Savo pirmąjį solidų jubiliejų A. Švilpa pasitinka supamas artimų bičiulių, mokytojų ir scenos partnerių. Koncerte dalyvauja ne vien Lietuvoje žinomi šalies solistai: A. Švilpos buvęs dėstytojas, bosas, profesorius Vladimiras Prudnikovas, sopranai Kamilė Balabonaitė-Bonté ir Rita Petrauskaitė, mecosopranas Ieva Prudnikovaitė, tenoras Kristian Benedikt, baritonai Laimonas Pautienius ir Mindaugas Rojus. Atvyksta ir dirigentas Stefanas Soltészas, kurio pavardė puikuojasi geriausių pasaulio dirigentų dešimtuke. Koncerte Klaipėdoje su A.Švilpa dainuos ir S. Soltesz žmona, tarptautinį pripažinimą pelnęs mecosopranas Michaela Selinger.

Sėkmė priklausoma nuo pedagogo

Sakyčiau, solisto profesiniai pasiekimai 40 proc. priklauso nuo talento, o 60 proc. nuo gero pedagogo. Noro ir pastangų būna daug, bet ne visiems viskas tinkamai susiklosto.

A. Švilpa pasakoja, kad vienas lemtingų jo gyvenimo momentų – laimė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) studijuoti pas profesorių Vladimirą Prudnikovą. „Su šiuo nuostabiu dėstytoju iki šiol palaikome labai šiltus, draugiškus santykius. Vilniuje ir įvyko lūžis mano gyvenime, kai supratau, kad galiu daug pasiekti. Sakyčiau, solisto profesiniai pasiekimai 40 proc. priklauso nuo talento, o 60 proc. nuo gero pedagogo. Noro ir pastangų būna daug, bet ne visiems viskas tinkamai susiklosto. Kiekvienais metais LMTA baigia dešimtys jaunų ir talentingų solistų, tačiau ne visi dainuoja didžiosiose scenose“, – pasakoja žinomas solistas.

Kitas sėkmingas lemties postūmis: „Laimė, kad turėjau galimybę dirbti su dirigentu S. Solteszu. Kai man buvo 25-eri, jis mane išgirdo ir pakvietė dainuoti į Aalto muzikinį teatrą Esene, kur jis tuomet ėjo vyriausiojo muzikos vadovo, operos intendanto pareigas. Šiam charizmatiškam žmogui buvo svarbu teatras, jauni dainininkai, jų likimai. Dažnam teatro vadovui nerūpi, kad solistas per anksti pagal savo balso galimybes pradeda dainuoti sunkią partiją. Apie daug labai gerų staigiai stulbinamą karjerą padariusių solistų šiandien negirdime nieko – nes nebedainuoja. Dainavimas – psichofiziologinis reiškinys. Jei balsas nuolat perkraunamas, ima nesisekti, nepasitikėjimas savimi įgauna pagreitį, ir žmogus atsiduria už savo specialybės ribų“.

S. Solteszas sudėliojo A. Švilpos karjerą

Anot A. Švilpos, jo karjera, vadovaujant S. Solteszui, prasidėjo nuo mažų vaidmenų, sekė vidutinio dydžio, vėliau – dar didesnės partijos. „Iš savo patirties pozicijų ir to, ką dabar suprantu apie dainavimą, manau, kad tai buvo labai gerai. Idealu, kai solistas pradeda nuo mažų partijų, kur tereikia išdainuoti „Stalas padengtas...“ Juk išeiti į sceną, kur dainuoja patirties turintys kolegos, kur stovi piktas dirigentas ir mosikuoja batuta, ir įstoti laiku – jau yra iššūkis. Tie iššūkiai pamažu didėja. Ir dainininkas, jei turi vadovą, kaip man pasisekė su S. Solteszu, po dešimtmečio subręsta ir gali dainuoti vadinamąsias pagrindines – sunkiausias, gražiausias, iškiliausių kompozitorių parašytas partijas“, – sako A. Švilpa.

