Suskaičiavus 26-ių apylinkių balsus iš 30-ies, A. Miškinienę palaikė 60,2 proc. balsavusiųjų, A. Margelį – 38,8 proc.

„Žmonėms reikėjo permainų, teisingumo ir aš manau, kad kartu su gyventojais įgyvendinsim pokyčius, kurie reikalingi“, – BNS sakė „valstiečių“ kandidatė.

Lazdijuose gimusi ir netoli esančiame Aštriosios Kirsnos kaime užaugusi A. Miškinienė sako, kad rajono problemos jai puikiai pažįstamos.

„Tai mano kraštas. Didžiausios problemos šiai dienai – nedarbas, nepotizmas, įdarbinimas ne pagal kompetencijas. Lengva nebus, bet tikiu, kad pavyks susitvarkyti“, – sakė A. Miškinienė.

Būsimoji merė pastaruoju metu ėjo žemės ūkio viceministrės pareigas, tapo premjero Sauliaus Skvernelio patikėtine prezidento rinkimų kampanijoje.

A. Margelis rajonui vadovavo tris kadencijas iš eilės – nuo 2007 metų, taip pat meru buvo ir 1997-2000 metais. Nuo 2002 iki 2007 metų A. Margelis ėjo vicemero pareigas.

A. Margelis sakė, kad pralaimėjimą galėjo lemti „valstiečių“ ir konservatorių susivienijimas prieš jį.

„Rinkėjai visada yra teisūs“, – LRT televizijai sakė mero pareigas praradęs politikas.

A.Margelis meru 2015 metais buvo išrinktas kaip Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovas. Dėl įtarimų neskaidriais viešaisiais pirkimais jo narystė partijoje buvo sustabdyta, o pats A. Margelis į rinkimus nusprendė eiti su rinkimų komitetu.

Anot socdemų, tai – akivaizdus rinkėjų papirkinėjimas teikiant neatlygintinas paslaugas. Partija dėl to kreipiasi į Vyriausiąją rinkimų komisiją.

Tuo tarpu valstiečių atstovai galimu balsų pirkimu, rinkėjų pavėžėjimu ir kitais pažeidimais kaltina dabartinį Lazdijų rajono merą Artūrą Margelį ir jo rinkimų komitetą „Pirmyn!“.

Partijos stebėtojai sako, kad už A. Margelio komandai skirtą balsą mokėta po dešimt eurų arba nurašomos skolos vietinėje kaimo parduotuvėje.

Tačiau rajono rinkimų komisija oficialaus skundo dėl minėtų pažeidimų negavo – skundžiamasi tik socialiniuose tinkluose, o policijai nepranešama.

BNS žiniomis, policija yra pradėjusi penkis ikiteisminius tyrimus, susijusius su galimais rinkimų pažeidimais.

Kaip penktadienį pranešė Policijos departamentas, nuo trečiadienio ryto, kai prasidėjo išankstinis balsavimas savivaldos rinkimuose, gautas 51 pranešimas apie galimus pažeidimus, susijusius su rinkimais.

Du ikiteisminiai tyrimai pradėti Vilniaus, du – Alytaus, vienas – Kauno apskrityje. Jie atliekami pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise.

Taip pat surašyti keturi administracinių nusižengimų protokolai Alytaus apskrityje: vienas dėl rinkimų ar referendumo agitacijos tvarkos pažeidimo, du dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo, vienas dėl alkoholinių gėrimų gėrimo viešosiose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymo viešosiose vietose.

Penktadienį perrinkimo siekianti Širvintų merė Živilės Pinskuvienė pateikė skundą – ji pateikė informacijos dėl galimo rinkimų tvarkos pažeidimo ir galimo rinkėjų papirkinėjimo.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Paulius Radvilavičius BNS patikslino, kad vyksta skundo tyrimas, renkama ir vertinama medžiaga, susijusi su galimu pažeidimu, ikiteisminis tyrimas kol kas nepradėtas.

Vieną tyrimą Vilniaus policija pradėjo ketvirtadienį, gavusi informacijos, kad Trakuose su Stanislovo Narkevičiaus nusikalstama grupuote susijęs, ne kartą teistas asmuo ir jo tėvas siekia papirkti rinkėjus. Pasak pranešimo, vyrai prie prekybos centrų „Maksima“ ir „Iki“ praeiviams siūlė po 10 eurų už tai, kad jie balsuotų už vieną iš kandidatų į Trakų rajono savivaldybės tarybą.

