsnukį“, – priminė S. Šakinytė.

Į „Linksmąsias pėdutes“ kartais atvežami šunys, kurių šeimininkai jų atsisako dėl agresijos priepuolių, kurie, kaip vėliau paaiškėja, kyla dėl to, kad šuo buvo pernelyg lepinamas.

„Kartais per didelė meilė gali pridaryti bėdų. Šiuo metu turime šuniuką, kuris atvažiavo pas mus dėl resursų saugojimo, jis puolė šeimininkus ir jų vaikus. Nuoširdžiai kalbant, manau, kad problemos buvo dvi. Viena, šeimininkė ėjo į dresūrą, mokėsi, stengėsi, bet vyras nuo pat pradžių buvo nusiteikęs prieš. Kitas dalykas, ji taip jį mylėjo, kad žiauriai išlepino, šuo atvažiavo su dideliu maišu žaisliukų. Pirmas dalykas, ką padarėme, patraukėme visus žaislus, viską, ką norėtų saugoti. Tai buvo pirmas žingsnis į jo sveikimą“, – pasakojo S. Šakinytė.

Agresyvūs puolimai jau baigėsi, nors šuns dar laukia ilgas sveikimo procesas.

Kaip trečiadienį pranešė Šiaulių policija, Pakruojo rajono policijos komisariato pareigūnai neseniai baigė tirti incidentą, įvykusį pernai lapkritį Mikniūnų kaime.

Kaip policijai pranešė kaimo gyventoja, vieną rytą savo kieme ji pamatė du lakstančius, anot jos, pitbulterjerus, kurie moterį vijosi, tačiau tąkart suspėjo įbėgti į namo vidų.

Incidentas netrukus pasikartojo. Moteris kieme aptiko negyvai sudraskytus du savo šunis – keturiolikos metų pinčerio mišrūną ir septynerių vokiečių aviganį.

Kaimo gyventoja kreipėsi į pareigūnus prašydama nubausti dėl jos gyvūnų žūties kaltą asmenį.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad savo augintinius šeimininkas laiko voljere, tačiau naktį juos išleido į aptvertą kiemo teritoriją. Ryte, dukrai išeinant į mokyklą, pro atvertus vartus šunys paspruko į kaimą.

Pakruojo rajono policijos komisariato pareigūnai baigė šio įvykio tyrimą ir savininkui skyrė 75 eurų baudą.

Be to, policijos pareigūnai informavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Pakruojo skyriaus specialistus, kad Mikniūnų kaimo gyventojas leidimo pavojingiems ir koviniams šunims bei jų mišrūnams laikyti neturi, o jo laikomi gyvūnai pagal išorinius požymius gali būti kovinio šuns mišrūnai.

Anot policijos, nuo šios tarnybos sprendimo priklausys, ar gyvūnai liks savininko dispozicijoje.

Atvykę medikai, pareigūnai, kiti norintys padėti žmonės maždaug valandą tegalėjo bejėgiškai stoviniuoti, kol sulaukė savo šeimininką gynusius keturkojus mokėjusių suvaldyti gyvūnų globėjų.

Deja, kai šunų grėsmės nebeliko medikams beliko konstatuoti vyro, iki tol gulėjusio be gyvybės ženklų, mirtį. Nežinia, ar žmogų buvo galima išgelbėti, jeigu aplinkybės būtų susiklostę palankiau, bet diskusijos netyla iki šiol.

Klausimai, kas būtų, jeigu būtų, nepadės, tačiau kaip elgtis kitu panašiu atveju, ką galima padaryti, kad pagalba būtų suteikti kaip įmanoma greičiau. Daugybę žmonių yra išgelbėjusi greita aplinkinių reakcija, kai vieni patys imasi gaivinimo veiksmų, kol kiti kviečia greitąją medicinos pagalbą.

Šiuo atveju visuomenė tikrai neliko abejinga, norinčiųjų padėti buvo daug, tačiau netikėta  agresyvių šunų reakcija visų gerus norus pavertė niekiniais.