Beveik ketvirtį amžiaus nuo 1997-ųjų A. Švilpa kuria vaidmenis Eseno Aalto muzikiniame teatre, Vokietijoje. Dainininkas taip pat yra sėkmingai pasirodęs Vienos valstybės ir Vienos liaudies operose, Zalcburgo festivalyje, Maskvos Didžiajame teatre, Vokiečių operoje Berlyne, Drezdeno, Diuseldorfo, Štutgarto, Hanoverio, Kelno, Miuncheno, Ciuricho, Ženevos, Kopenhagos, Liono, Nanto, Antverpeno, Gento, Sankt Galeno ir daugelyje kitų Europos teatrų scenose.

A. Švilpa kasmet mielai grįžta į Lietuvą bei koncertuoja įvairiuose mūsų šalies miestuose, kuria vaidmenis šalies muzikiniuose teatruose. Vienas naujausių ir ryškiausių A. Švilpos vaidmenų Lietuvoje – Olandas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro senajame elinge įspūdingai pastatytoje Richardo Wagnerio operoje „Skrajojantis olandas“ (2020 m.). LRT parengto spektaklio įrašo pavidalu A. Švilpa aplankė operos mylėtojus net atokiausiuose pasaulio kampeliuose, kai tarptautinė asociacija „Opera Europa“ šį įrašą transliavo savo platformoje „OperaVision“. 2021 m. už šį vaidmenį dainininkas buvo nominuotas Auksiniam scenos kryžiui.

Savo pirmąjį solidų jubiliejų A. Švilpa pasitinka supamas artimų bičiulių, mokytojų ir scenos partnerių. Koncerte dalyvauja ne vien Lietuvoje žinomi šalies solistai: A. Švilpos buvęs dėstytojas, bosas, profesorius Vladimiras Prudnikovas, sopranai Kamilė Balabonaitė-Bonté ir Rita Petrauskaitė, mecosopranas Ieva Prudnikovaitė, tenoras Kristianas Benediktas, baritonai Laimonas Pautienius ir Mindaugas Rojus.

A. Švilpos kvietimu šiame koncerte solistams ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoniniam orkestrui diriguoti atvyksta Stefanas Soltészas – jo pavardė puikuojasi geriausių pasaulio dirigentų dešimtuke. „Maestro Soltészui esu dėkingas už savo sėkmingai susiklosčiusią karjerą: kai man buvo 25-eri, jis mane išgirdo ir pakvietė dainuoti į Aalto muzikinį teatrą Esene, kur jis tuomet ėjo vyriausiojo muzikos vadovo, operos intendanto pareigas. Man nusišypsojo laimė su šiuo profesionalu dirbti kartu net septyniolika metų. Jam vadovaujant Aalto muzikinis teatras keturis kartus išrinktas geriausiu visoje vokiškai kalbančioje Europoje“, – pasakoja jubiliatas.

Kartu su S. Soltészu į Klaipėdą atvyksta ir koncerte taip pat pasirodys jo žmona, tarptautinį pripažinimą pelnęs mecosopranas Michaela Selinger.

Jubiliejaus svečiais tapę žinomi kolegos publikai dovanos žinomiausias ir populiariausias operų arijas. Skambės ir retai atliekamų kūrinių, gims netikėčiausi duetai. „Gros Muzikinio teatro orkestras! O Muzikinio teatro orkestras ypatingas: ir tai ne pagyrimas, o faktas. Dvi paskutines vasaras dainavau Muzikinio teatro pastatytoje R. Wagnerio operoje „Skrajojantis olandas“, tad ne iš nuogirdų, o iš patirties galiu užtikrinti, kad tai labai aukšto lygio orkestras. Groti „Skrajojančio olando“ muziką gali tik geriausieji. Mano jubiliejaus koncerte skambės išskirtinai stiprūs kūriniai, o rečitalis bus ilgas, su daugybe išskirtinių kūrinių. Norisi palikti paslapties, tačiau koncertui atrenkami geriausi klasikinės muzikos perlai. Išduosiu, kad publika mėgausis mano atliekamu Modest Mussorgsky „Mirties dainos ir šokiai“ su orkestru. Neteko girdėti, kad Lietuvoje būtų atlikęs šį kūrinį pritariant orkestrui. Skambės G. Verdi, Ch. Gounod ir daug kitos gražios muzikos“, – pasakojo susitikimo su publika nekantriai laukiantis A. Švilpa.

