Gegužės mėnesio pardavimai, lyginant su analogišku laikotarpiu pernai, dar įdomesni. Kokteilių pardavimai augo 50 proc., putojančio vyno – 27 proc., o stipraus alkoholio – įspūdingus 22 proc. Stipriai susitraukė alaus ir silpnų fermentuotų gėrimų (sidro) pardavimai – lyginamuoju laikotarpiu 15 proc. ir 14 proc. atitinkamai.

Jau greitai bus balsuojama dėl akcizų ir didžiausi akcizų augimai siūlomi silpnam vynui bei sidrui – 66 proc. per tris metus, alui ir vynui – 33 proc. per tris metus. Mažiausias akcizo augimas (17,5 proc. per tris metus) yra siūlomas stipriam alkoholiui.

Per paskutinę Seimo kadenciją akcizai taip pat dramatiškai buvo didinami silpnam alkoholiui ir tai davė vaisių. Alaus pardavimai mažėja, o stipraus alkoholio auga ir šiais metais. Dabartiniai siūlymai taip pat panašiai subalansuoti kaip ir „žaliųjų“ laikotarpiu. Tai ganėtinai keista, nes tai gali paskatinti tolimesnį alkoholio vartojimą per stiprų alkoholį, kai ir taip kartais skiriamės nuo Vakarų šalių, kokiomis proporcijomis alkoholio suvartojame. Vakarų šalyse stiprus alkoholis sudaro apie 20 proc. viso suvartojimo absoliutaus alkoholio, o Lietuvoje šis skaičius yra virš 45 proc.

Kaip teigia Legalaus verslo aljanso vadovas Mantas Zakarka, toks kėlimas – infliacijos rėmuose, kurios dydis pastaraisiais metais Latvijoje siekė 2,3–2,6 proc.

Lietuvoje – lygybės nerasta

„Lietuvos valdžia nuolat kartojo, jog nuo kovo 1-osios latviai kels akcizą lygiai tiek, kiek mūsų šalis. Tai buvo vienas iš pagrindinių argumentų kelti akcizą stipriesiems gėrimams Lietuvoje. Ką turime šiandien? Nuo kovo 1-osios – kelių procentų akcizų augimą Latvijoje, kuris yra visiškai normalus dėl infliacijos, o Lietuvoje – 10,5 proc. akcizo didinimą stipriesiems gėrimams“, – situaciją komentuoja M. Zakarka.

LVA vadovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog Latvijoje akcizai didinami visiems alkoholiniams gėrimams. „Praktiškai visiems alkoholio rinkos žaidėjams vienodos taisyklės – neišskiriama viena rūšis, kuriai būtų keliamas akcizas. Šiuo klausimu, vėlgi, turime priešingą situaciją Lietuvoje su stipriaisiais gėrimais“, – sako M. Zakarka.

2016-aisiais, pradėjus akcizų didinimo politiką, tauriųjų gėrimų (viskio, romo, brendžio, degtinės ir kt.) akcizas vis augo. Per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje akcizas keliamas tik stipriesiems gėrimams – iš viso jis didėjo penktadaliu (20,5 proc.).

„Kodėl viena alkoholio rūšis – stiprieji gėrimai – diferencijuojami? Nes tokiu būdu greičiausia ir patogiausia didinti biudžeto lėšas? Visos alkoholio – rūšys, stiprieji gėrimai, alus, vynas – vartojamos nesaikingai gali sukelti sveikatos problemų. Tai – įpročių ir alkoholizmo gydymo priemonių klausimas. Keliant akcizus tik stipriesiems gėrimams šios problemos nebus išspręstos“, – sako M. Zakarka.

Esame apsupti mažesnėmis kainomis, tačiau Lietuvoje toliau vykdoma „išgyvenimo salos“ politika.