Kauno miesto savivaldybės atstovai, kaip vieną lemtingą aplinkybę nurodė tai, kad šunys buvo be antsnukių, nors to reikalauja taisyklės. Gyvūnų globėjai nėra greitojo reagavimo būrys. Atvykę jie patraukė grėsmingus keturkojus jų nesužalodami. Deja, žmogaus gyvybė tuomet jau buvo užgesusi.

Vis tik ką kas tokiu atveju turi ir gali padaryti? Kokius įgaliojimus, galimybes turi ir kokias priemones tokiu atveju gali naudoti policijos pareigūnai?

LNK stop kadras

Kauno policijos atstovai po įvykio komentavo, kad pareigūnai nenaudojo specialiųjų priemonių, nes šalia įvykio vietos būriavosi daug žmonių, kuriems būtų kilusi grėsmė, jeigu specialiosios priemonės būtų išprovokavęs dar didesnę šunų agresiją.

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis, po įvykio jau prabėgus nemažai laiko, portalui kauno.diena.lt sakė, kad labai sunku atsakyti konkrečiai, nes kiekviena situacija – labai individuali ir priklauso nuo daugybės aplinkybių.

„Policijos įstatymas suteikia teisę pareigūnui, nekeliant tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, panaudoti ginklą prieš gyvūną, jei kyla neišvengiamas pavojus paties pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Tačiau tas pats įstatymas draudžia naudoti šaunamąjį ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu dėl to gali nukentėti pašaliniai asmenys“, – nurodė Policijos departamento atstovas.

„Medikai negalėjo prieiti prie paciento, kadangi šalia buvo du agresyvūs šunys. Buvo iškviesta policija. Kai mūsų medikai jau galėjo prieiti, pacientas buvo miręs ir padėti negalėjome niekuo“, – kalbėjo Kauno greitosios medicinos pagalbos vadovas Nerijus Mikelionis.

Šunys tokie agresyvūs, kad bandė medikams kabintis į kojas. Gydytojai prie vyro galėjo prieiti tik po valandos, o visa drama truko dvi valandas. Ar laikas be pagalbos turėjo įtakos tragiškai baigčiai paaiškės ikiteisminio tyrimo metu. Vietiniai gyventojai sako – lojančius šunis girdėjo iš toli.

„Jie buvo labai agresyvūs, labai lojo“, – sakė gyventoja.

Iš pradžių pareigūnai patys bandė tramdyti šunis, vėliau kvietėsi kinologus.

„Buvo ir kinologas, kuris bandė nukreipti šunų dėmesį, maistu bandė juos prisivilioti į tarnybinį automobilį, tačiau nepavyko, šunys vis tiek nesitraukė nuo šeimininko“, – pasakojo Kauno policijos atstovė Reda Zarauskienė.

Pareigūnai nesiryžo naudoti specialiųjų priemonių.

Kai mūsų medikai jau galėjo prieiti, pacientas buvo miręs ir padėti negalėjome niekuo.

„Nusprendė nenaudoti specialiųjų priemonių, jog šunys netaptų dar labiau agresyvūs, kadangi įvykio vietoje buvo nemažai žmonių, tarp jų – ir mažamečių vaikų“, – tęsė R. Zarauskienė.

Nuspręsta į pagalbą pasitelkti gyvūnų specialistus, kurie turi sugaudyti šunis be šeimininkų. Prieš kelis mėnesius Kaunas pasirašė sutartį su Marijampolėje veikiančia įmone. Anksčiau tokią paslaugą teikė „Nuaras“.

„Džiaugiamės, kad iš viso kas nors teikia paslaugą. Nesvarbu, kur yra įmonė, savaitgaliais turi reaguoti per dvi valandas, tad per 40–50 minučių įmonė pajėgi ir visada atvažiuoja“, – sakė aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Tačiau ši įmonė į vietą taip ir neatvažiavo, nes policija nusprendė dar nelaukti beveik valandos.

„Kur yra didelis šuo, kur yra pavojus, mano darbuotojai žino mano poziciją, ten reikia reaguoti ekstra. Greitai, maksimaliai. Bet šiuo atveju, kai policija pasakė, kad nereikia važiuoti, atšaukė, dar darbuotojas pasitikslino. Sakė, kad tikrai nereikia. Ir jis nevažiavo“, – pasakojo VŠĮ „Mindraja“ vadovas Darius Barzdukas.

