Pasak jos, didesnis nei leistina arseno kiekis rastas bendrovės „Nemenčinės komunalininkas“ eksploatuojamoje Kiaušiadalos vandenvietėje, tiekimas iš jos Kiaušiadalos kaimo gyventojams sustabdytas.

Pasak VMVT, nustatytas arseno kiekis siekė 13,8 µg/l, kai norma yra 10 µg/l.

Nors tai ir nedidelis viršijimas, tačiau nėra leistinas, todėl imamasi visų būtiniausių saugumo priemonių ir centralizuotas vandens tiekimas iš šios vandenvietės laikinai sustabdytas.

VMVT valstybinė maisto produktų inspektorė Vilija Galdikienė teigė, kad bendrovė įpareigota informuoti gyventojus apie nustatytą vandens užterštumą ir aprūpinti juos tinkamu geriamu vandeniu. Iš viso vanduo iš šios vietos teikiamas 41 vartotojui.

Kiaušiadalos vandenvietėje arseno tyrimai nuo pat 2019 m. buvo atlikti bent 13 kartų, iki šiol šis cheminis rodiklis neviršijo normos.

Vandens tiekėjui taip pat nurodyta išsiaiškinti galimas geriamojo vandens taršos priežastis, siekti atkurti saugų vandens rodiklį.

„Kiaušiadalos vandenvietėje arseno tyrimai nuo pat 2019 m. buvo atlikti bent 13 kartų, iki šiol šis cheminis rodiklis neviršijo normos“, – sakė V. Galdikienė.

Pasak specialistės, arseną, kaip geležį, amonį, manganą, nitratus ar nitritus, iš vandens pašalinti padeda specialūs vandens filtrai, labiausiai tam tinkami automatiniai vandens nugeležinimo filtrai.

Pernai VMVT ištyrė 25 rizikingas vandenvietes, arseno kiekis buvo viršytas dviejose: Naujatrobių ir Palentinio. Abiejų vietovių gyventojams atnaujintas saugaus vandens tiekimas. Šiemet numatyta ištirti 20 rizikingiausių vandenviečių.

Lietuvos geologijos tarnyba, pernai atlikusi giluminius gręžinius ir išanalizavusi įvairius mėginius, nustatė, kad geriamajame vandenyje Lietuvoje aptinkamas arsenas yra gamtinės kilmės.

Arsenas yra toksinis sunkusis metalas, linkęs kauptis organizme ir pavojingas sveikatai. Jis gali sukelti mažakraujystę, galvos skausmus, kvėpavimo takų ligas, nuplikimą. Arseno sukeltos ligos gali pasireikšti ne iš karto.

Arsenas vandenyje gali būti gamtinės kilmės ar atsiradęs kaip teršalas. Šis cheminis elementas natūraliai aptinkamas aplinkoje: dirvožemyje, gruntiniuose vandenyse ir augaluose. Taršos šaltiniai – įvairūs dažikliai, medienos konservantai, odos apdirbimo, stiklo, farmacijos pramonės medžiagos ir žemės ūkyje naudojami pesticidai.

Tokia išvada padaryta po išsamių tyrimų, atlikus giluminius gręžinius ir išanalizavus įvairius mėginius.

„Galutinė išvada yra kad tas arsenas yra gamtinės kilmės“, – antradienį BNS sakė Geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėja Rasa Radienė.

Jos teigimu, tyrimai nepatvirtino jokios antropogeninės – susijusios su žmonių veikla – arseno kilmės versijos.

„Tai (arsenas geriamajame vandenyje – BNS) nebuvo dėl gręžinio įrangos, kaip iš pradžių manyta, taip pat nebuvo dėl dirvožemio trąšos pesticidais žemės ūkyje, taip pat kelta versija dėl naftos žvalgybinių gręžinių, šita versija taip pat nepasitvirtino. Nepasitvirtino ir versija, kad tai yra prietaka iš gilesnių žemės sluoksnių“, – tvirtino R. Radienė.