Pasienio pūlinys

Kai akcizai alkoholiui Lietuvoje nuolat kyla, gyventojai vyksta apsipirkti į Lenkiją ir Latviją. Vien Lenkijoje šiuo metu akcizas stipriajam alkoholiui mažesnis apie 30 proc. Latvijoje – akcizas stipriajam alkoholiui bus mažesnis apie 20 proc. nuo kovo 1-osios.

„Esame apsupti mažesnėmis kainomis, tačiau Lietuvoje toliau vykdoma „išgyvenimo salos“ politika. Pasienio pūlinys anksčiau ar vėliau sprogs – jau dabar parduotuvės šiuose regionuose jaučia įtampą dėl žmonių apsipirkimo svetur“, – komentuoja M. Zakarka.

Per 2018-uosius Lietuvos gyventojai Lenkijoje išleido 360 mln. eurų. Žmonės kaimyninėje šalyje perka maistą, alkoholinius gėrimus, baldus, statybines medžiagas ir kt.

Praėjusių metą pavasarį Lietuvos pasienio atstovai jau kalbėjo apie tai, jog jaučiamas maždaug 20 proc. pajamų smukimas., kai tuo metu Lietuvos centrinėje dalyje matomas 5–7 proc. augimas.

„Tam, jog pinigai nebūtų vejami iš Lietuvos, valdžia turėtų reaguoti į kaimyninių šalių sprendimus. Kaip rodo realūs pavyzdžiai – tiek Estija (2019 m. sumažinti akcizai 25 proc. visiems alkoholiniams gėrimams), tiek Latvija (keliami akcizai tik 5 proc. visam alkoholiui) rūpinasi verslu ir suteikia sąlygas jam augti įgyvendindami subalansuotą akcizų politiką. O Lietuva, jeigu toliau eis tuo pačiu keliu, liks prie suskilusios geldos ir patirs Estijos fiasko, kai dėl per didelių pastangų didinti akcizus gautas minusas valstybės biudžete ir nepasiekti kiti tikslai“, – teigia M. Zakarka.

Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos atstovė sako, kad pernai ypač aktyvūs verslo mėginimai apeiti reklamos draudimus buvo sėkmingi.

Tuo metu verslas ir toliau prognozuoja mažėjančius pardavimus, o kalbant apie galimybes netektis kompensuoti iš eksporto, pripažįsta, kad kol kas tai – tik priedas prie vietinių pardavimų.

Draudimų efektas yra, bet verslas išradingas

Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija prezidentė Nijolė Goštautaitė Midttun sutinka, kad 2019 metais jau buvo galima akivaizdžiai pamatyti, kokius rezultatus duoda galiojančios alkoholio kontrolės priemonės.

Tačiau ji taip pat pabrėžia, kad biudžetas iš alkoholio akcizų ir toliau kasmet surenka vis daugiau įplaukų.

N. Goštautaitė Midttun sako, kad alkoholio pardavimų ribojimų jau užtenka, bet reikia, kad jų būtų laikomasi.

„Gal ne tiek griežtinti labiau reikia nustatant naujus apribojimus, bet tinkamiau ir griežčiau prižiūrėti jau esamų įgyvendinimą. Ypač pardavimus nepilnamečiams, prekybos laiko ribojimo paisymo“, – nurodė ji.

Daugumai eksportas tik priedas prie vietinių pardavimų. Kol kas.

Pasak jos, švietimo priemonės turi menkesnį poveikį, nei kainos didinimas, prieinamumo mažinimas, reklamos draudimas.

„Reikia didžiulių lėšų iš biudžeto kontrolės mechanizmui, todėl gerokai patrauklesnės tos priemonės, kurios reikalauja mažiausiai kontrolės, pavyzdžiui, alkoholio kainos didinimas, aiškus reklamos draudimas ir prekybos laiko apribojimas“,– tvirtino N. Goštautaitė Midttun.

Jos teigimu, dabar pats laikas stiprinti priklausomybės ligų gydymo paslaugų pasiūlą, kad būtų daugiau gydymosi nuo alkoholizmo galimybių.

