Medicinos centro „Hila“ gydytoja alergologė, klinikinė imunologė Audra Blažienė papasakojo apie alergiją ir galimą jos gydymą.

– Ar pacientai pas jus jau ateina? Ar skundžiasi, kad bėga sloga, ašaroja akys?

– Tik nušvitus pirmiesiems saulės spinduliams prasidėjo pacientų skundai sloga, taip pat akių niežuliais ir perštėjimu. Tai susiję su atšilusiais orais ir ateinančiu pavasariu. Pavasarį anksti pradeda žydėti medžiai. Pirmiausia – alksnis, lazdynas. Žymiai vėliau, žydėjimo pikas bus gegužę, žydi beržai. Tai yra beržiniai medžiai, kurių žiedadulkėms labai paplitusi alergija mūsų platumose. 

– Ar yra sunkesnių alergijos simptomų, kai žmonės pradeda dusti? Kas dar nutinka?

– Alergijos simptomai labai įvairūs. Net ir sloga gali sukelti tokius simptomus, kaip kosulį, nes užburkus, užsikišus nosiai sekretas patenka į nosiaryklę ir žmogus kosėja. Išsigąsta, kad tai gali būti bronchitas arba net plaučių uždegimas. Tik kartais nustemba, kad nėra aukštos temperatūros. Taip pat alergija gali pasireikšti astmos simptomais, nes dalis pacientų, kurie serga astma, yra alergiški ir serga taip vadinama alergine astma. Astmos paūmėjimui nemažai reikšmės turi ir žiedadulkės arba kiti alergenai. 

– Vieni džiaugiasi atšilusiais orais, kitiems sunku su tais atšilusiais orais. Kaip alergiški žmonės gali pasilengvinti sau situaciją?

– Palengvinti situaciją gali gydymas, bet gydymas – tik medikamentinis. Gydymas vaistais. Vaistai užslopina alerginį uždegimą, todėl nepasireikš simptomai ir žmogaus sveikatos būklė palengvės. Tačiau be įprasto medikamentinio gydymo galima imtis ir kitų prevencinių priemonių. Žinoti, kada geriausia eiti pasivaikščioti. Daugelis mūsų pacientų žino, kad simptomai nebus tokie ryškūs, jeigu eis pasivaikščioti po lietaus. Namuose irgi galima šiek tiek apsisaugoti, neatidarinėti langų saulėtą, vėjuotą dieną. Langams yra net specialūs tinkleliai. Tankios dieninės užuolaidos gali šiek tiek padėti. Naudoti filtrus, bet tai irgi nėra taip paprasta.

Paprastesnis būdas, kurio išmokome pandemijos metu – užsidėti kaukę. Užsidėti kaukę irgi reikės taisyklingai. Ant nosies, ant burnos. Dar prie kaukės akinius užsidėti, tada per jungines nepaklius į akis alergenai. Per nosies ir burnos gleivinę alergenai nepateks į organizmą. Taip ženkliai sumažės alergijos požymiai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pats geriausias ir efektyviausias būdas, kuriuo galima būtų suvaldyti alergiją, ypač žiedadulkinę alergiją, tai – alergenų specifinė imunoterapija. Šį būdą reikia pradėti taikyti iki žydėjimo sezono pradžios. Pacientai, kai jiems praeina simptomai, tarsi ir užmiršta savo ligą. Bet jeigu alergija yra sukelta beržinių medžių žiedadulkių, tai reikėtų gydymą pradėti nuo rudens. Labai gerai būtų rugsėjo pabaigoje arba spalio pradžioje. Jeigu – pievų žolių žiedadulkių alergija, tai galima pradėti gruodžio mėnesį, dar bus suspėta.

Gydymas ilgas, bet efektas – labai geras. Gydytis reikia nuo trijų iki penkių metų. Galimi keli būdai, tai – poliežuvinė imunoterapija, kai alergenų preparatai purškiami po liežuviu. Arba – injekcinė imunoterapija. Abi jos labai efektyvios. Žmogus gali pasirinkti tą būdą, kuris jam priimtinesnis. Kaip jau minėjau, gydymas ilgas, reikalaujantis šiek tiek kantrybės. Bet tie metai labai greitai prabėga, o efektyvumas – daugiau nei 85 proc. 

– Ar galima sakyti, kad alergiškų žmonių kasmet daugėja? 

Tikrai daugėja, nes vis geriau gyvename. Esame visi gerai pavalgę, reiškia gauname pakankamai baltymų, todėl organizmas gali gaminti pakankamai antikūnų, kurie yra reikalingi ir alergijos pasireiškimui. Pavasarį būna labai didelis oro užterštumas kietosiomis dalelėmis. Kodėl tai turi reikšmės? Todėl, kad kvėpuodami įkvepiame ir kietąsias daleles. Jos sukelia gleivinėse uždegimą. Kada gleivinėje – uždegimas, tada būna išsiplėtusios kraujagyslės ir visi alergenai žymiai lengviau patenka į organizmą. Jie turi didesnę galimybę sukelti alerginę reakciją.

„Žmonės, kurie gyvena kartu su rūkančiais ir yra priversti rūkyti pasyviai, rizikuoja susirgti plaučių vėžiu, obstrukcine plaučių liga, nekalbant apie bronchitą, astmą, alergijas ir panašiai. Pasyvus rūkymas labiausiai kenkia pažeidžiamiausiems – kūdikiams, mažiems vaikams, besilaukiančioms moterims, vyresnio amžiaus žmonėms bei žmonėms, kurie serga lėtinėmis plaučių ar širdies ligomis“, – teigė A. Kaletkienė.