Taip pat ketvirtadienį į sostinės policiją raštu kreipėsi savivaldybių tarybų rinkimų komisijos nariu prisistatęs asmuo. Jis nurodė, jog išvakarėse su juo susisiekė asmuo ir paprašė, kad skaičiuojant balsus komisijos narys į tuščias vietas įrašytų konkretaus kandidato, vienos iš politinių partijų atstovo, numerį. Už kiekvieną įrašytą balsą jis siūlė sumokėti vieną eurą.

Alytaus apskrities policija ketvirtadienį pradėjo tyrimą pagal feisbuke pasirodžiusią informaciją dėl galimo rinkimų tvarkos pažeidimų vienoje iš Alytaus rajono stacionarinės socialinės globos įstaigų.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas ir Varėnoje – pagal pirminę informaciją, 1963 metais gimęs asmuo išankstiniam balsavimui atvežė kitus tris asmenis ir už tai, kad šie balsuos už nurodytą kandidatą, pažadėjo 20 eurų.

Aiškinamasi ir situacija Lazdijuose – policija gavo informacijos, kad nenustatytas asmuo atvežė tris asmenis, kurie turėjo lapelį, jame pažymėta, už ką rinkėjai turėtų balsuoti.

Kauno policija tiria pranešimą, kad ketvirtadienį Kaišiadoryse, Gedimino gatvėje, vienas asmuo bando papirkti kitą asmenį.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Liutauras Ulevičius tvirtina, kad rinkėjai galėjo būti veikiami balsuoti už dabartinį merą Artūrą Margelį ir jo rinkimų komitetą „Pirmyn!“.

Alytaus apskrities policijos atstovė Kristina Janulevičienė BNS tikino, kad oficialių skundų kol kas policija negavo.

Tuo metu L. Ulevičius tvirtina, kad „policija fiksavo ne tik atvežtus, bet ir itin girtus balsuotojus“.

„Tuos, kuriuos atvežė, fiksavo ir LVŽS stebėtojai, užfiksuoti automobilių valstybiniai numeriai, dažnai ir žmonių vardai bei pavardės, kas vežė. Lazdijų ligoninėje, likus valandai iki balsavimo (jis vyko 13 val.) atvyko kandidatas A. Margelis su savo komanda, „perėjo per palatas“, surinko bet kokią agitacinę kitų kandidatų medžiagą, visiems įdavė savo lankstinukus ir liepė balsuoti“, – aiškino L. Ulevičius.

Rinkėjų teigimu, už balsą, skirtą A. Margelio komandai, yra mokama po 10 eurų, arba „nurašomos skolos“ vietinėje kaimo parduotuvėje.

Anot jo, dauguma ligoninėje buvusių asmenų „pavyzdingai vykdė nurodymus“.

„Rinkėjų teigimu, už balsą, skirtą A. Margelio komandai, yra mokama po 10 eurų, arba „nurašomos skolos“ vietinėje kaimo parduotuvėje“, – tikino jis.

Su pačiu A. Margeliu BNS ketvirtadienį nepavyko susisiekti.

Lazdijų rajono savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkė konservatorė Ramutė Subačienė BNS anksčiau tikino skundų negavusi, vėliau ji pripažino, kad trečiadienio pavakare gautas LVŽS atstovų skundas dėl galimo rinkėjų pavėžėjimo. Skundo autoriai tvirtino užfiksavę du automobilius, atvykusius iš Nemajūnų, Šeštokų seniūnijų.

„Iš viso stebėtojų užfiksuoti septyni atvežti žmonės“, – sakė ji.

Skunde VRK prašoma ištirti šį atvejį ir pašalinti galbūt nesąžiningus balsus iš rinkimų, taip pat įvertinti A. Margelio komandos veiksmus ir pasitvirtinus pažeidimams šalinti jo komandos atstovus iš rinkimų komisijos sudėties.

K. Janulevičienė sako, kad trečiadienį prasidėjus išankstiniam balsavimui buvo gauti keli skundai, tačiau nė vienas jų nėras susijęs su minimais pažeidimais.

„Skundžiamasi tik socialiniuose tinkluose – policijai apie tai nepranešta. Bet informacija yra tikrinama“, – BNS sakė policijos atstovė.

