Teismas paliko galioti balandį priimtą Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo atsisakyta panaikinti sprendimą nutraukti pirkimo procedūras.

Kaip pranešė Apeliacinis teismas, VSAT paskelbė ir vykdė atvirą konkursą dėl Šilgalių pasienio užkardos sienos stebėjimo sistemos įdiegimo, o jo laimėtoja paskelbta ieškovė – bendrovė „Atea“.

Vis dėlto VSAT Viešojo pirkimo komisija nusprendė, kad būtina iš esmės pakeisti pirkimo sąlygas ir pirkimą nutraukti.

„Žvalgybos institucijų sprendimai pripažinti „Hikvision“ įrangą netinkama atsakovės vykdomai Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugai ir yra nauja aplinkybė, kurios atsakovė negalėjo numatyti“, – VSAT argumentus nutartyje cituoja Apeliacinis teismas.

Anot teismo, atsakovė pagrįstai nutraukė pirkimą, saugodama viešąjį interesą, susijusį su valstybės sienos apsauga ir nacionaliniu saugumu. Jis pažymėjo, kad aplinkybės, dėl kurių nutrauktas pirkimas, laikytinos naujai paaiškėjusiomis, pati perkančioji organizacija neturėjo galimybių jų numatyti.

Pasak teismo, pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas.

Be to, pagal teismų praktiką nacionalinis saugumas pripažįstamas išskirtinai reikšmingu pagrindu aiškinant ir vykdant specialiųjų teisės aktų nuostatas.

Nacionalinio kibernetinio saugumo centras šių metų gegužę paskelbė, kad Kinijos gamintojų „Hikvision“ ir „Dahua“ vaizdo stebėjimo kameros turi saugumo spragų, leidžiančių nesunkiai prisijungti prie jų per nuotolį ir vykdyti stebėjimą.

Sutartis su „Atea“, kuri Kenos pasienio kontrolės punkto vaizdo sistemų atnaujinimo konkurse dalyvavo kartu su Vokietijos „Senstar“, pasirašyta rugsėjo 11 dieną, nurodoma centriniame viešųjų pirkimų portale.

Konkurse taip pat dalyvavo įmonės „Telekonta“, „Euroelektronika“ ir „Fima“, tačiau jų pasiūlymai buvo brangesni.

Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) skelbto konkurso buvo bylinėtasi teisme –  „Telekonta“ teigė, kad konkursas vyko neskaidriai, proteguojant „Atea“. Tačiau teismai nesuabejojo „Atea“ ir „Senstar“ patikimumu.

Vis dėlto po daugiau nei metus trukusio bylinėjimosi pernai lapkritį Apeliacinis teismas nutarė, kad tarnyba privalo iš naujo įvertinti „Atea“ pasiūlymą, nes jis buvo techniškai nepriimtinas.

Pasak VSAT, projektas turi didelę visuomeninę ir valstybinę reikšmę, juo siekiama tinkamai apsaugoti Europos Sąjungos išorinę sieną.

Valstybės sienos ilgis ties Kenos užkarda Vilniaus rajono Kalvelių kaime yra 8,7 kilometro.

Anot jos, radijo ryšio trukdymo stotis šioje įkalinimo įstaigoje sumontuota 2016 metų gruodį, tačiau dėl techninių nesklandumų mobilusis ryšys nebuvo blokuojamas visoje pataisos namų teritorijoje.

Po pasitarimo Teisingumo ministerijoje Kalėjimų departamento iniciatyva susitarta, kad bendrovė permontuos blokavimo įrangą nemokamai.

„Tikiuosi, kad šiai bendrovei geranoriškai sutikus suderinti blokavimo įrangą, ji turėtų veikti visoje pataisos namų teritorijoje,“ – pranešime cituojamas teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Apie tinkamai neveikiančią ryšio blokavimo įrangą Alytaus pataisos namuose anksčiau šiemet skelbta Kalėjimų departamento audito išvadose.

Pagal sutartį, „Atea“ įsipareigojo parduoti ir sumontuoti mobiliojo radijo ryšio blokavimo įrangą per pirmąjį 2014-ųjų pusmetį. Ši sistema kainavo daugiau nei milijoną eurų.

Vilniaus apygardos teismas antradienį patenkino „Atea“ ieškinį, panaikino VSAT sprendimą atmesti bendrovės pasiūlymą ir nurodė pasieniečiams jį įvertinti iš naujo.