„Atlikę visus tyrimus turime konstatuoti, kad tai vis dėlto yra gamtinės kilmės arsenas ir jis yra daugiausia kvartero vandeninguose sluoksniuose“, – pridūrė ji.

Geologijos tarnybos duomenimis, labiausiai arseno paveikti rajonai – Vilkaviškio, Marijampolės, Lazdijų, Alytaus ir Raseinių savivaldybės.

„Dar turime anomaliją šiaurės Lietuvoje, ten arseno aptikta vėlesniame, devono, vandeningajame sluoksnyje“, – sakė Hidrogeologijos skyriaus vedėja.

R. Radienė atkreipė dėmesį, kad kvartero vandeningųjų sluoksnių požeminio vandens ištekliai sudaro daugiau kaip pusę turimų požeminio vandens išteklių Lietuvoje.

„Matyti, kad iš tikrųjų pavienių arseno atvejų galima rasti praktiškai visuose rajonuose, kur požeminis vanduo naudojamas iš kvartero vandeningųjų sluoksnių“, – sakė ji.

Tačiau, anot R. Radienės, ne visame kvartero sluoksnių vandenyje aptinkama šio metalo.

„Kaip matyti tame pačiame Raseinių rajone, vienoje vietoje turime anomalijas, kitame jų gali nebūti. Taip yra dėl netolygaus įvairios kilmės ledyninių ir tarpledyninių nuogulų pasiskirstymo“, – BNS sakė specialistė.

Dar nesulaukus tyrimo išvadų, pernai papildytas Požeminio vandens gręžinių įrengimo tvarkos aprašas ir numatyta, kad įrengiant gręžinius be bendrosios vandens cheminės sudėties reikia ištirti, ar jame nėra leistiną normą viršijančios arseno koncentracijos.

Leistina arseno koncentracija vandenyje yra ne daugiau kaip 10 mikrogramų litre.

„Nustačius, kad koncentracija viršija 10 mikrogramų litre, reikia įrengti vandens valymo įrangą vandenvietėje. Metodų yra visokių, bet labai neblogai arseną šalina ir geležies filtrai. Kadangi arsenas reaguoja su geležimi, geležies valymo filtrai iš dalies pašalina tam tikras arseno koncentracijas. Tyrimai parodė, kad jeigu, pavyzdžiui, vandenvietėje rasta 19 mikrogramų arseno litre, tai po geležies šalinimo filtrų jo liko keturi mikrogramai“, – sakė Hidrogeologijos skyriaus vedėja.

Arseno požeminiame vandenyje Raseinių rajone aptikta 2017 metais. Tąkart atliekant požeminio vandens išteklių vertinimą Ražaitėlių ir Šienlaukio vandenvietėse nustatyta, kad arseno koncentracija geriamajame vandenyje viršija didžiausią leistiną daugiau nei keturis kartus.

Padidintos šio toksinio elemento koncentracijos vėliau aptiktos ir kituose rajonuose. Ištyrus iš individualių gręžinių paimtus požeminio vandens mėginius, padidinta arseno koncentracija aptikta kai kuriose Lazdijų, Vilkaviškio, Marijampolės, Jurbarko rajono, kitų savivaldybių vandenvietėse.

Arsenas yra organizme linkęs kauptis žmogaus sveikatai pavojingas sunkusis metalas. Jis gali sukelti mažakraujystę, galvos skausmus, kvėpavimo takų ligas, nuplikimą. Arseno sukeltos ligos gali pasireikšti ne iš karto.

„Baigti laiko darbai, išgręžti gręžiniai, paimti visi mėginiai, tai yra gruntas ir požeminis vanduo“, – BNS sakė Geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėja Rasa Radienė.

Mėginius geologai ėmė Šienlaukio ir Ražaitėlių gyvenvietėse Raseinių rajone.

Pasak R. Radienės, taip pat iš aplink Ražaitėlių ir Šienlaikio vandenvietes esančių šulinių paimti požeminio vandens mėginiai.