„Tų paslaugų nėra daug ir jos ateityje bus sunkiau prieinamos, nes daugėja besikreipiančių“, – įspėja ji.

N. Goštautaitė Midttun, be kita ko, atkreipia dėmesį į pastarojo meto aktyvius verslo mėginimus apeiti reklamos draudimus: „Jie (bandymai BNS) tokie testuojantys ir tarsi tikrinantys ribas, kada nubaus, o kada – ne“.

Ji pripažįsta, kad verslui pavyksta pasiekti savo tikslų.

„Kai kur greitai pavyksta, bet kai kur pasekmes pamatysime gerokai vėliau. Pavyzdžiui, labai neaiškiai vykdomas  pagrindinės alkoholio rinkos priežiūros institucijos vadovo konkursas. Čia ir klausimas, ar pavyko ir ką pavyko pasiekti verslui (...) Nes nuo vadovo labai daug priklausys“, – kalbėjo N. Goštautaitė Midttun.

Rinkos praradimus dengia eksportas

Asociacijos „Baltic gastronomy leaders“ prezidentas Romas Apulskis sako, kad dėl gyventojų mažėjimo ir kultūrinių pokyčių alkoholio rinkai Lietuvoje mažėjant, gamintojai priversti realizacijos rinkų ieškoti užsienyje.

„Eksportas prideda 10 proc. Daugumai eksportas tik priedas prie vietinių pardavimų. Kol kas. Bet iš esmės yra galimybė plėstis neribotai, kai tuo tarpu vietos rinka labai ribota. Be eksporto yra mažėjantis verslas. Litrai krenta. Na, antkainį pasididina įmonės, bet tai daryti amžinai negalės, o eksportas kainą prilaiko Lietuvoje. Jis gelbsti situaciją. Kitokių perspektyvų artimiausiems dešimčiai metų nematau. Kurti kažką, galvoti ir žiūrėti tik į vietos rinką – niekaip“, – BNS kalbėjo jis.

Negalima spręsti tik iš pardavimų mažėjimo. Nežinome, kiek alkoholio įsivežama iš kaimyninių šalių.

R. Apulskio teigimu, į Rusiją vežami putojantys vynai, nes jų kokybė – „viduriukas tarp Vakarų ir rusiškos“. Kinijoje sėkmingai pardavinėjama trauktinė „Devynerios“, o Lenkijoje – lietuviška šimtmečio degtinė su varpa.

„Tai dešimtmečio įdirbis ir pastarieji metai jau geri“, – apie eksportą į Lenkiją sako R. Apulskis.

Jis prognozuoja, kad lietuviškas vaisių ir uogų vynas irgi gali būti eksportuojamas į Kiniją.

„Toks pat specifinis, nišinis, savotiškas ir įdomus produktas yra, kuris gali puikiai ir į eksportą važiuoti. Toje pačioje Kinijoje yra populiarus toks labai panašus vynas iš tokių egzotinių saldžių vaisių“, – teigė R. Apulskis.

Jis prognozuoja, kad lietuviško alkoholio eksportas 2020 metais augs.

Tikro alaus pardavimai krenta, nealkoholinio – auga

Lietuvos aludarių gildijos prezidento Sauliaus Galadausko teigimu, 2019 metais alaus pardavimai nedaug krito, o netektis kompensavo pajamos iš nealkoholinio alaus pardavimų. „Augo nealkoholinio alaus pardavimai ir tuos praradimus padengė“, – BNS teigė jis.

Pasak Nepriklausomų prekybos įmonių asociacijos, kurios narės iš esmės yra „Aibės“ tinklo parduotuvės, pirmininko Eimučio Radžvilos, anksčiau „niekas nežiūrėjo į nealkoholinį alų kaip į rimtą verslą“.

„Skonio receptoriai reikalauja kažko panašaus ir geria nealkoholinį alų“, – įprasto alus keitimą į nealkoholinį aiškina jis.

