„Mano uošvienė tikras lobis! O lobį reikia giliai užkasti...“ Tokie ir panašūs juokai nuo senų dienų keliauja iš lūpų į lūpas. Laikai, kai anytos lyg tarnaites šokdindavo sūnų žmonas, o vyrams net oda pašiurpdavo išgirdus apie žmonos mamos apsilankymą, jau eina į užmarštį. O jei ir ne, viskas išmintingai glaistoma plačiomis, nors ir nelabai nuoširdžiomis šypsenomis. Žinoma, motinos savo vaikams visuomet nori visko geriausio, tačiau riba tarp gerų norų ir kontrolės dažnai gali būti peržengiama.

Visai neseniai TV3 filmo „Puolusių angelų miestas“ gerbėjai šypsojosi, o gal atpažino savo gyvenimą scenoje, kurioje legendinė aktorė Janina Matekonytė vaidino mero Dapkaus (akt. Alvydas Šlepikas) mamą, besisvečiuojančią pas sūnų ir bandančią gelbėti jį nuo žmonos (akt. Natalija Janičkina), o jos akimis – blogiausios marčios pasaulyje. Pati J. Matekonytė, kalbėdama apie situaciją seriale, juokėsi: „Kaip ir tikrame gyvenime, tokios pastangos atrodo tiesiog juokingos ir bergždžios...“.

TV laidų vedėja, žurnalistė, kulinarinių knygų autorė Beata Nicholson, aktoriaus Mariaus Jampolskio žmona Renata Jampolskė ir žurnalistas, keliautojas Vytaras Radzevičius, kalbėdami apie savo antrų pusių mamas, tik šypsosi – visų jų santykiai puikūs! Apie savo anytas – atvirai iš žinomų žmonių lūpų.

„Apie uošvienes tauta prigalvojusi būtų ir nebūtų dalykų, – pasakoja V. Radzevičius. – Dažniausiai tai tie patys seni juokeliai, kuriuos vyrai vartoja, kai susiburia nepažįstama kompanija ar tiesiog nėra apie ką kalbėti. Nuobodybė. Man ir netinka tie bajeriukai, nes mano uošvienė man kaip antra mama“.

V. Radzevičius sako per ketvirtį šimtmečio trunkančią jo ir jo mylimosios Laisvės santuoką nepamenantis nieko, ko nenorėtų prisiminti – jo ir uošvės santykiai visada buvo šilti, atviri ir pagarbūs. „Kitaip ir neįsivaizduoju – juk tai mano žmonos mama ir mano vaikų močiutė. Ir mane į savo šeimą priėmė gerai – žmonai Laisvei piršausi senoviškai, prieš nešant pareiškimus. O po to, kai tik į uošviją atvažiuodavom, tai vis kokiais mėgstamais patiekalais lepino. Taip ir gyvenom – gražiai ir draugiškai“, – pasakoja V. Radzevičius.

Lietuvos kino ir teatro aktoriaus, televizijos laidų vedėjo Mariaus Jampolskio žmona Renata džiaugiasi, kad per visą laiką, kol jie kartu, nesutarimų nekilo nė su vienu iš Mariaus šeimos narių.

„Iškart labai šiltai mane sutiko… Mariaus mama skambina turbūt dažniau man, vis bijo jam ne laiku paskambinti. O kiekvieną kartą kalbant paklausia, ar Marius klauso manęs“, – juokiasi Renata. Ji džiaugiasi – iš vyro kalbų atrodo, kad gyvenime atsiradus Renatai, jis pats su mama pradėjo bendrauti šilčiau. „Juk kaip nepabučiuosi mamos, kai aš ir pasisveikinant, ir atsisveikinant išbučiuoju!“, – juokiasi R. Jampolskė.

Beata Nicholson savo anytą giria – ji yra labai savarankiška ir moderni moteris, niekuomet nebando kištis su savo nuomone, reguliuoti ar ką nors nurodinėti. „Mūsų santykiai yra puikūs. Abi mėgstam gerą maistą ir gerą vyną, pasikalbėti apie gyvenimą, taigi viskas mums puikiai sekasi“, – pasakoja Beata.

Už brito Tomo ištekėjusi lietuvė Beata prisimena pasiruošimą judviejų vestuvėms: „Anyta niekada nebuvo buvusi Lietuvoje, tai atsargiai paklausė – galbūt yra kažkas, ko nėra Lietuvoje ir reikia atsivežti iš Anglijos? Tačiau atvykusi suprato, kad nieko pas mus netrūksta“.

