Tokį sprendimą komisija priėmė trečiadienį. Taip pat nutarta nesikreipti į Etikos ir procedūrų komisiją.

Tuo metu Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Agnė Širinskienė pareiškė, kad etikos sargams įvertinti A. Anušausko elgesį greičiausiai siūlys opozicija.

„Tirti Antikorupcijos komisijoje nėra rimto pagrindo (...). Emocijos. Kažkokie pasisakymai šiek tiek sutirštinti. (...) Kažką mūsų komisijoje dar šiuo klausimu nuveikti nematau, kad būtų galimybių. Kas nori politiškai įvertinti Anušausko pasisakymą nesiūlyčiau tai daryti per mūsų komisiją. Gali frakcijos kritiškai įvertinti, jeigu nori“, – teigė konservatorius Jurgis Razma.

A. Širinskienė teigė A. Anušausko pasisakymuose matanti etikos pažeidimo požymių.

„Matant tuos požymius, būtų prasminga Etikos komisijai pavertinti. Kaip pavadinti ministro elgesį, kai jis... suprantu, galbūt emocijos, bet kitą dieną jis galėjo paneigti ir išsklaidyti visas abejones. Pasakyti, kad pasikarščiavau, bet jis pusantros savaitės bandė visaip save pateisinti“, – sakė parlamentarė.

Jeigu to mes nepadarysime dabar, tai padarys opozicijos nariai.

„Jeigu to mes nepadarysime dabar, tai padarys opozicijos nariai“,  – pridūrė ji, kalbėdama apie kreipimąsi į Etikos komisiją.

Pasak A. Širinskienės, A. Anušausko elgesys lėmė, kad viena partija net buvo paskelbusi, jog traukiasi iš susitarimo dėl gynybos finansavimo.

„Tos pasekmės politinei sistemai tikrai buvo ir didžiulės“, – teigė politikė.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) kovo pabaigoje pranešė atsisakanti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje, o Generalinė prokuratūra po kelių dienų pranešė palikusi galioti STT priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje.

Atsistatydinimo pareiškimą kovo viduryje įteikęs A. Anušauskas po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda pareiškė, kad jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus, bet šios rado kelią į Seimą.

Algirdas Stončaitis tikina, kad komisija  stengsis, kad pataisos, kai tik bus įregistruotos Seime, būtų priimtos kuo skubiau.

„Įstatymu turėtų būti labai greitai padaryta – turėtų būti įpareigotos įmonės (lošimų organizatoriai – BNS) einamuoju laiku privalomai pateikti duomenis apie identifikuotus asmenis ir pralošiamas, statomas sumas“, – trečiadienį po komisijos posėdžio žurnalistams teigė A. Stončaitis. 

Komisija aiškinosi Šarūno Stepukonio iš investicijų bendrovės „BaltCap“ infrastruktūros fondo pasisavintų lėšų aplinkybes bei su tuo susijusius klausimus.

„Tegu (lošimų rinkos sugriežtinimai – BNS) įsigalioja, kad ir nuo 2025 metų, bet būtų didžiulis žingsnis į priekį“, – pridūrė A. Stončaitis.

Tegu (lošimų rinkos sugriežtinimai – BNS) įsigalioja, kad ir nuo 2025 metų, bet būtų didžiulis žingsnis į priekį.

 

„Sutarėm, kad komisija papildomo komiteto teisėmis svarstys ir vertins pakeitimus. Šitos komisijos narių valia šitų procesų pagreitinimui tikrai yra didelė, patikėkit“, – pridūrė jis.

Komisijos vadovas, be kita ko, pranešė, kad dabar viena pagrindinių teisėsaugos versijų yra, kad dešimčių milijonų eurų pasisavinimu įtariamas Š. Stepukonis juos pralošė.

„Iš tos informacijos, kuri buvo pateikta dalyvavusio Europos prokuroro, dabar pagrindinė dar versija yra, kad tie pinigai buvo pralošti, nebent vėliau kitos versijos pasitvirtins. Tai kaip galima pralošti 40 mln. eurų? Gana ženklią dalį, nekalbam apie 100 tūkst. eurų ar 300 tūkst. eurų, kalbam apie milijonus, tame tarpe ir Lietuvos lošimo bendrovėse buvo pralošta. Sunku įsivaizduoti, kaip vienas lošėjas stato milijoną po milijono ir ilgą laikotarpį ir ta informacija nieko nepasiekia“, – teigė A. Stončaitis. 

Pasak komisijos vadovo, komisijos nariai teisėsaugos ir kitų pareigūnų klausė, kodėl neužsidegė raudonos lemputės.

„Kol nepradedi aiškintis situacijos, irgi galvojau, kad tą informaciją kontrolės institucija mato. Deja, daug informacijos nemato. Lošimų bendrovės nutyli. O kad išsireikalautų, (rinkos prižiūrėtojui – BNS) reikia žinoti, ką išsireikalauti. Kai nematai rizikos, kai nematai, kad iš vieno žmogaus tiek eina (statoma – BNS), sunku išsireikalauti“, – tvirtino A. Stončaitis.

Finansų ministerija jau yra parengusi Azartinių lošimų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama užkirsti kelią neatsakingiems azartiniams lošimams. Be to, siūlomos milijoninės baudos lošimų organizatoriams už pažeidimus. 