Bylos duomenimis, „Atea“ pasiūlytos kameros vaizdo matrica, pasieniečių vertinimu, yra per didelė objektyvui, jos tarpusavyje nesuderinamos, todėl pasiūlymas yra techniškai nepriimtinas.

Teismas vertino, kad pirkimo sąlygose nebuvo draudimo pateikti skirtingų gamintojų optoelektroninės įrangos elementus, nenustatyti aiškūs ir tikslūs techniniai reikalavimai jų suderinamumui, todėl „Atea“  pasiūlymas atitiko reikalavimus.

Be to, teismo sprendimu VSAT bendrovei „Atea“ turi sumokėti beveik 6,2 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.

VSAT balandį paskelbė vaizdo stebėjimo sistemos Kenos pasienio kontrolės punkte atnaujinimo ir praplėtimo konkursą. Preliminari sutarties vertė siekia 2,464 mln. eurų (su PVM). Valstybės sienos ilgis ties Kenos užkarda, Vilniaus rajono Kalvelių kaime, yra 8,7 kilometro.

Vilniaus apygardos teismas liepą „Atea“ prašymu buvo laikinai sustabdęs konkurso procedūras.

VSAT atstovas Giedrius Mišutis BNS tuomet teigė, kad konkurse dalyvauja 4 įmonės, tačiau jų įvardinti jis teigė kol kas negalintis.

Vilniaus apygardos teismo sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

„Informacinių technologijų pirkimai yra vieni rizikingiausių – tiek dėl specifikos sudėtingumo, tiek dėl didelės jų vertės. Iš savo vertinimo praktikos matome, jog ypač IT srities pirkimuose daug pažeidimų padaroma jau vykdant sutartį: diegimas vėluoja, įdiegiami ne visi arba ne tie funkcionalumai, nesilaikoma sutarty kitų   numatytų sąlygų“, - pranešime spaudai sakė VPT direktorė Diana Vilytė.

Pasak VPT atstovės spaudai Vitos Ramanauskaitės, vertinimo išvadas planuojama pateikti per 1-2 mėnesius.

VMI ir „Atea“ pernai gegužę pasirašė 3,414 mln. eurų vertė sutartį, pagal kurią buvo sukurtos elektroninių sąskaitų faktūrų ir elektroninių važtaraščių posistemės. Pirmoji leidžia mokesčių mokėtojams pateikti sąskaitų faktūrų duomenis elektroniniu standartizuotu formatu ir programinėmis priemonėmis, o antroji - išrašyti, perduoti ir naudoti elektroninius važtaraščius krovinių vežimui.

Pernai lapkričio pabaigoje dėl didelio vartotojų srauto sistema pradėjo strigti ir tai sukėlė įmonių nepasitenkinimą.

VPT 2015 metų lapkritį nurodė VMI nutraukti pirmąjį 3,7 mln. eurų vertės konkursą, nes jo dalyvių pasiūlymai buvo vertinami pagal ekonominio naudingumo kriterijų, tačiau VMI  tik skyrė balus, bet nepagrindė savo sprendimų. Pernai sausį VMI po Finansų ministerijos raginimų paskelbė naują konkursą.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) antrą kartą paskelbtą išmaniosios mokesčių administravimo sistemos konkursą laimėjo Norvegijos kapitalo informacinių technologijų sprendimų ir paslaugų grupės „Atea Baltic“ bendrovė „Atea“, kuri, BNS šaltinių teigimu, dalį darbų ketina patikėti pirmajame konkurse nugalėjusioms bendrovėms „Insoft“ ir „Ingenious IT“.

VMI atstovas spaudai Darius Buta BNS informavo, kad šių metų sausį iš naujo skelbto dviejų išmaniosios mokesčių administravimo sistemos posistemių - elektroninių sąskaitų faktūrų ir važtaraščių - sukūrimo konkurse „Atea“ pasiūlymas buvo įvertintas geriausiai - 93,17 balo. Bendrovė darbus siūlo atlikti už 3,414 mln. eurų (su PVM).

Sutartį su „Atea“ numatoma pasirašyti ne anksčiau kaip balandį.

BNS šaltinių teigimu, „Atea“ subrangovais ketina samdyti bendroves „Insoft“ ir „Ingenious IT“, kurios praėjusiais metais buvo paskelbtos konkurso nugalėtojomis. Nei „Atea“, nei „Insoft“ šios informacijos BNS patvirtinti negalėjo.

