Lenkia galvą

Miokardo infarkto problematikai skirta konferencija Kaune pradėta dailininko, fotografo, muzikos grupės „Fojė“ būgnininko Algio Kriščiūno naujausio tapybos kūrinio „Kodėl gyvenimas gali nutrūkti taip staiga?“ pristatymu.

Pristatyme dalyvavęs nuotoliniu būdu menininkas atviravo: aktyviai gyvendamas, sportuodamas manė, kad yra sveikas kaip ridikas. Kol vienas sukrėtęs įvykis privertė į viską pažvelgti kitaip.

„Lenkiu galvą prieš visą jūsų, medikų, bendruomenę, – pasakojimą pradėjo A. Kriščiūnas. – Tas nutikimas mane išgąsdino. Supratau, kad reikia daugiau dėmesio skirti savo kūnui“.

Po vieno eilinio bėgimo kalnuose staiga dvigubai pakilo pulsas. Savijauta buvo bauginanti. Taip jam atsitiko pirmąkart gyvenime. Nepadėjo jokios priemonės, tik skubus apsilankymas pas medikus.

„Momentas, kai taip staiga nutinka, be jokių ženklų, kad kažkas gali būti negerai… Kai supranti, kad gyvenimas gali pasibaigti čia pat, šią akimirką, ir kaip viskas trapu, privertė susimąstyti apie širdį. Pradėjau domėtis, kas jai kenkia ir pakoregavau savo gyvenseną“, – pasakojo kūrėjas.

Jis konstatavo, kad neretai labiau rūpinamės savo automobiliu nei savo sveikata. Reguliariai keičiame tepalus, pilame kokybiškus degalus, bet nerandame laiko, o gal motyvacijos sveikiau maitintis, daugiau judėti, išmokti valdyti stresą.

Tąkart A. Kriščiūnui buvo diagnozuota tachikardija. Gydytojo teigimu, veikiausiai taip atsitiko dėl per daug išgertos kavos ir energinių gėrimų.

„Kokia projekto idėja? – grįžo prie paveikslo A. Kriščiūnas. – Pora romantiškai skrenda oro balionu. Kas ją neša per gyvenimą? Širdis“. Paveiksle širdis ir yra oro baliono kupolas, leidžiantis išsilaikyti žmonėms ir nenusmegti žemyn.

Olivija Dobilienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Paveikslas „Kodėl gyvenimas gali nutrūkti taip staiga?“ skirtas visiems priminti, kad pasirūpintių savo širdimi.

„Daugybė sveikatos problemų yra nematomos – gali neskaudėti, nekilti jokių įtarimų, o pasitikrinus paaiškėja visai kitokia realybė. Širdį turime tik vieną, saugokime ją“, – ragino A. Kriščiūnas.

Prieš konferenciją pristatyto kūrinio „Kodėl gyvenimas gali nutrūkti taip staiga?“ skaitmeninę versiją menininkas dovanoja visuomenei. Visi norintys gali atsisiųsti ją nemokamai, pasinaudoję nuoroda bit.ly/Sirdis.

80 proc. galima išvengti

Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus ir Lietuvos kardiologų draugijos Išeminės širdies ligos darbo grupės vadovė prof. Olivija Dobilienė konstatavo, kad sergamumas išemine širdies liga Lietuvoje yra keturis kartus didesnis nei kitose ES šalyse. 80 proc. miokardo infarkto ir insulto atvejų galima išvengti, bet nepasinaudojame turimomis mokslo žiniomis.

Naujausiais duomenimis, širdies ir kraujagyslių ligos išlieka dažniausia mirties priežastis Europoje, praėjusiais metais lėmusia 2,2 mln. moterų ir 1,9 mln. vyrų mirčių. Pagal mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuva Europoje yra penktoje vietoje. Mūsų šalis yra priskirta labai didelės kardiovaskulinės rizikos šalims. Sunku rasti gyventoją, sulaukusį 40 metų ir vis dar nepriklausantį didelei kasdiovaskulinės rizikos grupei.

Išeminė širdies liga išlieka pagrindinė mirties priežastis. Lietuvoje ji susijusi su trečdaliu visų mirčių.