Dainininkė Agnė Petravičienė – geriausiai žinoma kaip kaprizingoji dainininko Radži partnerė scenoje – iki šiol viešumoje neatviravo apie savo gyvenimą. Dabar Agnė sako esanti priversta  prabilti apie tai, kokie skandalai persekioja jos šeimą. Atviras interviu TV3 žiūrovų laukia jau rytoj, antradienį, 19.30 val. žurnalistinių tyrimų laidoje „Prieš srovę“.

Kalbėti Agnė sutiko, kai žurnalistams ilgai slėptą skausmą išliejo jos anyta Nijolė Miglinienė. „Agnė nori sunaikinti mane, kad paskui nevaržoma susidorotų su Dainiumi – savo vyru. Ji neturi jokio gailesčio, atjautos. Aš nežinau kas jos viduj. Baisi moteris“, – tvirtina Nijolė. Pasak šios moters, Agnės bijo visas Alytus, mat ji ne tik dainininkė, bet ir įtakinga politikė – Alytaus rajono savivaldybės tarybos narė.

Laidai „Prieš srovę“ susisiekus su Agne, moteris ne tik pasikvietė žurnalistus į savo namus, bet ir pratrūko. „Aš mylėjau ir myliu savo vyrą. Gal net labiau nei anksčiau. Aš negaliu paspaust mygtuko su užrašu „Nemyliu“. Štai jums ir atsakymas, kodėl aš jo nepalieku“, – tvirtins A. Petravičienė.

Anytos kalbos taip skaudina Agnę, kad ji ryžosi papasakoti dar daugiau. Kodėl ji kreipėsi į Alytaus teismą? Dainininkė antradienį TV3 eteryje prabils apie patirtą anytos smurtą. Pasak jos, mamos sumuštas buvo ir Dainius, Agnės vyras. Šiuo metu jis labai sunkus ligonis.

Pasak Agnės, jai neilgai teko džiaugtis šeimynine laime, mat jos vyrą prieš dvejus metus ištiko infarktas – iki šiol vyras nebepasikelia iš ligos patalo ir sunkiai suvokia aplinką.

Tuo tarpu Agnės anyta atkerta, kad ji niekada nemušė nei Agnės, nei savo sūnaus, o Alytaus teismas nuteisė ją bijodamas politike tapusios marčios.

Tokie Agnei anytos metami kaltinimai užkaitino kraują dainininkui Radži. „. Jau geriau tos neadekvačios anytos ateitų išvalyti mano kambarį. Gautų pinigų ir neskleistų kvailų erezijų“, – rytoj TV3 laidoje „Prieš srovę“ piktinsis estrados princu tituluojamas Agnės scenos partneris.

Emocionalus pasakojimas iš pirmų lūpų – antradienį 19.30 val. TV3 laidoje „Prieš srovę“.

Gera žmona – ta, kuri turi daug vaikų. Bet ji gimdys tol, kol susilauks sūnaus. Unikalius Kazachstano papročius iš arti matė Kauno klinikų gydytoja akušerė ginekologė Milda Jaržemskienė, kuri ne kartą šioje šalyje dalijosi patirtimi.

Kol gims sūnus

„Šioje šalyje naujagimių mirtingumas didesnis nei Lietuvoje, – pastebėjo M. Jaržemskienė, kuri Kazachstane lankėsi jau ketvirtą kartą. – Kai kuriose vietose vis dar dažnos nėštumo komplikacijos ir sunkios ligos, kas Lietuvoje dabar pasitaiko itin retai.“

Mažuose miestuose, kaimuose, ypač šalies pietuose, moterys gimdo 10–13 vaikų. Ir būtinai visus maitina natūraliu būdu.

„Gimdant penktą vaiką padidėja tikimybė kilti komplikacijoms, – aiškino gydytoja-akušerė. – Šeimoje gerbiama ta moteris, kuri pagimdo daug vaikų. Tuomet ji gera žmona, marti. Žinoma, būtinai reikia sūnaus. Jei moteris pagimdys šešias dukras, visi žino, kad turės gimdyti tol, kol sulauks sūnaus.“

Atokiuose aūluose – kaimo gyvenvietėse – gyvenančios moterys neretai valgo nevisavertį maistą – pačių keptą duoną su arbata. Dažnai gimdo, todėl neretai serga mažakraujyste.

„Deja, kraujavimas ir mirtis gimdant nėra retenybė“, – apgailestavo M. Jaržemskienė.

Vyrams dalyvauti gimdyme – tabu

Gydytoja su širdgėla pamena situaciją, kai iš kaimelio į ligoninę buvo atvežta gimdyvė.

Ji jau buvo gimdžiusi, buvo atliktas Cezario pjūvis. Nelaimingos moters gimda buvo plyšusi, o vaikelis – miręs mamos pilve.

