Kasdien savo odą saugo vos 10 proc. gyventojų

Balandžio mėnesį „Sprinter“ tyrimų bendrovė atliko gyventojų apklausą, kuri parodė, kad šiltuoju sezonu kasdien savo odą nuo saulės saugo vos 10 proc. žmonių. Iš viso netgi 30 proc. visai nenaudoja priemonių su SPF apsauga, o 34 proc. jas naudoja tik paplūdimyje arba gamtoje.

„Savo odą saugoti nuo ultravioletinių saulės spindulių yra svarbu kiekvieną dieną – tiek šviečiant saulei ar apsiniaukus, tiek mieste ir gamtoje. Mums rūpi mūsų pacientų oda ir sveikata, todėl grožio ir kurortinėse „Eurovaistinėse“ visi galės pasitepti nemokama SPF apsauga nuo saulės. Norime, kad ši iniciatyva mums visiems būtų nuolatinis priminimas rūpintis savo oda. Tad, jeigu išėjote iš namų ir pamiršote SPF apsaugos priemonėmis pasitepti pats ar patepti savo vaikų odą, jūs tai galite padaryti vaistinėje“, – pasakojo „Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė Rolanda Lipnevičiūtė.

Rolanda Lipnevičiūtė / „Eurovaistinės“ nuotr.

Vaistinėse – nemokami SPF losjono dozatoriai

R. Lipnevičiūtė sakė, kad naujieji apsauginio SPF losjono dozatoriai yra itin patogūs ir panašūs į mums jau įprastus rankų dezinfekcinio skysčio laikiklius:

„Ieškojome sprendimo, kad idėja būtų ne tik graži, bet ir patogi. Visi dozatoriai yra automatizuoti, t. y. nereikia spausti kažkokio mygtuko ar liesti losjono talpos. Losjono dozavimas higieniškas, nes po dozatoriumi pakišus rankas, losjonas automatiškai išpurškiamas į delnus. Specialiai parinkta ir priemonės nuo saulės konsistencija, o esant poreikiui konsultantai galės pasiūlyti drėgnų servetėlių rankoms nusivalyti“, – apie mechanizmą vaistinėse pasakojo „Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė.

Tinka ir kūdikiams nuo 3 mėn.

Vaistinėse dovanojama SPF odos apsauga nuo saulės yra tinkama tiek suaugusiems, tiek kūdikiams nuo 3 mėnesių“, – pasakojo „Eurovaistinės“ grožio vaistinių vadovė Aušra Vareikienė.

Aušra Vareikienė / „Eurovaistinės“ nuotr.

„Siekdami pasirūpinti mūsų pacientų oda, vaistinėse visą vasarą dovanosime stipriausią „Dermedic“ +50 SPF apsaugą turinčias priemones, kurios tinkamos naudoti ir jautriausią odą turintiems žmonėms. Purškiamo losjono sudėtyje naudojami ir kūdikių odai saugūs mineraliniai filtrai, taip pat jis padeda spartinti epidermio regeneraciją, intensyviai drėkina ir raminą odą, yra atsparus vandeniui ir fotostabilus – t. y. apsaugo nuo kenksmingų UV spindulių net ir ilgą laiką būnant saulėje. Tikimės, kad ši iniciatyva paskatins žmones dažniau pasirūpinti savo ir artimųjų oda bei padės vasarą pasitikti saugiai ir jaučiantis gerai“, – pasakojo A. Vareikienė.

„Eurovaistinėse“ nemokamai apsaugoti savo odą nuo saulės bus galima visą vasarą, naujieji dozatoriai jau laukia gyventojų grožio produktus parduodančiose vaistinėse Vilniuje, Kaune, Marijampolėje, Druskininkuose, Alytuje, Šiauliuose, Panevėžyje, Kėdainiuose, Raseiniuose, Klaipėdoje bei visose vaistinėse Nidoje ir Palangoje.

– Kokių alergijų vasarą pasireiškia dažniausiai?

– Vasaros laikotarpiu pacientai dažniausiai skundžiasi alerginio rinito simptomais, kitaip ši liga vadinama tiesiog alergine sloga. Ji pasireiškia pacientams, kurie yra jautrūs įvairioms žiedadulkėms, pavyzdžiui, žolių, piktžolių, rugių ar kitų grūdinių kultūrų žiedadulkių alergenams. Kita dažna būklė – didesnio jautrumo reakcijos saulės spinduliams, pavyzdžiui, saulės dilgėlinė, fotoalerginis dermatitas ar kitos fotodermatozės.

– Kokių prevencijos priemonių pasiūlytumėte tiems, kurie kenčia nuo vasaros sezoninių alergijų? Kaip nuo jų apsisaugoti?

– Sergant alergine sloga, svarbiausia – vengti alergenų aplinkoje. Žiedadulkių išvengti sunku. Tačiau pacientai yra pastebėję, kad dėvint apsaugines kaukes alerginio rinito simptomai buvo silpnesni ar ne tokie ryškūs. Taigi, jei žmogus serga atkaklios eigos alerginiu rinitu ir ketina būti gamtoje, kurioje gausu žiedadulkių, tikslinga dėvėti apsauginę kaukę.

Kalbant apie didesnio jautrumo reakcijas saulės spinduliams, vertėtų pasirūpinti apsauga nuo saulės, dėvėti natūralių pluoštų drabužius, nepamiršti galvos apdangalų, nebūti intensyvioje saulėkaitoje.

– Kiek svarbi mityba žmonėms, sergantiems alerginiu rinitu?

– Pastebėta, kad žmonėms, sergantiems alerginiu rinitu ir gastroezofaginio refliukso liga, slogos simptomai šiek tiek sunkesni, todėl mityba irgi yra labai svarbi. Tokiems pacientams skiriama antirefliuksinė dieta. Vaisius rekomenduojama valgyti pirmoje dienos pusėje prieš valgį, o vakarienė turėtų būti likus trims keturioms valandoms iki miego.

– Ar tiesa, kad saulės poveikis padeda gydyti dermatitą?