Yra būdų išvengti šios ligos, o kartu ir mirčių, bet didžioji dalis didelę riziką susirgti turinčių žmonių tai tarsi praleidžia pro ausis.

„Labai svarbus yra bendradarbiavimas. Medikų ir pacientų, medikų ir žiniasklaidos. Šviesti visuomenę yra labai svarbus mūsų uždavinys. Mokslu paremta informacija pacientų dažnai nepasiekia. Neretai jie tiki pseudotiesomis, mitais“, – kalbėjo O. Dobilienė. Ji pabrėžia: vien žinoti nepakanka, šia informacija reikia ir vadovautis.

„Tikslas vienas – išsaugoti sveiką širdį. Galime daug kuo domėtis, bet, neturint sveikatos, viskas tampa beprasmiška“, – atkreipė dėmesį gydytoja.

Vien sveikos gyvensenos reikšmės pervertinti negalima, ypač esant daugybinių rizikos veiksnių.

Ji apibūdino, koks yra standartinis kardiologų pacientas: 40–50 metų vyras su alaus pilvuku, nekoreguota arterine hipertenzija, rūkantis. „Neretai pirmasis jo širdies ir kraujagyslių ligos pasireiškimas ir būna ūminis infarktas arba staigi mirtis“, – pasakojo O. Dobilienė.

Kuo anksčiau

Renginio metu pristatyta pati naujausia informacija, pateikta Europos kardiologų draugijos gairėse, apžvelgiant diagnostiką, gydymą, gaivinimo ypatumus.

O. Dobilienė vardijo, kad Lietuvoje užtikrintas intervencinių vainikinių arterijų paslaugų prieinamumas, įdiegta miokardo infarkto klasterių sistema.

„Per pastarąjį dešimtmetį šios priemonės pakeitė pacientų, sergančių ūminiu miokardo infarktu, prognozę – anksčiau stacionare, atokesnėse ligoninėse mirdavo daugiau nei 20 proc. sergančių miokardo infarktu, o dabar stacionarinis mirštamumas Lietuvoje yra toks pat kaip visame pasaulyje – 6–8 proc.“ – palygino profesorė.

Pagal sergamumą miokardo infarktu ir apskritai vainikinių arterijų intervencines procedūras esame tarp pirmaujančių Europoje, deja, tai nepadeda sumažinti sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis.

Lietuva tarp kitų ES šalių liko paskutinėje vietoje paaiškėjus, kad net didžiausios rizikos pacientų grupėje, t. y. po miokardo infarkto, vainikinių arterijų stentavimo ar širdies operacijų, sumažinti blogąjį mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolį iki reikiamo lygio pavyko tik vienam iš dešimties pacientų.

Dislipidemija (aukštas MTL lygis) ir yra vienas miokardo infarktą lemiančių tradicinių rizikos veiksnių. Kiti didžiausi: rūkymas ir padidėjęs kraujospūdis. Ne paskutinėje vietoje ir genetinis polinkis, metaboliniai ir gyvensenos veiksniai, tokie kaip cukrinis diabetas, antsvoris, mažas fizinis aktyvumas.

Būtent MTL cholesterolis turi tiesioginį priežastinį ryšį su aterosklerotinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis. Lietuvoje pagal asmenų, priskirtų didelės rizikos širdies ir kraujagyslių ligų grupei, prevencijos programos duomenis padidėjusi cholesterolio koncentracija nustatyta net 90 proc. tirtų asmenų.

„Tačiau reikia suprasti ir tai, kad tyrimai negydo. Jie padeda įvertinti individualią paciento riziką susirgti. Gali būti, kad turėdami du to paties amžiaus pacientus teiksime skirtingas rekomendacijas. Vienam galbūt pakaktų imtis gyvensenos pokyčių, o kitą iškart pradėtume gydyti medikamentais“, – aiškino pašnekovė.

Akistata: A. Kriščiūnas prisipažino, kad momentas, kai bėgiojant kalnuose staiga sustreikavo širdis, privertė susimąstyti, kaip viskas trapu. / I. Gelūno / BNS nuotr.