„Didžioji dalis mėginių išvežta į užsienio laboratorijas. Beveik visi rezultatai gauti, dar kažkiek trūksta. To apibendrinimo mes dar nepradėjome daryti, norime sulaukti visų tyrimų rezultatų ir pažiūrėti visus vienu metu“, – sakė Hidrogeologijos skyriaus vedėja.

Jos teigimu, pirmąsias išvadas tikimasi turėti kitų metų pirmojo ketvirčio pabaigoje.

„Ir tik dalines išvadas, o kartografavimas dar tęsis kitąmet. Galutinės išvados turėtų būti kitų metų pabaigoje“, – teigė R. Radienė.

Dalį tyrimų Geologijos tarnyba siuntė daryti į Čekijos, Lenkijos laboratorijas.

Jeigu nustatysime, kad tai yra antropogeninės kilmės, tai galima pritaikyti visai Lietuvai, kur yra labai intensyvus žemės ūkis. Galima daryti išvadą, kad tai žemės ūkio veiklos sukelta tarša.

Pasak R. Radienės, užsienio specialistų pagalbos prireikė, nes ne visi tyrimai atliekami Lietuvoje.

„Pavyzdžiui, pesticidų. Lietuvoje niekas nedaro naujos kartos pesticidų tyrimo. Taip pat pačio arseno – ar tai organinis, ar mineralinis arsenas – Lietuvoje mes irgi nedarome“, – BNS sakė specialistė.

Ji vylėsi, kad gauti rezultatai pateiks atsakymus apie arseno kilmę ne tik Raseinių rajone, bet ir platesniu mastu.

Pasak R. Radienės, pirmiausia bus žiūrima, ar arsenas yra gamtinės kilmės, ar antropogeninės, tai yra žmogaus veiklos padarinys, žemės ūkio veiklos sukelta tarša.

„Jeigu nustatysime, kad tai yra antropogeninės kilmės, tai galima pritaikyti visai Lietuvai, kur yra labai intensyvus žemės ūkis. Galima daryti išvadą, kad tai žemės ūkio veiklos sukelta tarša“, – aiškino Hidrogeologijos skyriaus vedėja.

„Jeigu nustatysime, kad arseno kilmė – gamtinė, pagal analogiją jeigu yra panašios sąlygos, panašiai formuojasi gruntinis vanduo, jeigu ir ten randame arseno, galime sakyti, kad ir ten gamtinis“, – sakė ji.

R. Radienės teigimu, tokiu atveju iš anksto būtų galima įspėti gyventojus, kad įrengiant gręžinį būtina iš anksto pasirūpinti vandens gerinimo įranga, kuri pašalintų tą arseną.

Arseno požeminiame vandenyje Raseinių rajone aptikta 2017 metais, kai atliekant požeminio vandens išteklių vertinimą Ražaitėlių ir Šienlaukio vandenvietėse nustatyta, kad arseno koncentracija geriamajame vandenyje viršija didžiausią leidžiamą koncentraciją  daugiau nei keturis kartus.

Padidintos šio toksinio elemento koncentracijos vėliau aptiktos ir kituose rajonuose. Ištyrus iš individualių gręžinių paimtus požeminio vandens mėginius, padidinta arseno koncentracija aptikta kai kuriose Lazdijų, Vilkaviškio, Marijampolės, Jurbarko rajono, kitų savivaldybių vandenvietėse.

VMVT Kauno departamento inspektoriams įvertinus geriamojo vandens saugos riziką ir valstybinės kontrolės metu paėmus planinį UAB „Vilkaviškio vandenys“ Užbalių vandenvietės tiekiamo geriamojo vandens mėginį iš vartotojo čiaupo, buvo nustatyta, kad arseno koncentracija vandenyje viršijo leistiną 10 µg/l ribinę vertę, t. y. jame užfiksuota 17,3 µg/l arseno.