„Yra keli partneriai, su kuriais mes dirbsime, bet dar nėra galutinio susitarimo, nes nėra laimėtas galutinai konkursas, nes yra 10 dienų laikotarpis, kai galima duoti pretenzijas. Yra tam tikri susitarimai, kad nesuderinus su partneriais, nes jie nedalyvauja konsorciume, o dalyvauja kaip subrangovai vėliau (...) Tai būtų nedidelės kompanijos, mažai žinomos, daugiau specifiniams darbams, kuriems reikalinga labiau specializuota kompetencija, kurios „Atea“ neturi“, - BNS sakė „Atea“ rinkodaros direktorius Simonas Stūrys.

Įmonės atstovas negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, kad tarp partnerių yra bendrovė „Insoft“.

„Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti, galit jiems tiesiogiai paskambinti. Kol nėra aiškus laimėjimas, aš jų vardų nenorėčiau komunikuoti“, - kalbėjo S.Stūrys.

„Insoft“ savininkas Egidijus Andriuškevičius BNS taip pat teigė negalintis pasakyti, ar įmonė bendradarbiaus su „Atea“.

„Tikrai nežinau apie tą konkursą, nieko jums nepasakysiu daugiau. (...) Žinau, kad toks yra, bet detalių nežinau. Skambinkite vadovui, tai geriau gausite viską, ką norėsite išgirsti“, - BNS sakė E.Andriuškevičius.

Paskambinus bendrovei „Insoft“, telefonu atsiliepusi administratorė teigė, kad įmonės direktoriaus Mindaugo Mikulėno šiuo metu nėra ir neaišku, kada jis bus.

Konkurse taip pat dalyvavo bendrovės „NRD“ kartu su Portugalijos „Opensoft - Solucoes Informaticas“ ir „Norway Registers Development“ (90 balų, 2,795 mln. eurų), „Alna Software“ kartu su „Alna Business Solutions“ (81,83 balo, 3,64 mln. eurų), „Affecto Lietuva“ (78,7 balo, 2,637 mln. eurų) bei „iTree Lietuva“ (77,58 balo, 3,129 mln. eurų).

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pernai lapkritį nurodė nutraukti 3,7 mln. eurų vertės išmaniosios mokesčių sistemos konkursą. Tarnyba tuomet nurodė, kad konkurso dalyvių pasiūlymai buvo vertinami pagal ekonominio naudingumo kriterijų, tačiau VMI tik skyrė balus, bet nepagrindė savo sprendimų. Tuomet konkurso nugalėtojų - „Insoft“, „Ingenioust IT“ bei „Asserte“ - pasiūlymas buvo įvertintas 96,25 balo.

Šių metų sausį VMI po Finansų ministerijos raginimų paskelbė naują išmaniosios mokesčių sistemos konkursą.

Pirmajame konkurse taip pat dalyvavo bendrovės „Affecto Lietuva“ ir „Atea“ (78,92 balo), „NRD“ kartu su Portugalijos „Opensoft - Solucoes Informaticas“ ir „Norway Registers Development“ (77,67 balo), „Alna Software“ kartu su „Alna Business Solutions“ (76,24 balo), „Asseco Lietuva“ kartu su „Mitsoft“ (72,82 balo), „Tieto Lietuva“ kartu su „Tieto Latvia“ (72,17 balo), „iTree Lietuva“ (63,26 balo) ir „InnoForce“ kartu su Čekijos „Ness Czech“ (45,7 balo).

Buvęs VRK narys Liutauras Ulevičius kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą su prašymu stabdyti Vyriausiosios rinkimų komisijos vykdomą 2,5 mln. litų vertės IT paslaugų pirkimą.

Prašyme teigiama, jog pirkime sulaukta vienintelio pasiūlymo, kai visi kiti potencialūs paslaugų teikėjai buvo dirbtinai eliminuoti nepagrįstai pirkimo sąlygose nustatant ir reikalaujant perteklinių kvalifikacinių reikalavimų. Lyginant analogiško 2012 metų pirkimo sąlygas matyti, jog dabar vykstančiame pirkime beveik kiekvienam iš 10 reikalaujamų specialistų reikalavimai padidinti bent 2–3 skirtingomis kvalifikacijomis.

Kaip rašoma L. Ulevičiaus išplatintame pranešime, įtarimai dėl neskaidraus pirkimo kilo šiame tarptautiniame ir ES sistemose skelbtame pirkime negalint sudalyvauti nė vienai iš pasaulyje žinomų rinkimų informacinių sistemų lyderių. Teigiama, jog VRK iškeltų reikalavimų negali tenkinti tokios kompanijos, kaip „BigPulse“, „Cybernetica“, „DRS Data Services“, „Indra“, „Scytl“, „SmartMatic“ ir kt.