Sveikos gyvensenos neužtenka

Kuo daugiau rizikos veiksnių ir kuo ilgau žmogus netinkamai gyvena, tuo labiau tikėtina, kad širdies ir kraujagyslių ligos pasireikš anksčiau. Geriausias receptas dar nepatekus į didelės rizikos zoną – sveikos gyvensenos įgūdžius ir įpročius ugdyti jau vaikystėje arba kaip įmanoma anksčiau.

„Kiekvienas savo rankose turime didelę galią – tinkamai maitindamiesi, reguliariai mankštindamiesi, reguliuodami savo kūno svorį, nerūkydami ir kontroliuodami kraujospūdį, cukraus ir mažo tankio lipoproteinų cholesterolio kiekį galime sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo riziką. Tačiau vien sveikos gyvensenos reikšmės pervertinti negalima, ypač esant daugybiniams rizikos veiksniams, nepalankiai šeimos genetinei anamnezei ar jau sergant. Norėdami atitolinti širdies ir kraujagyslių ligas didelės rizikos pacientams ir užtikrinti dislipidemijos, hipertenzijos ir kitų veiksnių efektyvią kontrolę, turime imtis ilgalaikio, nuoseklaus, kryptingo medikamentinio gydymo“, – ragino prof. O. Dobilienė.

Standartinis kardiologų pacientas – 40–50 metų vyras su alaus pilvuku, nekoreguota arterine hipertenzija, rūkantis.

Naudingas tik ilgalaikis gydymas, nes aterosklerozė yra dešimtmečius besivystantis procesas.

Pašnekovė apgailestavo, kad Lietuvoje vis dar gaji baimė dėl šalutinio statinų poveikio ir keroja mitai, kad cholesteroliui sumažinti gali pakakti tik sveikos gyvensenos ir dietos pokyčių ar papildų.

„Moksliniais tyrimais patvirtintas dislipidemijos gydymo principas: skiriant tinkamas medikamentų dozes ir renkantis kombinuotą gydymą galima sulėtinti aterosklerozės progresavimą, išvengti miokardo infarkto ir kitų komplikacijų“, – akcentavo O. Dobilienė.

Ji užsiminė apie naujausius inovatyvius medikamentus, kurie, pavyzdžiui, yra injekuojami, veikia iki šešių mėnesių ir blogojo cholesterolio lygį tam tikrais atvejais gali sumažinti net perpus.

„Kaskart, kai norėsite padejuoti, kokie esate užimti ir neturite laiko, pažiūrėkite į šią nuotrauką. Tai Algio Kriščiūno džiazo paveikslas Ukrainos generolo Valerijaus Zalužno rankose. V. Zalužnas – Ukrainos generolas, kariuomenės vadas, Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos narys, būdamas vienas labiausiai užimtų žmonių pasaulyje, rado akimirką padėkoti už Ukrainos sausumos ginkluotųjų pajėgų orkestro suorganizuotą koncertą ir šiltą priėmimą.

Dvigubai smagu, jog festivalio dailininkas A. Kriščiūnas parduodamas savo paveikslus, paaukojo Ukrainai dešimtimis tūkstančių eurų, o dabar jo kurtas festivalio paveikslas paties generolo V. Zalužno rankose.

Klaipėdos pilies džiazo festivalis, organizuojamas su didele meile, daro stebuklus. Tegul ši nuotrauka būna svarbiu priminimu apie tai, kas svarbiausia - draugystę, meilę ir taiką!“ – sako Klaipėdos pilies džiazo festivalio vadovė Inga Grubliauskienė.

A.Kriščiūnas nuo mažumės jautė aistrą menui ir technologijoms, tad pabaigęs mokyklą ir tėvų paskatintas nedvejodamas studijoms pasirinko tiksliuosius mokslus. KTU Mašinų gamybos fakultetą garsus fotografas baigė 1992 m.

„Šią studijų specialybę išsirinkti padėjo tėvai. Jie sakė, kad inžinierius niekada gyvenime neprapuls. Manau, jie visiškai teisūs, nes tikrai neprapuoliau. Nors po studijų mano gyvenimas pakrypo toli nuo KTU įgytos specialybės, technologijos yra neatsiejama mano kuriamo meno dalis“, – sakė alumnas.