Saulės šviesos skleidžiamos tam tikro ilgio ultravioletinės (UV) ir matomos šviesos bangos, sąveikaudamos su cheminėmis medžiagomis, gali sukelti odos padidėjusio jautrumo reakcijų.

– Dažnai pacientai, kurie serga atopiniu dermatitu, pastebi, kad jų odos būklė vasaros laikotarpiu būna žymiai geresnė nei šaltuoju periodu. Tačiau seniai žinoma, kad ultravioletiniai (UV) saulės spinduliai turi kancerogeninį ir ankstyvą odos senėjimą skatinantį poveikį, o apie saulės šviesos sukeliamas odos alergines reakcijas kalbama nedaug. Saulės šviesos skleidžiamos tam tikro ilgio ultravoletinės (UV) ir matomos šviesos bangos, sąveikaudamos su cheminėmis medžiagomis, gali sukelti odos padidėjusio jautrumo reakcijų.

Alergija saulei, arba UV spinduliams, nustatoma vis dažniau, nes gausiai vartojame vietinius ir sisteminius vaistus, įvairias odos priežiūros priemones. Nustatyta, kad mūsų aplinkoje gausu fotoalergenų, kurie kartu su saulės spinduliais gali sukelti fotoalerginių reakcijų, kai oda parausta, atsiranda įvairaus pobūdžio bėrimų. Per pastarąjį dvidešimtmetį pasikeitus visuomenės supratimui apie galimą pernelyg žalingą saulės spindulių pavojų, gerokai išaugo apsauginių kremų nuo saulės naudojimas. Svarbu pacientus informuoti, kad apsauginiuose kremuose nuo saulės gausu sensibilizatorių, galinčių tapti kontaktinio dermatito priežastimi, o veikiant ultravioletiniams spinduliams netgi galinčių išprovokuoti fotoalerginių odos reakcijų.

– Kokios procedūros atliekamos pacientams, patiriantiems alerginių reakcijų?

– Visų pirma, tokiems pacientams reikėtų apsilankyti pas gydytoją alergologą-klinikinį imunologą, kuris nuspręs, ar tikrai reikalingas alergologinis tyrimas. Tyrimui ir konkrečiai alergijos diagnozei nustatyti dažniausiai atliekami odos dūrio mėginiai. Šiuos tyrimus yra tikslinga atlikti žmonėms, kuriuos vargina lėtinės ar sezoninės slogos simptomai. Svarbu žinoti, kad prieš atliekant odos dūrio mėginius keturias penkias dienas iki vizito pacientai turėtų nevartoti antihistamininių vaistų.

Medicinoje atsiranda vis daugiau naujų diagnostikos galimybių, viena iš jų – fotolopų testai. Pacientams, kuriuos vargina fotoalerginis ir fototoksinis dermatitas, vertėtų atlikti odos lopo testus, papildomai švitinant UV spinduliais. Pagrindinė indikacija atlikti fotolopo testą – pabuvus saulėje atsiradę įvairūs odos pažeidimai, galbūt sukelti kosmetikos priemonių. Rekomenduojama tirti ir pacientus, sergančius aktinine keratoze.

– Koks alergijų gydymas paprastai taikomas?

– Dažniausiai skiriamas simptominis gydymas antihistamininiais vaistais ir įvairūs vietinio arba sisteminio poveikio gliukokortikoidai. Kalbant apie alerginį rinitą, jo gydymas priklauso nuo ligos eigos, simptomų intensyvumo. Įprastai skiriami antihistamininiai vaistai, intanazaliniai gliukokortikoidai. Pacientams, sergantiems atkaklios eigos alerginiu rinitu, gali būti taikoma alergenų specifinė imunoterapija, kurios tikslas – sumažinti žmogaus jautrumą alergenui (-ams), kartu pakeičiant imuninį atsaką ir užtikrinant alergeno (-ų) toleravimą. Kalbant apie kasdienę odos priežiūrą, vasarą labai svarbu ją drėkinti emolientais.

– Kokiu atveju žmogus turėtų kreiptis į gydytoją alergologą-klinikinį imunologą?

– Kai alergijos simptomai trukdo paciento gyvenimo kokybei ir jo kasdienei veiklai.

Kai išberia pabuvus saulėje

Pabuvus saulėkaitoje, gali atsirasti fotoalerginis dermatitas. Tai alerginio kontaktinio dermatito forma. Alerginė reakcija kyla, kai alergenas (medžiaga, esanti ant odos) yra apšviečiamas saulės spinduliais.

Fotoalerginį dermatitą gali išprovokuoti daugelis tepamų vaistinių preparatų, jeigu jais patepta kūno vieta nepaslepiama nuo saulės. Tai psoralenai, heksachlorofenas, tetraciklinai, benzoilperoksidas, retinoidai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, fluorchinolonai ir kt.

Simptomai: saulės spinduliams apšvietus odos vietą, pateptą fotosensibilizuojančia medžiaga, gali atsirasti patinęs, paraudęs, niežtintis ar deginimo jausmą sukeliantis bėrimas. Gali atsirasti mažų pūslelių, luptis oda.

Specifinio fotoalerginio dermatito gydymo nėra. Reikia saugotis saulės spindulių – dengti vaistais išteptą odos plotą saulės spinduliams nelaidžiais drabužiais. Tokius tepalus ar kremus geriau teptis nakčiai arba pasitepus neiti į lauką. Atsiradus bėrimui ir labai smarkiai niežtint, galima vartoti antihistamininius vaistus nuo alergijos.

Šaltinis: ligos.lt

Plokščiųjų ląstelių karcinoma sudaro apie 20 proc. visų odos vėžio atvejų. Tačiau tik maždaug 4 proc. šios ligos atvejų pasireiškia metastazėmis. Plokščiųjų ląstelių karcinoma dažniausiai aptinkama ant veido, kuris visada yra prasčiausiai apsaugomas nuo žalingos ultravioletinės spinduliuotės. Vienas iš būdų apsisaugoti nuo šios ligos – naudoti kremą nuo saulės kaskart, kai daug laiko praleidžiama lauke. Taip pat reikėtų vartoti daugiau produktų su vitaminu A.