Žinutė dažnai sergančių vaikų tėvams

Lietuvoje uždraudus rūkyti balkonuose, ne vienas rūkalius persikėlė prie atviro lango ar ventiliacijos angos. Gydytoja A. Kaletkienė sako, kad kaimynų rūkalų kvapas gali būti nemalonus ir erzinantis, o dalelės gali patekti ir nusėsti mūsų namuose, tačiau reikšmingos žalos mūsų kvėpavimo takams tai greičiausia nepadarys. Kas kita – alergijos.

Pasyvus rūkymas labiausiai kenkia kūdikiams, mažiems vaikams, besilaukiančioms moterims, vyresnio amžiaus žmonėms bei žmonėms, sergantiems lėtinėmis plaučių ar širdies ligomis.

„Jeigu žmogus yra alergiškas, serga alergine sloga arba astma, reakciją jam gali sukelti net vienkartinis pabuvimas rūkančio kaimyno aplinkoje. Net ir mažos dalelės, dūmų pavidalu patekusios į aplinką, nusėdusios ant paviršių ar mūsų odos, gali veikti kaip dirgiklis ir sukelti priepuolius“, – sakė A. Kaletkienė.

Alergines reakcijas gali sukelti ir buvimas automobilyje, kuriame yra rūkoma, ypač – vaikams. Pasak gydytojos pulmonologės, bet koks toksinas mūsų aplinkoje gali dirginti ir kenkti, ypač mažam, besivystančiam vaiko organizmui, kurio autoimunines reakcijos dar tik vystosi, o imunitetas tik susipažįsta su aplinka. Kaip organizmas reaguoja su aplinka, priklauso nuo kiekvieno vaiko, kiek jis yra jautrus ir kiek laiko jam tenka išbūti aplinkoje, kurioje yra rūkoma.

„Kartais tėvai ir gydytojai spėlioja, kodėl vaikas dažnai serga sloga, ausies uždegimu ir kitomis kvėpavimo takų infekcijomis, suserga astma ar alerginėmis odos ligomis, kartojasi dermatitai. Galime net nepagalvoti, kad tai susiję su buvimu aplinkoje, kurioje rūkoma“, – sakė A. Kaletkienė.

Freepik.com nuotr.

Neįvertiname nuorūkų pavojaus

Pasak gydytojos, apie tretinį rūkymą ir jo žalą kol kas kalbama per mažai. Lygiai taip pat kol kas galima tik spėti, kokį poveikį mūsų sveikatai turės didėjantis aplinkos užterštumas cigarečių nuorūkomis.

„Civilizaciją atspindi tai, ką randame šiukšlėse, o mūsų šiukšlėse dominuoja plastikas, balionai iš vaikų švenčių, traškučių pakeliai ir cigarečių nuorūkos. Pažiūrėkime, kiek mes išmetame cigarečių nuorūkų – kiek jos kenkia augalijai, kiek nikotino patenka į vandenynus“, – kalbėjo A. Kaletkienė.

Problemą didina ir vienkartinių elektroninių cigarečių surinkimo ir perdirbimo iššūkiai. Jose yra iki 80 cheminių medžiagų, įskaitant sunkiuosius metalus, tokius kaip nikelis, alavas ir švinas. Nemažai žmonių vienkartinių elektroninių cigarečių vis dar atsikrato lengviausiu keliu – išmesdami į šiukšliadėžes ir komunalinių atliekų konteinerius.

Pažiūrėkime, kiek mes išmetame cigarečių nuorūkų – kiek jos kenkia augalijai, kiek nikotino patenka į vandenynus.

Alternatyvūs bedūmiai gaminiai, įskaitant kaitinamo tabako įtaisus bei elektronines cigaretes, JAV maisto ir vaistų administracijos (FDA) laikomi ir kai kuriose šalyse rekomenduojami kaip mažiau žalinga alternatyva ir viena iš priemonių, padedančių mesti rūkyti. A. Kaletkienės manymu, padedant žmonėms mesti rūkyti ypač svarbu užtikrinti, kad elektroninės cigaretės nebūtų prieinamos paaugliams.

Baidote uodus? Išeikite iš kambario

Greičiausiai nėra namų, kuriuose nebūtų naudojami namų kvapai, kvapiosios žvakės ar smilkalai. Visi jie skleidžia eterinių aliejų daleles, kurias įkvepiame. Tai, kiek įkvėptos dalelės pažeidžia kvėpavimo takus, labai priklauso nuo imuninės mūsų sistemos, tačiau svarbu žinoti, kad ir šie iš pirmo žvilgsnio nekenksmingi daiktai nėra jau tokie nekalti.

„Jeigu kontaktas su kvapiomis medžiagomis neilgas ir retas, dažniausiai nieko nenutiks, bet žmonėms, labiau linkusiems į alergines reakcijas, net ir maža įkvėpta dalelė gali sukelti priepuolį, o ilgiau ir dažniau būnant alergeno aplinkoje gali išsivystyti alerginės ligos, tokios kaip alerginis rinitas, atopiniai dermatitai, odos pažeidimai, taip pat ir alerginė astma“, – kalbėjo gydytoja.

A. Kaletkienė ypač įspėja dėl kvapiųjų medžiagų, kurios naudojamos atbaidyti vabzdžius. Jų instrukcijoje rašoma, kad įjungus negalima būti toje pačioje patalpoje, bet ne visi žmonės tai perskaito. Prisikvėpavus cheminių medžiagų gresia kvėpavimo takų infekcijos, sloga, bronchitas ar kosulys, apie kurių tikrąją priežastį galima nė nenujausti.

Gali apsunkinti eigą

Pandemijos metu daugiau laiko leidžiant namuose, mažėjo žmonių fizinis aktyvumas, didėjo antsvorio problema, prisidėjo psichologiniai išbandymai dėl vienišumo jausmo, socialinės atskirties. Kauno klinikų gydytojos pulmonologės Virginijos Kalinauskaitės-Žukauskės teigimu, visi šie veiksniai gali apsunkinti dažnos lėtinės kvėpavimo takų ligos – astmos – eigą ir prisidėti prie blogesnės jos simptomų kontrolės.