Pasak A. Kriščiūno, studijos jį išmokė kantrybės ir atsakingumo. Mėgstamiausia jo paskaita buvo filosofija, tačiau ji truko gana neilgai, nes inžinieriams kur kas labiau reikėjo paskaitų apie medžiagų atsparumą ir fiziką. Dar labai jam patiko braižybos ir geometrijos mokslai, kurie padėjo susiprojektuoti namus, architektui beliko atlikti tik techninius skaičiavimus.

Bene smagiausi prisiminimai išlikę jo atmintyje – užklasinės veiklos. „Tai buvo įdomiausia gyvenimo dalis. Su draugais kiekvieną savaitę bendrabučio salėje rengdavome spektaklius ir miuziklus, organizavome fakulteto šventes ir konkursą „Mis Studentė“. Labai norėčiau laiko mašina grįžti į tuos laikus ir savo fakulteto valgykloje suvalgyti sriubos. Jeigu būčiau dirbęs pagal specialybę, gal net būčiau įkūręs robotų gamyklą, veikiausiai minčiau KTU slenkstį ieškodamas perspektyvių inžinierių“, – juokavo menininkas.

Menininkai ir toliau savo darbams naudos drobę, pieštukus, bet nevengs ir technologijų, nes naujos formos ir priemonės praplečia galimybių ribas.

Baigęs studijas A. Kriščiūnas nė dienos nedirbo pagal specialybę, nes dar trečiame kurse suprato, kad jį traukia visai kiti dalykai. Tačiau tėvams pažadėtas bakalauro studijas baigė. Jis juokauja, kad širdyje visuomet jautėsi menininkas, bet troško išmanyti ir įvairius techninius dalykus, praverčiančius kiekvienam vyrui.

Anot A. Kriščiūno, šiandieniame pasaulyje kone visur yra išmaniosios technologijos, ne išimtis ir meno sritis: „Daug dirbu su kompiuteriu, redagavimo programa „Photoshop“. Visus savo paveikslų eskizus pirmiausia pasidarau ekrane, taip greičiau randu geriausius kompozicinius ir spalvinius sprendimus. Menininkai ir toliau savo darbams naudos drobę, pieštukus, bet nevengs ir technologijų, nes naujos formos ir priemonės praplečia galimybių ribas.“

Menininkų pasaulyje itin svarbų vaidmenį vaidina ir naudojami socialiniai tinklai, jie pasitelkiami ne tik informacijos sklaidai, bet ir kaip reklaminis kanalas virtualiai galerijai. A. Kriščiūnas mano, kad būtent socialiniai tinklai menininkams suteikė galimybę išsivaduoti iš įprastų galerijų ir pasiekti net ir toliausiai nuo meno nutolusius piliečius.

Jau kurį laiką A. Kriščiūnas su šeima gyvena Fuerteventūros saloje Ispanijoje, bet palaiko glaudžius ryšius su Lietuva. Kiekvieną vasarą po tris mėnesius jis praleidžia šalies pajūryje – Palangoje, kur rengia savo darbų parodas. Jis džiaugiasi galimybe galerijoje bendrauti su žmonėmis, rengti susitikimus, paveikslų pristatymus ir atvirus pokalbius. Jis linki visiems atrasti savitą gyvenimo kelią ir mylėti savo darbą.

„Ne paslaptis, kad piršdavausi Jurgai kiekvienais metais. Ir tai tapo labai brangia tradicija. Piršlyboms reikia žiedo, o su kiekvienais metais reikėjo geresnio, tačiau vėliau Jurga manęs prašė, kad tų žiedų jau nebedovanočiau, nepaisant to, prieš keletą metų juos visus pavogė – atėjo vagys į namus ir visus juos pavogė. Buvo labai didelė trauma. Tuomet nusprendėme, kad dovanosiu jai apyrankes, o po 15 metų pagaliau išaušo ta diena, šis kartas nemelavo“, –  šį trečiadienio vakarą, 20 val., LNK laidoje „Šeškinės 20“ atskleidė A. Kriščiūnas.

