„Dabar tai yra tik klausimas, kurs yra pakabintas. Jeigu bus atsakymai, tenkinantys tiek gyventojus, tiek savivaldybę, tam dalykui pritarsime. Jeigu matysime, kad tų atsakymų trūksta, paprašysime atsakyti daugiau“, – BNS sakė Audrius Klišonis.

Pasak mero, dėl pusiaukelės namų teko sulaukti „vienokių ar kitokių emocijų“ iš gyventojų. Jiems pusiaukelės namų koncepciją ketvirtadienį savivaldybėje ketina pristatyti Lietuvos kalėjimų bei Lietuvos probacijos tarnybų, policijos atstovai.

„Ketvirtadienį tikimės, kad turėsime truputėlį daugiau aiškumo“, – tvirtino A. Klišonis.

Jo teigimu, pirminė informacija apie pusiaukelės namus savivaldybę pasiekė prieš pusantrų metų, vėliau, pasak jo, „viskas buvo nutilę“.

„Praėjusią savaitę gavau jų žinutę, kad jie nori atvažiuoti, susitikti. Tai aš pasiūliau, kad jie susitiktų ne tik su savivaldybės vadovybe, bet ir seniūnaičiais, gyventojų atstovais tam, kad jie pristatytų šitą projektą“, – sakė A. Klišonis.

„Aš manau, kad pirmas dalykas turi būti saugumas gyventojams. Tiems, kurie ypatingai gyvena šalia, turi būti atsakyta į klausimus, nes tokios struktūros mes Plungėje kol kas nesame turėję“, – sakė meras.

Pusiaukelės namai – įstaiga, kurioje gyvena laisvės atėmimo bausmes bebaigiantys atlikti nuteistieji. Šiam tikslui Plungės Lentpjūvės gatvėje už 520 tūkst. eurų buvo įsigytas pastatas. Šiuose pusiaukelės namuose numatyta apgyvendinti iki 28 asmenų – vyrų ir moterų.

Lietuvoje nuo 2016 metų veiklą vykdo septyni pusiaukelės namai, jie veikia Vilniuje, Alytuje, Marijampolėje, Pravieniškėse, Panevėžyje, Šiauliuose ir Tauragėje. Juose laisvės atėmimo bausmę vykdo iki 3 proc. nuo visų laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų.

Neseniai pranešta apie planus statyti pusiaukelės namus ir Kauno rajone, Domeikavoje, tačiau tam priešinasi vietiniai gyventojai, miesto ir rajono savivaldybės. Nepritariantieji projektui sako, kad vietovė tankiai apgyvendinta, šalia progimnazija, ją nuo būsimo pusiaukelės namų pastato skiria nepilni 300 metrų, šalia taip pat yra ir vaikų darželių. Žmonės nerimauja, ar bus užtikrinta saugi aplinka.

Anksčiau pusiaukelės namus ketinta statyti ir kitame kaime Kauno rajone, Girionyse, tačiau ten taip pat buvo sulaukta panašaus gyventojų pasipriešinimo, įstaiga nebuvo įkurta.

Nuo 2016 metų pusiaukelės namuose laisvės atėmimo bausmę vykdė 621 nuteistasis. 9 proc. iš jų buvo gražinti į griežtesnio režimo bausmės vykdymo vietą už vidaus taisyklių pažeidimą.

Per visą septynerių metų veiklos laikotarpį nė vienas nuteistasis nebuvo nubaustas už nusikaltimą, atliktą kol vykdė bausmę Pusiaukelės namų suteikiamomis sąlygomis.

Pasak portalo, A. Klišonis „Plungės šilumos tinklų“ vadovybei teigė, kad ši turėjusi ieškoti galimybių leisti „Plungės bioenergijai“ naudotis savivaldybės įmonės infrastruktūra, taip pat pirkti šilumos energiją iš šio nepriklausomo šilumos gamintojo.

LRT teigimu, buvusi „Plungės šilumos tinklų“ generalinė Margarita Charitonova bei įmonės valdybos pirmininkas Justinas Šimkus Plungės rajono merui atsakė, kad jis buvo linkęs ginti ne savivaldybės įmonės, o privataus verslo – „Plungės bioenergijos“ – interesus.

Nurodoma, kad M. Charitonova įraše taip pat teigia, jog derybų su „Plungės bioenergija“ metu, kai prisijungdavo meras, jis kalbėdavo ne „Plungės šilumos tinklų“ naudai.