"Žmonės rečiau lankėsi pas gydytojus, dažnesnės tapo nuotolinės konsultacijos, o kai kurie pacientai, vengdami kontaktų dėl COVID-19 grėsmės, nusprendė nebeiti ir į vaistines įsigyti vaistų astmai gydyti. Tokie pacientai taupė įkvepiamųjų gliukokortikoidų įkvėpimus, patys keitė gydymo režimą, vartojo daugiau simptomus slopinamųjų vaistų – be abejonės, tai turi savo padarinių. Nors nėra moksliškai pagrįstų įrodymų, kad sergantieji astma dažniau užsikrėstų COVID-19 sukeliančiu virusu nei sveiki asmenys, vis tik svarbus gydymo optimizavimas ir paskirto gydymo režimo laikymasis. Susirgus COVID-19, lėtinė kvėpavimo takų liga, ypač jei tai nekontroliuojama astma, tikrai neprisidėtų prie greitesnio sveikimo ar lengvesnės ligos eigos", – pabrėžia gydytoja.

Susirgus COVID-19, lėtinė kvėpavimo takų liga, ypač jei tai nekontroliuojama astma, tikrai neprisidėtų prie greitesnio sveikimo ar lengvesnės ligos eigos.

Siekiant priminti geros astmos kontrolės svarbą ir tai, kad šios lėtinės ligos simptomai neturėtų varginti dažnai, penkios žinomos Vilniaus skulptūros vieną dieną netikėtai užkalbino praeivius. Švokščiantys ir dūstantys suakmenėję kūnai priminė, kad nekontroliuojama astma, kai mėlynojo inhaliatoriaus prireikia bent tris kartus per savaitę, panašiai suvaržo ir ja sergantį žmogų. Skulptūros kvietė netapti paminklu ligai ir kreiptis į gydytoją dėl geros astmos kontrolės.

Astmos kontrolei įvertinti

V.Kalinauskaitės-Žukauskės teigimu, nekontroliuojamą astmą išduoda dažnai pasireiškiantys kvėpavimo simptomai, kurie iš esmės neatitinka sergančiųjų astma ligos eigos įsivaizdavimo. Dažnas simptomus slopinamųjų vaistų vartojimas yra susijęs su padidėjusia rizika patekti į Skubios pagalbos skyrių ar būti stacionarizuotam, nepriklausomai nuo astmos sunkumo.

"Atkreipkite dėmesį, jei dažnai įkvepiate simptomus slopinamųjų vaistų, jei tenka dėl simptomų prabusti naktimis arba liga apriboja jūsų aktyvumą. Negalima numoti ranka į astmos paūmėjimus – jie nepriskiriami natūraliai ligos eigai ir didina vėlesnių paūmėjimų riziką. Jei per pastaruosius metus sunaudojote daugiau nei tris simptomus slopinamųjų vaistų inhaliatorius arba patyrėte sunkų astmos paūmėjimą, kurį reikėjo gydyti ligoninėje, žymiai padidėja mirties dėl astmos rizika", – įspėja gydytoja.

Remiantis Visuotine astmos iniciatyva (angl. Global Initiative for Asthma), astma nekontroliuojama ir mėlynuoju inhaliatoriumi pasikliaujate per daug, jei jo griebiatės bent tris kartus per savaitę arba sunaudojate tris flakonus per metus. Tai yra gerai žinoma trijų taisyklė astmos kontrolei įsivertinti.

Režimą parenka gydytojas

Astma gali būti nekontroliuojama dėl daugelio priežasčių – jei ligos eiga sunki arba skiriamas nepakankamas gydymas – tiek astmos, tiek gretutinių ligų, apsunkinančių ir astmos eigą. Tačiau dažnai ji tampa nekontroliuojama dėl to, kad pacientas nesilaiko paskirto gydymo režimo arba netinkamai naudoja inhaliatorius, nemoka taisyklingai įkvėpti vaistų.

"Klinikinė praktika rodo, kad realybėje simptomus slopinamųjų vaistų vartojimo mastai yra dideli. Sergantieji ne visuomet gerai supranta šių vaistų paskirtį, neretas vartoja juos ne kvėpavimo simptomams slopinti, o gydytis", – aiškina V.Kalinauskaitė-Žukauskė.

Gydytoja atkreipia dėmesį, kad labai svarbu paciento ir gydytojo bendradarbiavimas bei prisitaikymas prie banguojančios ligos eigos.

"Be abejonės, svarbus vaidmuo tenka apsilankymams pas gydytoją, kai įvertinama plaučių funkcija, astmos simptomų kontrolė, paūmėjimų dažnis. Prireikus gydymas keičiamas, periodiškai įvertinama vaistų įkvėpimo technika, peržiūrimas gydymo režimo laikymasis ir rizikos veiksniai, galintys sunkinti ligos eigą ir būti paūmėjimų priežastimi. Todėl nepamirškite reguliarių apsilankymų pas savo gydytoją, nuolat vertinkite savo astmos kontrolę ir kreipkitės pagalbos nedelsiant, jei simptomai pasireiškia dažniau, nei turėtų", – kviečia gydytoja.

Dėl asmeninės medicininės konsultacijos gydytoja ragino sergančiuosius kreiptis į savo sveikatos priežiūros įstaigą.

Pandemijos metu daugiau laiko leidžiant namuose, mažėjo žmonių fizinis aktyvumas, didėjo antsvorio problema, prisidėjo psichologiniai išbandymai dėl vienišumo jausmo, socialinės atskirties ir pan. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų gydytojos pulmonologės dr. Virginijos Kalinauskaitės-Žukauskės teigimu, visi šie veiksniai gali apsunkinti dažnos lėtinės kvėpavimo takų ligos – astmos – eigą ir prisidėti prie blogesnės jos simptomų kontrolės.