UAB „Vilkaviškio vandenys“ nurodyta aprūpinti gyventojus geriamuoju vandeniu kitais alternatyviais būdais, informacija apie cheminį vandens užterštumą taip pat perduota ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai.

Šioje Vilkaviškio rajono vandenvietėje padidintas arseno kiekis (16,61 µg/l) buvo nustatytas ir 2018 m., tuomet geriamojo vandens tiekimas maistui taip pat buvo laikinai sustabdytas. Geriamojo vandens tiekimas iš šios vandenvietės buvo atnaujintas 2019 m. pradžioje, laboratorinių tyrimų rezultatais patvirtinus, kad arseno koncentracija jame atitiko teisės aktais nustatytus reikalavimus.

Apie šį atvejį VMVT informaciją perduos Aplinkos ministerijai ir Lietuvos geologijos tarnybai, kurios specialistai aiškinasi šios cheminės taršos viešai tiekamame geriamajame vandenyje atsiradimo priežastis bei kilmę.

„Matėme, kaip vyksta darbai – beveik 80 metrų padaryta pirmojo gręžinio. Darbai vyksta – pabendravome tiek su specialistais, tiek su įmonės atstovais, su Geologijos tarnybos vadovybe ir laukiame tyrimų rezultatų“, – BNS telefonu teigė ministras.

„Manau, kad rudenį turėtų būti tie rezultatai“, – sakė jis.

Šienlaukio vandenvietėje apsilankiusio ministro teigimu, paimtus mėginius vertins ne tik Lietuvos, bet ir užsienio specialistai.

„Kol kas tik imami mėginiai. Juos vertins ne tik mūsų, bet ir užsienio ekspertai“, – kalbėjo K. Mažeika.

Kol kas tik imami mėginiai. Juos vertins ne tik mūsų, bet ir užsienio ekspertai.

Pasak ministro, padaryti giluminį gręžinį užtrunka nemažai laiko.

„Jeigu į akmenį pataiko, tai viskas sulėtėja, kol tą akmenį pragręžia, tai taip ir stumiasi gilyn, dabar jau pasiekė 80 metrų“, – pasakojo K. Mažeika.

Tiriamieji 200 metrų gylio gręžiniai daromi Šienlaukio ir Ražaitėlių vandenvietėse.

Jose 2017 metais, vertinant požeminio vandens išteklius, aptikta arseno, kurio koncentracija geriamajame vandenyje viršijo didžiausią leidžiamą koncentraciją daugiau nei keturis kartus.

Iš viso Raseinių rajone bus padaryti devyni gręžiniai, darbų kaina siekia 180 tūkst. eurų.

Raseinių rajone, Šienlaukio ir Ražaitėlių vandenvietėse, bus atliekami tiriamieji gręžiniai, antradienį pranešė Aplinkos ministerija.

Geologijos tarnybos direktoriaus Giedriaus Giparo teigimu, darbai jau pradėti Šienlaukio vandenvietėje, čia daromas apie 200 metrų gylio gręžinys. Iš iškelto kerno paimti pirmieji mėginiai. Jie bus gabenami į Lietuvos ir užsienio laboratorijas.

Nustačius, kokie geologiniai sluoksniai sukloti šioje vietovėje, papildomai bus tiriami vandeningieji sluoksniai, aiškinantis vandens tekėjimo ir cheminės sudėties formavimosi dėsningumus.

Vertinant galimus požeminio vandens antropogeninius taršos šaltinius, 2 km spinduliu bus inventorizuoti potencialūs taršos židiniai, ištirta artimiausių šachtinių šulinių gruntinio vandens kokybė, atlikti senos ir naujos kartos pesticidų laboratoriniai tyrimai. Inventorizuojant potencialius taršos židinius, bus renkama informacija ir apie anksčiau šioje vietoje buvusius objektus – naftos bazės, technikos kiemus, pesticidų ir trąšų sandėlius, nelegalias pesticidų ir kritusių galvijų užkasimo vietas.