Anot jos, policija gavo Lazdijų rajono rinkimų komisijos skundą dėl dviejų neblaivių asmenų keliamų rūpesčių, kurie įžeidinėjo komisijos narius, taip pat, kad Lazdijų ligoninėje vyksta negalima agitacija už A. Margelį, tačiau policijai nuvykus, informacija nepasitvirtino. Taip pat pranešta, kad ligoninėje vienas asmuo konfliktavo su rinkimų komisijos pirminku.

Partijų susitarime konstatuojama, kad naudodamasis savo padėtimi, manipuliacijomis, bauginimais ir psichologine prievarta netekti darbo meras A. Margelis žmones privertė stoti į jo įkurtą judėjimą, dalis jų į įtraukti į judėjimą net jiems nežinant. Pažymima, kad mero sprendimas skirti administracijos direktoriaus pavaduotoju asmenį, du kartus baustą už sunkų ekonominį nusikaltimą - kontrabandą, tik dar kartą įrodė, kad A. Margelis ir jo įkurtas judėjimas eilinį kartą pamynė teisingumą, moralę, valstybės tarnybos nuostatas, savus interesus iškėlė aukščiau Lazdijų rajono gyventojų interesų ir yra didelė grėsmė Lietuvos demokratijai.

„A. Margelis savo veikimo metodais daro didelę gėdą visam Lazdijų rajonui, diskredituoja Lazdijų rajono savivaldybės administracijos vardą. Mes, žemiau pasirašiusios partijos, pasisakome prieš tokį Lazdijų rajono valdymą ir požiūrį į žmones, kreipiamės į pozicijos daugumą sudarančius Lazdijų rajono tarybos narius nebūti priklausomais nuo asmeninių interesų siekiančių žmonių, nebijoti laisvai ir oriai, su atsakomybe priimti sprendimus, teikti pasiūlymus, saugoti demokratiją“, - rašoma dokumente.

Susivienijusios Lazdijų rajono opozicinės jėgos ragina gyventojus būti kritiškesnius mero poelgiams, nepasiduoti psichologiniam spaudimui, manipuliacijoms, drąsiai išsakyti savo nuomonę ir kviečia kartu saugoti laisvę ir demokratiją Lazdijų rajono savivaldybėje.

Merui A. Margeliui oponuojančios politinės jėgos pažymi, jog pastarųjų kelerių metų politinio ir struktūrinio bei administracinio valdymo procesai stipriai nubloškė žemyn Lazdijų rajoną, kuris „pirmauja“ nedarbo lygiu, žmonių mirtingumu, vidine emigracija. Rajonas yra tarp paskutiniųjų pagal investicijas, darbo užmokesčio dydį, darbo vietų steigimą, verslo ir žemės ūkio plėtrą, o mero veikla tarp Lietuvos savivaldybių įvertinta tik 57 vieta iš 60.

Susivienijimo susitarimą prieš A. Margelio valdymą pasirašė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Lazdijų skyriaus pirmininko pirmasis pavaduotojas Romas Leščinskas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Lazdijų skyriaus pirmininkas Benius Rūtelionis, Lietuvos socialdemokratų partijos Lazdijų skyriaus pirmininkas Saulius Petrauskas ir partijos Tvarka ir teisingumas Lazdijų skyriaus pirmininkas Albinas Žymančius.

Tyrimas buvo atliktas gauto pranešimo pagrindu. Tyrimo duomenys rodo, kad A. Margelis narystę asociacijoje - Nepartinis judėjimas „Pirmyn! Kartu mes galime“ - deklaravo nesilaikydamas VPIDVTĮ numatyto 30 kalendorinių dienų termino deklaracijai patikslinti. Šios asociacijos pirmininku jis buvo išrinktas 2017 m. birželį, tačiau šias aplinkybes savo privačių interesų deklaracijoje nurodė tik VTEK pradėjus tyrimą dėl jo elgesio - šių metų gegužę.

Privačių interesų deklaravimas yra viena iš veiksmingiausių interesų konfliktų valstybinėje tarnyboje prevencijos priemonių, kurianti pasitikėjimą viešuoju sektoriumi, pabrėžiama VTEK pranešime. Tai savo rekomendacijose pažymi ir Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupė (GRECO) bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EPBO).