„Žmonės rečiau lankėsi pas gydytojus, dažnesnės tapo nuotolinės konsultacijos, o kai kurie pacientai, vengdami kontaktų dėl COVID-19 grėsmės, nusprendė nebeiti ir į vaistines įsigyti vaistų astmai gydyti. Tokie pacientai „taupė“ įkvepiamųjų gliukokortikoidų įkvėpimus, patys keitė gydymo režimą, vartojo daugiau simptomus slopinamųjų vaistų – be abejonės, tai turi savo pasekmes. Nors nėra moksliškai pagrįstų įrodymų, kad sergantieji astma dažniau užsikrėstų COVID-19 sukeliančiu virusu nei sveiki asmenys,  vis tik svarbu gydymo optimizavimas ir paskirto gydymo režimo laikymasis. Susirgus COVID-19, jau turima lėtinė kvėpavimo takų liga, ypač jei tai nekontroliuojama astma, tikrai neprisidėtų prie greitesnio sveikimo ar lengvesnės ligos eigos“, – pabrėžia gydytoja.

Siekiant priminti geros astmos kontrolės svarbą ir jog šios lėtinės ligos simptomai neturėtų varginti dažnai, penkios žinomos sostinės skulptūros vieną dieną netikėtai užkalbino praeivius. Švokščiantys ir dūstantys suakmenėję kūnai priminė, jog nekontroliuojama astma, kai mėlynojo inhaliatoriaus prireikia bent tris kartus per savaitę, panašiai suvaržo ir ja sergantį žmogų. Skulptūros kvietė netapti paminklu ligai ir kreiptis į gydytoją dėl geros astmos kontrolės.

Trijų taisyklė – astmos kontrolei įvertinti

Dr. V. Kalinauskaitės-Žukauskės teigimu, nekontroliuojamą astmą išduoda dažnai pasireiškiantys kvėpavimo simptomai, kurie iš esmės neatitinka sergančiųjų astma ligos eigos įsivaizdavimo. Dažnas simptomus slopinamųjų vaistų vartojimas yra susijęs su padidėjusia rizika patekti į Skubios pagalbos skyrių ar būti stacionarizuotam, nepriklausomai nuo astmos sunkumo.

„Atkreipkite dėmesį, jei dažnai įkvepiate simptomus slopinamųjų vaistų, jei tenka dėl simptomų prabusti naktimis arba liga apriboja jūsų aktyvumą. Negalima numoti ranka į astmos paūmėjimus – jie nepriskiriami natūraliai ligos eigai ir didina vėlesnių paūmėjimų riziką. Jei per paskutinius metus sunaudojote daugiau nei tris simptomus slopinamųjų vaistų inhaliatorius arba patyrėte sunkų astmos paūmėjimą, kurį reikėjo gydyti ligoninėje, ženkliai padidėja mirties dėl astmos rizika“, – įspėja gydytoja.

Remiantis Visuotine astmos iniciatyva (angl. Global Initiative for Asthma), astma nėra kontroliuojama ir mėlynuoju inhaliatoriumi pasikliaujate per daug, jei jo griebiatės bent tris kartus per savaitę arba sunaudojate tris flakonus per metus.

Gydymo režimą parinkti turi gydytojas, o ne pacientas

Astma gali būti nekontroliuojama dėl daugelio priežasčių – jei ligos eiga sunki arba skiriamas nepakankamas gydymas – tiek astmos, tiek gretutinių ligų, apsunkinančių ir astmos eigą. Tačiau dažnai ji tampa nekontroliuojama dėl to, kad pacientas nesilaiko paskirto gydymo režimo arba netinkamai naudoja inhaliatorius, nemoka taisyklingai įkvėpti vaistų.

„Klinikinė praktika rodo, kad realybėje simptomus slopinamųjų vaistų vartojimo mastai yra dideli. Sergantieji ne visuomet gerai supranta šių vaistų paskirtį, neretas vartoja juos ne kvėpavimo simptomams slopinti, o nuolatiniam gydymui“, – aiškina dr. V. Kalinauskaitė-Žukauskė.

Gydytoja atkreipia dėmesį, kad labai svarbu paciento ir gydytojo bendradarbiavimas ir prisitaikymas prie banguojančios ligos eigos.

„Be abejonės, svarbus vaidmuo tenka savalaikiams apsilankymams pas gydytoją, kuomet įvertinama plaučių funkcija, astmos simptomų kontrolė, paūmėjimų dažnis. Esant reikalui, gydymas keičiamas, periodiškai įvertinama vaistų įkvėpimo technika, peržiūrimas gydymo režimo laikymasis ir rizikos veiksniai, galintys sunkinti ligos eigą ir būti paūmėjimų priežastimi. Todėl nepamirškite reguliarių apsilankymų pas savo gydytoją, nuolat vertinkite savo astmos kontrolę ir kreipkitės pagalbos nedelsiant, jei simptomai pasireiškia dažniau, nei turėtų“, – kviečia gydytoja.

Vis dėlto astmai paūmėjus šių vaistų nebepakanka. Viena iš veiksmingiausių alternatyvų, suretinančių paūmėjimus bei padedančių palengvinti net ir sunkios astmos simptomus – prieš maždaug 2 metus Lietuvoje pradėta taikyti biologinė terapija. Kokie tai vaistai, kas juos gali vartoti ir ar jų naudojimas yra saugus?

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Pulmonologijos ir alergologijos skyriaus vedėjas, med. dr. Marius Zolubas pasakojo, kad nors pirmieji astmos simptomai buvo aprašyti dar 2600 m. pr. Kr. Kinijoje, tačiau net ir po tiek metų mes vis dar apie ją žinome per mažai.