„Kartais auga pardavimai nealkoholinio alaus, bet dar nesudaro pusės tikrojo alaus“, – priduria E. Radžvila.

Stipraus alkoholio gamintojus ir importuotojus vienijančio Legalaus verslo aljanso vadovas Mantas Zakarka prognozuoja, kad nealkoholinių gėrimų augimas bus ir 2020 metais. „Nuolat daugėja tokių gėrimų parduotuvių lentynose“, – sako jis.

Pasak E. Radžvilos, mažosios parduotuvės prie alkoholio prekybos sugriežtinimų prisitaikė, o pardavimų ribojimai nesužlugdė nė vienos smulkios parduotuvės. Tačiau, anot jo, jei būtų apsispręsta dėl specializuotų alkoholio parduotuvių, tai kaimiškas parduotuves sužlugdytų.

Nežinoma, kiek alkoholio įvežama

M. Zakarka taip pat prognozuoja, kad stipraus alkoholio rinka 2020 metais kris – mažės tiek parduodami kiekiai, tiek gaunamos pajamos. Su tuo sutinka ir E. Radžvila, tačiau jis pabrėžia, kad realaus Lietuvos alkoholio rinkos traukimosi masto nesimato, nes nėra duomenų, kiek pigesnio alkoholio įvežama iš kaimyninių šalių.

„Realus rinkos susitraukimas nėra aiškus. Negalima spręsti tik iš pardavimų mažėjimo. Nežinome, kiek alkoholio įsivežama iš kaimyninių šalių“, – teigė E. Radžvila.

Anot jo, 2020-aisiais dėl dar labiau padidintų akcizų vėl suaktyvės alkoholio prekyba pasienyje su Latvija ir Lenkija.

Didėjančius pasienio pardavimus akcentavo ir M. Zakarka. 

„Nuo 2008 metų iki 2019 metų pabaigos stipriojo alkoholio rinka susitraukė – pardavimai kiekiniai virš 43 proc. mažesni. Bet jokių duomenų, kiek alkoholio nuperkama Latvijoje ir Lenkijoje“, – sakė jis.

Per septynis šių metų mėnesius vyno buvo parduota 18,7 proc. daugiau, o akcizų iš šios grupės buvo surinkta taip pat tiek pat daugiau ir biudžeto pajamos siekė 10,8 mln. eurų. Tuo pat metu stipraus alkoholio buvo parduota 18,3 proc. daugiau, tačiau akcizo mokesčio buvo sumokėta 22,3 proc. daugiau nei pernai analogišku laikotarpiu, kas sudarė 126 mln. eurų arba 23 mln. eurų daugiau. Taip pat didėjo sidro, putojančio vyno ir spirituotų vynų pardavimai, tačiau čia augimai svyravo 2-3 proc. ribose.

Nepaisant itin karšto ir neįprastai ilgo vasaros sezono alaus pardavimai toliau traukiasi. Silpniausios alkoholio grupės pardavimai per septynis mėnesius krito 0,9 proc. Biudžeto pajamos iš alaus akcizo krito beveik puse milijono eurų. Įdomu tai, kad liepos mėnesį alaus pardavimai susitraukė net 9,6 proc. ir vien per šį mėnesį biudžeto pajamos šioje grupėje sumažėjo 900 tūkst. eurų. Akcizai šioje grupėje nebuvo keičiami, tad čia matome vartojimo pokyčius.

Kovo mėnesį akcizai buvo didinami tik stipriam alkoholiui – pakelti 10 proc., tačiau pardavimai per septynis mėnesius didėjo. Augimas buvo sugeneruotas, kai parduotuvės pirko neįprastai didelius kiekius prieš akcizo padidinimą ir užkrovė sandėlius pilnai. Liepos mėnesį stiprių gėrimų grupė susitraukė 26 proc., tačiau šis susitraukimas yra dėka to, kad pardavinėjama iš sandėlio ir nauji pirkimai yra laikinai pristabdyti.