Anot pranešimo, paėmus mėginius minėtose vietose, bus atliekami geofiziniai, grunto/kerno ir požeminio vandens mėginių tyrimai, taip pat įvairūs laboratoriniai tyrimai mineraloginei ir cheminei sudėčiai nustatyti.

Arseno požeminiame vandenyje Raseinių rajone aptikta 2017 metais, kai atliekant požeminio vandens išteklių vertinimą Ražaitėlių ir Šienlaukio vandenvietėse nustatyta, kad arseno koncentracija geriamajame vandenyje viršija didžiausią leidžiamą koncentraciją  daugiau nei keturis kartus.

Padidintos šio toksinio elemento koncentracijos vėliau aptiktos ir kituose rajonuose. Ištyrus iš individualių gręžinių paimtus požeminio vandens mėginius, Lazdijų, Vilkaviškio, Marijampolės ir Jurbarko rajonų savivaldybėse taip pat išaiškintos naujos anomalijos.

Praėjusių metų pabaigoje įsigaliojo teisės aktų pakeitimai, įpareigojantys ištirti arseno koncentracijas naujų individualių gręžinių vandenyje prieš pradedant jį naudoti. Gauti rezultatai rodo, kad artimos arba didesnės už leistiną normą arseno koncentracijos, be minėtųjų rajonų, nustatytos Alytaus, Kaišiadorių, Kauno, Kelmės, Panevėžio, Vilniaus ir kitų rajonų savivaldybėse.

Centriniame viešųjų pirkimų portale teigiama, kad konkursas skelbiamas dėl dviejų giliųjų ir septynių šiek tiek seklesnių gręžinių.

Giliausi gręžiniai bus 110 ir 190 metrų gylio.

Raseinių rajonas pasirinktas, nes ten nustatyta didžiausia šios medžiagos koncentracija vandenyje. Darbai bus atliekami Šienlaukio ir Ražaitelių kaimo vandenviečių apylinkėse.

Konkurso laimėtojas taip pat turės atlikti tyrimus gręžiniuose, paimti nuogulų mėginius, o vėliau juos likviduoti.

Konkurso laimėtojas turėtų paaiškėti iki metų pabaigos, darbai prasidėtų pavasarį, o gręžiniuose paimtų mėginių analizės rezultatus ketinama gauti 2020 metų rudenį.

Tai bus trečias tarnybos bandymas iš gelmių paėmus mėginius, įvertinti arseno kilmę.

Lietuvos geologijos tarnyba jau buvo surengusi du konkursus gręžiniams atlikti, aiškinantis, kaip į vandenvietes pateko arseno, bet vienintelės panorusios gręžti gręžinius bendrovės pasiūlymai viršijo turimas lėšas.

Pirmą kartą aptiktas 2017–aisiais

Pirmą kartą arsenas rastas Raseinių vandenvietėje 2017 metų pradžioje. Ši medžiaga aptikta visiškai atsitiktinai, atliekant vandens tyrimus.

Geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėja Rasa Radienė BNS yra sakiusi, kad arsenas vandenvietėse gali būti gamtinės kilmės, tačiau neatmetama galimybė, jog jis galėjo atsirasti ir dėl žmogaus veiklos.

„Kai visuomenė sužinojo apie arseną, Maisto ir veterinarijos tarnyba pareikalavo visų vandenviečių pasitikrinti savo tiekiamo vandens kokybę“, – BNS sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė.

Pradėjus tikrinti vandens kokybę, rasta daugiau vandenviečių su padidinta arseno koncentracija.

Pirminiais duomenimis, arseno aptikta apie 15-oje vandenviečių, daugiausiai apie Raseinius, Marijampolę ir Alytų. Tai daugiausiai mažų gyvenviečių vandenvietės.

Arsenas – organizme linkęs kauptis žmogaus sveikatai pavojingas sunkusis metalas. Jis gali sukelti mažakraujystę, galvos skausmus, kvėpavimo takų ligas, nuplikimą. Arseno sukeltos ligos gali pasireikšti ne iš karto.