„Astmos terminą maždaug 400 m. pr. Kr. sukūrė pats Hipokratas. Nors šios ligos išsivystymo mechanizmų gali būti daugybė, tačiau dažniausiai jai yra būdingas lėtinis kvėpavimo takų uždegimas, apibrėžiamas pagal pasireiškiančius ligos simptomus – švokštimą, oro trūkumą, krūtinės sunkumą, kosulį. Jie dažniausiai būna priepuoliniai, o tai reiškia, kad vieną dieną situacija gali būti prasta, kitą dieną simptomų gali išvis nebebūti. Simptomus lydi kintantis bronchų susiaurėjimas, kuris vėlesnėse ligos stadijose gali nebegrįžti į pradinę būseną“, – sakė M.Zolubas.

Sunki arba sunkiai gydoma astma

Gydytojo teigimu, lėtinės ligos yra tokie susirgimai, kurių net šiuolaikinė medicina išgydyti negali: „Gali būti tam tikri šviesesni periodai, trunkantys net kelerius metus, kai astma pradingsta, tačiau ji visuomet sugrįžta. Tiesa, ši liga būna skirtingo sunkumo, kurį vertiname iš dviejų pozicijų – paciento ir gydytojo. Pirmuoju atveju žiūrime, kiek įtakos astma turi kasdieniam žmogaus gyvenimui, kaip dažnai ji pasireiškia, ar simptomai trukdo miegoti, dirbti, mokytis. Antroji – kiek pacientui reikia naudoti vaistų, kad pasiektų geriausią įmanomą ligos kontrolę ir ji minimaliai trukdytų jo gyvenimui.“

Anot Pulmonologijos ir alergologijos skyriaus vedėjo, labai svarbu yra atskirti sunkią astmą nuo sunkiai gydomos astmos. Jis tvirtina, kad sunkia astma galima laikyti tą susirgimą, kai net ir teisingai bei tvarkingai vartojant vaistus reikia didelių jų dozių, o ligos simptomai ir paūmėjimai kartojasi, jų kontroliuoti dažnai nepavyksta.

„Sunkiai gydomos astmos atvejais užtektų gerokai mažiau vaistų, jei žmogus teisingai juos vartotų – tyrimai yra atskleidę, kad lėtinėmis ligomis sergantys pacientai suvartoja apie pusę paskirtų vaistų dozių. Iš dalies tai yra suprantama, nes šis susirgimas tai atsiranda, tai praeina, todėl asmuo gali pagalvoti, kad pasveiko ir jam vaistų nebereikia“, – tvirtino M. Zolubas.

Kitoks būdas gydyti sunkią astmą

Pasak gydytojo, kitas atvejis – astmos paūmėjimas, kai nebeužtenka turimų vaistų. Atsidūrus tokioje situacijoje, nebepadeda nei kasdien naudojami inhaliatoriai, kurie plečia bronchus ir šalina pačius simptomus, nei astmos uždegimą kontroliuojantys vaistai.

„Sunkia astma sergantys žmonės gali teisingai vartoti visus jiems paskirtus vaistus, tačiau nepaisant to, jų simptomai niekur nesitrauks. Iki šiol vienas iš pagrindinių vaistų, padedančių šiuo atveju ir prislopinančių sunkią astmą, būdavo geriamieji hormoniniai vaistai, tačiau naudojant juos ilgą laiką, atsiranda nepageidaujamų reakcijų. Pastaraisiais metais medicinoje atsirado progresyvesnis sunkios astmos gydymo būdas, turintis mažiau nepageidaujamų reakcijų – biologinė terapija“, – tvirtino Respublikinės Klaipėdos ligoninės Pulmonologijos ir alergologijos skyriaus vedėjas.

Pasak jo, biologinė terapija yra šiek tiek panašus gydymo būdas į skiepus – į žmogaus organizmą kas dvi, keturias arba aštuonias savaites yra suleidžiami tam tikri antikūnai, kurie užgniaužia astminiame uždegime dalyvaujančias molekules ir jį palengvina.

Vaistų skyrimas – nuodugnus procesas

Gydytojas pasakojo, kad norint taikyti biologinę terapiją sunkia astma sergančiam asmeniui būtina išsamiai ištirti pacientą, nes šie vaistai veikia ne visus: „Lietuvoje turime tik penkias vietas, kur gali būti skiriamas šis gydymas. Sprendimą dėl šių vaistų naudojimo priima bent trys gydytojai pulmonologai ar alergologai-klinikiniai imunologai, sutariantys, kad pacientui biologinė terapija gali būti efektyvi. Pacientas privalo būti kompleksiškai įvertintas, o gydymo skyrimą nulemia ne vienas skaičius ar simptomas, o specifiška jų visuma.“

Anot M. Zolubo, priklausomai nuo to, kiek tiksliai sunkia astma sergančių žmonių yra Lietuvoje, biologinė terapija galėtų būti taikoma maždaug 500–700 šalies gyventojų. Jo teigimu, svarbiausia šiandien yra informuoti žmones, kad toks gydymas egzistuoja, ir šviesti šeimos gydytojus bei pulmonologus apie pacientus, kuriems šie vaistai galėtų padėti.

Gydytojas – paciento sąjungininkas

„Nors šie vaistai ir gali padėti numalšinti simptomus ir suretinti paūmėjimus, biologinė terapija nepašalina ir neišgydo astmos. Kartu su šiuo gydymu privalu ir toliau vartoti kasdienius ligą kontroliuojančius vaistus, nes biologinė terapija yra tik papildomas gydymas, tai toli gražu nėra panacėja“, – sakė gydytojas.

Galiausiai, pasak jo, pacientai turėtų pagaliau suprasti, kad kalbant apie bet kokią ligą, jie turi būti gydytojo pusėje: „Mes turime būti sąjungininkai – jei pacientas pasikliaus gydytoju, klausys jo patarimų, teisingai vartos vaistus ir sąmoningai gydysis, tuomet šansų kontroliuoti ligą turėsime gerokai daugiau.“

Straipsnį remia bendrovė „AstraZeneca“.