J. Šimkus LRT patvirtino, kad įmonė „Plungės šilumos tinklai“ konfliktavo su A. Klišoniu dėl privataus šilumos gamintojo „Plungės bioenergija“ protegavimo.

Birželio pradžioje J. Šimkus atsistatydino iš „Plungės šilumos tinklų“ valdybos pirmininko pareigų, motyvuodamas, jog naujai išrinktas Plungės rajono meras A. Klišonis viešai išsakė kaltinimus dėl ankstesnių metų įmonės rezultatų, neįsiklausęs į juos lėmusias priežastis.

J. Šimkus atsistatydinimo pareiškime taip pat nurodė, jog savivaldybės rajono taryba nenurodydama objektyvių priežasčių pavasarį nepatvirtino „Plungės šilumos tinklų“ generalinės direktorės M. Charitonovos metinio pranešimo. Ji taip pat atsistatydino iš „Plungės šilumos tinklų“ direktorės pareigų.

Tuo metu Plungės rajono meras A. Klišonis LRT kada nors raginęs savivaldybės įmonę dėl ko nors tartis su privačiu gamintoju bei šį kaip nors protegavęs.

LRT žiniomis, situaciją Plungėje stebi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei šiuo metu vertina informaciją. 

„Kartais tuo seksizmo skandalu arba vadinama seksizmo šmėkla bandoma uždegti vieną arba kitą nekompetenciją. Tai yra ir Plungėje, kai vadovas nesugeba tinkamai eiti pareigų“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė Plungės rajono meras.

Taip jis reagavo į žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, kuriuose vietos šilumos tinklų įmonės generalinė direktorė Margarita Charitonova merą kaltina diskriminacija lyties pagrindu.

Pasak A. Klišonio, jo netenkinta Plungės šilumos tinklų vadovės darbas, ypač augančių energijos išteklių kainos kontekste.

„Šilumos kaina šiuo metu pagal dydį yra šešta Lietuvoje, viršijanti net Vilniaus kainą. Natūralu, kad gyventojai tuo klausimu yra labai susidomėję, nes tai tiesiogiai liečia jų pačių kišenę“, – kalbėjo meras.

Pripažįsta klaidą

Plungės rajono vadovas kritiką M. Charitonovai viešai išsakė tiek renginyje liepos pradžioje, tiek vėliau įraše socialiniame tinkle „Facebook“.

Dėl to vietos šilumos tinklų įmonės vadovė A. Klišonį apskundė rajono savivaldybės Etikos komisijai, sakydama, jog šis paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją.

Kaip naujienų portalui LRT.lt praėjusią savaitę sakė M. Charitonova, net ir rajono etikos sargų posėdžio metu ji iš mero išgirdo frazę, kuri liudiją Plungės rajono vadovo seksizmą.

Pasak jos, komentuodamas skundą, A. Klišonis pareiškė: „Tai, kad jūs esate šilumos tinklų direktorė, o aš – meras, nereiškia, kad turime gulėti vienoje lovoje.“

Plungės rajono vadovas patvirtina taip kalbėjęs, tačiau pabrėžia tiesiog bandęs pasakyti, jog „meras neprivalo palaikyti bendrovės vadovo veiksmų, jei mano, kad jie neteisingi“.

Tai, kad jūs esate šilumos tinklų direktorė, o aš – meras, nereiškia, kad turime gulėti vienoje lovoje.

„Apgailestauju, kad mano pasirinktas aforizmas buvo per aštrus ir tai sukėlė pagrindą šioms diskusijoms“, – sakė meras.

Etikos komisija išnagrinėjusi M. Charitonovos skundą dėl bendrovės dalykinės reputacijos jo netenkino, o mero pasisakymą dar ketina svarstyti.

Kritikuoja vadovės darbą

Komentuodama situaciją žiniasklaidai, M. Charitonova teigė, jog meras su juo energetinių klausimų neaptarinėja, nesusitinka.

A. Klišonis sako, kad jo išties netenkina Plungės šilumos tinklų vadovės darbas, tačiau nesutinka su kaltinimais dėl ignoravimo.

„Tie klausimai, kurie susiję su dėmesio skyrimu ir rūpinimusi veikla, kurią vykdo Plungės šilumos tinklai, yra niekiniai“, – kalbėjo meras.

Jo teigimu, M. Charitonova per jos vadovavimą įmonės veikla suprastėjo. Kaip dalį to pavyzdžių jis įvardino vėluojančius projektus.

„Praėjusį šildymo sezoną Plungės šilumos tinklai pradėjo neturėdami jokio rezervo, kas yra privaloma“, – kalbėjo meras.

