Apdovanojimą skiriantis Teisingo gyvenimo būdo fondas paskelbė, kad „didėjančios klimato krizės, vyriausybių ir korporacijų stiprių interesų, net teroristinės grėsmės akivaizdoje 2021-ųjų laureatai įrodo, kad solidarumas yra geresnės ateities visiems raktas“.

Tarp laureatų yra Marthe Wandou, lyčių ir taikos klausimų aktyvistė, nuo 10-ojo dešimtmečio siekianti užkirsti kelią lytiniam smurtui prieš mergaites Čado ežero rajone Kamerūne ir besirūpinanti tokio smurto aukomis.

Fondas taip pat pagerbė Rusijos aplinkosaugos aktyvistą Vladimirą Sliviaką, padėjusį įžiebti paprastų žmonių opoziciją anglių pramonei ir atominei energetikai šalyje. Jis padėjo įkurti „Ecodefense“, vadinamą viena svarbiausių aplinkosaugos organizacijų Rusijoje.

Kanados autochtonų teisių gynėja Freda Huson (Freda Hjuson) iš indėnų vetsoitinų bendruomenės pagerbta už „bebaimį atsidavimą jos tautos kultūros gaivinimui ir jų žemės gynimui nuo katastrofiškų vamzdynų projektų“.

Ketvirtasis laureatas yra Indijoje įsikūrusi organizacija „Legal Initiative for Forest and Environment“ (LIFE), teisinėmis priemonėmis įgalinanti pažeidžiamas bendruomenes ir padedanti joms atsilaikyti prieš galingųjų interesus bei turėti balsą priimant sprendimus.

Fondo vykdomasis direktorius Ole von Uexkullis pareiškime nurodė, kad šie keturi laureatai „yra drąsūs mobilizuotojai, parodantys, ką gali pasiekti žmonių judėjimai“.

Nuo 1980-ųjų kasmet teikiamu Teisingo gyvenimo būdo apdovanojimu pagerbiami darbai, kuriuos, kaip manė premijos įkūrėjas, švedų ir vokiečių filantropas Jakobas von Uexkullis, ignoruoja Nobelio premijų skirstytojai.

Teisingo gyvenimo būdo apdovanojimą sudaro 1 mln. Švedijos kronų (95 tūkst. eurų) piniginė premija, skiriama kiekvienam laureatui jo darbui paremti. Virtuali laureatų pagerbimo ceremonija įvyks gruodžio 1 dieną.

Klimato aktyvistės aplinka patvirtino, kad premijos pinigai naudojami fondui – pradžioje kaip pradinis kapitalas, o kai fondas pradės visiškai veikti, tada labdarai.

17-metė G. Thunberg sausio gale instagrame paskelbė, kad su šeima įsteigė fondą, kuris pamažu pradės darbą. Fondas esą reikalingas, kad visiškai skaidriai būtų naudojamos paaukotos lėšos ir piniginiai prizai.

Jos ir jos sesers Beatos Ernman vardu pavadintas fondas, kurio būstinė yra Stokholme, anot G. Thunberg, kovos už ekologinį, klimato ir socialinį tvarumą bei psichinę sveikatą.

„Mes esame įsitikinę, kad naujasis G. Thunberg fondas darys didelius darbus ir skatins skubiai reikalingas permainas“, – sakė „Right-Livelihood“ direktorius Olė von Uexküllis. Aktyvistė, anot jo, fondo idėją pristatė jau 2019 metų pabaigoje.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka ketvirtadienį tapo 2013 metų Nobelio taikos antipremijos laureatu.

Kaip pranešė šių kasmet teikiamų alternatyvinių Nobelio premijų organizatoriai, Baltarusijos autoritarinis lyderis buvo „pagerbtas“ už aplodismentų draudimą viešose vietose.

Šia premija su savo prezidentu dalijasi Baltarusijos milicija – kad už to draudimo nepaisymą areštavo vienarankį vyrą.

Paskutiniu Europos diktatoriumi vadinamas A.Lukašenka neatvyko į ketvirtadienį įvykusią apdovanojimų „IgNobels“ įteikimo ceremoniją.

"Negalime su juo susisiekti ... Bet matėme pakankamai pranešimų iš pakankamo skaičiaus vietų, kad būtume gan tikri, - jis pagerbiamas pelnytai", - citavo ceremoniją organizavusį redaktorių Marcą Abrahamsą (Marką Abrahamsą) naujienų agentūra “Reuters”.

2011 metais A.Lukašenka po Baltarusijos opozicijos akcijų, kai protestuotojai, siekdami išvengti griežtų priemonių dėl viešų mitingų, imdavo tylėdami spontaniškai ploti gatvėse, uždraudė visus plojimus delnais viešose vietose.

Per tas protesto akcijas nebūdavo jokių plakatų, jokių lozungų skandavimo, o jų dalyviai, kad nepažeistų įstatymų, tik tylėdami plodavo.

Tačiau teisėsaugos pareigūnų tai nesustabdė — per tyliąsias protesto akcijas buvo suimta šimtai žmonių. Dauguma jų buvo nubausti piniginėmis baudomis ar net areštu iki penkiolikos parų.

2011 metų liepos 3-iąją – Baltarusijos nepriklausomybės dieną - per protesto akciją Gardino Tarybų aikštėje į milicijos nagus kartu su kitais protestuotojais pateko ir vienarankis invalidas Konstantinas Kaplinas.

Tų metų liepos 6 dieną teismas už administracinį pažeidimą skyrė K.Kaplinui 1,15 mln. Baltarusijos rublių (maždaug 500 litų) baudą, o rugpjūčio 9-ąją Gardino apylinkės teismas patvirtino tą miesto teismo sprendimą.

Milicijos protokole užfiksuota, kad jis drauge su kitais plojo delnais, nors K.Kaplinui tai neįmanoma – vietoje dešinės rankos jis turi protezą.