Į nelaimės vietą iškviesta kita tarnyba – „Penkta koja“, dirbanti Kauno rajone, kuri atvyko per kiek daugiau nei pusvalandį.

„Kalbinom tą didesnę kalę, kad ji pasitrauktų, vyras nuo žmogaus atkabino pavadį, šuo išsinėrė, jie abu pradėjo bėgioti po Santakos parką, bet vis sugrįždavo prie lavono“, – kalbėjo VŠĮ „Penkta koja“ darbuotoja Lina Pauliukevičiūtė.

Pavargę šunys susigundė prižiūrėtojų siūlomu skanėstu.

„Mes turėjome maisto, skanėstų, pavadėlį, ten taip pat buvo toks vyras, jis irgi visko turėjo. Mergina tiesiog iš rankos šėrė faršu. Tada mažesnį pavyko pagauti, įsidėti į mašiną, o kalė pati priėjo“, – tęsė L. Pauliukevičiūtė.

Paaiškėjo, kad savo šeimininką saugojo mišrūnai.

„Kalė turi čipą, priklauso tam mirusiam žmogui, jai – dveji metai. Patinas nečipuotas, bet vyresnis, jam gal 5–6 metai“, – sakė L. Pauliukevičiūtė.

Pasak specialistų, šunys – dresiruoti, bet jų elgesys – neprognozuojamas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Mūsų jie neklauso, eilinių komandų (sėst, gult, duoti „labas“) jie nedaro“, – pasakojo VŠĮ „Penkta koja“ vadovė Agnė Volockytė.

Šunys pateko į prieglaudą, kuri yra perpildyta. Čia kiekvieną dieną yra apie 300 šunų.

„Sumažėjimo mes nepastebėjome, daugėja ta vartotojiška kultūra, kada žmonės paima, paturi ir atveža tik todėl, kad neturi tam laiko. Tas gyvūnas džiugina, bet labai trumpai. Tada jis atsiduria pas mus“, – kalbėjo A. Volockytė.

Mirusio kauniečio šunys bus prieglaudoje, bus bandoma juos socializuoti. Kadangi šunų ypač daug, prieglauda prašo savanorių pagalbos turint laiko šunis bent pavedžioti.

Pastarąja informacija socialiniame tinkle „Facebook“ esančioje grupėje „Domeikava“ pasidaliję žmonės liudija – du dideli pilkos spalvos šunys dažnai laksto vieni – be šeimininkų. „Laksto nuo pirmadienio Radikių kaime. Vakare papjovė šuniuką. Saugokite savo augintinius ir vaikus“, – rašė minėtus keturkojus pastebėję gyventojai.

„Baisu, – šitie plėšrūnai. Išvis kuo toliau nuo tokių šunų... Kaip jie dar kažkam patinka...“ – stebėjosi vienas diskusijoje pasisakęs vyras. Tačiau moteris tuoj pat puolė raminti sakydama, kad ne keturkojai kalti, o netinkamai juos auklėjantys šeimininkai. „Šie šuniukai, jei nepažeista psichika, tinkamai auklėjami ir duodamas krūvis, yra švelnumo ir meilumo įsikūnijimas“, – įsitikinusi Indrė.

„Neapkalbinėkite ir nekaltinkite šunų! Bausti reikia šeimininkus, o šunims surasti naujus namus, kuriuose gaus reikiamą priežiūrą. Šunys nebūna agresyvūs be priežasties!“ – Indrei antrino Kristina. „Būna agresyvūs ir be priežasties. Jie šunys, o ne robotai, negali žinoti, kada ir kas jiems užplauks“, – pabrėžė Kamilė. „Šitie priskiriami agresyviems ir juos laikyti reik specialaus leidimo arba visai uždrausta“, – rėžė Violeta.

„Prašau, skambinkite į „Nuarą“, tegul sugauna juos, nes mes, gyvenantys Lapėse, jau pavargome pranešinėti ir juos fiksuoti. Jokios tarnybos nepadeda“, – skundėsi Milena.