Savo veiklose paskendęs dailininkas teigia, kad niekada nereiktų užsisėdėti vienoje vietoje, ir jeigu kažkas žmogaus netenkina, keisti. „Mano pagrindinė veikla – aš bandau gyventi. Negaliu savęs įvardinti kaip kažkokios profesijos atstovo. Iš tikrųjų, mano oficiali profesija yra robotų konstruktorius, baigiau šitą specialybę KTU, bet juo nedirbau niekada, tačiau robotą esu sukonstravęs iš lego. Aš, pavyzdžiui, piešiu ir jaučiu, kad jau pavargau ir noriu veikti kažką kito. Tuomet einu nuotraukas tvarkyti, nes esu ir fotografas. Tada, kai tai nusibosta, einu parašau dainos tekstą, tada einu pagroju būgnais. Rotuoju savo veiklas. O šiaip manau, kad svarbiausia žmogaus gyvenimo profesija ir turėtų būti gyvenimas“ , –  kalbėjo A. Kriščiūnas.

Jis prieš kelias savaites vedė ilgametę mylimąją, žurnalistę, rašytoją ir žurnalo „Happy 365“ redaktorę Jurgą Baltrukonytę.

Pasakodami apie jųdviejų pažintį, 15 metų trunkančius santykius bei įveiktus išbandymus pora negailės gražių ir jautrių žodžių vienas kitam. „Jis sugeba sukurti stebuklą – kai žiūriu į jo paveikslus, mane labai, labai žavi tai, kad kiekvienas jo paveikslas turi savo mintį, idėją, kad aš pati galiu sugalvoti savo istoriją apie tą paveikslą. Dar labai žavi tai, kad jis gali padaryti stalą per valandą, gali vestuves dekoruoti per pusvalandį...“, – šį pirmadienio vakarą, 20 val.,  gyvenimo būdo laidoje „Nuo... Iki...“ pasakos J. Baltrukonytė.

Pasak žurnalistės, jai kur kas sunkiau išspręsti daug mažų problemų, nei vieną didelę, o Algis tas žmogus, kuris tas smulkias problemas kaskart pašalina. „Ir tada galvoju: tas mano vyras – Dievas...“ – šypsodamasi pasakos Jurga. Pasak moters, ji dėkinga, kad kažkokios didelės jėgos jų porai davė 15 metų pažinti vienas kitą, sužinoti visas stiprybes, silpnybes ir pagaliau susituokti.

Vestuves žinoma pora iškėlė Bernardinų sode. Tarp susirinkusiųjų buvo nemažai žinomų veidų – Orijus Gasanovas, Audrė Kudabienė, Rimvydas Širvinskas, Arnoldas Lukošius ir kiti.

Apie itin greitai suorganizuotas vestuves J. Baltrukonytė pranešė savo „Facebook“ paskyroje.

„Vyrai, moterys, vestuvės ir klaidos. Na va. Aš pasidaviau. Pagaliau bus mūsų vestuvės!!!!! Šį penktadienį! (šiandien) Galvojimui apie vestuves skyriau dvi savaites. Jei atvirai – vieną. Gal kažkas nepavyks, bet o kas? Kils žemės drebėjimas, uraganas, kas gali nutikti baisaus? Nieko. Nepatiks suknelė (jos dar nėra) ar vynas? Tingiu apie tai net galvoti (šį postą rašau, kai jaunavedys ramiai miega, seniai nusipirkęs kelnes, marškinius ir myžalo spalvos sportbačius). O aš? Man neramu širdyje, šiaip man neramu visada, net jei ryt nebūtų vestuvių“, – sekėjams rašė žurnalistė.

Nuotaka prisipažino, kad vestuvių išvakarėse vis dar neturėjo suknelės.

