Pranešime spaudai V. Rachlevičius teigė, kad jo pasitraukimas yra susijęs su esminiais nesutarimais su kandidatu į prezidentus I. Vėgėle.

„Aš negaliu atstovauti, patarinėti ir būti tapatinamas su asmeniu, kurio daugelis nuostatų prieštarauja mano asmeniniams įsitikinimams ir vertybėms. Be to, darbas su juo griauna mano profesinę reputaciją, todėl nusprendžiau trauktis“, – teigė V. Rachlevičius, atsisakęs ką nors smulkiau komentuoti.

V. Rachlevičius teigimu, su I. Vėgėle anksčiau nebuvo pažįstami. Jie kelis kartus bendravo nuotoliniu būdu ir I. Vėgėlė pakvietė įsijungti į jo rinkimų kampaniją.

Be to, darbas su juo griauna mano profesinę reputaciją, todėl nusprendžiau trauktis.

Anot V. Rachlevičiaus, tai buvo netikėtas pasiūlymas, kuris buvo priimtas ne iš karto. Vis dėlto, tai buvo įdomus iššūkis ir galimybė sudalyvauti Lietuvos politiniuose procesuose, kuriems „labai reikia gaivių vėjų ir naujų požiūrių“.

V. Rachlevičius prie I. Vėgėlės komandos prisijungė vasario pradžioje.

„Beveik 1000 dienų. Tiek truko mano darbas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje. Šiandien paskutinė diena. Darbo, kuriam atidaviau visas jėgas ir širdį. Nes kitaip nemoku“, – penktadienį feisbuke paskelbė D. Lukas.

D. Lukas nuo šios Vyriausybės kadencijos pradžios buvo ministrės Jurgitos Šiugždinienės atstovas spaudai.

J. Šiugždinienė gegužės mėnesį atsistatydino, kai visuomenėje kilo abejonių, ar ji skaidriai panaudojo išmokas savivaldos politikams būdama Kauno savivaldybės tarybos nare.

J. Šiugždinienę ministerijos vadovo pozicijoje pakeitė ligtolinis viceministras Gintautas Jakštas, su juo toliau dirbo visa buvusios ministrės politinė komanda.

Jį šiose pareigose pakeis Dovilė Sandaraitė, anksčiau dirbusi Europos bioindustrijų asociacijos atstove.

Daugiau kaip penkerius metus V. Sinkevičiaus komandoje dirbęs E. Jurgelionis pranešė sprendimą priėmęs, nes jaučiasi „pavargęs nuo politikos“, pasiilgęs Lietuvos bei norįs daugiau laiko skirti šeimai.

E. Jurgelionis tuometinio ūkio ministro V. Sinkevičiaus patarėju ryšiams su žiniasklaida tapo 2017 metais, iki tol jis dirbo užsienio investicijas skatinančios agentūros „Investuok Lietuvoje“ atstovu spaudai.

Naujoji V. Sinkevičiaus atstovė D. Sandaraitė anksčiau taip pat yra dirbusi Europos aukštojo mokslo institucijų asociacijos Briuselyje bei agentūros „BVRG Burson-Marsteller“ komunikacijos vadybininke Vilniuje, kitose institucijose, tarp jų – nuolatinėje Lietuvos atstovybėje Europos Sąjungoje.

V. Sinkevičius aplinkos eurokomisaru tapo 2019 metų pabaigoje.

„Per pastaruosius porą metų Sveikatos apsaugos ministerijos ir ministro veiklai teko didžiulis dėmesys, tad vieną iš esminių prioritetų matau sklandų ryšių su žiniasklaida proceso užtikrinimą, taip didinant visuomenės pasitikėjimą visa sveikatos apsaugos sistema“, – cituojamas naujasis ministro patarėjas.

„Ne ką mažiau svarbu tinkamai pristatyti prasidėjusią sveikatos sistemos reformą, kitus politinės dienotvarkės klausimus bei valdyti augančius gyventojų nuogąstavimus dėl infekcinių ligų“, – sakė jis.

Pareigas pradedantis eiti komunikacijos specialistas yra sukaupęs beveik 20-ies metų patirtį žiniasklaidos ir komunikacijų srityse. Jis yra dirbęs naujienų portaluose „Delfi“ ir „15min“, keliose ryšių su visuomene agentūrose, vadovavęs valstybės įmonės „Turto bankas“ komunikacijos skyriui.

Paskutiniu metu T. Bagdonas vadovavo ryšių su visuomene agentūrai „Flow“.