Merui A. Margeliui Šv. Florijono dienos proga įteiktas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno padėkos raštas už nuopelnus gyventojų saugai. Sveikindamas renginio dalyvius ir padėkas ministro vardu įteikęs vidaus reikalų viceministras Česlovas Mulma, Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos departamento direktorius Kęstutis Lukošius bei kiti garbingi šventinio minėjimo svečiai pabrėžė, jog siekiant užtikrinti gyventojų ir jų turto saugumą bei atliekant įvairias gelbėjimo operacija, vykdant prevencinį darbą labai svarbus priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų glaudus bendradarbiavimas su savivaldybėmis. Todėl buvo dėkojama savivaldybių merams ir administracijos vadovams už supratingumą, moralinį ir finansinį palaikymą, petys petin dirbant su Priešgaisrinėmis gelbėjimo tarnybomis bei drauge ieškant būdų, kaip geriau užtikrinti savo krašto gyventojų saugumą.

Vidaus reikalų ministro apdovanojimą gavęs Lazdijų rajono savivaldybės meras A. Margelis sako, kad jo vadovaujamoje savivaldybėje iš tiesų skiriama daug dėmesio priešgaisriniam gelbėjimui. Prieš pora metų įkūrus Lazdijų rajono savivaldybės priešgaisrinę tarnybą, po devynių dešimtmečių pertraukos prie šiai tarnybai priklausančių ugniagesių komandų susibūrė ugniagesiai savanoriai. Prie atkurtos savanorių ugniagesių veiklos oficialiai prisijungė ir pats Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis, kuriam įteiktas pažymėjimas kaip savanoriškai vykdysiančiam prevencinį darbą.

„Džiugina tai, kad šiuo metu savivaldybėje yra netoli 40 ugniagesių savanorių, kurie dalyvauja gesinant gaisrus bei atlieka kitus gelbėjimo darbus, vykdo prevencinę mokomąją veiklą, konsultuoja gyventojus priešgaisrinės saugos klausimais“, – sakė A. Margelis.

Lazdijų rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos įkūrimas, mero A. Margelio teigimu, atgaivino ne tik ugniagesių savanorystę, bet ir leido labiau koncentruotis į ugniagesių darbo sąlygų gerinimą bei techninės materialinės bazės atnaujinimą. Siekiant kuo geriau užtikrinti gyventojų ir jų turto saugumą, atsinaujinti bei modernėti, pasak mero, stengiamasi tiek savo išgalėmis, tiek ieškant galimybių įgyvendinti ES lėšomis finansuojamus projektus.

„Nuo praėjusių metų kartu su partneriais Varėnos rajono savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnyba, Seinų bei Kruklankių valsčiais (Lenkijos Respublika) pagal Lietuvos-Lenkijos bendradarbiavimo programą įgyvendiname projektą „Jungtiniai veiksmai priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo paslaugų kokybei gerinti“. Įgyvendinant šį projektą ir gavus finansinę ES paramą bei dalį lėšų skyrus Lazdijų rajono savivaldybei jau pastatytas naujas pastatas Aštriosios Kirsnos ugniagesių komandai, savivaldybės darbuotojai kvalifikaciją kėlė dalyvaudami partnerių iš Lenkijos ir Varėnos organizuotuose mokymuose, o jau visai netrukus Aštriosios Kirsnos ugniagesių komandą pasieks naujas gaisrų gesinimo automobilis, – pasakojo meras. – Žinoma, daug prasmingų darbų priešgaisrinėje gelbėjimo srityje pavyksta nuveikti glaudžiai bendradarbiaujant Lazdijų rajono savivaldybei kartu su Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Lazdijų priešgaisrine gelbėjimo tarnyba. Mūsų visų sutelktas bendras darbas leidžia pasiekti puikių rezultatų ir nuveikti daug prasmingų darbų, kurti ateities planus ir juos įgyvendinti, siekiant užtikrinti kiekvieno mūsų krašto gyventojo saugumą“, – džiaugėsi Lazdijų rajono savivaldybės meras bei linkėjo visiems ugniagesiams Šv. Florijono dienos proga ryžto bei pasišventimo, žengiant kupinu pavojų, tačiau kilniu ir prasmingu keliu.

Asociaciją „Už Lietuvą“ steigia Druskininkų mero Ričardo Malinausko vadovaujama asociacija „Už Druskininkus“,  krepšinio trenerio Tomo Pačėso vadovaujamas judėjimas „Už Alytų“ ir Lazdijų mero Artūro Margelio pirmininkaujama organizacija „Pirmyn! Kartu mes galime“.

R. Malinausko vadovaujamame judėjime didžiąją dalį narių sudaro nuo Socialdemokratų partijos prieš kelerius metus atskilę žmonės. A. Margelio organizacijoje dirba nuo konservatorių atskilę lazdijiečiai.

Judėjimo „Už Lietuvą“ steigimo renginys vyks Alytaus teatro kavinėje.