„Tai va, primenu – ryt Vilniuje, anksti ryte įvyks beprotiškiausios pasaulyje Jurgos ir Algio vestuvės, siekiančios Gineso rekordo kaip greičiausiai suorganizuota šventė pasaulyje. Ir likus 10 valandų iki ceremonijos nuotakos suknelė vis dar siuvama… „MK drama queen“ kuo greičiau vežkite suknią!!!! Bet nuotakai dzin. Ji turi švarius baltus šortus (dėl visa ko) ir visai nepanikuoja“, – priešvestuvinėmis nuotaikomis dalinosi žinoma moteris.

Moteris pabrėžė draugų svarbą jos gyvenime.

„Dėkoju likimui, kad mano draugai visada ateina pas mane – kai juodos, baltos ar rožinės dienos. Ir kad jiems bus dzin, kad mane prieš vestuves kirpo Algis, nes nespėjau į kirpyklą“, – šmaikštavo ji.

Veikli pora kartu jau penkiolika metų, o suvedė juos darbas, mat abu dirbo prie žurnalo „Panelė“.

Liepos 6–9 d. vyksiantis XXVIII Klaipėdos pilies džiazo festivalis per daugelį veiklos metų įgijo gausų būrį draugų – tai kūrybingi, laisvi, empatiški ir visada pasirengę ištiesti pagalbos ranką menininkai iš viso pasaulio. Vienas iš jų – daugeliui puikiai pažįstamas buvęs legendinės grupės „Foje“ būgnininkas, fotografas ir dailininkas A.  Kriščiūnas, kuris jau šeštus metus piešia Klaipėdos pilies džiazo festivaliui. Dailininko piešiniai virto originaliais plakatais, kurie ilgainiui tapo neatsiejama festivalio įvaizdžio dalimi. Dabar šie piešiniai galės papuošti kiekvieno iš jūsų namus ir priminti apie asmeninį indėlį į taikią Ukrainos ateitį.

Didesnę metų dalį su šeima gyvendamas saulėtoje Fuerteventūroje (Ispanija), Algis nenustojo domėtis Lietuvos ir kaimyninių šalių aktualijomis. Jis noriai palaiko ir pats skatina įvairias pilietines iniciatyvas, todėl negalėjo likti abejingas karo niokojamai Ukrainai. Meninėmis iniciatyvomis A.  Kriščiūnas surinko ir paaukojo keliasdešimt tūkstančių eurų: socialiniuose tinkluose organizuotame aukcione pardavė savo paveikslą „Never Give Up“ ir gautus pinigus paaukojo Ukrainai, honorarą už Klaipėdos džiazo festivaliui sukurtą plakatą, taip pat pervedė Ukrainos paramai ir panašu, kad menininkas nežada sustoti. „Mažiau dejuokime ir baisėkimės, o daugiau veikime. Visi kartu mes galime tikrai labai daug“, – ragina Algis.

A. Kriščiūno pilietinę poziciją palaiko ir Klaipėdos pilies džiazo festivalio organizatorė Inga Grubliauskienė, įvairiomis iniciatyvomis prisidedanti prie paramos Ukrainai. „Negalime sėdėti sudėję rankų ir tiesiog laukti, kol pasaulis taps gražesnis – tą pasaulį kuriame mes. Klaipėdos pilies džiazo festivalio komanda veikia savo galimybių ribose – mes darome viską, kad Ukrainos džiazo muzikantų koncertinė veikla nesustotų. Džiazas – tai laisvės muzika ir jos negali užgožti artilerijos gausmas. Siųskitės A. Kriščiūno paveikslus, puoškite jais savo namus ir nepamirškite aukoti Ukrainai“, – prašė I. Grubliauskienė.

Klaipėdos pilies džiazo festivalis su Ukrainos muzikantais ir festivalių organizatoriais bendradarbiauja daugelį metų. Susipažinus su 28-ojo festivalio programa, nekils abejonių – šiemet bendrų projektų itin daug. Scenoje pasirodys fanko žvaigždė Olga Lukačeva su VOLGA project, aksominio balso savininkė Anastasija Bukina, jaunasis saksofono virtuozas Vitalii Nepomniashchyi bei daugelis kitų Ukrainos džiazo talentų.

Festivalis vyks liepos 6–9 d. Kruizinių laivų terminale. Visi renginiai nemokami.