Siūloma, kad lošimo namuose (kazino), automatų, bingo salonuose, totalizatoriaus punktuose būtų kvalifikuotas darbuotojas, kuris kilus įtarimui dėl lošėjo neatsakingumo pasiūlytų jam atšalimo pertraukėlę ar nutraukti lošimą.

Taip pat siūloma bendroves įpareigoti įdiegti nuotolinio lošimo platformą, kurioje ne tik būtų talpinama vieninga informacija apie lošėją ir jo atliekamas operacijas, bet ir suteiktų Lošimų priežiūros tarnybai galimybę bet kuriuo metu prisijungti prie platformos ir patikrinti duomenis realiu laiku.

„Sutarta, kad (STT – ELTA)  priėmus sprendimą vėl kalbėsimės su institucijomis. Tačiau, matyt, problema vienokia ar kitokia egzistuoja, kadangi bent jau pagal pateiktą informaciją keleto paskutinių metų eigoje tyrimai institucijų buvo pradėti – kokių kol kas tai nėra patikslinta“, – žurnalistams po posėdžio sakė Antikorupcijos komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis.

Politikas mano, kad komisija turės savo pasiūlymų, kaip užtikrinti skaidrumą šioje srityje.

„Reikia pasižiūrėti, kiek yra deklaruojami politikų įvairiausi susitikimai, ypatingai, jeigu tai liečia verslo sritis, įsigijimus, konkursus, viešuosius pirkimus. Čia dar turbūt turėsime savo siūlymų kaip komisija“, – salė A. Stončaitis.

„Bet, kaip minėjau, mes būsime priversti grįžti į uždarą posėdį ir tada išklausyti institucijų informaciją“, – pridūrė jis.

Savo ruožtu Antikorupcijos komisijos posėdyje dalyvavusi generalinė prokurorė Nida Grunskienė tikina, kad sprendimą, ar pradėti tyrimą, STT turėtų priimti per ketvirtadienį.

„Terminas 10 dienų dar nėra pasibaigęs. Terminas ryt, mes dar negavome priimto sprendimo. Kai bus gautas sprendimas, mes tai įvertinsime ir tada bus informuota visuomenė apie tai“, – patikino ji.

A. Anušauskas teigia, kad politikams reikėtų pateikti rekomendacijas

Savo ruožtu buvęs krašto apsaugos ministras A. Anušauskas po posėdžio svarstė, kad STT galėtų priimti ir rekomendacinio pobūdžio sprendimus, susijusius su korupcijos prevencija.

„Aš pateikiau panašią informaciją, kurią pateikiau ir STT. Tik galbūt STT turi galimybes tą informaciją, jeigu ji riboto naudojimo, pasitikslinti“, – žurnalistams sakė A. Anušauskas, pažymėdamas, kad dabar laukiama STT sprendimo.

„Nebūtinai tas sprendimas, kaip visi tikisi, (baigsis – ELTA) būtinai kažkokiu ikiteisminiu tyrimu. Tai gali būti sprendimas su įvairiomis rekomendacijomis“, – pažymėjo politikas.

A. Anušauskas mano, kad Antikorupcijos komisija taip pat galėtų pateikti rekomendacijas, kaip turėtų elgtis su lobizmo atvejais susidūrę politikai.

„Galbūt reikėtų ir iš Antikorupcijos komisijos rekomendacijų Seimo nariams, kitiems politikams, ką daryti tokiais atvejais, kur kreiptis, jeigu jūs gaunate kokią nors informaciją apie viešuosius pirkimus“, – sakė A. Anušauskas.

„Galbūt reiktų kreiptis ne į perkančias institucijas, nes tai atrodo kaip spaudimas joms priimti vienokius ar kitokius (sprendimus – ELTA), o kreiptis, pavyzdžiui, į Viešųjų pirkimų tarnybą, į kažkokias kitas institucijas, kurios būtų objektyvios šiuo atveju ir tai neatrodytų tikrai kaip spaudimas perkančiai organizacijai“, – svarstė jis.

ELTA primena, kad iš pareigų pasitraukęs A. Anušauskas teigė darbo Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) metu susidūręs su „grubaus kišimosi į viešuosius pirkimus atvejais“. Tokias ministro užuominas prezidentas įvertino kaip labai rimtas. Į minėtus A. Anušausko pareiškimus suskubo reaguoti ir parlamento opozicija. Seimo mažumai priklausančios partijos pareiškė, kad nebedalyvaus premjerės pirmadienį organizuojamame susitikime, kuriame bus svarstomas lėšų gynybai klausimas. Dėl tų pačių A. Anušausko užuominų partija „Vardan Lietuvos“ kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašant pradėti ikiteisminį tyrimą.

STT savo ruožtu pranešė, kad šiuo metu ikiteisminių tyrimų, susijusių su KAM, nėra pradėjusi. Visgi, tarnyba patvirtino iš ministerijos sulaukusi informacijos apie Seimo narį, parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narį R. Lopatą. Pastarasis tvirtino, kad nėra aišku, ar STT analizuojami duomenys susiję su juo pačiu, ar su galima korupcija pačioje KAM.

Komisijos pirmininkas, demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Stončaitis sako, jog informacija bus vertinama kompleksiškai.