Džiugu, kad A. Švilpos neišlepino tarptautinė šlovė: bosas-baritonas – klaipėdietis, norintis savo 50 metų sukaktį pasitikti savo gimtame mieste. Dainininkas atvirauja, kad jam net nekilo klausimas, kur kitur galėtų surengti savo jubiliejinį koncertą. Jo sukaupta patirtis ir kūrybiniai ryšiai lietuvišką pajūrį jungia su garsiausiais Europos solistais ir muzikiniais teatrais.

Beveik ketvirtį amžiaus, nuo 1997-ųjų, A. Švilpa kuria vaidmenis Eseno Aalto muzikiniame teatre, Vokietijoje. Dainininkas taip pat yra sėkmingai pasirodęs Vienos valstybės ir Vienos liaudies operose, Zalcburgo festivalyje, Maskvos Didžiajame teatre, Vokiečių operoje Berlyne, Drezdeno, Diuseldorfo, Štutgarto, Hanoverio, Kelno, Miuncheno, Ciuricho, Ženevos, Kopenhagos, Liono, Nanto, Antverpeno, Gento, Sankt Galeno ir daugelyje kitų Europos teatrų scenose.

A. Švilpa kasmet mielai grįžta į Lietuvą bei koncertuoja įvairiuose mūsų šalies miestuose, kuria vaidmenis šalies muzikiniuose teatruose. Vienas naujausių ir ryškiausių A. Švilpos vaidmenų Lietuvoje – Olandas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro senajame elinge įspūdingai pastatytoje Richardo Wagnerio operoje „Skrajojantis olandas“ (2020 m.). LRT parengto spektaklio įrašo pavidalu A. Švilpa aplankė operos mylėtojus net atokiausiuose pasaulio kampeliuose, kai tarptautinė asociacija „Opera Europa“ šį įrašą transliavo savo platformoje „OperaVision“. 2021 m. už šį vaidmenį dainininkas buvo nominuotas Auksiniam scenos kryžiui.

Beveik ketvirtį amžiaus A.Švilpa kuria vaidmenis Eseno Aalto muzikos teatre Vokietijoje. Tačiau visą šį laiką ypatingas ryšys jį sieja su Lietuvos menininkais, kultūros institucijomis. Ir tas ryšys duoda didelių, abipusiai reikšmingų kūrybos vaisių. Vienas naujausių ir ryškiausių A. Švilpos vaidmenų Lietuvoje – Olandas uostamiesčio senajame elinge KVMT įspūdingai pastatytoje R.Wagnerio operoje „Skrajojantis olandas“ (režisierius D. Abaris, dirigentas M. Pitrėnas).

Lietuvį publika pažįsta dėl jo ypatingai sodraus ir spalvingo tembro balso, puikios dikcijos ir impozantiškos vaidybos, kuria A. Švilpa prikausto dėmesį kiekvieno pasirodymo metu. Tačiau šį kartą kalbėjomės ne tiek apie sėkmingą karjerą, kiek apie neblėstančią meilę gimtinei, dėl kurios ir savo jubiliejų solistas nori pasitikti Klaipėdoje.

Gyvenu savo gražiausius metus. Ir kūryboje – taip pat.

Solisto dedikacija Klaipėdai

– Kodėl savo 50-metį švęsite Klaipėdoje?

– Klaipėdoje gimiau, augau ir be jos negaliu. Natūralu, kad ir mano jubiliejaus koncertas pavadintas „Dedikacija Klaipėdai“ ir vyks šiame mieste. Net nekilo klausimas, kur dar jis galėtų vykti. Man reikia Klaipėdos. Noriu, kad mano gimtinė atsigautų. Kad ne tik Vilniuje telktųsi geriausi menininkai, vyktų geriausi koncertai ir spektakliai. Kad sužydėtų man pats gražiausias miestas Klaipėda, kur pastaruoju metu irgi vis daugiau aukšto lygio kultūrinio gyvenimo. Į šį sūkurį noriu įsijungti ir aš.

– Jūsų koncertui diriguos ypatingas dirigentas?