Savivaldybių tarybos ir merai Lietuvoje bus renkami kitais metais.

Partijos vadovas Gabrielius Landsbergis situacijos sako nedramatizuojantis ir vadina išsigryninimu. „Visų pirma reikia klausti, kas tie žmonės, kurie buvo atėję – ar jie tikrai jautėsi Tėvynės sąjungos nariai, ar tai žmonės, kuriems galbūt buvo pažadėti kokie nors postai? Manau, kad išspręsim, išsigryninsim ir gyvensim toliau“, – BNS sakė G.Landsbergis.

Konservatorių atsakingoji sekretorė Aistė Gedvilienė BNS informavo, kad per pastarąsias dvi savaites iš TS-LKD Lazdijų skyriaus išėjo apie 80 žmonių, skyruje dabar yra apie 450 narių.

Lazdijų rajono meras A.Margelis liepos pradžioje paskelbė įkūręs naują visuomeninę organizaciją – nepartinį judėjimą „Pirmyn! Kartu mes galime“. Lazdijų savivaldybė pranešė, kad judėjimas yra ne pelno siekianti organizacija, jos veiklos tikslai – telkti žmones, kad visiems būtų gera gyventi Lazdijų krašte, remti pilietines iniciatyvas ir spręsti žmonių problemas. Įstatuose yra punktas, numatantis, kad ši visuomeninė organizacija gali deleguoti savo išrinktus geriausius atstovus dalyvauti rinkimuose į savivaldybės tarybą.

Pasak A.Margelio, nuostata, kad judėjimas yra nepartinis, leis į jį susiburti didesniam būriui aktyvių, norinčių ir galinčių dalyvauti rajono visuomeniniame gyvenime žmonių. Taip pat – ir dalyvaujant rinkimuose į rajono savivaldybės tarybą.

A.Margelis meru buvo išrinktas kaip Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas. Jo narystę partijoje pernai gegužę sustabdė Priežiūros komitetas po Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pradėto tyrimo dėl Lazdijų  rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pirkimų. VPT nustatė, kad iš mero kontroliuotos įmonės „Dzūkų žinios“ televizorių įsigijo 1 tūkst. eurų brangiau, nei jis kainavo mažmeninėje rinkoje – už 4960 eurų, ir taip pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą. Tarnyba taip pat anksčiau paskelbė, jog savivaldybės kanceliarinių prekių ir kopijavimo popieriaus pirkimai iš tos pačios įmonės už daugiau nei 13 tūkst. eurų taip pat vykdyti pažeidžiant įstatymus.

Anot Lazdijų savivaldybės pranešimo, nepartinis judėjimas: „Pirmyn! Kartu mes galime“ šiuo metu turi daugiau nei dešimties narių steigėjų grupę. Ji sukvietė steigiamąjį susirinkimą, patvirtinusią nepartinio judėjimo „Pirmyn! Kartu mes galime“ įstatus. Juose numatyta, kad šis judėjimas yra ne pelno siekianti organizacija, jos veiklos tikslai yra telkti žmones bendriems tikslams, kad visiems būtų gera gyventi Lazdijų krašte, remti pilietines iniciatyvas ir spręsti žmonių problemas.

Taip pat judėjimas sieks skatinti patriotizmą, laisvės atminties ir pasipriešinimo kovų istorijos įamžinimo išsaugojimą, stiprinti modernią, nepriklausomą, demokratinę valstybę, rajono ekonomikos ir verslo plėtrą bei inovacijas, kartu išsaugant lietuvybę ir kultūros vertybes. Tarp prioritetinių judėjimo tikslų – siekis skatinti draugišką kartų bendravimą, puoselėti šeimos, bendruomenės vertybes, krikščioniškuoju pagrindu ugdyti laisvės, atsakomybės, teisingumo ir solidarumo jausmą, orientuotis į dabarties ir ateities iššūkius, būti atviriems naujovėms ir pokyčiams, siekti efektyvios ir rezultatyvios partnerystės tarp gyventojų ir rajono vadovų.

Įstatuose yra punktas, numatantis, kad ši visuomeninė organizacija gali deleguoti savo išrinktus geriausius atstovus dalyvauti rinkimuose į savivaldybės tarybą.

Pasak A.Margelio, nuostata, kad judėjimas yra nepartinis, leis į jį susiburti didesniam būriui aktyvių, norinčių ir galinčių dalyvauti rajono visuomeniniame gyvenime žmonių. Taip pat – ir dalyvaujant rinkimuose į rajono savivaldybės tarybą.