Mokslininkai ištyrė 125 tūkst. (75 tūkst. moterų ir 50 tūkst. vyrų) amerikiečių duomenis ir išsiaiškino, kad tie, kurie vartoja pakankamą vitamino A kiekį, susiduria su 15 proc. mažesne plokščiųjų ląstelių karcinomos rizika. Didžioji dalis suvartojamo vitamino A buvo maiste, o ne maisto papilduose.

Apie vitaminą A galima išgirsti įvairių nuomonių, nes per didelės jo dozės didina osteoporozės ir klubų traumų riziką. Tačiau, nevartojant nesaugių papildų, pasiekti nesaugias vitamino A koncentracijas yra praktiškai neįmanoma. Todėl, norint džiaugtis vitamino A teikiama nauda, jo reikia ieškoti maiste.

commons.wikimedia.org nuotr.

Vitamino A yra saldžiosiose bulvėse, žuvų taukuose, svieste, kiaušinio trynyje. Įdomu tai, kad morkose, moliūguose, pomidoruose, kopūstuose, špinatuose, brokoliuose ir kitose žaliose daržovėse aptinkamas beta karotinas kepenyse taip pat virsta vitaminu A. Yra žinoma, kad vitaminas A padeda akims ir odai. Jis tirpsta riebaluose ir juose kaupiasi.

Teigiama, kad vitaminas A padeda sumažinti plokščiųjų ląstelių karcinomos riziką, tačiau mokslininkai perspėja, kad sumažėjusi rizika nėra lygi imunitetui. Vis tiek reikėtų naudoti atitinkamą apsaugą nuo saulės, stengtis neįdegti, būtina veidą tepti kremu.

„Geriausias būdas apsisaugoti nuo odos vėžio yra pilnos apsaugos nuo saulės naudojimas – ieškokite šešėlio, dėvėkite apsauginius drabužius, kasdien naudokite kremą nuo saulės“, – svarbiais patarimais pasidalijo Desiree Ratner, Odos Vėžio Fondo vadovė ir garsi JAV dermatologė.

Plokščiųjų ląstelių karcinoma yra pakankamai dažnas vėžys – pasaulyje šiuo odos vėžiu serga apie 2,5 mln. žmonių. Tačiau daugelis atvejų yra pagydomi. Lengviausiai pagydomi anksti diagnozuoti plokščiųjų ląstelių karcinomos atvejai, todėl būtina saugoti save, vengti saulės ir naudoti aukštos kokybės apsaugą nuo UV spindulių.

Kaip teigia Lietuvos plaukimo federacijos kartu su lietuvišku prekybos tinklu „Maxima“ vykdomo projekto „Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“ vadovė ir plaukimo trenerė Milda Šeibokaitė, pats svarbiausias „atributas“, kuriuo turėtų pasirūpinti tėvai, yra ankstyvas vaikų mokymas plaukti. Taip pat ji pataria, kas dar – nuo būtinų daiktų ant kranto iki maudynių vandenyje – padės saugiai ir linksmai leisti laiką su vaikais.

Apsauga nuo saulės – kelių rūšių

Kad pramogų prie vandens neprimintų tik nusvilę ausų galiukai ir raudonai nudegusi oda, būtina pasirūpinti apsauga nuo saulės. Ši vasaros pradžioje ypač pavojinga vaikams, juk jų oda plonesnė ir lengviau pažeidžiama UVA ir UVB spindulių.

Svarbu prisiminti, kad nė vienas apsauginis kremas neapsaugo 100 proc., tad net patepus odą SPF 50 kremu, reikėtų imtis ir kitų priemonių – ieškoti šešėlio, dengti galvą.

Pixabay nuotr.

„Poilsiaujantiems prie vandens telkinių visada rekomenduoju dėvėti galvos apdangalą (kepurę, skarelę), pasitepti apsauginiu kremu ir pasislėpti po dideliu skėčiu nuo saulės. Patiems mažiausiems visa tai galima paversti žaidimu ploną apsauginį audinį užrišant tarsi supermeno skraistę“, – su šypsena pataria M. Šeibokaitė.

„Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė pastebi, jog į apsaugos nuo saulės svarbą lietuviai žiūri vis rimčiau. Jos teigimu, lyginant šių ir praėjusių metų birželio duomenis, įdegio ir įdegį išlaikančių priemonių nupirkta dešimtadaliu daugiau, apsirūpinta ir skėčiais nuo saulės, ir jų priedais – šių prekių pardavimai šoktelėjo net 17 proc.

„Vasarą turime ypač saugoti galvą nuo perkaitimo ir saulės smūgio, tad tinkamai parinktos kepurės bei skrybėlės yra tiesiog privalomos. Siūlome platų pasirinkimą pačių įvairiausių stilių ir formų galvos apdangalų, kad kiekvienas rastų sau tinkamą variantą. Vienos mėgstamiausių – kepuraitės, turinčios ir kaklo apsaugą“, – teigia V. Drulienė.

Specialistai primena, kad plaukai neapsaugo nuo žalingo spindulių poveikio, jis itin pavojingas ir mažųjų akims. Todėl geriausia žaidžiantį vaiką apsaugoti keliais būdais – ištepus kremu uždėti plačiabrylę skrybėlę ar kepurę, akinius su SPF apsauga, pasiūlyti žaisti toje pakrantės dalyje, kurioje yra pavėsis.

Gelbėjimo priemonės – net mokantiems plaukti

Gelbėtojų teigimu, nuleisti akių nuo mažųjų poilsiautojų negalima net tada, kai jie žaidžia ant kranto. Sumažinti nelaimingų atsitikimų riziką gali padėti specialios saugumo priemonės, kurias derėtų rinktis atsižvelgiant į vaiko amžių ir plaukimo įgūdžius.

„Prie atviro vandens vaikams rekomenduočiau naudoti liemenes ar rankoves. Pripučiami ratai labiau tinka ant kranto, mat atviruose vandens telkiniuose didesnė rizika labai greitai iš rato išslysti“, – pataria M. Šeibokaitė.