– Specialiai šiam koncertui atvyks į geriausių pasaulio dirigentų dešimtuką patenkantis Stefanas Solteszas. Tai profesionalas, kuris buvo pasaulinio garso dirigentų Karlo Bohmo, Christopho von Dohnanyi ir Herberto von Karajano asistentas. Man didelė garbė, kad S.Solteszas atvyks į Klaipėdą diriguoti mano jubiliejaus koncerto. Dar labiau džiaugiuosi, kad jo profesionalumu galės pasimėgauti gimtojo miesto publika.

Maestro S.Solteszui esu dėkingas už savo sėkmingai susiklosčiusią karjerą: mane išgirdo ir pakvietė dainuoti į Aalto muzikinį teatrą Esene, kai man buvo 25-eri. Man nusišypsojo laimė su šiuo profesionalu dirbti kartu net 17 metų Aalto muzikiniame teatre, kur jis buvo vyriausiasis muzikos vadovas, operos intendantas. Jis Aalto muzikinį teatrą buvo iškėlęs į visas įmanomas aukštumas. Jam vadovaujant Aalto muzikinis teatras net keturis kartus išrinktas geriausiu visoje vokiškai kalbančioje Europoje. Geriausiojo vardą ne kartą pelnė ir orkestras. S.Solteszas kviečiamas dirbti į garsiausius pasaulio teatrus, diriguoja Vienoje, Miunchene, Ciuriche, Berlyne, Hamburge, Buenos Airėse ir kitur. Net man sunku patikėti, kad jis tikrai sutiko atvykti. Kai tokio lygio muzikas atvyksta į mūsų miestą, tai prilygsta stebuklui. Neįsivaizduoju, kaip Žvejų rūmai sutalpins visus norinčius jį pamatyti.

– Kokie solistai kartu su jumis pasirodys šiame koncerte?

– Beje, kartu su S.Solteszu į Klaipėdą atvyks ir jo žmona, tarptautinio garso solistė Michaela Selinger. Dainuosime su ja duetu kelis kūrinius.

Koncerte išgirsite dainuojant geriausius šalies solistus: Ievą Prudnikovaitę, Vaidą Vyšniauską, Laimoną Pautienių ir, žinoma, mano mokytoją, maestro Vladimirą Prudnikovą. Iš sostinės atvyks ir jauna, perspektyvi solistė Kamilė Bonte, su kuria susipažinau kartu dainuodamas Vilniuje.

Duetuose kartu su manimi dainuos ir KVMT solistai Mindaugas Rojus ir Rita Petrauskaitė.

Ne kalbėti, o daryti

– Jums akompanuos KVMT orkestras?

– Taip, gros teatro orkestras. O Muzikinio teatro orkestras – ypatingas. Ir tai ne pagyrimas, o faktas. Dvi paskutines vasaras dainavau KVMT pastatytoje R.Wagnerio operoje „Skrajojantis olandas“, tad ne iš nuogirdų, o iš patirties galiu užtikrinti, kad tai labai aukšto lygio orkestras. Groti „Skrajojančio olando“ muziką gali tik geriausieji, o aš pastebiu kaip orkestras tobulėja septynmyliais žingsniais: 2021-ųjų vasarą jie grojo dar geriau nei 2020-aisiais. Tarkime, mano rečitalio repertuaras KVMT orkestrui dar prieš dešimtmetį būtų buvęs sunkiai įkandamas, o dabar jie yra pasiruošę.

Mano jubiliejaus koncerte skambės išskirtinai stiprūs kūriniai: nuo ištraukų iš miuziklų iki klasikinių arijų, o rečitalis bus ilgas, didelės apimties. Norisi palikti paslapties, tačiau pasakysiu, kad koncertui atrinkti gražiausi klasikinės muzikos perlai. Su orkestru aš pats atliksiu M.Mussorgskio „Mirties dainas ir šokius“. Neteko girdėti, kad Lietuvoje kas nors būtų atlikęs šį kūrinį pritariant orkestrui. Skambės G.Verdi, Ch.Gounod kūriniai ir daug kitos gražios muzikos.

– Laukiate susitikimo su Klaipėdos publika?