A. Dulkys atstovo žiniasklaidai neturėjo nuo pernai spalio, kai iš pareigų po kritikos pasitraukė jo patarėja komunikacijai Aistė Šuksta.

Pasak jo, su M. Gailiumi iš anksto buvo sutarta, kad jis Aplinkos ministerijoje dirbs vienerius metus.

„Toks susitarimas buvo, kad metus įsibėgėsim, o paskui žiūrėsime“, – BNS teigė S. Gentvilas.

Ministro teigimu, M. Gailių pavaduos ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus vedėja Loreta Pilkienė, o šiuo metu ieškoma naujo atstovo spaudai – jis darbą turėtų pradėti maždaug po savaitės.

Toks susitarimas buvo, kad metus įsibėgėsim, o paskui žiūrėsime.

„Manau, kad už savaitės jau startuos kitas žmogus“, – teigė aplinkos ministras.

S. Gentvilo teigimu, M. Gailius „grįžta į kūrybą“. Su pačiu M. Gailiumi trečiadienį BNS susisiekti nepavyko.

M. Gailius aplinkos ministro atstovu spaudai dirbo nuo 2020 metų gruodžio. Iki tol jis vedė laidas Žinių radijuje, anksčiau dirbo kultūrinėje spaudoje, „Verslo žiniose“, „Lietuvos žiniose“, portaluose lrt.lt ir alfa.lt, taip pat išleido novelių rinkinį „Šlapias spalis“ bei parašė romaną „Oro“.

M. Gailius yra baigęs žurnalistiką Vilniaus universitete, mokėsi Danijoje ir Švedijoje.

Kaip pirmadienį pranešė Vilniaus miesto savivaldybė, I. Dirmaitė pakeis į Seimą dirbti išėjusią ankstesnę mero komandos vadovę Ievą Pakarklytę.

„Šis mano komandos perkrovimas yra nuoseklus žingsnis po išties sėkmingų Laisvės partijai rinkimų. Esu įsitikinęs, kad dabartiniai pokyčiai leis komandai dar veržliau ir energingiau įgyvendinti užsibrėžtus Vilniaus strateginius tikslus ir projektus (...)“, – teigia Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

K. Vaitkevičius pradės dirbti nuo sausio 25 dienos. Jis nuo gruodžio vidurio dirbo vyriausiuoju patarėju viešųjų ryšių klausimais AAD, iki tol dirbo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kancleriu.

„(...) Atsitraukiu nuo komunikacijos temų, darbo su žiniasklaida, dabar prioritetas bus strateginių ir politinių klausimų kuravimas, tarptautinių mero ryšių palaikymas, Vilniaus strateginės krypties įgyvendinimo užtikrinimas, keleto kitų atskirų temų ir projektų koordinavimas, natūraliai daugiau dėmesio teks skirti vadybai“, – sako mero patarėjų grupės vadovė I. Dirmaitė.

Beveik pusantrų metų Vilniaus mero R. Šimašiaus patarėja ryšiams su žiniasklaida dirbanti I. Dirmaitė anksčiau dirbo vidaus reikalų ministro patarėja strateginei komunikacijai ir viešiesiems ryšiams, ėjo Vidaus reikalų ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus patarėjos pareigas, buvo prieš pusantrų metų vykusių Astravo pratybų komunikacijos ir Spaudos centro vadove, Vilniaus miesto savivaldybėje yra dirbusi pirmosios R. Šimašiaus kadencijos metu vicemero komandoje.

Žurnalistinį išsilavinimą turinti I. Dirmaitė Vilniaus universitete yra įgijusi komunikacijos bakalauro laipsnį, taip pat studijavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, kur įgijo politikos mokslų magistro laipsnį.

„Vilniaus miesto komanda pasižymi veržlumu, inovatyvumu ir drąsa. Šios savybės žavi, tikiuosi, savo žiniomis ir patirtimi galėsiu prisidėti prie ambicingų mero ir miesto tikslų įgyvendinimo“, – sako mero atstovu spaudai tapsiantis K. Vaitkevičius.

Jis Vilniaus universitete yra įgijęs žurnalistikos bakalauro laipsnį, 10 metų dirbo žurnalistu įvairiose žiniasklaidos priemonėse, pastaruosius ketverius metus dirbo valstybės tarnyboje – vidaus reikalų ministro patarėju, vidaus reikalų ministerijos kancleriu, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kancleriu.