Trenerė tęsė, kad įdėmiai reikėtų stebėti ir vaikus, plaukiojančius ant pripučiamų čiužinių, nes jie gana greitai gali nunešti vaiką toli nuo kranto. Mokantiems plaukti vaikams neprivalomos papildomos priemonės, bet suaugusieji visada turi įvertinti riziką ir būti budrūs.

Vėsinimosi priemonės karštomis dienomis – būtinos

M. Šeibokaitės teigimu, pripučiami baseinai gali būti ne tik puikus būdas atsivėsinti, bet ir smagi pramoga, kuria neretai džiaugiasi ne tik vaikai, bet ir jų tėvai.

„Pripučiamame baseine vanduo įšyla greičiau, todėl mažieji gali ilgiau ir saugiau ropoti, taškytis bei gaivintis. Pastatę baseiną, pavyzdžiui, ant ežero ar jūros kranto, tėvai gali lengviau stebėti savo vaiką. Bet nereikia pamiršti pripučiamo baseino priežiūros – reikia jį valyti, keisti vandenį“, – priminė specialistė.

Kaip pastebi V. Drulienė, pripučiami baseinai yra tikras šios vasaros hitas. Per pirmąsias šio mėnesio savaites, lyginant su praėjusiais metais, pripučiamų baseinų parduota net 50 proc. daugiau.

„Juos dažniausiai įsigyja šeimos su mažais vaikais, mat nedaug vietos užimančiame pripučiamame baseine mažyliai noriai leidžia laiką karštomis dienomis. Tautiečiai juos ne tik vežasi prie vandens, bet ir naudoja privačiuose kiemuose“, – teigia komercijos vadovė.

Shutterstock nuotr.

Galiausiai vietos kelioninėje kuprinėje turėtų rasti ir didelis rankšluostis bei butelis vandens – karštą dieną medikai ir suaugusiesiems, ir vaikams vandens pataria gurkšnoti nuolat.

TOP 6 saugaus poilsio prie vandens su vaikais atributai:

1. Gelbėjimo liemenė, pripučiamas ratas ar rankovės;

2. Apsauginis kremas nuo saulės;

3. Skėtis nuo saulės;

4. Didelis rankšluostis po maudynių;

5. Pripučiamas baseinas mažiesiems;

6. Kepurė nuo saulės.

Nesikepinant saulėje – įdegusi oda?

Buvo metas, kai įdegis prilygo grožio klaidai, o moterys nuo saulės gynėsi skėčiais. Tačiau šiems laikams pasibaigus, įdegis daugiau niekada neprarado savo pozicijų, keitėsi tik žmonių požiūris į jį ir mados. Nuo ryškaus, bronzinio iki natūralaus ir vos pastebimo. Jau keletą metų iš eilės gyvuoja tendencija atsargiai elgtis su saule, o tai išpopuliarinio „sveiką įdegį“.

Makiažo meistrė atkreipė dėmesį, kad ne tik apsaugos nuo saulės priemonės, bet ir savaiminio įdegio produktai jau spėjo užimti pozicijas svarbiausiose grožio produktų lentynose. Tad net jeigu jūsų oda „nedraugauja“ su saule, yra daugybė kitų būdų kaip prisijaukinti įdegį.

„Jei esate blyški ar net labai blyški ir įdegti sunku, visada galite naudoti sausus arba kreminius (jei turite sausą odą) bronzantus ir taip sukurti įdegio efektą. Svarbu nepasirinkti per tamsaus ar per rusvo atspalvio priemonės“, – pataria moteris.

Jos pastebėjimu, aukso amžių šiuo metu išgyvena ir savaiminio įdegio priemonės, leidžiančios visiškai riboti kontaktą su saulės spinduliais ir taip apsisaugoti nuo priešlaikinio odos senėjimo.

Vasara = gaivumas ir lengvumas

Vasaros makiažą geriausiai apibūdina žodžiai „gaivumas“ ir „lengvumas“. Šią vasarą iš top tendencijų nesitraukia gaivi ir spindinti, tarsi „šlapią“ efektą turinti oda, o matinius lūpdažius pakeitė lengvesnės tekstūros pudriniai produktai. Na, o jei reikėtų išskirti vieną šios vasaros grožio atributą, pasak specialistės, tai – spindesys. Veido, plaukų – viso kūno. Pageidautina, kad visuomet būtumėte apšviesti lyg scenos šviesų.

„Apibendrinant tendencijas, makiažo fronte – trys kraštutinumai: „no make up“ makiažas, spindintis ir seksualus „Victoria Secret“ makiažas su ryškiu įdegio efektu ir minimalistinis įvaizdis su viena ryškia detale, pavyzdžiui, šių metų spalva – koraline. Ja galima dažyti tiek lūpas, tiek apvesti akis“, – pataria makiažo specialistė.

Visgi ji mano, kad aklai vaikytis tendencijų neverta. Geriau rinktis tai, kas labiausiai tinka ir patinka. Ne visi gali ar nori dažytis neoniniais lūpdažiais ir, priešingai, jei ryškios tendencijos traukia, būtinai jas išbandykite ir paverskite saviraiškos dalimi.

Makiažo taisyklė – „mažiau yra daugiau“

„Dienos metu dažniausiai aš tik užmaskuoju paakius, paraudimus, spuogelius ir minimaliai paryškinu veido bruožus. Pastebiu, kad vis dažniau renkuosi tik kremą, turintį SPF, priemones antakiams, tušą ir skaistalus – tiek man visiškai užtenka. Kartojau ir kartosiu, kad kuo daugiau dėmesio skirsite veido priežiūrai, tuo mažiau makiažo reikės“, – įsitikinusi specialistė.

Tad ji pataria investuoti ne tik į grožio priemones, bet ir į kokybišką makiažo pagrindą, kurį naudosite diena iš dienos. Anot specialistės, ši priemonė, kiek leidžia odos tipas ir netobulumai, kuriuos reikia maskuoti, turėtų būti kuo lengvesnės tekstūros ir būtinai su SPF filtru.