– Kiekvieno miesto publika savita ir ypatinga, tad aš nekantriai laukiu susitikimo su gimtojo miesto žmonėmis. Klaipėdos publika nėra išlepinta: tik prieš kelerius metus mieste prasidėjo kelias į klasikinės muzikos Olimpą. Anksčiau, mano nuomone, pajūrio muzikinis gyvenimas merdėjo. Viskas prasideda nuo Muzikinio teatro, o kai jis neturi net savo pastato, ką jis gali... Žmonės, atėję į teatrą, turi pajusti jo didybę, nuotaiką. Ir aš laukiu naujo teatro pastato. Ir tikiu, kad jau greitai Klaipėda taps sostinei prilygstančiu miestu, nes galėsime didžiuotis jo kultūra, skambančiais klasikos kūriniais. Jei visi talentingi klaipėdiečiai prisidėtų kiekvienas savo srityje, miestas klestėtų. Tokia mūsų visų slapta misija: ne kalbėti, o daryti. Ir tai įvyks. Patikėkite.

Turi nuolat mokytis

– Ką solistui ir džentelmenui reiškia pusės amžiaus jubiliejus?

– Bėgantys metai – lyg taurus gėrimas: kuo brandesnis, tuo brangesnis ir skanesnis (juokiasi). Aš pasitikiu gydytojais ir pritariu jų nuomonei, kad gražiausi žmogaus metai prasideda nuo 40-ies, jei tik nieko neskauda. Ačiū Dievui, esu sveikas, tad gyvenu savo gražiausius metus. Ir kūryboje – taip pat. Žemo balso savininkai bosai sako, kad nuo 45–50 metų prasideda jų balso branda ir aukščiausios karjeros viršukalnės.

– Kokių turite kūrybinių svajonių?

– Solisto profesija tokia, kad save turi tobulinti nuolat. Balsas – tarsi deimantas: jei nustosi jį šlifuoti, bus blogai. Mano manymu, kad visiškai ištobulintų savo balsą, solistams pritrūksta dar vieno gyvenimo. Noriu išdainuoti dar daugiau naujų partijų ir jau atliekamas patobulinti iki begalybės. Solistai turi nuolat mokytis: tai mūsų darbo sudedamoji dalis. Kito kelio nėra. Jei kažkas supranta, kad jau yra tobulas, manyčiau, tą pačią minutę ima ristis atgal.

Profesionalioje scenoje dainuoju 26 metus. Sudainavau 89 partijas įvairiuose spektakliuose: iš jų 59 – pagrindinės, kitos – mažesnės. Partijų skaičius parodo, kad dauguma mano sceninių svajonių jau išsipildė, tačiau turiu dar pora svajonių spektaklių – iššūkių, kuriuos norėčiau įveikti. Vienas jų – Hanso Zachso partija R.Wagnerio operoje „Niurnbergo meisterzingeriai“. Tai pats ilgiausias vaidmuo operos literatūroje, jį išdainuoti trunka 2 valandas 45 minutes. Palyginimui: opera „Niurnbergo meisterzingeriai“ trunka 5 valandas 30 minučių. Norint išmokti šią partiją, tenka paaukoti 2,5–3 metus, bet aš jos norėčiau. Šiemet pirmą kartą dainuosiu Pilypo II partiją G.Verdi operoje „Don Karlas“, kitą sezoną irgi turėsiu gražių premjerų. Visi iššūkiai įveikiami ir visos svajonės pildosi.

Jau dvidešimt metų Vokietijoje gyvenantis ir dirbantis lietuvis atrodo ne prasčiau, nei kovinių filmų žvaigždės, važinėja prabangiais automobiliais, o į gyvenimą žvelgia be rožinių akinių.

„Aš esu vyras, todėl turiu pasirūpinti, kad mano šeimai nieko netrūktų“, – LRT laidos „Gyvenimas“ kūrėjams sakė A. Švilpa. Anot jo, jau nebe tie laikai, kai iš operos solisto atlyginimo būdavo sunku pragyventi net vienam žmogui.

Almas buvo vienas pirmųjų lietuvių, įsitvirtinusių užsienio scenose. Laimėjęs Šveicarijoje vykusį konkursą A. Švilpa gavo pasiūlymą tapti Ciuricho operos studijos nariu.