„Tai istorija apie pasaulyje siaučiantį vėją, apie didelius žmones, stovinčius audroje ir apie mažus, ieškančius užuovėjos. Mūsų iškvėpta baimė skrenda plastikiniuose maišuose, velniop“, – savo kūrinį pristato A. Kriščiūnas.

Nerimo pritvinkusiame danguje sklendžia paukščiai. Namo grįžta ir „Sidabrinės gervės“.

„Jų labai reikia, – įsitikinęs A. Kriščiūnas, kuriam teko pažinti lietuviško kino virtuvę filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ aikštelėje. – Buvau šio filmo fotografas. Man labai patiko, buvo įdomu. Galvoju, kad lietuviškas kinas eina gera linkme. Jaučiu didžiulį kompozitorių darbo postūmį. Jei anksčiau vaidybiniuose filmuose dominavo dokumentinių filmų žanrui artimesnė muzika arba buvo naudojami holivudinių filmų muzikiniai šablonai, tai dabar garso takeliai išties yra stipri filmų dalis. Penkiasdešimt metų į priekį pažengę ir mūsų dokumentinio kino kūrėjai. Taip pat džiaugiuosi naująja kino aktorių karta, kuri vis labiau tolsta nuo sovietinės mokyklos. Jie – modernūs, tikri, daug arčiau kino nei teatro. To ir linkiu, – kad kinas nebūtų kaip teatras, kad kinas būtų kaip gyvenimas.“

Prasidėjus karui Ukrainoje, gyvenimas virto siaubo filmu. Prieš tokią realybę nublanksta ir pasaulio klasikų scenarijai. A. Kriščiūnas šiuos jausmus perkėlė į emociškai paveikų paveikslą, kuriame gausu kino industrijos simbolių.

Centre „Sidabrinės gervės“ statulėlę laiko paslaptingas kino kūrėjas, kurio veidą kol kas dengia šalmas. Tai – laikinas slapukavimas: po apdovanojimų šalmas dings ir A. Kriščiūnas atskleis, kokį kino metrą nutapė. Menininkas pritaria, kad kiekvienas kino kūrėjas yra šiek tiek kosmonautas, levituojantis savo kūrybinėje erdvėje. Kai pasineria į darbą, už šalmo, pilno minčių, idėjų ir vizijų, nelieka jokio pašalinio gyvenimo, viskas išsitrina – yra tik filmas.

„Tai žmonės iš kitos planetos, – sako A. Kriščiūnas. – Mano sūnus – operatorius, bebaigiąs LMTA. Aš matau jo beprotišką atsidavimą. Tai ir stebina, ir žavi.“

Algis Kriščiūnas. / D. Rimeikos nuotr.

Greta mažo, užuovėjos ieškančio žmogaus paveiksle pavaizduotas šuo. „Tai – režisieriaus kantrybės ir ištikimybės simbolis. Mane visada stebino, iš kur jie semiasi tiek jėgų ir kantrumo 4 metus kurti tą patį filmą ir nemesti jo, nepasiduoti“, – prisipažįsta dailininkas.

Paveikslo audroje išlieka ir kino kamera, įamžinanti šį grėsmingą laiką. Ir tai ne tik karas – pastaraisiais metais kino pasaulis išgyveno kitą didelį sukrėtimą – pandemiją, užsidarę kino teatrai industrijai sudavė stiprų smūgį. Apie tai bus kalbama ir artėjančioje nacionalinių kino apdovanojimų ceremonijoje.

„Tai – laikas, kai išryškėja pamatinės vertybės, fundamentalūs darbai, besąlygiškas kino kūrėjų atsidavimas darbui, idėjai. Ir „Sidabrinės gervės“ per audrą atskrenda ne šiaip į kino žmonių šventę, vakarėlį, – šis renginys įgauna dar gilesnę prasmę, dar sodresnę pagarbos didiesiems spalvą, – sako AVAKA vadovas Darius Vaitiekūnas. – Autorinis kinas Lietuvoje jau ne pirmus metus labai stiprus, labai vertinamas. Jis yra užaugęs ir vertas kiekvienos minutės kino teatre. Ir mūsų kūrėjų darbai raško laurus prestižiniuose pasaulio festivaliuose. Didžiuokimės jais.“