Lietuvoje aptinkama arseno koncentracija vandenyje dažniausiai nedaug viršija leistiną normą.

Leistina arseno norma vandenyje – iki 10 mikrogramų litre.

„Parengėme dokumentus ir skelbsime pirmadienį tarptautinį konkursą. Jis skelbiamas tam, kad būtų išgręžti du gilieji ir septyni šiek tiek seklesni gręžiniai bei paimti mėginiai nustatyti vandens cheminę sudėtį, uolienų sudėtį ir pamėginti išsiaiškinti (arseno) kilmę – nuo taršos ar natūrali“, – BNS sakė tarnybos vadovė Jolanta Čyžienė.

Giliausi gręžiniai bus 110 ir 190 metrų gylio.

Pasak jos, Raseinių rajonas pasirinktas, nes ten nustatyta didžiausia šio metalo koncentracija vandenyje.

„Didžiausia tikimybė čia rasti didžiausias arseno koncentracijas“, – teigė Geologijos tarnybos atstovė.

Pasak J. Čyžienės, konkurso laimėtojas turėtų paaiškėti iki metų pabaigos, darbai prasidėtų pavasarį, išėjus įšalui, o gręžiniuose paimtų mėginių analizės rezultatus ketinama gauti 2020 metų rudenį.

J. Čyžienė pabrėžė, kad kol kas nėra aišku, kas ir kiek laiko analizuos iš gręžinių iškeltus mėginius: „Dar skelbsime laboratorijų apklausas, bet tyrimas užtruks apie pusmetį“. 

Tai bus trečias tarnybos bandymas iš gelmių paėmus mėginius ir įvertinti arseno kilmę.

Lietuvos geologijos tarnyba jau buvo surengusi du konkursus gręžiniams atlikti, aiškinantis, kaip į vandenvietes pateko arseno, bet vienintelės panorusios gręžti gręžinius bendrovės „Geologai“ finansiniai pasiūlymai viršijo turimas lėšas – 100 tūkst. eurų.

K. Mažeika: Lietuvos galimybės gręžti gilius gręžinius yra menkos

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad Lietuvos galimybės gręžti gilius gręžinius yra minimalios, todėl iki šiol neaišku, kiek savivaldybių susiduria su arseno problema ir kodėl kai kuriose vandenvietėse aptikta šio sunkiojo metalo. 

„Galimybės yra labai minimalios arba neįmanomos Lietuvos teritorijoje padaryti tų gręžinių. Trūksta įrangos... Mūsų pajėgumai tik 15 metrų gylyje kažkokį bendrą vaizdą turėti. (...) Nustatyti problemos priežastį – arseno kilmę – su mūsų moksliniais pajėgumais pakankamai šlubuojame. Netgi neturime, kas išgręžtų. Yra viena įmonė, bet ir tai abejonių daug kelianti“, – šią savaitę Aplinkos apsaugos komitete Seime kalbėjo ministras.  

Vėliau BNS jis aiškino, kad gilūs gręžiniai leistų įvertinti žemės sluoksnius, kuriuose arseno koncentracija didesnė, bandyti nustatyti kokiam gylyje jis yra, kaip juda į vandeningus sluoksnius.

Arseno kilmė liko nenustatyta

Pirmą kartą arsenas rastas Raseinių rajono vandenvietėje 2017 metų pradžioje. Vasarą Raseinių rajono Ražaitėlių ir Šienlaukio vandentiekio geriamajame vandenyje aptiktas didelis kiekis arseno, tačiau nei jo kilmė, nei patekimo į geriamą priežastys nepaaiškėjo. Aplinkosaugininkai įtarė, kad kalti seni pesticidai.

Aplinkos ministerijai pavaldaus Aplinkos apsaugos departamento Raseinių aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Gediminas Tamašauskis BNS pranešė, kad ir po dviejų metų taršaus metalo pasirodymo priežastys nepaaiškėjo. 