Judėjime galės dalyvauti ir įvairių rajone veikiančių politinių organizacijų, partijų nariai, nes priklausymas partijai nebus kliūtis asmenims, norintiems dalyvauti šiame judėjime. Svarbiausia sąlyga – šio judėjimo narius turi sieti tarpusavio supratimas, pasitikėjimas, bendrų tikslų suvokimas ir pasiryžimas padėti kitiems.

A.Margelis meru buvo išrinktas kaip Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovas. Jo narystę partijoje pernai gegužę sustabdė Priežiūros komitetas po Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pradėto tyrimo dėl Lazdijų  rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pirkimų. VPT nustatė, kad iš mero kontroliuotos įmonės „Dzūkų žinios“ televizorių įsigijo 1 tūkst. eurų brangiau, nei jis kainavo mažmeninėje rinkoje – už 4960 eurų, ir taip pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą. Tarnyba taip pat anksčiau paskelbė, jog savivaldybės kanceliarinių prekių ir kopijavimo popieriaus pirkimai iš tos pačios įmonės už daugiau nei 13 tūkst. eurų taip pat vykdyti pažeidžiant įstatymus.

Partijos etikos sargai sprendimo nepripažįsta ir prašo daugiau informacijos.

Kaip BNS sakė Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis, apie tokį partijos skyriaus sprendimą sužinota tik iš žiniasklaidos. Pasak jo, tai Lazdijų skyrius padarė „savaip interpretavęs partijos įstatus“. Sprendimą grąžinti A.Margelį į partijos skyriaus vadovus ketvirtadienio vakarą vertino konservatorių Priežiūros komitetas, kuris gegužę ir sustabdė mero narystę – pats G.Landsbergis to daryti nesiima.

„Čia yra Priežiūros komiteto sprendimas – skyrius interpretavo savaip (...). Man vertinti nebūtų korektiška – Priežiūros skyrius priėmė sprendimą, jis turėtų ir įvertinti“, – BNS sakė G.Landsbergis.

Kaip skelbia delfi.lt, A.Margelio narystę TS-LKD Lazdijų skyrius atstatė trečiadienį - tai padaryta prieš TS-LKD partijos Prezidiumo ir Priežiūros komiteto posėdžius, kuriuose turi būti svarstomi ir Lazdijų skyriaus bei paties A.Margelio likimas.

Priežiūros komiteto vadovas Valdas Benkunskas BNS sakė, kad trečiadienio posėdyje galutinių sprendimų dėl A.Margelio nepriimta, tačiau nepripažįstamas ir jo grąžinimas vadovauti skyriui. Pasak V.Benkunsko, į posėdį atvykęs laikinasis Lazdijų skyriaus pirmininkas situacijos iki galo neišaiškino, nepateikė posėdžio protokolo – tai jis įpareigotas padaryti artimiausiu metu.

„Sprendimo kol kas nepriėmėme, mes laukiame – turime dar vieną įpareigojimą nedelsiant surašyti protokolą su visomis formuluotėmis ir atsiųsti į komitetą. Laukiame formalaus sprendimo. Pagal tą pirminę informaciją, priežiūros komitetas mato kitaip tą informaciją: mes laikome, kad A.Margelio narystė suspenduota ir niekas nėra pasikeitę“, – BNS sakė partijos etikos vadovas.

A.Margelio narystę partijoje konservatorių Priežiūros komitetas suspendavo gegužę. Tai padaryta po Viešųjų pirkimų tarnybos pradėto tyrimo dėl Lazdijų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pirkimų – VPT nustatė, kad iš mero kontroliuotos įmonės „Dzūkų žinios“ televizorių įsigijo bent tūkstančiu eurų brangiau, nei jis kainavo mažmeninėje rinkoje – už 4960 eurų, ir taip pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą. Tarnyba taip pat anksčiau paskelbė, jog savivaldybės kanceliarinių prekių ir kopijavimo popieriaus pirkimai iš tos pačios įmonės už daugiau nei 13 tūkst. eurų taip pat vykdyti pažeidžiant įstatymus.

Šių metų sausį A.Margelis savo turėtas įmonės akcijas dovanojo privačiam asmeniui, bet to nedeklaravo. Tai aiškinosi ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, tačiau pažeidimo nenustatė tvirtindama, kad deklaruoti būtina tik akcijų pardavimą, ne dovanojimą.