„Man pasisekė, kad įsitvirtinau Vokietijoje. Čia, kaip ir kitose vokiškai kalbančiose šalyse, klasikinis menas ir opera yra labai vertinami“, – džiaugėsi dainininkas. Jis – viena ryškiausių Eseno Aalto teatro žvaigždžių, tad turi išskirtinį kontraktą. Pagal jį lietuvis per sezoną privalo sudainuoti dvidešimt spektaklių, už kuriuos gauna atlyginimą. Kiekvienas papildomas pasirodymas scenoje jau apmokamas pagal didesnį tarifą.

Boso ir dramatinio baritono partijas atliekantis solistas prisimena, kad buvo metų, kai padainuodavo 60, o kartais – net ir 80 spektaklių. Tačiau toks didžiulis darbo krūvis labai išvargina ir galiausiai dainavimas ima nebeteikti džiaugsmo. Todėl Almas sako išmokęs darbus protingai paskirstyti. Didžiąją dalį vaidmenų jis kuria Esene, tačiau kartais sutinka padainuoti ir kituose Europos miestuose.

„Negalima sėdėti viename teatre, nes tai nepadeda tobulėti. Kita vertus, jeigu niekur nevažiuočiau, mano darbdaviai pagalvotų, jog esu niekam neįdomus. Negalima leisti savimi abejoti“, – juokėsi solistas.

Almas buvo vienas pirmųjų lietuvių, įsitvirtinusių užsienio scenose. Pirmoji proga pasitaikė dar tuomet, kai solistui tebuvo 24-eri – patyrę kolegos tokį jaunuolį pavadintų kūdikiu. Laimėjęs Šveicarijoje vykusį konkursą A. Švilpa gavo pasiūlymą tapti Ciuricho operos studijos nariu.

„Tais laikais panašių progų tiesiog nepasitaikydavo, todėl klausimo – važiuoti ar ne – net nebuvo“, – kelio pradžią prisiminė dainininkas, kuriam šveicarų pasiūlymas reiškė ir asmeninę laimę – nuolatinė alga užtikrino, kad jis galės išlaikyti šeimą, todėl, nieko nelaukęs, Almas vedė mylimąją Jolitą, su kuria susipažino antrajame Klaipėdos Stasio Šimkaus technikumo kurse. Vyriausioji poros dukra Kristina Otilija gimė po metų Vokietijoje. Dar po ketverių pasaulį išvydo Arijus. A. Švilpa prisipažįsta, kad šeima jam yra pats svarbiausias dalykas gyvenime. Būtent dėl žmonos ir vaikų lietuvis nemėgsta ilgam palikti namų. Tiesa, Jolita klauso absoliučiai visų vyro pasirodymų. Profesionali dainininkė yra pati didžiausia vyro gerbėja, bet tuo pat metu ir griežčiausia kritikė. „Ji yra tas žmogus, prieš kurį nuleidžiu galvą, kai ką nors ne taip sudainuoju“, – šypsodamasis prisipažino solistas.

Šį trečiadienį, 19:30 val. LRT laidos „Gyvenimas“ žiūrovams A. Švilpa atskleis operos pasaulio užkulisius ir papasakos jau 28-erius metus trunkančią savo meilės istoriją.

Savaitgalį Birštonas virs muzikų ir muzikos mylėtojų traukos centru. Iki pat rugpjūčio 10-osios čia vyks jau trečiasis tarptautinis simpoziumas ir meistriškumo kursai – Birštono vasaros menų akademija. Projekto pagrindinė tema – teatrališkumas muzikoje.

Meistriškumo kursų metu bus rengiami publikai atviri užsiėmimai, paskaitos, koncertai, susitikimai ir diskusijos, kuriose dalyvaus aukštųjų mokyklų, universitetų, gimnazijų, meno mokyklų moksleiviai, studentai bei studijas baigę atlikėjai. Ryškiausias šių metų projekto akcentas – garso ir vaizdo instaliacija "Traviata 95".

Dešimt dienų truksiančius meistriškumo kursus šiais metais ves tarptautinį pripažinimą pelnę atlikėjai ir pedagogai pianistai Gintaras Januševičius (Vokietija), Nikita Fitenka (JAV) ir Edvinas Minkštimas (JAV), dainininkai Vladimiras Prudnikovas, Eseno "Alto" operos solistas Almas Švilpa (Vokietija), Eglė Juozapaitienė bei koncertmeisterio praktikos užsiėmimams vadovausianti Nijolė Ralytė.