Panašu į tai, kad silpniausias alkoholis traukiasi nuo lietuvių vaišių stalo, net nepaisant itin šiltos vasaros. Akcizų politika lemia, kad didėja stipraus ir vyno pardavimai, tuo tarpu alaus alkoholio grupė jau pasiekė Lafero kreivės viršūnę ir peržengė į dešinę pusę, kai didinami mokesčiai duoda mažesnes pajamas biudžetui.

Panašu į tai, kad artėjant biudžeto svarstymams reikėtų persvarstyti svorius alkoholio akcize. Sunku būtų tikėtis akcizo sumažinimo, nes tai greičiausiai neduotų teigiamo efekto pajamoms. Būtų tiesiog per brangu susivienodinti su kaimyninėmis šalimis kaip Lenkija ar Latvija, nes netektume apie 110 mln. eurų akcizo pajamų per metus, o pardavimų padidėjimas nekompensuotų šios sumos. Be to pardavimų augimas tikrai prieštarautų alkoholio ribojimo politikai.

Artimiausiu metu, reikėtų nuosekliai ir pabrėžtinai švelniai koreguoti akcizus, kad išlaikytume panašius pardavimus, tačiau maksimizuotume biudžeto pajamas. Nepaisant padidėjusių akcizų stiprus alkoholis vis dar laimi vartotojų pasirinkime, o po drastiško, daugiau nei dvigubai, padidinto akcizo alui ir vynui nuo 2017 metų pastebimos besikeičiančios tendencijos. Vyno pardavimai šiemet auga dviženkliais procentiniais punktais, o alus apleidžia savo pozicijas. Apskritai paėmus vyrauja stipresnio alkoholio dominavimo požymiai.

„Nors pakėlus akcizą nuo kovo 1-osios įsigaliojo diskriminacinis sprendimas, kai 10 proc. buvo padidinti akcizai tik stipriesiems gėrimams, kol kas į biudžetą surenkama daugiau mokesčių, tačiau tokia tendencija ilgai nesitęs. Tam įtakos turi šešėlinė prekyba, alkoholinių gėrimų atsivežimas iš Lenkijos ir Latvijos“, – pranešime cituojamas R. Apulskis.

Pasak jo, tai, kad skirtingų alkoholinių gėrimų procentai Lietuvoje apmokestinti skirtingai, lemia netolygius kainų skirtumus. Pavyzdžiui, alus Lietuvoje apmokestintas 2,5 karto mažiau negu stiprieji gėrimai, o vyno, anot Vilniaus universiteto mokslininkų, akcizas turėtų būti dvigubai mažesnis.

Kaip rašoma pranešime, VU mokslininkams objektyviai įvertinus įvairias aplinkybes dar šių metų rugpjūčio 1 d. buvo pateikta formulė, pagal kurią rekomenduotina alaus tarifą sumažinti 11 proc., stipriųjų gėrimų – 14 proc., o vyno – 51 proc.

Šiuo metu Lietuvoje mažiausiai apmokestintas išlieka alus – 7,11 cento už alkoholio procentą litre. Daugiausiai apmokestinti stiprieji gėrimai – 18,32 cento už procentą litre.

Pasak R. Apulskio, šiuo metu Lietuva yra tarsi tarp dviejų ugnių – Lenkijos, kur akcizai alkoholiui mažesni apie 40 proc., ir Latvijos, kur nuo rugpjūčio mėnesio 15 proc. buvo sumažintas akcizas stipriesiems gėrimams. Taigi žmonės gali laisvai ir legaliai apsipirkti abiejose šalyse.

„Visa tai atneš keliasdešimt ar net šimtus milijonų (eurų. – ELTA) nuostolių per metus Lietuvos ekonomikai“, – tvirtina R. Apulskis.

ELTA primena, kad nuo kovo 1 d. įsigaliojo Seimo pernai priimtos Akcizų įstatymo pataisos, numatančios, kad etilo alkoholiui taikomas didesnis – 1 832 eurų – už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizų tarifas.