Anot L. Ulevičiaus, pažymėtina, jog technologiškai sudėtingesnių sprendimų reikalavusiame „Rinkėjo puslapio“ sukūrimo pirkime, vykusiame 2013 metais, reikalavimai buvo nepalyginamai mažesni, todėl savo pasiūlymus teikė net 9 Lietuvos bendrovės – „Affecto“, „Algoritmų sistemos“, „Atea“, „Baltic Amadeus“, „Bull“, „DPA“, „JMSYS“, „Insoft“ ir „Tieto“.

Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog šiuo metu vykdomame pirkime VRK atsisakė kvalifikuotų informacijos saugos specialistų. Naujasis paslaugų tiekėjus dirbs ir 2016 metais vyksiančių Seimo rinkimų metu, todėl, anot L. Ulevičiaus, vertinant 2012-aisiais vykusių Seimo rinkimų patirtį, būtina įvertinti ir laiku neutralizuoti galimo rinkimų rezultatų klastojimo informacinėje VRK sistemoje grėsmes, tačiau tokių kvalifikacijų VRK nebereikalauja.

Viešųjų pirkimų įstatymas numato, jog VPT turi teisę (gavusi pranešimą apie galimus pažeidimus), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras, o nustačius įstatymų pažeidimus, įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, panaikinti arba pakeisti šio įstatymo reikalavimų neatitinkančius sprendimus ar veiksmus.

Ekspertai skaičiuoja, kad naują biurų patalpų plotą Lietuvoje aktyviausiai perima tarptautinės bendrovės, informuoja "Verslo žinios".

"Investuok Lietuva" duomenimis, per pastarąjį pusmetį naujai atėję ar plėtrą planuojantys investuotojai į paslaugų centrus turėtų įdarbinti apie 1 215 darbuotojų per artimiausius kelerius metus. Iš jų 1 135 darbo vietų bus sukurta Vilniuje, o jiems prireiks naujų biuro patalpų.

Nekilnojamojo turto agentūra "Newsec" skaičiuoja, kad dar šiemet verslo biurų klientams bus pasiūlyta beveik 20 tūkst. kv metrų naujo ploto, o iki 2016 metais - 88 tūkst. kv. metrų - iki 2015-ųjų pabaigos Vilniuje planuojama pastatyti bent 8 verslo centrus, o bendras jų naudingas plotas bus didesnis nei visų, pastatytų nuo 2009 metais, o vien per šiuos metus duris nuomininkams atvėrė ir dar atvers "Grand Office" Viršuliškėse, trečiasis "Baltic Hearts" pastatas Ukmergės gatvėje ir kompanijos "Atea" biuras Pilaitėje - iš viso 19,87 tūkst. kv metrų ploto patalpų.

Prezidentūroje vietoj planuotos prezidento rezidencijos jau kitų metų pavasarį turėtų atsirasti Valstybės edukacinis centras, skirtas ekspozicijoms ir įvairiems renginiams.

Centriniame viešųjų pirkimų portale Prezidentūros pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, kad bus pertvarkomos reprezentacinių rūmų ansamblio buvusios ratinės patalpos bei tarnybinis butas. Patalpos bus pritaikytos ekspozicijoms, reprezentacinėms reikmėms, svarbiems įvykiams paminėti ar konferencijoms.

Iš dalies įrengtos virtuvės, pagalbinės, archyvo ir personalo patalpos cokoliniame rezidencijos aukšte bus pertvarkomos į ekspozicines sales, planuojama išgriauti dalį pertvarų. Buvusiose ratinės patalpose bus užbaigta tvarkyti skaitykla ir salė, išardomas liftas ir sanitariniai mazgai. Anksčiau rezidencijai numatyto pastato pirmame ir antrame aukštuose taip pat bus išgriautos pertvaros, ketinama įrengti tris aukštus jungiantį keltuvą, naujus laiptus.

Planuojama, kad vienu metu ekspozicijas galės apžiūrėti 45 žmonių grupė.

Prezidentūros skelbtą viešųjų pirkimų konkursą gegužės viduryje laimėjo bendrovė „Atea“. Ji darbus turėtų atlikti už kiek daugiau nei 1,8 mln. litų. Konkurso sąlygose nurodoma, kad pastatas turi būti sutvarkytas iki 2015-ųjų kovo.