Vasarą nepamirškite odai suteikti ir taip trūkstamo drėkinimo, jo ypač reikia po saulės vonių. Efektyvu ir labai malonu odą atgaivinti vienkartinėmis lakštinėmis veido kaukėmis. Na, o pirmoji pagalba nudegusiai odai – priemonės, kurių sudėtyje yra raminančio ir šaldančio alavijo.

Panašu, kad artėjanti vasara atneša ne vieną makiažo subtilybę, tad šį sezoną bus tikrai įdomu, o nepriekaištingą įdegį galite pradėti kurti jau dabar, nė nelaukdami karštų saulės spindulių. Ant saikingai įdegusio kūno puikiai atsiskleis ryškios detalės. Tiesa, prisiminkite auksinę taisyklę – visuomet geriau atrodys mažiau makiažu padengtas veidas nei jo perteklius, o labiausiai jus papuoš prižiūrėta ir išpuoselėta oda, nesvarbu, kokios grožio tendencijos pūstų.

Galimas vaistų šalutinis poveikis

Sveikatos specialistai pastebi, kad žmonės visai nelinkę sieti to, ką vartoja vardan savo sveikatos ir to, ką tepa ant odos, nors organizmas veikia kaip vientisa sistema. Štai dėl ko ne tik nuolat vaistus vartojantiems, bet ir, rodos, visai nekaltas žolelių arbatas geriantiems žmonėms verta pasidomėti, ar šios priemonės nesukelia specifinių šalutinių poveikių sąveikaudamos su saule.

„Saulėtomis dienomis ypatingai atidūs turi būti žmonės, reguliariai vartojantys odos ir viso organizmo jautrumą saulei didinančius preparatus: kai kuriuos geriamuosius ar tepamuosius nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, antidepresantus, tetraciklinų grupės antibiotikus, kraujo spaudimą mažinančius vaistus, geriamuosius kontraceptikus, širdies ritmui reguliuoti skirtus preparatus, šlapimą varančius bei tuberkuliozei gydyti skirtus vaistus“, – sako vaistininkė-vedėja Edita Stankevičiūtė.

Pasak jos, kai kurie iš šių preparatų slopina ir apsauginių priemonių nuo saulės poveikį bei gali sukelti fototoksinę reakciją, pasireiškiančią silpnumu, šaltkrėčiu, bėrimais, galūnių patinimais. Todėl dėl vaistų suderinamumo su saulės apsaugos priemonėmis visuomet verta pasikonsultuoti gydymo įstaigoje ar vaistinėje.

Jei dažnai maudotės, geriate daug vandens, gausiai prakaituojate, apsauginiais kremais reikia teptis dažniau.

Jonažolės nedera su saulės voniomis

Problema gali tapti net ir kai kurie žoliniai preparatai, jei juos vartojant neatsižvelgiama į galimą saulės poveikį. To pavyzdys – vaistu nuo šimto ligų laikomos jonažolės. Šis augalas didina organizmo jautrumą saulės spinduliams, todėl net jo arbatos nerekomenduojama vartoti prieš deginimąsi.

„Natūralu, kad farmakologinio ar medicininio išsilavinimo neturinčiam žmogui sunku susigaudyti aktyviųjų medžiagų gausybėje, o dar sudėtingiau suprasti, kaip jos sąveikauja tarpusavyje. Net jei atrodo, kad arbatžolių arbata yra tikrai „nieko tokio“, dėl viso pikto pasitarkite su vaistininku, išsiaiškinkite, kaip ir kiek dera tai, ką vartojate, kad nenukentėtumėte“, – teigia E. Stankevičiūtė.

Aukšto SPF pralaidumo kremai tinka ne visuomet

Saulės apsaugos priemonės yra dvejopos ir gali turėti cheminius arba fizinius saulės filtrus. Pirmieji įsiskverbia į odą ir saulės spindulių poveikį neutralizuoja ten, o fiziniai filtrai veikia atspindžio principu.

Anot vaistininkės, apsaugines priemones nuo saulės reikia rinktis ypač atsakingai. Taip pat svarbu, kad nurodytas kremų apsaugos nuo saulės faktorius (SPF) nebūtų per didelis.

„Lietuvoje pakanka SPF 8 – SPF 25 pralaidumo kremo, atsižvelgiant į odos tipą ir jautrumą. Atostogaujant pietuose būtina turėti apsaugos priemones su SPF 25, 30, 40, ar net 50 pralaidumu. Tačiau verta prisiminti, kad ypatingas saulės vengimas ar nuolatinis apsaugos priemonių su aukštu SPF rodikliu naudojimas stabdo vitamino D, gaunamo su saulės spinduliais, pasisavinimą ir ypatingai svarbaus odai pigmento – melanino – gamybą, kuri gali vykti tik saulėkaitoje“, – perspėja E. Stankevičiūtė.

Vaistininkė priduria, kad joks kremas visiškai neapsaugo odos ir organizmo nuo pažeidimų deginantis aktyviuoju saulės periodu – vidurdienį, tarp 11-15 val.

„Jei dažnai maudotės, geriate daug vandens, gausiai prakaituojate, apsauginiais kremais reikia teptis dažniau. Be to, jei netenkate daug skysčių, vartojate šlapimą ar prakaitavimą skatinančius, aknės gydymui skirtus preparatus, naudokite ne aukščiausio, bet vidutinio SPF filtro kremus, tačiau jais tepkitės dažniau – bent kas kelias valandas. Taip efektyviau apsisaugosite nuo pavojingo saulės veikimo bei neribosite saulės naudos pasisavinimo“, – pataria specialistė.

Nudegimai

„Einant į lauką rekomenduojama naudoti apsaugines UVA/UVB odos priemones. Kuo oda baltesnė, tuo didesnis turi būti SPF (apsaugos nuo saulės faktoriaus) skaičius. Apsauginę priemonę reikia tepti dar namuose, maždaug 15 minučių prieš išeinant. Saugiai degintis saulėje galima nuo ankstyvo ryto iki 11 valandos ir nuo 15 valandos iki vakaro, kitu laiku reikėtų pasitraukti į pavėsį, o kaitriausiu metu būnant saulėje vilkėti visą kūną dengiančius drabužius, užsidėti skrybėlę. Joks kremas pilnai neapsaugos odos nuo pažeidimų, jei deginsitės aktyviuoju saulės periodu, tarp 11 ir 15 valandos,“ – pasakoja gydytoja dermatovenerologė Daiva Raudonaitienė.