Tuo tarpu Estijoje nuo liepos ketvirčiu sumažintas akcizas alkoholiniams gėrimams, o rugpjūtį stipriajam alkoholiui 15 proc. ir Latvijoje.

Lietuviai Lenkijoje išleido beveik pusę milijardo eurų

„Susidaro įspūdis, kad Lietuvos politikai nekreipia dėmesio į akivaizdžius dalykus. Atlikti tyrimai rodo, jog vis daugiau Lietuvos gyventojų vyksta apsipirkti į Lenkiją – perkamos buities prekės, maisto produktai, alkoholis, ypatingai – stiprieji gėrimai“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas V. Sutkus.

Lenkijos Centrinio statistikos biuro duomenimis, per 2018-uosius Lietuvos gyventojai Lenkijoje išleido per 460 mln. eurų. Vienos išvykos metu Lietuvos gyventojai išleido apie 125 eurus.

„Vilniaus universiteto atlikto tyrimo duomenimis, vien per metus Lietuvos biudžetas dėl to gali netekti nuo 33–54 mln. eurų tik iš akcizų alkoholiui. Prie šios sumos dar reiktų pridėti PVM, perkamą kurą Lenkijoje, prarastas verslo pajamas, darbo vietas ir pan. Vadinasi, dėl didelių akcizų alkoholiui kenčia ir Lietuvos biudžetas, ir mūsų šalies verslas“, – teigia V. Sutkus.

LVK prezidentas taip pat pastebi, kad akcizų tarifai alkoholiniams gėrimams Lenkijoje jau mažesni 40 proc. stipriųjų gėrimų atveju, daugiau nei 4 kartus – vyno atveju, mažesnis Lenkijoje ir alaus akcizas. Jo teigimu, akcizų politika turėtų būti paremta objektyviais kriterijais – situacijos kaimyninėse rinkose analize, gyventojų pajamų lygiu, šešėlio lygiu, sveikatos rodiklių tendencijomis, kitais objektyviais rodikliais.

Lietuvoje – būtina iš naujo įvertinti akcizų politiką

„Geriausiai verslo situaciją Lietuvos-Lenkijos pasienyje iliustruoja realūs pavyzdžiai. Vietiniai mažmeninės prekybos verslininkai jau garsiai kalba apie tai, kad mažėja ne tik apyvarta, bet kai kur uždaromos ir parduotuvės. Žmonės į Lenkiją vyksta apsipirkti vis iš tolimesnių miestų, vadinasi, jau yra susiformavęs įprotis tai daryti“, – teigia V. Sutkus – „Akivaizdu, jog Estijos ir Latvijos akcizų alkoholiui skirtumas yra analogiškas Lietuvos ir Lenkijos situacijai. Vienintelis skirtumas – Lietuvos valdžia kol kas nepripažįsta, jog mūsų šalies gyventojų apsipirkimas Lenkijoje daro žalą tiek verslui, tiek Lietuvos biudžetui. Tuo tarpu Estijos valdžia sugebėjo pripažinti padarytą klaidą ir ėmėsi efektyvių veiksmų“.

Lietuvoje būtina iš naujo įvertinti vykdomą akcizų politiką, nes Estijos pavyzdys rodo, jog akcizų didinimas atnešė žalos. 

„Mūsų valdžios atstovai kalbėjo, kad aplinkinės valstybės solidariai nuolat kels akcizus alkoholiui, tačiau šie teiginiai nepasitvirtino. Pragmatiškas Estijos pavyzdys parodė, jog taip nėra. Skubos tvarka estai priima apie 10 proc. įstatymų – tai, jog akcizų mažinimo sprendimas buvo priimtas taip staigiai, rodo, jog Estijos valdžia rimtai susirūpinusi biudžeto įplaukomis“, – teigia V. Sutkus.