„Buvo prielaidos, jos pasiliko, niekas nenustatė. Gręžiniai giliausi – 80 metrų. Prielaidų visokių, o iš kur iš tikrųjų tas arsenas buvo, taip ir liko nenustatyta – ar dėl taršos, ar gamtinės kilmės“, – svarstė G. Tamašauskis. 

Pasak jo, žmonės daugiau nesiskundė. Informacijos apie tyrimus, per kuriuos būtų vėl nustatytas padidintas arseno kiekis, nebuvo.

Bendrovės „Raseinių vandenys“ direktoriaus pavaduotojas strateginiam planavimui Gintautas Mikolaitis BNS nurodė, kad apie 50 tūkst. eurų kainuojanti vandens gerinimo įranga nė karto nefiksavo arseno kiekio padidėjimo. 

„Norma leistina. Ji visada maždaug vienoda“, – tvirtino G. Mikolaitis. 

Pasak jo, dar reikia įrengti maždaug 15 tokių filtrų. G. Mikolaitis prognozuoja, kad per „porą, trejetą metų“ juos irgi įrengs.

Per pastaruosius dvejus metus normas viršijantis arseno kiekis rastas geriamajame vandenyje ne tik Raseinių, bet ir Marijampolės, Lazdijų ir Jurbarko savivaldybių mažų gyvenviečių vandenvietės.    

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, 2019 metais padidinta arseno koncentracija nustatyta keliose vandenvietėse: Mažėnų (Ignalinos rajonas), Trilaukio kaimo (Vilkaviškio rajonas) Naujatrobių (Kauno rajonas), Barčių (Lazdijų rajonas) bei Skapiškio, Laičių ir Naivių vandenvietėse Kupiškio rajone.

Lietuvos geologijos tarnyba surengė du konkursus gręžiniams atlikti, aiškinantis arseno vandenvietėse kilmę, tačiau visi pasiūlymai viršijo turimas lėšas. Tarnyba prašo, kad Aplinkos ministerija skirtų papildomą finansavimą.

Ministerija spręs dėl papildomo finansavimo

Kaip BNS sakė Geologijos tarnybos vadovė Jolanta Čyžienė, po nepavykusio pirmojo viešojo pirkimo birželį Geologijos tarnyba raštu kreipėsi į Aplinkos ministeriją dėl papildomų lėšų, tačiau atsakymo nesulaukė.

Liepą surengtas antrasis gręžinių gręžimo konkursas, tačiau ir tuomet gautas pasiūlymas gerokai viršijo Geologijos tarnybos finansines galimybes. Antrą kartą kreiptasi į Aplinkos ministeriją prašant papildomų pinigų.

Geologijos tarnybos duomenimis, konkursui numatyta skirti 80 tūkst. eurų, o pasiūlymas pateiktas už beveik 50 tūkst. eurų didesnę kainą.

„Aplinkos ministerija iki šiol negavo minėto rašto, todėl šiuo metu negalime jo pakomentuoti ir atsakyti, ar Geologijos tarnybos prašymas motyvuotas bei koks sprendimas bus priimtas“, – BNS atsiųstame komentare sakė ministerijos atstovas Marius Gorochovskis.

Jis sakė, kad ministerija įvertindama vis didėjantį vandenviečių, kurių požeminiame vandenyje nustatytas didžiausią leidžiamą koncentraciją viršijantis arseno kiekis, skaičių ir fragmentišką jų išsidėstymą bendradarbiauja su Geologijos tarnyba, ieškant bendrų sprendimų.

Pirmą kartą aptiktas 2017–aisiais

Pirmą kartą arsenas rastas Raseinių vandenvietėje 2017 metų pradžioje. Ši medžiaga aptikta visiškai atsitiktinai, atliekant vandens tyrimus.

Geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėja Rasa Radienė teigia, kad arsenas vandenvietėse gali būti gamtinės kilmės, tačiau neatmetama galimybė, jog jis galėjo atsirasti ir dėl žmogaus veiklos.

„Kai visuomenė sužinojo apie arseną, Maisto ir veterinarijos tarnyba pareikalavo visų vandenviečių pasitikrinti savo tiekiamo vandens kokybę“, – BNS sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė.

Pradėjus tikrinti vandens kokybę, rasta daugiau vandenviečių su padidinta arseno koncentracija.

„Negalėčiau pasakyti, ar nustatyta tikroji priežastis, iš kur arsenas atsirado vandenvietėse“, – teigė I. Taraškevičienė.

Pirminiais duomenimis, arseno aptikta apie 15-oje vandenviečių, daugiausiai apie Raseinius, Marijampolę ir Alytų. Tai daugiausiai mažų gyvenviečių vandenvietės.

Arsenas pavojingas žmogaus sveikatai

Arsenas – organizme linkęs kauptis sunkusis metalas. Jis gali sukelti mažakraujystę, galvos skausmus, kvėpavimo takų ligas, nuplikimą. Arseno sukeltos ligos gali pasireikšti ne iš karto.

Arsenas į aplinką patenka iš chemijos, farmacijos, elektronikos, tekstilės, optikos, energetikos, trąšų pramonės įmonių ir jų gaminių. Šio sunkiojo metalo yra ir akmens anglies pelenuose.

Arsenas pavojingas vandenyje esančioje formoje. Per vandenį gaunamas arsenas žmogui gali sukelti apsinuodijimą. Šis dažniausiai pasireiškia odos pažeidimais, bet per ilgą laiką gali išsivystyti odos vėžys.

Apsinuodijimo simptomai: odos pigmentacijos pokyčiai ir odos ragėjimas. Tačiau šiems požymiams išsivystyti reikia daug laiko.

„Kai arseno koncentracija vandenyje yra didesnė kaip 50 mikrogramų litre, jau yra įrodymų, kad tai gali turėti neigiamą poveikį visuomenės sveikatai. (...) Lietuvoje tokia didelė koncentracija nebuvo užfiksuota“, – sakė I. Taraškevičienė.

Jos teigimu, Lietuvoje aptinkama arseno koncentracija vandenyje dažniausiai ne itin viršija leistiną normą.

Leistina arseno norma vandenyje – iki 10 mikrogramų litre.

Kaip pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), vandenyje, paimtame iš čiaupo, rasta 13,7 mikrogramo arseno litre, o mėginyje iš vandenvietės gręžinio – 11,23 mikrogramo litre arseno. Maksimali leistina norma – 10 mikrogramų litre.

Arseno kiekio padidėjimą vandenyje nustatė pati vandenvietę valdanti bendrovė „Giraitės vandenys“. Kadangi savikontrolės tyrimus įmonė atliko neakredituotoje laboratorijoje, paimti pakartotiniai valstybiniai mėginiai nustatytiems rezultatams įvertinti.

„Giraitės vandenys“ įsipareigojo kasdien pristatyti vartotojams kokybiško geriamojo vandens, išfasuoto talpose po penkis litrus, kol bus atlikti pakartotiniai tyrimai ir geriamasis vanduo atitiks reikalavimus.

Arsenas – organizme linkęs kauptis sunkusis metalas. Jis gali sukelti mažakraujystę, galvos skausmus, kvėpavimo takų ligas, nuplikimą. Arseno sukeltos ligos gali pasireikšti ne iš karto.

Arsenas į aplinką patenka iš chemijos, farmacijos, elektronikos, tekstilės, optikos, energetikos, trąšų pramonės įmonių ir jų gaminių. Šio sunkiojo metalo yra ir akmens anglies pelenuose.

Anksčiau arseno geriamajame vandenyje aptikta Raseinių, Marijampolės, Jurbarko, Lazdijų, Kupiškio ir Vilkaviškio rajonuose.