„Pagrindinė visgi mūsų tema yra kompleksiškai pasižiūrėti, kaip tokia, net neįsivaizduojama finansinė operacija gali praeiti turint tiek kontroliuojančių institucijų. (...) Dabar tos informacijos kai pradeda daugėti, tai darosi visiškai skandalinga“, – LRT radijui antradienį sakė A. Stončaitis.

Anot jo, kyla klausimų dėl Lietuvos banko ir kitų institucijų atsakomybės kontroliuojant investicijų fondus.

„Principe tai yra nekontroliuojama ir toliau (...) toks įspūdis, daryk, ką tu nori. Man atrodo, kyla klausimų – o Lietuvos bankas su visom institucijom – lengva pasakyti, kad tai ne mūsų, Estijoje registruota ir estai turėjo kontroliuoti. Jeigu su tokiu požiūriu, tai, matyt, reikia plačiau žiūrėti“, – kalbėjo A. Stončaitis.

Komisijos pirmininkas sako, kad institucijos turėtų aiškiai įsivertinti veikos kriterijus, kad didelės vertės finansinės operacijos neliktų nepastebėtos.

„Pirmiausiai reikėtų, matyt, įsivertinti kriterijus, pagal kuriuos yra nusistatoma, ką reikėtų kontroliuoti ir nereikėtų, tada galbūt užsiiminėti visiškai smulkiais dalykais ir nematyti tų didelių“, – teigė A. Stončaitis.

Pasak A. Stončaičio, institucijos informaciją komisijai turi pateikti iki kovo 1 dienos, o kovo 6-ąją ji bus svarstoma posėdyje.

Nors pagal pasikeitusias Vietos savivaldos įstatymo nuostatas visuomenės atstovų dalyvavimas šių komisijų darbe nebeprivalomas, Klaipėdos meras siekia sudaryti galimybes bendruomenei dalyvauti svarstant ir priimant sprendimus su korupcijos prevencija ir politikų elgesiu susijusiais klausimais.

„Vienas pagrindinių mūsų veiklos principų – girdėti gyventojus ir siekti aktyvaus dialogo su miesto bendruomene. Įvertinus Etikos bei Antikorupcijos komisijų specifiką, manau, kad bendruomenės atstovų dalyvavimas šių komisijų darbe išlieka prasmingas, jis užtikrins dar didesnį objektyvumą ir skaidrumą“, – sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Atnaujinti Antikorupcijos ir Etikos komisijų veiklos nuostatai savivaldybės tarybai bus teikiami svarstyti artimiausiame posėdyje.

Nuostatuose numatyta, kad abiejose komisijose iš viso dirbs po aštuonis narius, iš jų – šeši politikai – savivaldybės tarybos nariai, kurie bus įtraukiami laikantis proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo, bei du seniūnaičiai arba vienas seniūnaitis ir vienas visuomenės atstovas.

Patvirtinus nuostatus, jų laikantis bus sudaromos ir tarybai teikiamos vardinės komisijų sudėtys.

Siekiant operatyvaus komisijų darbo, taip pat siūloma jų sudėtį formuoti iš mažesnio nei iki šiol narių skaičiaus. Ankstesnės kadencijos tarybos Antikorupcijos ir Etikos komisijas sudarė po 13 narių (aštuoni politikai, penki bendruomenės atstovai).

Taip jis kalbėjo teisėsaugai pradėjus kelis ikiteisminius tyrimus dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, skiriant išmokas savivaldybių tarybų nariams.

„Pirmiausia, reikia konstatuoti, kad tokia situacija, kokia yra dabar, yra visiškai nepriimtina. Šitoje sistemoje nėra skaidrumo, nėra kontrolės mechanizmo, – BNS trečiadienį Vilniuje sakė šalies vadovas. – Problema egzistuoja dėl to, kad mes traktuojame savivaldybės tarybos nario darbą kaip savotišką užklasinę veiklą, bet taip nėra.“

Pasak G. Nausėdos, savivaldybių tarybų nariams mokamas atlygis už išdirbtas valandas „neapima visos paletės, viso spektro tarybos nario veiklos, nes yra ir pasiruošimas posėdžiams, dalyvavimas neformaliuose susitikimuose, susitikimuose su rinkėjais“.

„Todėl aš manau, kad vertėtų kalbėti apie galimą fiksuotą sumą, kurią mokame kaip atlygį už darbą. Galbūt diferencijuojant, priklausomai nuo darbo intensyvumo. Natūralu, savivaldybės yra skirtingos“, – sakė prezidentas.

Pirmiausia, reikia konstatuoti, kad tokia situacija, kokia yra dabar, yra visiškai nepriimtina. Šitoje sistemoje nėra skaidrumo, nėra kontrolės mechanizmo.

Jis pabrėžė, kad taip pat turėtų būti numatyta fiksuota suma kanceliarinėms išlaidoms arba „sudarytos sąlygos apsirūpinti reikiamais dalykais, kurie būtini kasdieniam darbui“.

„Šia linkme, aš tikiuosi, ir eisime. Matau jau teikiamus pakankamai konstruktyvius pasiūlymus, norėtųsi, kad visa tai virstų įstatymine iniciatyva, kuri vėliau būtų logiškai pabaigta iki įstatymo pasirašymo“, – kalbėjo G. Nausėda.