Absoliutus nesusikalbėjimas su paprastais žmonėmis, sunkiai panieką maskuojantis bendravimo stilius, atvirkščiai proporcinga kompetencijai arogancija tapo skiriamaisiais valdančiųjų bruožais. Prieš rinkimus iš arčiau teko pamatyti kylančią valstiečių žvaigždę Mindaugą Puidoką. Jaunasis politikas, įėjęs į pilną žmonių patalpą, leisdavo sau nepasisveikinti, o savais reikalais telefonu bendravo lyg būgnu tvatindamas: garsiai, nekreipdamas dėmesio į šalia dirbančius žmones. Jau tada glumino dvigubi elgesio standartai, nes viešumoje matėme besišypsantį ir malonų jauną žmogų, kuris turėjo atnešti į politiką šviežio vėjo. Deja, nauji vėjai nepapūtė, o toji arogancija labai įtiko į bendrą komandinį toną.

Tas arogancijos kokteilis, užmaišytas su George'o Orwello kartelės neperkopiančiu išprusimo lygiu, gali pakenkti tautai ne mažiau nei alkoholis.

Nustatyti aroganciją nesunku, galima pasitelkti net ir mokslininkų sudarytą jos matavimo testą. Štai keli klausimai. Ar demonstruojamas lipšnumas "aukštesniems" ir bjaurumas "žemesniems"? Ar viešai šaipomasi iš pavaldžių žmonių? Ar pastebimas perteklinis patarinėjimas visais gyvenimo klausimais? O dabar paskutinis klausimas iš gyvenimo: ar dar kyla abejonių dėl valdančiųjų diagnozės?

Arogancija nėra vien asmeninis žmogaus reikalas. Ji plinta kaip gripo virusas. Ramūno Karbauskio vaikams padovanotus tautinius kostiumus kūręs dizaineris Juozas Statkevičius pademonstravo augančiajai kartai nesiskaitymo su kitokia nuomone pavyzdį, išvadinęs kolegę bulviaveide su kugelio smegenimis. Bėda ta, kad visi mes, ko gero, savo valdžios ponams atrodome su kugelio smegenimis... O tas arogancijos kokteilis, užmaišytas su George'o Orwello kartelės neperkopiančiu išprusimo lygiu, gali pakenkti tautai ne mažiau nei alkoholis, kurį nuo Naujųjų ketinama branginti 10 proc. Gal pradėkime taikyti akcizo mokestį valdančiųjų arogancijai?

„Valstietis“ Viktoras Rinkevičius suabejojo, ar alkoholio branginimas nepaskatins šešėlio: „Bus meškos paslauga ir paskatins šešėlinę rinką“.

Narkotikų, tabako ir alkoholio departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian sako, kad „tokių problemų nestebima“. Pasak jos, į kaimynines šalis apsipirkti žmonės važiuoja ne dėl pigesnio alkoholio, o dėl maisto ar namų apyvokos prekių.

Tuo metu socialdemokratė Rasa Budbergytė priekaištavo, kad pristatyti pataisų atėjo ne pats autorius sveikatos ministras Aurelijus Veryga, kuris jas pateikė kaip Seimo narys, o viceministrė Kristina Guorelienė.    

„Gaunasi piktnaudžiavimas, pasinaudojimas tarnybine padėtimi“, – pareiškė ji.

Lietuvos verslo konfederacijos atstovas Romas Apulskis įspėjo, kad priėmus pataisas padidės skirtumas tarp stipraus alkoholio kainų Lietuvoje ir Lenkijoje.

„0,7 litro kainos skirtumas dabar yra apie 3 eurai“, – teigė jis.  

Pasak R. Apulskio, matydamas didėjantį skirtumą, verslas jau reaguoja ir pasienyje atidaro parduotuves. 

A. Veryga antradienį sakė, kad dalis biudžeto įplaukų iš didesnio akcizo bus skirta medikų ir rezidentų atlyginimų didinimui. Iš akcizo ketinama surinkti papildomai apie 5 mln. eurų.