Pasak specialistės, jei oda nudegė iki ryškaus paraudimo, paburkimo ir skausmo, o dar blogiau – pūslių, reikia skubiai pasirodyti gydytojui dermatologui. Pavojinga nudegusią odą tepti bet kokiu kremu ar riebalais, nes tai dar stipriau sutrikdo odos funkcijas bei gali sukelti komplikacijas ir infekciją, rašoma pranešime spaudai. Saulei pažeidus didelį odos plotą, nukenčia ne tik oda, bet gali sutrikti ir daugelis organizmo funkcijų: širdies, žarnyno, kepenų, plaučių veikla. Tai labiau būdinga mažiems vaikams. 

Saulei pažeidus didelį odos plotą, nukenčia ne tik oda, bet gali sutrikti ir daugelis organizmo funkcijų: širdies, žarnyno, kepenų, plaučių veikla. Tai labiau būdinga mažiems vaikams.

Silpnai nudegus odą pakanka gerti daug vandens, leisti odai atsigauti, taip pat galima ją drėkinti alijošiaus sultimis ar specialiai skirtais kremais. Saugiai degintis saulėje galima tik odai parudavus. 

Apgamai 

„Itin pavojinga degintis apgamų turintiems asmenims. Kai kuriems asmenims visai nerekomenduojama kaitintis saulėje, net ir su didelės apsaugos nuo saulės priemonėmis, nes vos vienas stiprus nudegimas gali iššaukti odos vėžio atsiradimą,“ – teigia D. Raudonaitienė.

Pasak gydytojos, visi apgamų turintys žmonės turėtų pasirodyti dermatologui ne rečiau nei kartą per metus, kad apgamai būtų ištirti dermatoskopiškai. Jei po šio tyrimo apgamai įvertinami kaip neturintys didelės rizikos pakisti, gydytojas nurodo, kiek galima degintis ir kokias priemones naudoti. Be to, reikėtų vengti ant apgamų tepti saulės įdegį skatinančias priemones, o apsaugines priemones ant apgamų tepti kaip įprasta tepant visą kūną (pagal naudojimo instrukciją). Gydytojos teigimu, paprastai vasarą norinčių išsitirti apgamus padaugėja.

Esantis apgamas, net ir didelis ar tamsus nebūtinai yra pavojingas. Tačiau apgamui pradėjus staiga didėti, keisti formą, spalvą, niežėti, kraujuoti ar atsiradus juodam apgamui, nedelsiant reikia pasirodyti specialistui.

Įkandimai

Dar vienas vasaros pavojus – vabzdžiai. Žmonės skirtingai reaguoja į vabzdžių įkandimus. Jeigu asmuo nėra alergiškas uodų, bičių, vapsvų ar kitų vabzdžių įgėlimams, pakanka sugeltos vietos nekasyti, ją švariai nuplauti muilu ir stengtis, kad į įkandimo žaizdeles nepatektų infekcija.

„Alergiškiems žmonėms net ir nuo vieno įkandimo gali atsirasti stiprus tinimas, bėrimas, gali pasunkėti kvėpavimas, atsirasti pykinimas ar vėmimas ir kiti simptomai. Organizmas gali sureaguoti iš karto po įkandimo arba praėjus kelioms valandoms. Pastebėjus tokius simptomus reikia nedelsiant vykti į artimiausią gydymo įstaigą. Į gydytoją dermatologą reikėtų kreiptis ir tada, kai šalia įkandimo atsirado papildomi bėrimai, įkąsta vieta stipriai sutino, bėrimas laikosi ilgiau nei tris dienas ir nemažėja,“ – pataria gydytoja.

Paprastai vabzdžių įkandimo žymė sugyja per kelias valandas ar dienas, priklausomai nuo to, kas įkando bei nuo individualaus odos jautrumo.

Kūdikių ir vaikų oda yra itin jautri saulės skleidžiamiems ultravioletiniams spinduliams, todėl jai reikia ypatingos priežiūros.Vaistininkė Vaida Poškaitienė pabrėžia, kad mažyliams, ypač kūdikiams, tiesioginiai saulės spinduliai turėtų būti itin griežtai ribojami. Vos vienas nudegimas saulėje gali pabloginti odos būklę, padidinti vėžio riziką, paskatinti ankstesnį raukšlių susidarymą.

Pavojus net apniukusią dieną

Būnant saulėje žmogaus organizme gaminasi vitaminas D. Šio vitamino stygius didina riziką susirgti įvairių rūšių vėžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, inkstų, kepenų, ligomis ir kt. Tačiau norint gauti šio vitamino, nereikėtų persistengti – užtenka lauke pabūti vos 10 min.

Pirmieji nudegimo saulėje požymiai – ne tik paraudusi oda, bet ir pakilusi temperatūra, atsiradęs silpnumo jausmas, pykinimas. Patyrus stiprų nudegimą, ant odos iškyla pūslelės, kurios vėliau virsta žaizdomis.

Dienos metu tiesioginiai saulės spinduliai yra aktyviausi ir kenksmingiausi. Todėl ilgesnius pasivaikščiojimus lauke su vaikais reikėtų planuoti iki 10 val. ryto arba po 16 val.

„Net jei diena yra apniukusi, dar nereiškia, kad UV spinduliai nepasiekia vaiko odos. Tokiomis dienomis sumažėja saulės smūgio, bet ne odos pažeidimų rizika, – pabrėžia V. Poškaitienė. – Labai svarbu žinoti, kad saulės sukeltas odos paraudimas jau yra pirmo laipsnio nudegimas. O vaikų oda yra kur kas jautresnė, plonesnė ir greičiau praranda drėgmę.“

Būnant gamtoje, pravartu prisiminti, kad saulės spinduliai gali atsispindėti nuo kitų paviršių – vandens, grindinio ar net smėlio.