Šalies vadovas sakė, jog svarstytų galimybę pats teikti įstatyminius pasiūlymus, jei dėl jų nepavyktų sutarti parlamentarams.

„Bet matydamas dinamiką, pačios Lietuvos savivaldybių asociacijos iniciatyvumą ir pripažinimą, kad tai yra problema, aš esu nusiteikęs optimistiškai ir manau, kad sprendimai bus surasti“, – sakė prezidentas.

Liberalų sąjūdžio vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį po susitikimo su naujai išrinktais merais žurnalistams teigė, jog išmokų savivaldybių tarybų nariams tvarka bus keičiama, kad nebūtų prielaidų šiomis išlaidomis manipuliuoti.

BNS kalbinti parlamentinių partijų lyderiai šią savaitę taip pat teigė matantys būtinybę keisti dabar galiojančią išmokų tvarką, bet dar nežino kaip.

Seimo Antikorupcijos komisijos narys konservatorius Vilius Semeška trečiadienį pristatė siūlymą nustatyti viršutinę išmokų ribą savivaldybių tarybų nariams už jų veiklą, taip pat – baigtinį išlaidų, kurioms kompensuojamos kaip susijusios su tarybos nario veikla, sąrašą.

Prieš kurį laiką visuomenininkas, „Laisvės TV“ įkūrėjas Andrius Tapinas paskelbė kelis galimo piktnaudžiavimo išmokomis atvejus, pagal jo pareiškimus teisėsauga yra pradėjusi kelis ikiteisminius tyrimus.

Šiemet kovą Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliktas antikorupcinis vertinimas atskleidė, kad skirtingų savivaldybių tarybos narių gaunamos išmokos už darbą skiriasi 25 kartus, ne visur prašoma išlaidas pagrindžiančių dokumentų, palikta spraga gauti dvigubą atlyginimą.

Pagal Vietos savivaldos įstatymą, tarybos nariams mokamas ne nuolatinis atlyginimas, o atlyginama už darbo laiką, kai jie eina savivaldybės tarybos nario pareigas. Kiekviena savivaldybė atskirai patvirtina reglamentą, kuriame numato tokios išmokos dydį, atsiskaitymo tvarką ir tinkamomis pripažintinų išlaidų baigtinį sąrašą.

Taip pat savivaldybės tarybos nariui gali būti skiriama išmoka apmokėti su veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos ir kitoms išlaidoms Ji gali būti skiriama kas mėnesį ir už ją turi būti atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius.

STT vertinimu, tarybos savo nuožiūra per plačiai taiko galimas kompensuoti išlaidas, dėl to kai kurios jų gali būti skiriamos nepagrįstai.

Analizė parodė, jog didžiausios savivaldos politikų išlaidos yra susijusios su transportu, dažniausiai – su degalų pirkimu.

„Situacija nėra gera, jos būtų išvengta, jei opozicija būtų atsižvelgus į raginimus, kurie dar prieš porą mėnesių buvo, kad jie persvarstytų savo deleguojamą kandidatą“, – Žinių radijui trečiadienį sakė parlamento vadovė.

Valdantieji nuo sausio pabaigos nebedalyvauja komisijos posėdžiuose, pareiškę nepasitikėjimą jos vadovu Algirdu Stončaičiu.

Tokį sprendimą, nedalyvaujant opozicijai, jie priėmė atsižvelgę į naujienų portalo „15min“ paskelbtas aplinkybes, susijusias su leidimo dirbti su įslaptinta informacija išdavimu A. Stončaičiui einant kanclerio pareigas Vyriausybėje.

„Sakyčiau, kad sprendimų priėmimo šioje vietoje teisė yra opozicijos pusėje, jie galėtų nesunkiai išspręsti šią situaciją ir užtikrinti sklandų šios komisijos darbą, pasiūlydami kitą pirmininką“, – kalbėjo parlamento pirmininkė.

Valdantieji komisijos posėdžiuose nedalyvauti ketina iki pavasario sesijos. Galutinį sprendimą dėl Seimo pareigūno atstatydinimo pareiškus nepasitikėjimą priima Seimas.

„Panašu, kad valdantieji nesilankys posėdžiuose, galbūt mums reikia kreiptis į valdančiuosius paraginant nesabotuoti posėdžių ir bendradarbiauti su tarnybomis, nes turbūt STT nenustos rašyti iki kovo mėnesio antikorupcinių vertinimų“, – sakė opozicinės Regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė.

Komisijai pirmininkaujantis opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas A. Stončaitis tvirtino, kad kreipsis į valdančiuosius dėl dalyvavimo posėdžiuose iki balsavimo dėl nepasitikėjimo juo salėje.

„Savo nuomonę jie yra išreiškę, yra nustatytos procedūros kreiptis į Seimą, visa tai bus užtikrinta, o tuo laikotarpiu darbus reikėtų dirbti, bandysim kreiptis, kad dalyvautų, be abejo, jų fizinis pranašumas, kaip jie nori, taip elgiasi“, – kalbėjo A. Stončaitis.

„Iki kovo 10-osios komisija bus paralyžiuota, formaliai mes net negalime kviesti jokių pašnekovų išklausyti kokias nors analizes ir panašiai“, – atkreipė dėmesį socialdemokratas Julius Sabatauskas.