„O policija irgi nepagelbėtų? Juk eina vaikai iš mokyklų vieni. Būna, kad ir ką nors užkandžiauja eidami, tai tikrai rimtos pasekmės būtų! Tas pats ir Domeikavoje. Iš gimnazijos einančią mergaitę gelbėjo praeivis, kuris neliko abejingas, – pilna visokiausių šunų: vilkšuniai, pitbuliai ir „nekalti“ maži šuniukai. Anksčiau už palaidus šunis būdavo skiriamos baudos, o šiuo metu tokia betvarkė, kad baisu tiek dieną, tiek vakare eiti gatve“, – neslėpė Dalia.

Laksto nuo pirmadienio Radikių kaime. Vakare papjovė šuniuką.

„Policija kviesta ne kartą – šeimininkas pasako, kad šunys yra jo mamos, susimoka baudą ir toliau nieko nekeičia. Na, taip, – taiso voljerą ir panašiai, bet jie pabėga“, – akcentavo Milena.

Informacinio pranešimo apie du be šeimininko Radikių kaime, netoli Domeikavos, bėgiojančius šunis spalio 12 dieną sulaukė ir Kauno apskrities pareigūnai. Kaip sakė Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Odeta Vaitkevičienė, pranešėjas teigė keturkojus matęs pirmadienio vakarą ir antradienio rytą. Šunys puolė jo augintinį. 

Pašnekovė užsiminė, kad dėl atvejo nebuvo pradėtas tyrimas, nes pranešėjas jokių priekaištų neturėjo, sužalojimų ar kitokio pobūdžio žalos nepatyrė. Tačiau, tuo atveju, jei įvyktų nelaimė – šunys sužalotų žmones ar kitus augintinius, O. Vaitkevičienė teigė, kad apie tai gyventojai turėtų pranešti pareigūnams, kad šie galėtų aiškintis aplinkybes ir esant reikalui pradėtų ikiteisminį tyrimą.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Kauno departamento atstovas Linijus Valiuška, aptardamas Domeikavos gyventojams siaubą keliančią situaciją, sakė, kad gyventojai dėl gresiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai taip pat galėtų kreiptis į savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių.

„Visi gyvūnai turi būti laikomi taip, kad nekeltų pavojaus aplinkinių sveikatai, gyvybei bei turtui. Taip pat taip, kad negalėtų susižaloti patys, ar būti sužaloti“ – akcentavo L. Valiuška.

Norint padėti sumažinti šių nemalonių situacijų tikimybę, ne pelno siekianti organizacija „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ atstovai pateikia naudingas rekomendacijas, padėsiančias kovoti su vedžiojamų šunų agresija prieš kitus keturkojus.

Atvirkštinio sąlygojimo metodas 

Susiduriant su šia problema, šeimininkams yra patartina išmėginti atvirkštinio sąlygojimo metodą, kurio efektyvumas yra pagrįstas moksliniais tyrimais. Augintiniui susidūrus su dirgikliu, šiuo atveju – kitais šunimis, yra rekomenduojama jį apdovanoti skanėstu. Maistas turėtų būti išskirtinai skanus bei labiau geidžiamas nei tas, kurį augintinis gauna kasdien. Šis tiesioginis paskatinimas augintiniams leis suprasti, jog kiti šunys gali reikšti skanėstus. 

Susidūrus su kitais šunimis taip pat svarbu sutelkti ir išlaikyti šuns dėmesį į save, palaikant atpalaiduojančią atmosferą: glostant, šaukiant augintinį vardu, išlaikant akių kontaktą. Šunys savo dėmesį vienu metu gali sutelkti tik į vieną objektą, tad atkreipdami dėmesį į save lengviau išsklaidysite agresiją prieš kitą šunį. Staigus pavadėlio tempimas atgal, baudimas – nėra racionalūs sprendimai. Bijantiems, jog augintiniai gali patirti dietos problemų, patartina tikslingai subalansuoti visą dienos maisto racioną.