„Kelias paras kovojome dėl moters gyvybės. Laimė, pavyko išsaugoti“, – pasakojo gydytoja M. Jaržemskienė.

Nuo kai kurių Šimkento srities vietų iki ligoninės reikia važiuoti 360 km, o moterys gimdyti skuba paskutinę akimirką: neretai dirba sunkius fizinius darbus, prekiauja turguje tol, kol nepradeda kraujuoti. Todėl būna skaudžių padarinių.

Namuose moterys gimdo retai. Beje, jos gimdo tupėdamos arba gulėdamos ant šono. Dažnas vaizdas autobuso stotelėse, kai moterys tupi – taip jos treniruoja dubens raumenis.

„Gimdo ir penkiolikametės. Būna tokių, kurios šeštąkart nėščios sveria vos 35 kg, neretai serga kepenų ligomis, hipertenzija“, – problemas vardijo M. Jaržemskienė.

Medikams tenka patirti didelius krūvius: lietuviai gydytojai, dalydamiesi patirtimi su kazachais, per dieną medicinos centruose priimdavo po 20–30 gimdymų.

Beje, kazachai nenori, kad gimdant dalyvautų vyrai – netgi medikai.

„Gimdyvės labai kantrios, drovios, niekada nesiguodžia, nešaukia, nedejuoja, – išlepintoms europietėms, kurios vos įžengusios į ligoninę jau reikalauja vaistų nuo skausmo, akmenį metė medikė. – Net ir būdamos nėščios, jos prižiūri vyrą ir sau reikalauja mažiausiai dėmesio.“

Anytos įtaka

Kazachstane dar yra vyrų, kurie turi po kelias žmonas. Tiesa, jas privalo išlaikyti vienodai.

Įprastai kitą žmoną turi, kai pirmoji nesusilaukia vaikų ar gimdo dukteris. Beje, nepagimdžiusi vaikų gali palikti namus.

„Gimdyvė vis dar negali pati rinktis, kentėti skausmą gimdant ar rinktis skausmą malšinančius vaistus, neturi teisės pageidauti Cezario operacijos, – stebino M. Jaržemskienė. – Tuos klausimus ji derina su vyro gimine. Ypač svarbus vaidmuo –  anytos.“

Įprastas vaizdas, kai prie gimdymo namų – daug anytų. Kartais su jomis derybos užtrunka kelias valandas. Jos stengiasi net reguliuoti gydytojų taktiką, vertina darbą.

Kodėl anytos dažniausiai prieštarauja, kad gimdyvei būtų atliktas Cezario pjūvis?

„Tuomet jos negalės daug gimdyti, tad anyta stengiasi, kad marti gimdytų natūraliu būdu bet kokia kaina, – teigė medikė. – Ir niekada iš gimdyvės neišgirsi, kad ji nori, jog būtų atliktas Cezario pjūvis. Tik ypatingais atvejais, pasitarusios su anyta, kazachės gali gauti vaistų nuo skausmo. Anyta, esanti gimdymo namų kieme, pagrūmoja pro langą pirštu ir gimdyvė kenčia.“

Astanoje ir šiaurėje – kitaip

Kazachstano sostinėje Astanoje, kaip ir šiaurinėje bei pietinėje (Šimkento sritis, Tarazas) šalies dalyse – kitaip: liberaliau, laisviau.

Šiose vietose, ypač Astanoje, geriau gyvenančios miestietės negimdo 6–7 vaikų. Trys vaikai šeimoje – gan įprasta. Beje, kazachės šalies šiaurėje gimdo mažiau vaikų nei Kazachstane gyvenančios atvykėlės iš Uzbekijos.

Šalyje įteisintas ir nėštumo nutraukimas.

„Ai, ten atsilikę“, – neretai girdėjo medikai, kai prisipažindavo, kad dirbo šalies pietuose – Šimkente.

Astanoje – didelė ligoninė, turinti moderniausią aparatūrą.

„Mūsų komandos nariai, kurie lankėsi čia anksčiau, rašydavo rekomendacijas, ko reikėtų“, – lietuvių darbą minėjo M. Jaržemskienė.

Atvykus į Kazachstaną dabar, jautėsi įdirbis ir pastebimai padaugėjo būtinų medikamentų, aparatūros. Astanoje medicinos lygiu nenusileidžiama Lietuvai. Tiesa, kartais kazachai perka nebūtinai tai, ko labiausiai reikia.

Ar pirmas, ar tryliktas vaikelis, kazachai savo atžalas myli vienodai. Naujagimiu labai džiaugiasi, iškart po gimdymo moteris iš ligoninės važiuoja namo.

Kazachai niekada nepalieka ligoninėje mirusių naujagimių. Kūnelį ir didelį skausmą išsiveža kartu.