Praėjusią savaitę Seimo Antikorupcijos komisija opozicijos atstovams nedalyvaujant dėl naujienų portalo „15min“ paskelbtų aplinkybių, susijusių su leidimo dirbti su įslaptinta informacija išdavimo A. Stončaičiui dirbant Vyriausybės kancleriu, pareiškė jam nepasitikėjimą. Galutinį sprendimą dėl Seimo pareigūno atstatydinimo pareiškus nepasitikėjimą priima Seimas.

Nedalyvaus iki pavasario sesijos

Trečiadienį nuotoliniame Antikorupcijos komisijos posėdyje nedalyvavo liberalas Eugenijus Gentvilas, konservatoriai Bronius Matelis, Jurgis Razma, Andrius Kupčinskas, Mindaugas Lingė, Andrius Vyšniauskas ir Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.

Pastarieji du Seimo nariai išvykę į komandiruotę Indijoje.

Iki kovo 10-osios komisija bus paralyžiuota, formaliai mes net negalime kviesti jokių pašnekovų išklausyti kokias nors analizes ir panašiai.

J. Razma patvirtino, kad valdantieji yra sutarę nedalyvauti Antikorupcijos komisijos posėdyje, kol nebus išspręstas nepasitikėjimo jos pirmininku klausimas, tai yra iki kovo 10-osios, kai prasidės Seimo pavasario sesija, arba kol šis nenusišalins nuo pirmininkavimo komisijos posėdžiams.

„Iš tikrųjų yra bendras toks sprendimas pasitarus ir žinant, kad posėdžiui pirmininkautų komisijos pirmininkas, kuriam esame išreiškę nepasitikėjimą. Iš moralinės pozicijos žiūrint taip lyg niekur nieko dirbti pirmininkaujant asmeniui, kuriam pareiškėme nepasitikėjimą, būtų nei šis, nei tas“, – trečiadienį BNS sakė konservatorius.

„Suprantame, kad formaliai jis (A. Stončaitis – BNS) tebeturi komisijos pirmininko pareigas, kol Seimas nepadarė galutinio sprendimo, bet yra ir moralinė pusė“, – pridūrė Seimo narys.

J. Razma pripažino, kad septynių iš 12 komisijos narių nedalyvavimas posėdžiuose paralyžiuos jos darbą.

„Taip, nebėra kvorumo. Bet nematau tokių degančių klausimų, kur sakytume, kad koks nors jų nukėlimas į kovo pradžią ką nors lemtų. Jeigu atsirastų tokių klausimų, jog būtinas greitas Antikorupcijos komisijos reagavimas, mes galėtume savo poziciją persvarstyti“, – teigė jis.

Seimo narys tvirtino, kad papildoma priežastis nedalyvauti Antikorupcijos komisijos darbe – noras ją įtraukti į politikavimą vykstant savivaldos rinkimų kampanijai.

„Šiandien tokio tuščio politikavimo atvejį ir galėjome stebėti, kai nepasivarginta išjungti transliacijos ir visuomenei sudarytas įspūdis, kad vyksta oficialus Antikorupcijos komisijos posėdis“, – sakė J. Razma.

„Manau, kad rinkimų kampanijos laikotarpiu geriau nenaudoti Antikorupcijos komisijos kaip tam tikro politikavimo įrankio ir nežaisti politinių žaidimų“, – pridūrė jis.

Teisėsauga vertina

Opozicija praėjusią savaitę paskelbė norinti tyrimo dėl galimų valdančiųjų ryšių su Taivano investicijų sulaukusiomis įmonėmis. Tokį pareikšimą opozicinės frakcijos paskelbė reaguodamos į naujienų portalo „TV3“ paskelbtą informaciją apie valdančiųjų gautą paramą iš įmonių, sulaukusių Taivano investicijų, atstovų.

Šį klausimą opozicija ketino svarstyti trečiadienį Antikorupcijos komisijos posėdyje, tačiau valdantieji jos nariai informavo nedalyvausiantys, nes yra pareiškę nepasitikėjimą pirmininku.

Posėdyje nuotoliniu būdu dalyvavęs Generalinės prokuratūros prokuroras Martynas Jovaiša patvirtino, jog prokuratūra dėl minėtų aplinkybių gavo opozicinių demokratų frakcijos seniūno Luko Savicko kreipimąsi ir jį perdavė Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT).

„Esame gavę L. Savicko prašymą įvertinti, ar šiuose įvykiuose nėra galimai nusikalstamos veikos požymių. Sprendimą esame pavedę priimti STT, per savaitę-dvi, matyt, tas vertinimas turės būti pateiktas“, – sakė M. Jovaiša.

STT direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė sakė būsimojo sprendimo komentuoti negalinti, kadangi klausimas perduotas tarnybai, tačiau atkreipė dėmesį, kad „situacija gali būti sudėtinga teisine prasme tuo požiūriu, kad reikšminga dalis sprendimų, panašu, kad buvo priimta už Lietuvos ribų pačių investuotojų“.

„Tai labai preliminarus vertinimas, į šiuos procesus kištis mes neturime teisinių svertų ir tai išeina už STT kompetencijos ribų“, – sakė R. Kaziliūnaitė.

Sudomino Taivano investicijos ir parama I. Šimonytei

Darbo partijos, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, Lietuvos regionų partijos, Lietuvos socialdemokratų partijos bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai praėjusią savaitę paskelbė rengsiantys klausimus dėl Taivano investicijų ryšių su valdančiaisiais ir spręsiantys dėl laikinosios komisijos sudarymo.