Šeimininko indėlis 

Kovojant su agresija prieš kitus šunis, šeimininko vaidmuo yra ypatingai svarbus. Augintiniai nepatogiose situacijose dažnai atsiduria ne savo noru. Šunų pasaulyje tiesus risnojimas į kitą šunį gali asocijuotis su grėsme bei agresija. Augintinių vedžiojimas siaurais šaligatviais ar panašiomis vietomis gali iššaukti agresiją prieš kitus šunis, tad šeimininkams svarbu į tai atsižvelgti. 

Šuo puikiai jaučia jūsų emocijas bei kūno kalbą, todėl įvykus agresijai svarbu išlikti ramiais bei neparodyti nerimo požymių, nes tai gali paskatinti augintinį būti dar agresyvesniu. Įvykus neprognozuotai agresijai prieš kitą šunį, šeimininkams patartina užstoti kontaktą bei parinkti saugų atstumą nuo dirgiklio, atkreipti šuns dėmesį į save. Svarbu nesuteikti augintiniui galimybės būti agresyviam, o matant, jog agresija nyksta – apdovanokite jį skanėstu.  

Socializavimas 

Dar vienas metodas, kurį galima pritaikyti kovojant su agresija prieš kitus šunis, – augintinių socializacija. Šis metodas yra efektyviausias, kuomet šunys yra tarp 3 ir 12 savaičių amžiaus, tačiau, žinoma, dažnu atveju šeimininkai šio laiko tarpo neturi. Laimei, šį metodą galite taikyti ir vyresniems šunims. 

Socializuojant šunis, kurie rodo agresiją prieš kitus gentainius, patariama neskubėti, nes tai gali sukelti jūsų augintiniui nemažai streso. Viską tikslingiausia daryti mažais žingsneliais. Pavyzdžiui, parką, kuriame gausu vedžiojamų šunų augintiniui, rekomenduojama aprodyti palaipsniui – iš tolimesnės distancijos, leisti prisitaikyti prie jame vyraujančio kvapo, garsų. Patartina organizuoti susitikimus su kitu ramaus būdo šunimi, kuris pagelbės jūsų augintiniui apsipratinti socializavimo procese. 

Atvejais, kuomet augintinis rodo išskirtinę agresiją bei gyvūnų gerovės įstatymams nedraudžiant, galima laikinai naudoti „muzzle“ tipo antsnukius. Tokiu būdu šuo turės galimybę socializuotis iš artimesnės distancijos bei nekels grėsmės kitiems augintiniams. Agresijai sumažėjus patartina antsnukio nenaudoti. Šios praktikos tikslas – leisti jūsų augintiniui pajusti komforto lygį, leidžiant laiką su kitais šunimis, bei suprasti, jog šie jam nekelia jokios grėsmės.

Pavadėlis

Paklusnus šuns elgesys su pavadėliu gali padidinti šeimininko kontrolę sutikus kitus augintinius. Pamėginkite iškeisti savo paprastą pavadėlį į skirtą dresūrai bei sekti šiuos žingsnius.

• Pratinkite savo augintinį prieš pasivaikščiojimą išlikti ramybės būsenoje. Šuniui pavadėlis gali glaudžiai asocijuotis su pasivaikščiojimu – tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl jūsų augintinis turi pavadėlio tempimo refleksą. Treniruokitės namuose 10-15 minučių per dieną tam, kad asociacija tarp pavadėlio ir pasivaikščiojimo dingtų.

• Neleiskite augintiniui jūsų tempti. Išsiveskite savo augintinį į lauką ir jei šis pradės šėlti bei tempti priekin, sugrįžkite atgal į namus. Šį procesą kartokite, kol šuo nurims bei taps pasiruošęs pasivaikščiojimui ramioje būsenoje. Šį procesą reikėtų kartoti prieš kiekvieną pasivaikščiojimą.

• Pastebėję, jog šuo jus agresyviai tempia – sustokite. Jei susiduriate su tempimo refleksu kiek atokiau nuo namų, ši idėja taip pat gali būti naudinga, tačiau nepamirškite, jog tai reikalauja nemažai kantrybės bei nuoseklumo.  

• „Vaišinkite“. Matant, jog šuo reaguoja į taikomus metodus teigiamai, apdovanokite šį skanėstu bei leiskite suprasti, jog geras elgesys asocijuojasi su atlygiu.