Atviras paskaitas-diskusijas aktualiais Lietuvos profesionaliosios operos, muzikos ir technologijų sintezės bei viešųjų ryšių klausimais ves kompozitoriai Giedrius Kuprevičius ir Audronė Žigaitytė bei viešųjų ryšių specialistė Nika Puteikienė. Scenos judesio bei jogos užsiėmimus ves Simona Marija Šimulynaitė ir pakistanietis Ahsanas Nadeemas Sheikhas, šiuo metu gyvenantis Vokietijoje. Scenos menine patirtimi dalysis renginio svečiai dainininkai Vytautas Juozapaitis ir Ieva Prudnikovaitė, dirigentas Modestas Pitrėnas bei viešnia iš Belgijos Micheline Heyse, pati daugiau nei 20 metų rengusi panašias vasaros akademijas.

Vyks ne tik atviros pamokos ir paskaitos, bet ir Birštono gyventojams bei svečiams skirti vakariniai koncertai, kurių išskirtinis bruožas – tarp natų slypinčių muzikos paslapčių paieškos. Tradiciškai koncertuose dalyvaus visi pedagogai ir aktyvūs akademijos dalyviai.

Džiazuojančiam Birštonui skirtas pirmasis koncertas, kurio metu tarptautinė džiazo grupė gyvai įgarsins vieną linksmiausių nebyliojo kino istorijoje komedijų su Haroldu Lloydu "Pagaliau saugu". Netikėtumų žada ir į stovyklos uždarymą atvykstantis akordeonų ansamblis "Consona", vadovaujamas Ričardo Sviackevičiaus.

Į renginius laukiama atvykstant ne tik aktyviųjų dalyvių, bet ir pasyvių stebėtojų (pedagogų, jaunųjų menininkų, poilsiaujančių Birštone muzikos mėgėjų) tiek iš užsienio, tiek ir iš visos Lietuvos. Pamokos, koncertai, repeticijos, paskaitos ir diskusijos vyks Birštono kultūros centre, Kurhauze, sanatorijoje "Eglė", Birštono viešosios bibliotekos Vaikų skyriuje (užsiėmimas, skirtas 5–10 metų vaikams).

Lietuvos muzikų sąjungos prezidentė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė vienu ryškiausių šių metų projekto akcentų vadino rugpjūčio 8, 9 d. Birštono kultūros centre vyksiančius garso ir vaizdo instaliacijos "Traviata 95" seansus.

Šio sumanymo idėja – sugretinti archyviniai ryškiausių praeities lietuvių operos solistų lietuvių kalba įdainuoti Giuseppe'es Verdi operos "Traviata" įrašai ir naujausiomis technologijoms kuriamas vaizdas. Projektą rengia jaunų, entuziastingų kūrėjų komanda, todėl tikimasi, kad jis taps ne tik menų sintezės idėjos realizacija, bet ir tam tikros tradicijos bei kultūrinio palikimo atkūrimas šių dienų kontekste.

Projekto koncepcijos autorė – A.Žigaitytė-Nekrošienė, režisierė – Marija Simona Šimulynaitė, garso režisierius – Giedrius Litvinas, vaizdo režisieriai – Rimas Sakalauskas ir Donatas Norušis, scenografė – Vita Eidimtaitė, šviesų dailininkas – Vilius Vilutis.

KD inf.

XXXIX festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris“, vykstantis Miesto koncertų salėje, kitą savaitę baigsis ypatingu koncertu, kuriame grieš Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir dainuos žymusis bosas Almas Švilpa.

Net keli „didieji“

Baigiamasis festivalio koncertas „Didžioji simfonija bosui“ balandžio 24-ąją Klaipėdos koncertų salėje užvers didingos klasikos vartus, Klaipėdos melomanams pristatydamas net kelis „didžiuosius“: Lietuvos valstybinį simfoninį orkestrą, vadovaujamą Nacionalinės premijos laureato Gintaro Rinkevičiaus, o šįkart diriguojamą taip pat Nacionalinės premijos laureato Roberto Šerveniko, ir A.Švilpą, kurio balsas, aktorinis meistriškumas traukia ne tik publikos, bet ir žinovų dėmesį.