Praėjusią savaitę trys Lietuvos įmonės – „Teltonika“, „SoliTek“ ir „Oxipit“ – pasirašė sutartis su Taivano atstovais dėl finansavimo bendriems projektams. Taivaniečiai investuoja 10 mln. eurų į aukštųjų technologijų grupę „Teltonika“, 3,5 mln. eurų į biotechnologijų startuolį „Oxipit“, 8 mln. eurų skolina saulės modulius gaminančiai „Solitek“.

Jeigu jie atidžiai pažiūrėtų, kas nukentėjo nuo pablogėjusių santykių su Kinija, turbūt irgi rastų nemažai buvusios kandidatės į prezidentes rėmėjų.

Pasak tv3.lt publikacijos, startuolio „Oxipet“ akcininkai 2019-aisiais premjerės Ingridos Šimonytės prezidentinei rinkimų kampanijai pervedė beveik 18 tūkst. eurų, tik tuo metu jie dar nebuvo „Oxipit“ akcininkais, jais tapo 2021-aisiais.

J. Razmos teigimu, J. Šimonytei ir konservatoriams metami įtarimai neturi jokio pagrindo.

„Tai, ką jie siūlo dėl Taivano investicijų, čia net keliais būdais bando šitą klausimą užaštrinti, manau, kad tos iniciatyvos tikrai neturi jokio rimto pagrindo. Jeigu jie atidžiai pažiūrėtų, kas nukentėjo nuo pablogėjusių santykių su Kinija, turbūt irgi rastų nemažai buvusios kandidatės į prezidentes rėmėjų“, – BNS sakė parlamentaras.

Opozicijos iniciatyvą dėl laikinosios tyrimo komisijos jis vadino keista.

Pasak J. Razmos, ji „gali komplikuoti tolesnes Taivano investicijas, kai jos tampa mūsų vidinės politinės virtuvės dalyku“.

Nepasitikėjimą A. Stončaičiu paskelbė septyni valdančiųjų atstovai: Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, konservatoriai Andrius Kupčinskas, Bronislovas Matelis, Mindaugas Lingė, Jurgis Razma, Andrius Vyšniauskas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.

A. Stončaičiu nepasitikėjimas pareikštas naujienų portalui „15min“ lapkritį paskelbus aplinkybes, susijusias su leidimo dirbti su įslaptinta informacija išdavimu, politikui prieš kelerius metus ėjus Vyriausybės kanclerio pareigas.

Valdantieji prašo naujo atstovo

„Grupė Seimo Antikorupcijos komisijos narių reiškia nepasitikėjimą Antikorupcijos komisijos pirmininku A. Stončaičiu, manydami, kad Seimo narys, atsisakęs bet kuriuo jam priimtinu būdu paaiškinti ar paneigti jam metamus kaltinimus dėl neskaidrios veiklos ir ryšių, negali vadovauti Antikorupcijos komisijai, dirbančiai su itin jautria ir įslaptinta informacija“, – sakoma septyniais valdančiųjų balsais priimtame pareiškime.

A. Stončaitis komisiją informavo neeiliniame posėdyje dėl nepasitikėjimo juo nedalyvausiantis, nuotoliniu būdu vykusiame posėdyje nebuvo ir kitų opozicijai atstovaujančių parlamentarų.

Su A. Stončaičiu po Antikorupcijos komisijos balsavimo dėl nepasitikėjimo telefonu susisiekti nepavyko.

Komisijos posėdžiui pirmininkavęs pavaduotojas B. Matelis pareiškus nepasitikėjimą A. Stončaičiu informavo, jog kreipsis į opozicines frakcijas, kad šios pasiūlytų naują kandidatą į pirmininkus.

Komisijai pareiškus nepasitikėjimą pirmininku, galutinį sprendimą turėtų priimti Seimas.

Seimo statutas numato, kad sprendimas dėl Seimo pareigūnų atleidimo dėl nepasitikėjimo priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma, sprendimas dėl atleidimo kitais pagrindais – atviru balsavimu paprasta balsų dauguma.

Pasiūlymas atleisti Seimo pareigūną ar valstybės institucijos vadovą, kurį skiria Seimas, turi būti svarstomas, kai tai motyvuotu raštu pateikia Seimo valdyba, komitetas ar ne mažiau kaip penktadalis Seimo narių.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Komisijos vicepirmininkas B. Matelis sakė besitikintis, kad opozicijos atstovai pateiks naują kandidatą, tad balsavimo procedūros Seime nereikės.

„Komisija yra išsakiusi savo poziciją, dėl to, formaliai žiūrint, turėtų balsuoti Seimas, jei tam pritaria, opozicija turės išrinkti naują kandidatą. Bet yra ir kitas kelias, kad galbūt opozicija atsižvelgs, kad komisija nepasitiki pirmininku, kreipsiuosi, kad jie be jokio balsavimo pateiktų naują kandidatūrą, o A. Stončaitis atsistatydintų pats“, – BNS sakė B. Matelis.

Opozicija pagrindo nemato

Valdantieji jau anksčiau yra kreipęsi į opozicines frakcijas, prašydami pateikti naują kandidatą į Antikorupcijos komisijos vadovus, tačiau opozicijos atstovai teigė nematantys tam pagrindo.

