-
Prieš pat Kalėdas A. Mončio šimtmetį papuoš vinilinė plokštelė ir „MailArt“ katalogas
„Tai – ypatingi A. Mončio gimimo šimtmečio programos akcentai, leisiantys skulptoriaus kūrybos gerbėjams patirti dvigubą estetinį malonumą – matyti ir išgirsti ne greitu šių dienų tempu, bet per tam tikrą ritualą. Juk vinilas – melomanų džiaugsmas, muzika, kuriai reikia skirti daugiau dėmesio, o kūryba per „MailArt“ projektą – daugiakultūrė ir daugiasluoksnė, skirtinga ir tuo pačiu itin vienijanti“, – sako Antano Mončio namų-muziejaus direktorė, menininko dukterėčia Loreta Birutė Turauskaitė.
Pasak jos, penktadienį oficialiai pristatoma Antano Mončio gimimo šimtmečiui specialiai išleista vinilinė plokštelė „DONIS. Švilpiai“ yra kūrinys, prie kurio prisidėjo daugybė žmonių, tačiau kertinė figūra – „postfolk ambient“ muzikos puoselėtojas, atlikėjas Donatas Bielkauskas. Jis, beje, šiais metais mini tam tikrą – muzikinės draugystės su A. Mončio švilpiais – jubiliejų: 2001-aisiais, paskatintas bičiulio menininko Gyčio Skudžinsko, atlikėjas pabandė groti švilpiais, įrašė kompaktinę plokštelę, o vėliau iš viso pasirodė net šešios šio albumo su skirtingu dizainu laidos.
Magiškas sutapimas, bet vinilinėje plokštelėje „DONIS. Švilpiai“ – tarsi ankstesnes, jau buvusias, šešias, kompaktinių plokštelių laidas simbolizuojantys šeši kūriniai, atliekami 1975–1978 m. A. Mončio sukurtais švilpiais. Vinilo skambesiu rūpinosi žinomas kompozitorius, garso dizaineris, muzikas Kristijonas Lučinskas, o išleido – lietuviškos muzikos leidykla „Dangus“ bei du lyderiai Ugnius Liogė ir Saulius Pilka. Plokštelės leidybą parėmė įmonė „Delta Nova“, Lietuvos kultūros taryba ir Palangos miesto savivaldybė.
D. Bielkausko nuotr.
Vinilinės plokštelės pristatymą lydės ir A. Mončiui dedikuoto tarptautinio projekto „MailArt“ katalogo sutiktuvės. Projektą keletą mėnesių kuravo, o vėliau į katalogą geriausius darbus atrinko ir jo dizainą sukūrė menininkas G. Skudžinskas. Leidinyje iš viso kelios dešimtys kūrinių: vieną jo dalį puošia A. Mončio piešiniai, kitą – šiam menininkui dedikuoti kūriniai, kuriuos specialiai šimtmečio proga sukūrė ne tik lietuvių, bet ir kitų šalių menininkai.
„Šį katalogą galėčiau apibūdinti taip: tai – nedidelis leidinys, kuriame tilpo didelis ir platus pasaulis. Ne tik menine prasme, bet ir kultūrine, geografine, nes įvairių menininkų darbai atkeliavo ne tik iš Europos šalių, tokių kaip Italija ar Vokietija, bet ir Urugvajaus, Kanados ar Japonijos“, – pasakoja L. B. Turauskaitė, pridurdama, kad pats leidinio konceptas verčia pamąstyti ir apie menines įtakas: kiek A. Mončys savo laiku įkvėpė kitus kurti ir kokį meninį rezultatą kitų autorių darbais davė šis įkvėpimas.
Šį katalogą galėčiau apibūdinti taip: tai – nedidelis leidinys, kuriame tilpo didelis ir platus pasaulis.
Vienas tokių darbų bus 2021 m. gruodžio 17 d. 15 val. Antano Mončio namuose-muziejuje atidaroma tarpdisciplininio meno kūrėjos Lauros Guokės portretinė instaliacija „Antanas Mončys (1921–1993)“.
Dėl taikomų saugumo reikalavimų į renginius bus įleidžiamas ribotas žmonių skaičius, tačiau apžiūrėti minėtą instaliaciją bus galima ir kitomis dienomis muziejaus darbo laiku. Čia bus galima įsigyti „MailArt“ katalogą bei vinilinę plokštelę „DONIS. Švilpiai“. Ji, beje, prieinama ir internete, leidėjo puslapyje, kur dalį muzikos galima klausyti ir nemokamai.
Paklausyti vinilinės plokštelės galima čia.
Antano Mončio švilpius galite apžiūrėti čia.
Antano Mončio namų-muziejaus darbo laikas:
III–VII nuo 11 iki 17 val.
Nedirba pirmadieniais, antradieniais ir valstybinių švenčių dienomis.
-
Skulptorius A. Mončys: nesuviliotas Eldorado
Gilios studijos
Labiau pažįstamas užsienyje ir dar tik atrandamas Lietuvoje, įvairiapusis kūrėjas A.Mončys paliko gausų, žanro ir kūrybinės medžiagos prasme įvairų palikimą, taip pat įspaudė ryškius pėdsakus lietuvių meno raidoje, sukurdamas unikalias sunarstytų skulptūrų formas ar tokius fenomenalius meno kūrinius kaip švilpiai.
Gimęs ir užaugęs Lietuvoje, 1941 m. baigęs Kretingos pranciškonų gimnaziją ir iki 1943 m. studijavęs architektūrą Kauno Vytauto Didžiojo universitete, 1944 m. A.Mončys, kaip ir daugelis to meto šviesuolių, buvo priverstas pasitraukti į Vakarus. Jis apsigyveno karo pabėgėlių stovykloje netoli Miuncheno (Vokietija), studijavo Freiburgo dailės ir amatų mokykloje.