Sveikatos ekspertai pabrėžia, kad dėl drėgmės namus apninka kenksmingi pelėsiai, grybai bei bakterijos. Ar įmanoma nuo to apsaugoti būstą į jį dar neįsikėlus ir ką daryti, jei šios bėdos suvaldyti tiesiog nepavyksta?

Drėgnas oras – šventė kenksmingiems organizmams

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė teigia, kad drėgnas oras sudaro itin palankias sąlygas daugintis įvairiems žmogui kenksmingiems organizmams.

„Patalpose greičiau išsiskiria ir dauginasi pelėsiai, grybai, bakterijos bei jų sporos. Būtent todėl Pasaulinė sveikatos organizacija patalpų drėgmę priskiria prie astmos ir kvėpavimo sistemos ligų rizikos veiksnių“, – teigia ekspertė.

Mokslininkai neabejoja ir tuo, kad į rizikos grupę dėl astmos patenkantiems vaikams drėgnose patalpose vešantys mikroorganizmai gali paskatinti tolimesnį ligos vystymąsi. Ant patalpų paviršių įvairiausių organizmų gali būti šimtai: nuo žiedadulkių ir sporų, patenkančių iš lauko, iki įvairiausių alergenų.

„Jų poveikis pasireiškia kvėpavimo sistemos ligomis, alergija, astma ir imuninėmis reakcijomis. O drėgmė tiesiog padeda jiems geriau plisti“, – teigia I. Taraškevičienė.

Langai kaupia didelius vandens kiekius

Statybos ekspertai teigia, kad pastatuose įsiveisusi drėgmė – kompleksinė problema, kurią pašalinti nėra taip paprasta. Statybinių medžiagų gamintojų „Kauno šilas“ plėtros vadovas Nerijus Miliukas sako, kad vienas didžiausių drėgmės šaltinių yra pats žmogaus organizmas.

„Drėgmė keliauja dvejomis kryptimis: iš išorės ir iš vidaus. Būtent pastarasis atvejis sukelia nemažai problemų, nes vien dviejų žmonių šeima per parą į aplinką išskiria apie litrą vandens. Jam išgaruoti yra trys keliai: per ventiliacinę sistemą, per plyšius languose bei per sienas. Jei pastatas neturi geros vėdinimo sistemos, dėl žmonių veiklos drėgmė namuose gali pakilti iki 70-80 proc. Tai nesaugi riba ne tik namų gyventojams, bet ir pastato konstrukcijoms“, – sako N. Miliukas.

Buitinės technikos gamintojų „Electrolux“ atstovas Laurynas Skruibis teigia, jog kiekvienuose namuose drėgmė dažniausiai kaupiasi ten pat – vonios kambaryje bei prie langų. Blogiausia, kad tokias vietas gyventojai bando valyti paprasčiausiomis šluostėmis, dažniausiai tik sugeriančiomis, bet nepašalinančioms drėgmės.

„Langų valymas yra vienas tų darbų, kuriuos žmonės linkę atidėti kiek tik gali ir dažniausiai atlieka kartą ar du per metus. Prie langų susidariusius pelėsius nuvalome, kai jie ima badyti akis, bet dauguma gyventojų tiesiog neturi laiko su jais kovoti. Drėgmę surenkantys langų siurbliai tapo nepamainomas technologinis šios problemos sprendimas. Priešingai nei paprastas skudurėlis, siurbliai per kelias sekundes pašalina susikaupusį vandenį“, – teigia L. Skruibis.

Siūlo keisti vėdinimo sistemą

L. Skruibis sako, kad jei apie drėgmę pagalvotume įsirenginėdami būstą, vėliau netektų susidurti su tolimesnėmis problemomis. Na, o jei to padaryti nepavyko, po ranka reikėtų turėti priemones, galinčias greitai užkirsti kelią didesniems nemalonumams.

„Profilaktinis langų valymas yra ne tik namų estetikos dalis, bet ir prevencinė priemonė. Visiškai suprantama, kad šis darbas daugeliui papuola tarp nemėgstamiausių, tačiau žvelgiant iš kitos pusės – šiandien egzistuoja prietaisai, taupantys žmonių jėgas ir laiką. Langų valymui užtenka kas keletą dienų paaukoti po minutę. Ir drėgmė iš tiesų surenkama, užkertamas kelias plisti mikrobams“, – teigia atstovas. 

Vadovas tvirtina, kad modernūs pastatai kovoja su drėgme įsivesdami rekuperacines sistemas, vėdinančias patalpas mechaniniu būdu, tačiau į namų vidų grąžinančias visą šilumą.

„Iš dalies didesnė pastatų drėgmė sietina su namų renovacija ir plastikiniais langais. Norint sutaupyti kuo daugiau šilumos, visos pastato ventiliacinės angos užkaišomos ir namas „nebekvėpuoja“. Tačiau tyrimai rodo, kad šiluminė varža tokiu būdu pakyla labai nežymiai, o drėgmė pašoka net dešimtis procentų. Idealiausia visa tai sutvarkyti pastate įdiegiant kokybiškesnį vėdinimą“, – pataria N. Miliukas.

Paūmėja lėtinės ligos

Praėjusios savaitės rytais dar reikėjo pirštinių, kepurės ir šaliko, o šią užplūdo viduvasario šiluma. Kaip tokie staigūs oro temperatūros pokyčiai veikia sveikatą?

"Žmogaus sveikatai oro pokyčiai turi įtakos. Staiga pasikeitus temperatūrai, drėgmei, slėgiui, gali pablogėti savijauta, paūmėja  lėtinės ligos", – pripažįsta šeimos gydytoja Ieva Jasaitienė.