Jei naudojate ištraukiamą pavadėlį, patartina pamėginti šį iškeisti į vientiso ilgio. Ištraukiamasis pavadėlis šuniui leidžia nepaisyti disciplinos bei vietoje to, jog vedžiotumėte savo augintinį, šis dažniausiai vedžios jus.

Agresijos šaknys

Norint sėkmingai kovoti su agresija tarp šunų, nemažiau svarbu suprasti ir žinoti agresijos priežastis. Agresyvumas kitiems šunims galėjo gimti iš traumuojančių praeities konfliktų su kitais šunimis, socializacijos stokos ar nepriežiūros. Priežastys taip pat gali būti susijusios su baime arba prasta sveikatos būkle. Šeimininkams žinant agresyvumo priežastį gali būti lengviau surasti bei priimti tinkamiausią problemos sprendimo būdą.

Atminkite

Siekiant pakeisti chaotišką augintinių elgesį, reikės skirti nemažai kantrybės, laiko bei pastangų. Jei išvardinti metodai nepasiteisins bei toliau patirsite sunkumus, rekomenduojama siekti profesionalios pagalbos bei kreiptis į patyrusius šios srities specialistus, kurie jūsų augintiniams dresūros būdu padės įgauti bendrų paklusnumo savybių. Kuo skubiau imsite spręsti šią augintinių problemą, tuo greičiau pavyks jos atsikratyti. 

Kaip pranešė Vilniaus apskrities policija, liepos 29 dieną į iškvietimą dėl Vilniaus rajone esančiame Karveliškių kaime šunų užpultos ir sukandžiotos moters atvykę pareigūnai buvo užpulti šešių šunų, kurie kėlė pavojų pareigūnų gyvybei bei sveikatai.

„Turėdami informaciją, jog šunys yra agresyvūs ir jau yra įkandę žmogui, policijos pareigūnai gindami save nuo tiesiogiai jiems gresiančio pavojaus, pagrįstai ir teisėtai panaudojo tarnybinius šaunamuosius ginklus“, – rašoma Vilniaus apskrities policijos pranešime.

Pareigūnai iš tarnybinių ginklų sužalojo du vokiečių aviganių veislės šunis, kurie buvo išvežti į veterinarijos gydyklą.

Šunys buvo vedžiojami be pavadėlių ir antsnukių.

Nukentėjusiai moteriai ligoninėje diagnozuota kojos kąstinė žaizda.

„Žemės ūkio ministerija Vyriausybei turi pateikti argumentuotą pagrindimą, kodėl buvo parengtos pataisos“, – BNS teigė ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Gyvulininkystės skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Paliutienė.

Pasak jos, naikinti sąrašą norima, nes dabartinis „reglamentavimas neveikia“, ypač tais atvejais, kai neįmanoma kovinių bei pavojingų šunų veislių ir jų mišrūnų identifikuoti be šunų kilmės dokumentų. Jie nepateikiami dėl įvairių priežasčių, viena jų – tyčinis slėpimas. 

K.Paliutienė pritaria mokslininkų išvadai, kad „visais atvejai šuns elgesys priklauso nuo jo laikytojo ir nuo situacijos, į kurią žmogus gyvūną pastato“, o ne nuo veislės.

„Kanda ne tik šių veislių šunys, o kanda visi šunys ir visais atvejais už šuns padarytą žalą atsako savininkas“, – teigė ji.

Kanda ne tik šių veislių šunys, o kanda visi šunys ir visais atvejais už šuns padarytą žalą atsako savininkas.

ŽŪM darbuotojos tvirtinimu, šuns kilmę ir veislę patvirtinančius dokumentus išduoda ne valstybės ar savivaldybių institucijos, todėl Lietuvoje nėra valstybės institucijoms prieinamo veislinių šunų ir jų savininkų registro. Šunų veisėjus vienijančios asociacijos Lietuvos kinologų draugijos išduodami veikslės dokumentai nėra oficialiai registruojami valstybės ar žinybiniuose registruose ar kitose informacinėse sistemose.