A.Švilpa – buvęs klaipėdietis, kasmet vis sparčiau kylantis į profesines aukštumas ir labiau pažįstamas, deja, ne gimtojo miesto, bet užsienio šalių melomanams. Nuo 1996-ųjų jis dirba Eseno operos teatre, taip pat dainuoja pagrindines boso partijas kitose Vokietijos, Austrijos, Olandijos, Šveicarijos teatruose. Vokietijoje jis atrado palankiausią dirvą savo talentui skleistis, nes, pasak solisto, šioje šalyje „iš tiesų labai mėgstama opera, ja nuolat domimasi, rengiama daug premjerų. Vokiečiams teatrų lankymas yra šventė. Jie pažįsta atlikėjus, dirigentus, režisierius“. Be to, Vokietijoje egzistuoja tankus valstybės ir miestų bei privačių teatrų tinklas, vaikai nuo pat mažens pratinami prie operos. Mums tai atrodo paradoksalu, bet vokiečiai į klasikinės muzikos koncertus ir operas ateina nešini kūrinių partitūromis.

Atvyks iš Eseno

Bilietu į didžiąją sceną A.Švilpa viename interviu įvardijo mokslus Klaipėdos S.Šimkaus konservatorijoje, po kurios studijavo vokalą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Pirmoji dainininko pažintis su europine scena įvyko Šveicarijoje, Ciuriche, o neilgai trukus jis apsigyveno  Esene.

„Aš manau, kad gyvenimas teka kaip upė, kažin ar gali pakeisti jos tėkmę“, – yra sakęs solistas.

Šiemet jis jau antrą kartą dainuos Klaipėdos koncertų salėje. Sausio pradžioje jo galingas bosas drebino sienas, o įtaigi vaidyba privertė patikėti Mefistofelio kerais, skambant Ch.Gounod operos „Faustas“ fragmentams S.Šimkaus konservatorijos 90-mečiui skirtame koncerte.

„Dainuoti Lietuvoje, ypač savo gimtajame mieste Klaipėdoje, yra išskirtinis jausmas, kuris, be abejo, įpareigoja. Todėl norėjau, kad programa būtų įvairiapusiška, įdomi. Stengiausi surinkti gražiausius, virtuoziškiausius boso repertuaro perlus, kuriuos, tikiuosi, įvertins reikli, bet labai šilta uostamiesčio publika“, – atsakė solistas, paklaustas apie būsimą pasirodymą.

Simfonija ir arijos

Koncerte „Didžioji simfonija bosui“ A.Švilpos atliekamos didžiosios W.A.Mozarto, G.Verdi, M.Glinkos operų arijos bus taip pat įspūdingos, kaip ir R.Šerveniko diriguojama F.Schuberto Didžioji IX simfonija. Ji yra pats vėlyviausias ir novatoriškiausias kompozitoriaus simfoninis opusas, pasižymintis melodingumu, kurio galima tikėtis iš 600 dainų autoriaus. Dažnai ši paskutinė F.Schuberto simfonija lyginama su L.van Beethoveno IX simfonija, pabrėžiant modernesnę jos orkestruotę.

F.Schuberto simfonijos formą, dinamiškas ir jausmingas kulminacijas Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncerte valdys R.Šerveniko batuta. „Dirigento R.Šerveniko gestas intensyvus ir apgalvotas“ […]  „dirigavimas pulsavo šviežumu ir intensyvumu, pasižymėjo tvirta disciplina...“ – rašė užsienio spauda po dirigento pasirodymų. Veiklus, produktyvus ir autoritetingas dirigentas vertinamas už aktyvią ir įvairialypę kūrybinę raišką. Lietuvos operos ir baleto teatro muzikos vadovas stato spektaklius ne tik čia, bet ir Miuncheno valstybinėje operoje, dažnai diriguoja Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui, bendradarbiauja su Lietuvos bei Klaipėdos kameriniais orkestrais.

Koncerto pradžia – 18 val. Prieš jį 17 val. vyks prieškoncertinis susitikimai su A.Švilpa ir R.Šerveniku.