1950 m., gavęs skulptoriaus diplomą ir pelnęs Prancūzijos valstybės stipendiją, A.Mončys tęsė mokslus Paryžiuje, baltarusių kilmės skulptoriaus Ossipo Zadkine'o (1890–1967) studijoje Didžiosios lūšnos akademijoje (Académie de la Grande Chaumiére, atelier Zadkine). Čia po metų, gavęs mokytojo rekomendaciją, pradėjo savarankišką kūrybos kelią.
Indėlis į Prancūzijos kultūrą
Per Antano kūrybą, gyvenimą ir darbus prabyla jo įsivaizduota Lietuva. Jam ji visada liko kelrodė žvaigždė.
Per daugiau nei keturis dešimtmečius aktyvios kūrybinės veiklos, A.Mončys surengė daugiau kaip 30 asmeninių parodų, jo kūriniai buvo eksponuojami daugiau kaip 70 įvairių grupinių parodų Prancūzijoje, Monake, San Marine, Belgijoje, JAV, Italijoje, Vokietijoje ir kt.
Prancūzijoje, kurioje praleido didžiąją gyvenimo dalį, jis žinomas ne tik kaip savarankiškas kūrėjas, bet ir kaip Lano Šv.Marselio bažnyčios Kryžiaus kelio stočių, Kelio Madonos ir šv. Juozapo skulptūrų meistras; Meco katedros chimerų skulptūrų restauratorius, įgyvendinęs šį projektą kartu su žymiu litvakų dailininku Marku Šagalu ir žinomais prancūzų skulptoriais broliais Janu ir Jöeliu Martelais.
Paryžiaus akademinio meno bendruomenė lietuvių menininką pažino ir kaip skulptūros studijų įkūrėją bei vadovą, vasaros kursų dėstytoją, dailininkų susivienijimo ACTE (Art-Création-Technique-Expression) įkūrėją ir aktyvų dalyvį.
Pažintis su kūryba
Per daugiau nei keturis dešimtmečius aktyvios meninės veiklos, A.Mončys sukūrė daug ir įvairių žanrų kūrinių: skulptūrų, paminklų, kompozicijų, koliažų, piešinių, akvarelių, scenovaizdžių, reljefų, kaukių, švilpių ir kt.
Su kūriniais galima susipažinti ir net sukurti tikrą švilpynių orkestrą apsilankius A.Mončio namų-muziejaus tinklalapyje. Deja, visi šie darbai sukurti jau menininkui gyvenant ir dirbant išeivijoje.
Lietuva apie šį iškilų menininką išgirdo tik 1989-aisiais, kai po 45 emigracijos metų jis sulaukė galimybės aplankyti gimtinę. Tačiau apie skulptoriaus kūrybą jau tuomet skelbė radijas "Amerikos balsas", rašė užsienio lietuvių spauda.
Palangoje pirmoji A.Mončio kūrinių ir jų nuotraukų paroda surengta 1991 m., tuometėje sanatorijos "Jūratė" bibliotekoje (S.Daukanto g. 16). Būtent čia, siekiant įamžinti jo atminimą, 1998 m. įsteigti A.Mončio namai-muziejus ir jiems patikėta saugoti menininko Lietuvai dovanotą kūrinių kolekciją.
Ryšys su gimtine
Nors ir gyvendamas toli nuo Lietuvos ir ilgą laiką neturėdamas galimybių į ją grįžti tiek dėl finansinių aplinkybių, tiek dėl politinės santvarkos, A.Mončys domėjosi savo tėvyne, palaikė glaudžius ryšius tiek su Lietuvoje, tiek su išeivijoje gyvenančiu lietuvių kultūros elitu.
Apie tai byloja ne tik išlikę laiškai, tačiau ir sukurti kūriniai tokioms žymioms asmenybėms kaip Lietuvos kardinolas Audrys Juozas Bačkis ir jo tėvai – diplomatas Stasys Antanas Bačkis (1906–1999) ir jo žmona Ona Galvydaitė-Bačkienė (1907–2003), tėvas provinciolas Leonardas Andriekus (1914–2003), Nepriklausomos Lietuvos ministras Juozas Balutis (1880–1967), Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Ernestas Galvanauskas (1882–1967), rašytojas, menotyrininkas dr. Jonas Grinius (1902–1980), semiotikas Algirdas Julius Greimas (1917–1992) ir jo žmona Ona Bagdonaitė-Greimienė (1916–1982), visuomenės veikėja, ambasadorė prie UNESCO Ugnė Karvelis (1935–2002) ir jos mama Veronika Karvelienė-Bakštytė (1898–1952) ir kt.
Kaip savo prisiminimuose mena jo sūnus Jean-Christophe'as Moncys, menininkas visada save laikė lietuviu ir tokiu išliko iki gyvenimo pabaigos.
"Per Antano kūrybą, gyvenimą ir darbus prabyla jo įsivaizduota Lietuva. Jam ji visada liko kelrodė žvaigždė. Jis niekada neprašė Prancūzijos pilietybės, visą gyvenimą išlaikė asmens be pilietybės statusą, kuris jam dažnai sukeldavo administracinių nesklandumų. Skulptorius niekada nesileido suviliojamas Amerikos, Kanados ar Australijos eldorado, nors tai, pasak ten gyvenančių jo draugų, būtų jam suteikę pripažinimą, sėkmę ir materialinį komfortą. Jis palaikė ryšį su gimtine, norėjo išlikti artimas lietuviškai realybei", – prisimena kūrėjo sūnus.