Prieš prisijungdamas prie ministrės komandos D. Lukas dirbo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Rinkodaros ir komunikacijos tarnybos vadovu, TEO LT (dabar „Telia“) Komunikacijos projektų vadovu, mero patarėju, žurnalistu ir redaktoriumi įvairiuose žiniasklaidos leidiniuose („Savaitraštis Kaunui“, „Mano ūkis“, „Kauno diena“, „Lietuvos rytas“, „Laikinoji sostinė“).

D. Lukas yra baigęs žurnalistiką Vilniaus universitete ir sociologijos magistrantūrą Kauno technologijos universitete.

Prie J. Šiugždinienės komandos prisijungė ir patarėja projektų komunikacijai ir valdymui Vita Musnikienė.

Ji vadovavo Ingridos Šimonytės ir TS-LKD rinkimų kampanijos reklamos projektams, dirbo komunikacijos socialiniuose tinkluose skyriaus vadove reklamos agentūroje „Not Perfect“, vadovavo garso studijai „Roof Sound“.

Kiek vėliau ministerija paskelbė ir apie du naujus viceministrus. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje sporto sritį kuruos Linas Obcarskas, bendrojo ugdymo sritį – Ramūnas Skaudžius.

Linas Obcarskas

L. Obcarskas nuo 1999 metų dirbo Kauno technologijos universiteto sporto ir sveikatingumo centre lektoriaus, docento, katedros vedėjo, centro vadovo pareigose, yra Lietuvos sambo federacijos prezidentas.

R. Skaudžius 2016 metais tapo Vilniaus universiteto docentu, 2017 m. paskirtas VU Chemijos ir geomokslų fakulteto prodekanu studijoms.

Ramūnas Skaudžius

Darbą švietimo, mokslo ir sporto ministrės dr. Jurgitos Šiugždinienės komandoje jau anksčiau yra pradėję viceministras Gintautas Jakštas, atsakingas už studijų ir mokslo sritį, ministerijos kancleris Julius Lukošius ir viceministrė Agnė Kudarauskienė, kuruojanti profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą sritis.

37 metų M. Gailius pastaruoju metu vedė laidas Žinių radijuje, jis yra dirbęs kultūrinėje spaudoje, „Verslo žiniose“, „Lietuvos žiniose“, portaluose lrt.lt ir alfa.lt.

M. Gailius yra išleidęs novelių rinkinį „Šlapias spalis“ bei parašęs romaną „Oro“ apie tai, kaip klimato kaita ir gamtos katastrofa pakeičia žmonių gyvenimą, vertybes.

M. Gailius yra baigęs žurnalistiką Vilniaus universitete, mokėsi Danijoje ir Švedijoje. 

„Darbo kryptis iš esmės nesikeičia, tik pereinu dirbti į kitą instituciją. Teisingumo ministerijoje jau dirbau daugiau nei aštuoneris metus, norėčiau prisiminti darbą teismuose. Kai dirbau žurnalistu, daug esu rašęs apie teismų darbą“, – BNS sakė A. Kutrevičius.

Anksčiau trejus metus jis yra dirbęs Vilniaus miesto apylinkės pirmojo teismo atstovu spaudai, dar anksčiau – žurnalistu.

Buvusi VAAT atstovė Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė pareigas paliko birželį. Ją tuomet laikinai pakeitė teismo administracijos sekretorė Marta Prokopovič.

Kas A. Kutrevičių pakeis Teisingumo ministerijoje, jis neatskleidė: „Vietoje manęs žmogus pradės dirbti kitą savaitę, bet kol dar nepradėjo, man būtų neetiška minėti jo pavardę.“

Seimo pirmininko sekretoriate jis dirba nuo 2017 metų spalio, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Studijas Mastrichto universitete Nyderlanduose baigęs P. Žeimys yra dirbęs Mastrichto universiteto Rinkodaros ir komunikacijos skyriuje, taip pat yra stažavęsis Lietuvos ambasadoje Nyderlandų Karalystėje.

Nuo 2016-ųjų rudens jis grįžo į Lietuvą prisijungti prie programos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovų komandos.

Iki šiol Seimo pirmininko atstove dirbusi žurnalistė Karolina Frolovienė iš pareigų pasitraukė nuo birželio 2 dienos.

Sprendimą trauktis iš pareigų ji priėmė dėl asmeninių priežasčių. „Išeinu kūrybinių atostogų, esu įsitikinusi, kad Seimo pirmininko aplinkoje yra stiprūs ir profesionalūs žmonės, todėl finišo tiesiojoje kadenciją baigs stipri Seimo pirmininko komanda“, – žurnalistams praėjusią savaitę sakė K. Frolovienė.