Jeigu Seimas pataisas iki Kalėdų priims, 0,5 litro stipraus alkoholio galėtų vidutiniškai pabrangti apie 0,39 euro. Brangtų ne tik degtinė, bet ir brendis, konjakas, viskis, romas ir kiti stiprieji gėrimai. Kainos didėtų nuo pavasario.

Alkoholio akcizai buvo didinami ketverius metus iš eilės – paskutinį kartą jie didėjo 2017 metais. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, per tą laiką vyno ir kitų fermentuotų gėrimų rinka susitraukė apie 30 proc., tarpinių produktų (vermuto, spirituoto vaisių–uogų vyno ) – 68 proc., alaus – 17 proc., etilo alkoholio – tik 4 procento.

Stiprus alkoholis išlieka antras pagal populiarumą po alaus.

Antradienį ministro pateiktos Akcizų įstatymo pataisos sulaukė pritarimo po pateikimo. Už jas balsavo 52 Seimo nariai, 7 buvo prieš, 8 parlamentarai susilaikė.

Po svarstymo komitetuose į Seimo plenarinių posėdžių salę įstatymo pataisos turėtų sugrįžti kitą savaitę.

Pasak A. Verygos, projekto tikslas yra mažinti alkoholio prieinamumą ir vartojimą, beje, taikyti tokias priemones siūlo ir Pasaulio sveikatos organizacija.

Kaip sakė A. Veryga, dėl padidinto akcizų tarifo etilo alkoholiui valstybės biudžetas 2019 m. papildomai gautų apie 5 mln. eurų pajamų.

„Tie pinigai būtų skiriami rezidentų atlyginimų didinimui ir kitoms sveikatos sistemai būtinoms išlaidoms“, - sakė A. Veryga.

Seimo narys konservatorius Antanas Matulas pasiūlė akcizą etilo alkoholiui didinti ne 10 proc., o 20 proc.

Kitaip mano jo frakcijos kolega Mykolas Majauskas.

„Tai naujametinė dovana gyventojams - alkoholio kainos didinimas. Tai daroma skubotai“, - teigė Seimo narys konservatorius M. Majauskas.

Skaičiuojama, kad, padidinus akcizų tarifą etilo alkoholiui, 0,5 litro stipraus alkoholinio gėrimo vidutiniškai galėtų pabrangti apie 0,39 euro.

Akcizų tarifai etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams buvo didinami kasmet ketverius metus iš eilės 2014-2017 m. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, per ketverius metus vyno ir kitų fermentuotų gėrimų rinka susitraukė apie 30 proc., tarpinių produktų - 68 proc., alaus - 17 proc., etilo alkoholio - tik 4 proc.

Šiuo metu etilo alkoholiui yra taikomas 1 665,04 euro už produkto hektolitrą akcizų tarifas.

Sveikatos ministras Aurelijus Veryga antradienį Seime registravo Akcizų įstatymo pataisą, kuria siūloma mokesčius padidinti nuo kovo 1–osios. Pataisą ketinama priimti iki Kalėdų.  

Akcizų tarifą etilo alkoholiui siūloma  padidinti nuo 1665 iki 1832 eurų. 

Ministras skaičiuoja, kad padidinus akcizą etilo alkoholiui, 0,5 litro stipraus alkoholinio gėrimo vidutiniškai galėtų pabrangti apie 0,39 euro. Brangtų ne tik degtinė, bet ir brendis, konjakas, viskis, romas ir kiti stiprieji gėrimai.  

Akcizų tarifai etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams buvo didinami kasmet ketverius metus iš eilės – paskutinį kartą jie didėjo 2017 metais. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, per tą laiką vyno ir kitų fermentuotų gėrimų rinka susitraukė apie 30 proc., tarpinių produktų (vermuto, spirituoto vaisių–uogų vyno ) – 68 proc., alaus – 17 proc., etilo alkoholio – tik 4 procento.

Stiprieji alkoholiniai gėrimai pagal parduodamą kiekį išlieka antri pagal populiarumą po alaus.