Saulės „bučinių“ pavojai

Pagrindinis saulės keliamas pavojus – vėžiniai odos susirgimai. Net jei vaikas iš karto įdega rudai, susirgimų rizika nesumažėja. Mažiems vaikams melanoma (odos vėžio forma) išsivysto itin retai, tačiau būtent UV spinduliai gauti ankstyvame amžiuje, daro didžiausią įtaką tolimesnei odos sveikatai.

„Dažniausiai kūdikiai gimsta be apgamų, tad visi ant kūno atsirandantys apgamai ir pigmentinės dėmės paprastai yra įgyjami būnant saulėje. Todėl tėveliai turėtų atidžiai stebėti, ar pigmentinės dėmės neplinta, o apgamai ant vaikų kūno nekinta. Vis dėlto tik gydytojai gali patikimai įvertinti, ar pigmentinių dėmių ir apgamų pakitimai nekelia grėsmės. Jeigu žinote, kad vaiko odoje greitai atsiranda pigmentinių dėmių arba jis turi apgamų, apsaugos nuo saulės priemonėmis juos reikia tepti itin atidžiai ir dažnai. Melanoma yra viena agresyviausių vėžio formų, tačiau tinkama odos priežiūra nuo mažens gali padėti jos išvengti“, – įspėja V. Poškaitienė.

Dėmesys odos priežiūrai

Tėvai, norintys apsaugoti vaikus nuo saulės spindulių pertekliaus, turėtų pasirūpinti galvos apdangalais, akiniais nuo saulės. Šeimos, vykstančios atostogauti į gamtą, neturėtų pamiršti apsaugos nuo saulės priemonėmis papildyti ir pirmosios pagalbos vaistinėlės.

Vaikams rekomenduojami kremai nuo saulės turėtų turėti ne mažesnį nei 50 SPF filtrą. „Vaikų odos priežiūrai priemones geriausia rinktis iš vaikams pritaikytų produktų linijos. Tokiuose kremuose nėra arba beveik nėra konservantų, dažiklių ir kitų kenksmingų, kosmetikoje naudojamų, medžiagų. Atkreipkite dėmesį, ar odos priežiūros priemonių galiojimo laikas nepasibaigęs, ar nėra nurodyta, jog atidarius pakuotę, jos galiojimo laikas sutrumpėja“, – vardija vaistininkė.

Kad priemonės tinkamai apsaugotų odą, svarbu žinoti, jog vaikus kremu ar losjonu rekomenduojama ištepti likus 15–30 minučių iki išėjimo į lauką. Taip pat reikia nepamiršti pakartotinai užtepti priemonės kas 2 val. ar kiekvienąkart, išlipus iš vandens. „Įsitikinkite, kad apsaugos priemonėmis padengėte visą vaiko atvirą odos plotą, nepamirškite kaklo, ausų, rankų ir net pėdučių“, – primena V. Poškaitienė.

Pagalba nudegus

Patyrus nudegimą, specialistė pataria naudoti purškalus arba putas, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos dekspantenolio: „Tokių putų nereikia įtrinti, jos nejautrina odos, mažina skausmą ir uždegimą. Simptomus lengvina ir švelnus nudegusios vietos vėsinimas, tačiau jokiu būdu ne šaldymas“, – pažymi vaistininkė.

Saulėje perkaitusius arba nudegusius vaikus tėvai turėtų atidžiai stebėti – saulės sukelti simptomai gali pasireikšti tik dienos pabaigoje ar kitą rytą. Didžiausią pavojų sveikatai kelia dehidratacija (skysčių netekimas) ir aukšta temperatūra.

„Jeigu temperatūrą pavyksta numušti ir vaikas noriai geria skysčius, po kelių ramiai praleistų dienų nudegimo simptomai turėtų praeiti. Tačiau jeigu mažylis stipriai karščiuoja, vemia ar atsisako gerti skysčius, būtina kreiptis į gydytojus ir atstatyti organizmo skysčių balansą“, – įspėja V. Poškaitienė.

Pajūrio gyventojai ir čia atvykstantys poilsiautojai neįsivaizduoja vasariško poilsio be gaivinančių jūros bangų, saulės vonių ant biraus smėlio. Nepaisant visų pajūrio malonumų vertėtų nepamiršti, jog šilti orai palankūs ne tik atostogoms ir pramogoms, tačiau tai itin puikus metas įvairioms ligoms, kuriomis nesunkiai galima užsikrėsti dėl užteršto smėlio ar prastų rankų higienos įgūdžių,  o neatsargiai lepinantis saulės voniomis gresia perkaitimas ar saulės smūgis.

Paskutinis vasaros mėnuo, pagaliau pradžiuginęs šiltais ir saulėtais orais, vilioja kuo daugiau laiko praleisti pajūryje, pasidžiaugti saule, jūra ir smėliu. Norint pasilepinti malonia šiluma vertėtų žinoti, kaip elgtis, kad nuotaikos nesugadintų netikėtas perkaitimas ar saulės smūgis. Ilgą laiką būnant karštoje ir saulėtoje aplinkoje patariama vartoti daug skysčių, valgyti daugiau lengvai pasisavinamų produktų, vaisių ir daržovių. Ypač reiktų vengti alkoholinių gėrimų, ir tų, kurie turi kofeino, gėrimų su saldikliais. Apskritai saulės atokaitos vertėtų pasisaugoti karščiausiu dienos metu – nuo 11 iki 15 val., ypač pasirūpinti reiktų vaikais. Patariama dėvėti šviesius, laisvus, natūralaus audinio, drabužius, nepamiršti galvos apdangalo.

Be to, vasara ypač pa­lan­kus laikotarpis žar­ny­no užkrečiamosioms, kir­mė­li­nėms bei gry­be­li­nėms li­goms plis­ti, mat dau­ge­lio pa­ra­zi­ti­nių kir­mė­lių kiau­ši­nė­liai su­bręs­ta bū­tent šil­tuoju me­tų lai­ku, kai temperatūra yra nuo 24 iki 30 laipsnių šilumos. Daugelio šių ligų galima išvengti skiriant pakankamai dėmesio asmens higienai.