Pasak Antikorupcijos komisijos vicepirmininko B. Matelio, šiuo metu situacija pasikeitė, nes yra oficialiai pareikštas nepasitikėjimas pirmininku.

„Akivaizdu, kad dauguma komisijos narių su šiuo pirmininku dirbti nenorėtų, dabar mes su ta pozicija vėl einame pas opozicinių frakcijų seniūnus ir sakome – komisija balsavo, tuo pirmininku, kurį pasiūlėte, nepasitiki, duokite mums kitą pirmininką. Situacija pasikeitė“, – teigė parlamentaras.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnas Lukas Savickas sakė, kad nepasitikėjimas A. Stončaičiu pareikštas nepagrįstai, nes tarnybos trukdžių jam dirbti su slapta informacija nematė.

Akivaizdu, kad dauguma komisijos narių su šiuo pirmininku dirbti nenorėtų.

„Užstrigusios plokštelės jausmas mane aplanko tai girdint, ne vieną mėnesį apie tai kalbama, buvo sutarimas Seimo pirmininkės iniciatyva, siekiant tokia svarbia pozicija nepolitikuoti, kreiptis į institucijas, oficialūs atsakymai buvo gauti, kuriuose jokių klausimų dėl A. Stončaičio galimybių eiti tas pareigas nebuvo, ir klausimas turėjo būti pagal tą sutarimą išspręstas“, – BNS trečiadienį sakė L. Savickas.

„Bet valdančiųjų politikams turbūt rinkimų metas, Seimas dirba ne plenarinių posėdžių režimu, reikia kurti kažkokį veiksmą, ir, deja, pasirinkta politikuoti“, – pridūrė frakcijos seniūnas.

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė BNS teigė nesupranti pareikšto nepasitikėjimo pagrindo, nes institucijos patvirtino, kad leidimas A. Stončaičiui dirbti su slapta informacija išduotas teisėtai.

„Net neturėčiau, ką atsakyti daugumai dėl jos noro šiaip keisti komisijų pirmininkus, nelabai suprantu jų pozicijos. Buvo užklausos, atsakymus gavome, atsakymuose pasakyta, kad viskas teisėta ir jis su slapta informacija dirbti gali“, – pažymėjo A. Norkienė.

Opoziciniai nariai apie procedūrą: „cirkas“

Posėdžio išvakarėse Seimo opozicijos atstovai BNS sakė, kad Antikorupcijos komisijos posėdyje dėl nepasitikėjimo nedalyvaus, nes pagrindo atstatydinti komisijos vadovą nėra, o šios pareigos pagal Seimo statutą priklauso opozicijai.

Aš tikrai konservatorių rengiamuose cirkuose dalyvauti nežadu, nes mes neturime jokios pažymos apie A. Stončaitį.

„Pagrindinis dalykas, kurį mes akcentuojame – pirmininko ne tai, kad nenoras, o vengimas paaiškinti situaciją, kuri atsidūrė žiniasklaidos puslapiuose. Antikorupcijos komisijos pirmininkas pakliuvo į tokias aplinkybes, kai galimai neskaidri veikla vertinama kaip tikrai nesuderinama su pirmininko pareigomis“, – per posėdį sakė Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas.

Opozicinės Regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė BNS posėdžio išvakarėse komentuodama valdančiųjų iniciatyvą ją vadino „cirku“.

„Aš tikrai konservatorių rengiamuose cirkuose dalyvauti nežadu, nes mes neturime jokios pažymos apie A. Stončaitį. Tarnybos, ką turėjo, atsisakė duoti, klausimas – kodėl tai padarė, buvo užuominų, kad duomenys ten neišsamūs ir taip toliau. Nėra nieko apčiuopiamo, už ko būtų galima kabintis ir žiūrėti, kokios ten problemos yra“, – tvirtino Regionų frakcijos atstovė.

Seimo Antikorupcijos komiteto pirmininko pareigos priklauso opozicijai. A. Stončaitį į jas delegavo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“. Valdantieji šioje komisijoje turi daugumą – septynis narius iš 12-kos.

Antikorupcijos komisija ėmėsi aiškintis pirmininko leidimo dirbti su slapta informacija gavimo aplinkybes anksčiau naujienų portalui „15min“ pranešus, kad A. Stončaitis, prieš kelerius metus būdamas Vyriausybės kancleriu, gavo leidimą dirbti su slapta informacija, nors atsisakė tikrintis poligrafu. Komisija kreipėsi su klausimais į Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir kitas institucijas.

VSD atsakymuose Seimo Antikorupcijos komisijai ir NSGK nurodyta, kad leidimas dirbti su slapta informacija A. Stončaičiui išduotas laikantis įstatymų, o oficialaus sprendimo jį tikrinti poligrafu nebuvo. Tuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba užsiminė turinti kriminalinės žvalgybos informacijos, susijusios su A. Stončaičiu, bet atsisakė ją išslaptinti.

Seime sulaukus institucijų atsakymų A. Stončaitis BNS tuomet teigė besitikintis, kad tai padės tašką šioje istorijoje.