„Veislininkystę pas mus vykdo kinologai. Kinologų organizacijos, kurios vienija veislynus, veislių pažymėjimus registruoja savo registruose, jie nėra viešojo administravimo subjektas ir dirba pagal savo prisiimtas taisykles ir patikrinti, ar Petraitis, ar Jonaitis kažkada pasiėmė tą veislės pažymėjimą, nėra galimybės“, – kalbėjo K.Paliutienė.   

Lietuvoje nuo 2013 metų liepos tuometinės parlamentarės Agnės Zuokienės iniciatyva Seimui uždraudus daugiabučiuose laikyti kovinius, pavojingus šunis bei jų mišrūnus, išskyrus atvejus, kai tam turimas savivaldybės išduotas leidimas, padaugėjo žmonių skundų dėl tokių šunų laikymo butuose. 

Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai nurodžius, kad sunku identifikuoti, ar šuo mišrūnas yra pavojingas, ar kovinis, Seimo Kaimo reikalų komitetas įpareigojo Žemės ūkio ministeriją nustatyti tikslesnius kriterijus, pagal ką šuo mišrūnas būtų laikomas koviniu ar pavojingu.

Pagal galiojančią tvarką, pavojingo arba kovinio šuns mišrūnas yra negrynaveislis šuo, kurio vienas iš tėvų pavojingas arba kovinis šuo. Tai reiškia, kad šuo gali būti laikomas pavojingo ar kovinio šuns mišrūnu tik tada, kai atsekami jo tėvai – nustatoma, kad vieno iš tėvų veislė yra kovinių ir pavojingų šunų sąraše. Jį tvirtina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba sako, kad kovinių bei pavojingų šunų savininkai gali nuslėpti faktą apie turimą kilmės dokumentą ir tada net turėdami grynaveislius kovinius ar pavojingus šunis, gali išvengti prievolės gauti savivaldybės specialų leidimą juos laikyti.

Pasak K.Paliutienės, iki šiol nėra tvarkos, kaip elgtis, kada šuo panašus į tą veislę, kurios įtrauktos į kovinių ar agresyvių šunų ar jų mišrūnų sąrašą, bet  jo savininkas neturi leidimo jo laikyti namuose.

„Kai visa savo išvaizda šuo panašus į tą veislę, bet dokumento nėra. Ir tikrinančios institucijos – Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnyba ar  savivaldybės pareigūnai – negali nieko padaryti (uždrausti tokį šunį laikyti namuose – BNS)“, – teigė K.Paliutienė.

Ministerijos atstovės teigimu, tokiu atveju šuns veislę galima nustatyti pagal genetinius tyrimus, bet jie kainuoja brangiai ir yra kebli bei neaiški tvarka, nustatanti, kas už tyrimus turi sumokėti, – šuns savininkas, jeigu būtų nustatyta, kad gyvūnas priklauso kovinių ar pavojingų šunų ar jų mišrūnų veislei, ar tas, kam kyla įtarimas dėl gyvūno.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pasiūlė šunis mišrūnus identifikuoti pagal išorinius požymius. Ši tarnyba yra atlikusi visuomenės apklausą dėl kovinių ir pavojingų veislių šunų sąrašo panaikinimo. Iš 4148 apklaustų asmenų 3462 pasisakė už sąrašo panaikinimą, 620 – už išsaugojimą. 

2014 metais pavasarį Seimui buvo pateiktos pirmosios pataisos, kuriomis ir pasiūlyta pakeisti kovinio ir pavojingo šuns mišrūno sąvokas, nustatant, jog mišrūnams priskiriami šunys, kuriems nėra išduotas kilmės ir veislės patvirtinimo dokumentas ir kuris turi Tarptautinės kinologų organizacijos nustatytuose kovinių šunų veislių standartuose nurodytų būdingų požymių.

Bet Seimas gegužę jas grąžino ministerijai tobulinti.

Tuometinė žemės ūkio ministrė „darbietė“ Virginija Baltraitienė 2014 metų rugsėjį sudarė darbo grupę naujiems pakeitimams parengti. Tuomet ir gimė siūlymas minėtą sąrašą naikinti.