Lietuvos paplūdimių smėlis nėra tiriamas ir tiksliai nėra žinoma, kokie parazitai jame gyvena, tačiau galima numanyti, kad jame egzistuoja pavojingi sveikatai mikroorganizmai, tad būtina nepamiršti asmens higienos.  Grįžus iš paplūdimio patariama išsimaudyti duše, kad nuplautumėte ant odos nuo jūros vandens likusią druską ar paplūdimio smėlį.

Ilsintis gamtoje dažnai užkandžiaujama, todėl kaskart po maudynių jūroje ar prilietus smėlį rankas reiktų nusiplauti po švariu tekančiu vandeniu. Jeigu tokios galimybės nėra, tuomet patariama turėti su savimi dezinfekcinę priemonę (drėgnas servetėles, dezinfekcinį gelį ar purškiamą jo priemonę).

Tam, kad paplūdimyje būtų saugu ir gera ilsėtis, higienos norma reglamentuoja, jog paplūdimių viršutinis 10 cm smėlio sluoksnis bent kartą per savaitę turėtų būti išvalomas ir išpurenamas mechaniniu arba rankiniu būdu, kad šioje terpėje gyvenantys mikroorganizmai, bakterijos, parazitai būtų sunaikinti saulės spindulių. Remiantis turimais duomenimis, pastaroji priemonė daugelyje Lietuvos paplūdimių buvo naudota tik prieš keliolika metų ir tik Neringos savivaldybės paplūdimiai yra saugesni, jie prižiūrimi ir purenami specialia technika.

Atsižvelgiant į higienos normos reikalavimus, į paplūdimius negalima vestis augintinių. Šio draudimo priežastis – gyvūnų nešiojami įvairių kirmėlinių ligų, chlamidiozės sukėlėjai, plintantys per gyvūnų šlapimą ir išmatas, kuriems smėlis – gyventi palanki terpė. Todėl išsiruošę prie jūros ar į gamtą nepamirškite pasirūpinti savo ir artimųjų asmens higienos priemonėmis, dažnai plauti rankas, ypač jei ruošiatės užkandžiauti ar valgyti gamtoje.

Meteorologai prognozuoja artėjančią karščio bangą. Valstybinė darbo inspekcija primena, kad darbdavys, atlikdamas Darbo kodekse nurodytą pareigą saugiai organizuoti ir vykdyti darbą, privalo įvertinti galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai ir šiuo atveju taip pat atsižvelgti į darbo karštyje bei saulėje keliamus pavojus.

Dirbantiems karštoje aplinkoje darbuotojams kyla raumenų mėšlungio, perkaitimo arba šilumos smūgio pavojus, o dirbantieji saulėje papildomai gali patirti saulės smūgį, ultravioletiniai spinduliai gali pažeisti odą ir akis. Karščiui jautresni yra 65 metų amžiaus ir vyresni darbuotojai, taip pat darbuotojai, turintys antsvorį, padidėjusį kraujospūdį, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, vartojantys vaistus. Atkreiptinas dėmesys, jog dirbant karštyje, dėl organizmo patiriamo šiluminio streso, padidėja traumų tikimybė.

Karštyje daugiausia dirba žemės ūkio, šiltnamių darbuotojai, statybininkai, kelininkai, geležinkelininkai, karjerų darbininkai, kalviai, liejyklų, virtuvių, kepyklų, skalbyklų darbuotojai, stiklo, keramikos, plytų gamintojai.

Ką daryti, siekiant išvengti žalingo šilumos ir saulės poveikio darbuotojams? Darbdaviams patariama stebėti sinoptikų prognozes ir, jei įmanoma, karštomis vasaros dienomis venkti organizuoti fiziškai sunkius darbus. Reikėtų organizuoti darbą taip, kad darbuotojams kuo mažiau tektų dirbti karštyje ir saulės atokaitoje. Darbuotojai, dirbdami karštyje, turi būti apsirengę lengvais, laisvais, šviesiais, natūralaus pluošto rūbais, gerai atspindinčiais saulės šilumą ir šviesą, o saulėje dirbantys – būtinai dėvėti galvos apdangalą ir, jei reikia, akinius nuo saulės.

Darbdavys turėtų pasistengti, kad darbuotojai, dirbantys karštyje, visada būtų aprūpinti vėsiu geriamuoju vandeniu ir jo išgertų 2-4 stiklines per valandą, taip pat turėtų būti įrengtos atsivėsinimo vietos. Galbūt kartais tai sudėtinga, bet būtų idealu kuo dažniau, maždaug kas 1 val., darbuotojams suteikti papildomas pertraukėles, kurių metu būtu galima pailsėti ir atsivėsinti.

Prieš pradėdami darbus karštyje, darbuotojai turi būti perspėjami apie žalingą šilumos ir saulės poveikį bei pirmosios pagalbos priemones.

Darbuotojams patariama kiek įmanoma venkti didelio karščio ir drėgmės bei tiesioginių saulės spindulių poveikio. Vertėtų asirenkti lengvais, laisvais ir šviesiais rūbais, kurie yra natūralaus pluošto ir lengvai praleidžia orą. Dirbantys saulėje privalo dėvėti galvos apdangalą ir akinius nuo saulės, atviras kūno vietas pasitepti apsauginiu kremu.

Dirbant fizinį krūvį reikia didinti iš lėto, daryti pertraukėles, kurių metu galima atsivėsinti, bet apskritai esant didžiausiam karščiui sunkių darbų reikia vengti.

Vanduo taip pat labai svarbus – jo reikėtų reguliariai išgerti po stiklinę kas 15-20 minučių. Jokiu būdu nederėtų vartoti alkoholio ir kofeino turinčių gėrimų.

Saugant sveikatą, šių patarimų rekomenduojama laikytis ir dirbant savo namų ūkyje, sodo, daržo bei kitus darbus. Dirbantys ofisuose, taip pat turėtų atsižvelgti į esančias sąlygas. Svarbiausia stebėti savo ir kitų kolegų savijautą.