Gydytojos teigimu, pastebėta, kad meteorologiniams reiškiniams jautresnės moterys, vyresnio amžiaus asmenys, kurie serga lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, raumenų ir sąnarių, kvėpavimo takų ligomis.

Sunkiausia – širdininkams

"Nustatyta, kad, pasikeitus oro sąlygoms, paūmėja sąnarių skausmai, ypač sergantiesiems artroze, osteoartritu. Ryšys tarp pasikeitusių meteorologinių reiškinių ir sąnarių skausmų padeda geriau suprasti ir valdyti artroze sergančių ligonių funkcinius skausmus", – atkreipia dėmesį I.Jasaitienė.

Nustatyta, kad, pasikeitus oro sąlygoms, paūmėja sąnarių skausmai, ypač sergantiesiems artroze, osteoartritu.

Sunkiausiai į permainas reaguoja vyresnio amžiaus asmenys, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis. Jie jaučia silpnumą, nuovargį, sunkiau koreguojasi kraujospūdis, vargina skausmai širdies plote.

Tokie ligoniai, patvirtina gydytoja I.Jasaitienė, neretai patenka į ligoninę.

Žiedai jau skleidžiasi

Su šilto oro banga į Lietuvą sugrįžo ne tik gandrai, bet kartu su jais iš pietų atskriejo ir žiedadulkės. Tai ypač aktualu alergiškiems žmonėms.

Šiuo metu mūsų krašte žydi lazdynai, gluosniai, guobos, pradeda žydėti beržai. Tačiau pietuose, iš kur užplūdo šiluma, jau prasidėjęs žolynų žydėjimas. Šių augalų žiedadulkėms alergiški asmenys turėtų sekti augalų žydėjimo kalendorių, pasitarti su savo gydytoju dėl gydymo nuo alergijos.

"Oro drėgmės temperatūros svyravimai gali provokuoti bronchų spazmus, tokiu būdu sukeldami astmos paūmėjimą. Jei sergate astma ir prognozuojamos oro permainos, visada turėkite medikamentų", – pataria šeimos gydytoja I.Jasaitienė.

Daugiau dėmesio vaikams

Staigūs oro temperatūros pokyčiai padidina galimybę susirgti virusinėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Dažniau suserga vaikai.

Per šiltai aprengti mažieji greitai suprakaituoja ir peršąla papūtus žvarbesniam vėjui.

"Neskubėkite išsirengti iki marškinėlių trumpomis rankovėmis. Pasirūpinkite adekvačia savo mažųjų apranga", – perspėja medikė.

Nors ir neabejotinas ryšys tarp meteorologinių veiksnių ir įvairių sveikatos sutrikimų, įvairiose šalyse atliktų mokslinių tyrimų išvados nesutampa, todėl aktyviai ieškoma detalesnių sąsajų ir įrodymų.

Seka ir epidemiologinę situaciją

Nors sergant alerginiu rinitu smarkiai pablogėja gyvenimo kokybė, dėl kiekvieno simptomo paaštrėjimo lėkti konsultuotis su gydytoju tampa prabanga. Juk ne paslaptis, kad patekti pas specialistą neretai prireikia kelių savaičių ar net mėnesių.

Kasdienei būklei vertinti pasitelkę mobiliąją programėlę MASK App (MACVIA-LR) apibendrintus duomenis pacientai gydytojui gali pateikti vėliau. Tai jam leidžia įvertinti, kiek paskirtas gydymas padėjo kontroliuoti ligą.

Į trylika kalbų išversta programėle naudojasi jau daugiau nei 10 tūkst. europiečių. Lietuviai vieninteliai iš Baltijos šalių turi į gimtąją kalbą išverstą programėlę.

„Ši sertifikuota ir plačiai taikoma programėlė – vadinamasis alergijos simptomų dienoraštis. Tai tikrai efektyvi priemonė – jau kurį laiką mano pacientai ją naudoja“, – sakė VUL Santaros klinikų gydytoja alergologė-klinikinė imunologė dr. Violeta Kvedarienė.

Šitokio tipo dienynai padeda stebėti ne tik gydymo ir paciento gyvenimo kokybę, bet ir epidemiologinę situaciją, labai patogūs apibendrinant didelės apimties ligonių tyrimų duomenis.

Būklę įsivertina pacientas

Garsaus prancūzų profesoriaus Jeano Bousquet sukurta ir į trylika kalbų išversta programėle naudojasi jau daugiau nei 10 tūkst. europiečių. Lietuviai vieninteliai iš Baltijos šalių turi į gimtąją kalbą išverstą programėlę.

Sergantysis telefone kiekvieną dieną savo būklę pagal simptomų sunkumą gali įvertinti vizualioje skalėje – pažymėdamas tašką atitinkamai kairiau (jei būklė lengvesnė) ar dešiniau (jei sunkesnė). Taip pat suvedami ir paciento vartojami vaistai bei žymimas jų vartojimo dažnis.

Vėliau šviesoforo spalvų zonų sistema parodo bendrą ligos kontrolės lygmenį. Tai leidžia pacientui įvertinti, ar jis dar gali pats kontroliuoti ligą, ar reikia kreiptis į gydytoją.

Matuos ir aplinkos taršą?

V. Kvedarienė priminė, kad alerginiu rinitu bei astma sergančiųjų būklė itin priklauso ir nuo aplinkos sąlygų. Todėl dar labiau ligos kotrolę palengvinti galėtų ateityje į programėlę planuojamas integruoti ir aplinkos alergenų bei taršos fiksavimas.

„Dabar tiek žiedadulkių, tiek kietųjų dalelių koncentracija ore yra matuojamos atskirai. Tačiau labai perspektyvu būtų šiuos dalykus sujungti. Tuomet mobiliojo interneto pagalba identifikavus asmens buvimo vietą jis galėtų būti informuotas apie atitinkamų alergenų koncentracijos padidėjimą. Pagal tai galima būtų reguliuoti vaistų vartojimą“, – aiškino gydytoja.