Lietuvos nacionalinius kino apdovanojimus „Sidabrinė gervė” organizuoja asociacija AVAKA ir Lietuvos kino centras. Ceremonija vyks birželio 5-ąją, LDK Valdovų rūmų kieme. Renginį tiesiogiai transliuos lrt.lt, LRT Plius ir LRT. Po ceremonijos A. Kriščiūno paveikslas bus parduotas socialinių tinklų aukcione. Už jį gauti pinigai bus paaukoti Ukrainai.

Lietuvišką kiną palaiko „Telia“. „Sidabrinės gervės“ filmų atrankos ir balsavimo komisijų darbą prižiūri tarptautinė audito kompanija „Grant Thornton Baltic“. Renginį globoja Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.

„Kūrinyje pavaizduotas kruvinas kirtis atskyrė dangų, tarsi peiliu nurėžė svajones. Nerūpestingos dienos liko vakar, šiandien gyvenimas – lyg plūstanti žaizda. Rytoj ten liks tik kietas randas, priminsiantis nenugalimus žmones. Ir tai, kiek daug mes galime kartu“, – teigia menininkas A. Kriščiūnas.

Anot „Kaunas 2022“ programos „Dizainas laimei“ kuratorės Donatos Jutkienės, menininkas A. Kriščiūnas aktyviai dalyvauja daugybėje veiklų, skirtų Ukrainos palaikymui. „Menininkas sutiko paskirti skulptūros iliustraciją šia tema. Išreikšdamas paramą Ukrainai, visą honorarą už kūrybą A. Kriščiūnas skyrė VšĮ „Stiprūs kartu“. Smagu matyti, kaip gerumas suvienija žmones, o „K-Totem“ skulptūra tampa savotiška skelbimų lenta transliuoti žinutes miestiečiams bei miesto svečiams.“

Svarbu priminti, jog daugiafunkcinę erdvinę skulptūrą „K-Totem“ Kauno miestui padovanojo UNESCO Dizaino miestų tinklo narys, Belgijos miestas Kortreikas, 2030 m. siekiantis tapti Europos kultūros sostine.

M. Plepio nuotr.

„K-Totem“ kartu sukūrė 15 įmonių, dizaino agentūrų ir mokslo institucijų, o „Designregio Kortrijk“ pagamino naują konstrukciją bei transportavo ją į Kauną. Skulptūra jau tapo vietos kūrėjų – grafikos dizainerių ir iliustratorių – saviraiškos erdve. Kartu su Kortreiko miestu organizuojami dizainerių mainai – Kortreiko kūrėjų sukurtos iliustracijos bus eksponuojamos Kaune, o Kauno kūrėjų – Kortreike. Tai – simboliškas abiejų miestų identiteto ir bendradarbiavimo ženklas bei puiki galimybė vietos kūrėjams pristatyti savo darbus visuomenei.

Erdvinę skulptūrą galite įvertinti ir patys – ją rasite Steigiamojo Seimo aikštėje Kaune.

Šis A. Kriščiūno darbas – dalis „Kaunas Europos Kultūros Sostinė 2022“ projektų, skirtų kultūriškai palaikyti karo siaubiamos Ukrainos menininkus, kūrėjus bei gyventojus. Šiuo tikslu Kauno centriniame pašte įsikūrusi „Kaunas 2022” kūrybinė erdvė „CulturEUkraine“ buria Ukrainos kūrėjus ir menininkus, kurie turėtų sąlygas dirbti bendrose co-working erdvėse bei individualiose studijose ar dirbtuvėse. Čia bus galima naudotis nemokamu internetu, biblioteka, video konferencijų erdve, susitikimų kambariu, bus padedama rasti vietos partnerius, klientus. „CulturEUkraine“ centre taip pat vyksta įvairios nemokamos veiklos, skirtos tiek suaugusiems, tiek vaikams. „CulturEUkraine“ jau laukia pirmųjų savo rezidentų – kurti ir dirbti centre norinčių žmonių.