„Grupė Seimo Antikorupcijos komisijos narių reiškia nepasitikėjimą Antikorupcijos komisijos pirmininku Algirdu Stončaičiu, manydami, kad Seimo narys, atsisakęs bet kuriuo jam priimtinu būdu paaiškinti ar paneigti jam metamus kaltinimus dėl neskaidrios veiklos ir bei ryšių, negali vadovauti Antikorupcijos komisijai, dirbančiai su itin jautria ir įslaptinta informacija“, – skelbiama parlamentarų pareiškime.

Jį pasirašė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, konservatorių atstovai Andrius Kupčinskas, Bronislovas Matelis, Mindaugas Lingė, Jurgis Razma, Andrius Vyšniauskas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.

Seimo narys, atsisakęs bet kuriuo jam priimtinu būdu paaiškinti ar paneigti jam metamus kaltinimus dėl neskaidrios veiklos ir bei ryšių, negali vadovauti Antikorupcijos komisijai.

Valdančiųjų atstovai kitą savaitę organizuoja neeilinį Antikorupcijos komisijos posėdį šiam pareiškimui svarstyti.

„Septyni Seimo nariai, visi iš valdančiųjų, teikia pareiškimą, kuriuo reiškiam nepasitikėjimą Antikorupcijos komisijos pirmininku, ir inicijuojam neeilinį posėdį kitą trečiadienį,18 dieną, ir tame posėdyje bus svarstomas ir balsuojama dėl to pareiškimo“, – BNS sakė E. Gentvilas.

Valdantieji laikosi pozicijos, kad Seimo Antikorupcijos pirmininkas neatsakė į žiniasklaidos iškeltus klausimus dėl jo reputacijos ir galimų netinkamų ryšių, kai tuo tarpu šiai pozicijai keliami aukščiausi skaidrumo standartai.

Seimo Antikorupcijos komiteto pirmininko pareigos priklauso opozicijai. A. Stončaitį į jas delegavo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“. Valdantieji šioje komisijoje turi daugumą – 7 narius iš 12-kos.

„Mes nekvestionuojam opozicijos teisės vadovauti Antikorupcijos komisijai, jei taip atsitiktų, kad dėl nepasitikėjimo A. Stončaičiu būtų balsuojama ir jis netektų pareigų, natūralu, kad opozicinės frakcijos turėtų susitart, ką siūlys“, – teigė E. Gentvilas.

Anot  jo, nesant komisijos pirmininko jo pareigas eina pavaduotojas, šiuo atveju tai konservatorius B. Matelis, tad opozicija turėtų būti pati suinteresuota pateikti naują atstovą, jei A. Stončaitis būtų atstatydintas dėl nepasitikėjimo.

Seimo statutas numato, kad sprendimas dėl Seimo pareigūnų atleidimo dėl nepasitikėjimo priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma, tad tokiam nutarimui reikėtų ne mažiau kaip 71 balso „už“ parlamento salėje.

Demokratų frakcijos seniūnas Lukas Savickas pažymi, jog opozicinės frakcijos yra išsakiusios paramą A. Stončaičiui, o naujų aplinkybių, kurios keistų situaciją dėl komisijos vadovo, neatsirado.

„Pozicija buvo  bendra, kad opozicinės frakcijos nemato pagrindo keisti Antikorupcijos komisijos pirmininką, nebent paaiškėtų, jog kolegos valdantieji yra gavę kokią nors naują informaciją. Tai visų pirma raginčiau pasidalinti ja, kad būtų galima ieškoti kitokių sprendimų. Bet jei taip nėra – vertinu kaip politikavimą“, – BNS sakė L. Savickas.

Anot jo, valdantieji turi daugumą, tad turi galimybę atstatydinti A. Stončaitį per balsavimą Seime, nors taip, anot jo, būtų sulaužyta tradicija, kad dėl šios pareigybės susitaria opozicija.

„Valdantieji turi daugumą ir plenarinių posėdžių salėje, taip pat ir Antikorupcijos komisijoje, jeigu yra norima tiesiog jėgos būdu savo balsų persvara keisti, jie tokią galimybę visuomet turėjo ir turi iki šiol. Nieko naujo nėra įvykę, ir jei bus norima laužyti neformalias tradicijas, kad tai yra asmuo, dėl kurio susitaria ir teikia opozicija, opozicija laikėsi bendros pozicijos, kad A. Stončaitis galėtų tęsti pareigas šioje komisijoje. Toliau bandoma gvildenti temą, kuri yra išsemta“, – kalbėjo L. Savickas.

Seimo Antikorupcijos komisija anksčiau ėmėsi aiškintis pirmininko leidimo dirbti su slapta informacija gavimo aplinkybes naujienų portalui „15min“ pranešus, kad A. Stončaitis, prieš kelerius metus būdamas Vyriausybės kancleriu, gavo leidimą dirbti su slapta informacija, nors atsisakė tikrintis poligrafu. Komisija kreipėsi su klausimais į Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir kitas institucijas.

VSD atsakymuose Seimo Antikorupcijos komisijai ir NSGK nurodyta, kad leidimas dirbti su slapta informacija A. Stončaičiui išduotas laikantis įstatymų, o oficialaus sprendimo jį tikrinti poligrafu nebuvo. Tuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba užsiminė turinti kriminalinės žvalgybos informacijos, susijusios su A. Stončaičiu, bet atsisakė ją išslaptinti.