Ji pridūrė, kad galvojama ir apie galimybę pagal gautus duomenis specialistui paskirti gydymą nuotoliniu būdu. Tačiau tam dar reikia atlikti daugiau mokslinių tyrimų.

Daugėja ligonių

Gydytoja pastebėjo, kad alerginio rinito ir astmos kontrolės metodai šiandien ypač aktualūs, mat sergančiųjų šiomos ligomis nuolat daugėja. Pavyzdžiui, Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, per pastaruosius penkerius metus alerginio rinito varginamų vaikų skaičius padvigubėjo.

Atitinkamai daugėja ir sergančių suaugusiųjų. Be to, daugiau esama tokių atvejų, kuomet pirmą kartą alerginis rinitas diagnozuojamas jau vyresniame amžiuje.

„Maždaug 15–20 procentų populiacijos susiduria su šiuo negalavimu. Tačiau problema yra tai, kad daugelis nekreipia dėmesio į tokius simptomus kaip čiaudėjimas ar slogavimas. Deja, pusę atvejų alerginis rinitas pereina į astmą. Taigi laiku neatkreipus dėmesio į minėtuosius simptomus gydyti ir kontroliuoti ligą tampa daug sudėtingiau“, – kalbėjo V. Kvedarienė.

Tarp kita ko

Alergijos dienynas (Allergy Diary App) skirtas mobiliesiems telefonams, naudojantiems Android ir iOS operacines sistemas.

Nutukimas didina riziką

Kadangi bronchų astma kol kas yra sunkiai pagydoma, vienas svarbiausių sergančiojo gyvenimo kokybę padedančių užtikrinti dalykų – tinkamų mitybos įpročių laikymasis. Teigiama, kad subalansuota mityba net gali veikti prevenciškai ir padėti išvengti šios ligos.

Specialistai visų pirma pabrėžia nutukimo reikšmę astmai atsirasti. Per didelis svoris siejamas ir su ligos sunkumu. Harvardo universiteto mokslininkai teigia, kad pirmoji nutukimo sąlygojama blogybė – sukeliamas paviršutiniškas kvėpavimas, antroji – riebalinio audinio išskiriamas hormonas leptinas, kuris skatina plaučių uždegiminį procesą.

Taip pat nustatytas astmos ir skrandžio negalavimų ryšys. Varginant gastroezofaginiam refliuksui į stemplę patekęs rūgštus skrandžio turinys gali didinti ir plaučiuose vykstantį uždegimą ir sunkinti ligos eigą.

Sočiųjų ir transriebalų rūgščių žala

Pakanka vos 5 proc. kūno svorio sumažinimo, kad jau būtų jaučiamas teigiamas poveikis astmos kontrolei.

Esama mokslinių tyrimų, kurių metu atrasta sąsaja tarp riebaus maisto vartojimo ir plaučių funkcijos pablogėjimo. Taigi sočiųjų ir transliebalų rūgščių prisotintų produktų vartojimas taip pat siejamas su prasta astmos kontrole.

Ne paslaptis, kad nemažai šių rūgščių esama „greitame“ maiste, todėl jo ypač rekomenduojama vengti. Taip pat reikėtų pasistengti mažinti riebios mėsos, riebių pieno produktų, keptų ar gruzdintų riebaluose gaminių.

Kokį maistą rinktis?

Stenkitės palaikyti optimalią kūno masę. Papildykite mitybą geraisiais riebalais – jų gausu riebiose žuvyse, augaliniuose aliejuose, riešutuose, sėklose, avokaduose.

Remiantis tam tikrų mokslinių tyrimų rezultatais buvo nustatyta, kad žmonės, kurie vartoja daugiau omega 3 riebalų rūgščių, vitamino C, vitamino E, magnio, seleno ir beta karotino mažiau kenčia nuo astmos. Pastarojo elemento daug yra morkose, brokoliuose, moliūguose. Magnio šaltinis – duona, sėlenos, kruopos, žirniai, žalialapiai augalai (petražolės, krapai, rūgštynės, špinatai), cinko – migdolai, graikiniai ir kiti riešutai.

Uždegimą sumažinti padės ir antioksidantų gausus maistas – daržovės, vaisiai, uogos ir riešutai. Ypač daug antioksidantų esama gervuogėse, žemės riešutuose, braškėse.

Vartokite maisto produktus, kurių sudėtyje yra uždegimą veikiančių ir kvėpavimo takų gleivių retinimo savybių – tai svogūnai, česnakai, garstyčios.

Pasistenkite gauti pakankamai vitamino D, kuris reikalingas tinkamai plaučių funkcijai palaikyti. Tam, kad susidarytų pakankamas jo kiekis, saulėje be apsauginių kremų, atidengus bent ketvirtadalį kūno paviršiaus, rekomenduojama pabūti 10–15 minučių per dieną tarp 10 ir 15 val. bent du kartus per savaitę. Vitamino D gauname ir su maistu: žuvų taukais, riebia žuvimi, kiaušinio tryniu, mėsa, pienu ir kt.

Varginant gastroezofaginiam refliuksui venkite alkoholio, šokolado, citrusinių vaisių, kavos, prieskoningų patiekalų, riebaus maisto. Verčiau padidinkite baltymingo (mėsa, žuvis, paukštiena, liesi pieno produktai ir kt.) ir kompleksinių angliavandenių (grūdai, kruopos) praturtinto maisto kiekį.

Verta žinoti

Pakanka vos 5 proc. kūno svorio sumažinimo, kad jau būtų jaučiamas teigiamas poveikis astmos kontrolei.

Praturtinus kasdienį racioną geraisiais omega-3 riebalais, plaučių funkcionalumą galima pagerinti net iki 59 proc.