Kaip LRT.lt sakė įmonės vadovė, nors sulaukia mero kritikos, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) jos darbą vertina gerai.

Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius ir pats portalui teigė, kad M. Charitonovai priekaištų neturintis. Tuo metu VERT nurodė, kad „bendrovės finansinis pajėgumas mažesnis nei tarybos nustatyta žemutinė reikšmė, tačiau pažymėtina, kad dėl išaugusių energijos išteklių ir elektros kainų ribos neperžengė daugiau, nei įprasta šilumos tiekimo įmonių“.

Įžvelgia politinius motyvus

Plungės rajono meras M. Charitonovos kaltinimus vadina „dūmų uždanga“, kuria siekiama padėti „Vieningai Plungei“ būsimuose savivaldos ir mero rinkimuose.

Šilumos tinklų vadovė 2019 metais su šiuo visuomeniniu rinkimų komitetu dalyvavo vietos rinkimuose, tačiau į savivaldybės tarybą nepateko.

A. Klišonis taip pat teigė, kad „Vičiūnų grupė“ yra glaudžiai susijusi su „Vieninga Plunge“.

„Iš septynių Plungės rajono savivaldybėje dirbančių tarybos narių, atstovaujančių „Vieningą Plungę“, mažiausiai keturi darbiniais ar giminystės ryšiais susiję su „Vičiūnų“ bendrove. – kalbėjo meras. – Vienas iš jų taip pat yra „Vičiūnų“ bendrasavininkis Liudas Skierus.“

„Noras daryti spaudimą tiek merui, tiek savivaldybės tarybai iš Plungėje vadinamo oligarcho yra pakankamai stiprus ir jis reiškiasi ne tik šitoje srityje“, – pridūrė jis.

Žada kreiptis į Seimo pirmininkę

M. Charitonova BNS antradienį teigė atmetanti kaltinimus dėl galimų politinių motyvų. Ji pabrėžė, kad dalyvavimas 2019 metais vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose „yra visiškai nesusijęs su dabartine veikla ir priimamais sprendimais“.

„Aš nepriklausau jokiai politinei organizacijai. (...) Aš esu pavaldi bendrovės valdybai, nepriklausomai bendrovės valdybai, kuri irgi nepriklauso jokiai politinei organizacijai. Valdyba yra sudaryta iš profesionalų, tikrai ne visi net yra susiję su Plunge“, – sakė M. Charitonova.

Pasak įmonės vadovės, valdyba jos darbą vertina puikiai.

Jos teigimu, vienas iš būdų, kaip galima žeminti asmens dalykinę reputaciją – iškreipti realius duomenis, pateikiant juos neteisingai arba sąmoningai nutylint dalį informacijos, ką meras ir daro.

„Jis nuostolį, kuri įmonė sugeneravo praėjusiais metais, pateikia kaip mano netinkamo vadovavimo pasekmę, o ne kaip objektyviai atsiradusį rezultatą dėl energetinės krizės“, – sakė M. Charitonova.

Praėjusį šildymo sezoną Plungės šilumos tinklai baigė turėdami 753 tūkst. eurų nuostolį.

Dėl Liberalų sąjūdžiui priklausančio mero elgesio įmonės vadovė taip pat teigė besiruošianti kreiptis į Seimo pirmininkę, partijos vadovę Viktoriją Čmilytę-Nielsen.

„Aš Seimo pirmininkės kompetencija visiškai pasitikiu ir manau, kad ji kovoja už teisingus vertybinius dalykus“, – sakė M. Charitonova.

„Iš tiesų mes netenkinsime Vyriausybės atstovo prašymo“, – BNS pirmadienį sakė A. Klišonis.

Siūlymą panaikinti potvarkį dėl R. Mažeikos skyrimo pateikęs Vyriausybės atstovas žada tokį savivaldybės sprendimą skųsti.

„Jeigu taip įvyks, kai gausime oficialiai, per 10 dienų turime kreiptis į regiono administracinį teismą, su prašymu, kad teismas naikintų tą mero potvarkį“, – sakė Vyriausybės atstovas Andrius Cechanavičius.

Nesutaria dėl reikalavimų laikinam vadovui

Vyriausybės atstovo duomenimis, Plungės rajono savivaldybės ligoninės medicinos auditoriaus pareigas ėjusiam R. Mažeikai laikinai eiti Ligoninės direktoriaus pareigas pavesta nuo rugpjūčio 17 dienos. Vyriausybės atstovas teigia, jog įstatymai numato, kad vidaus audito tarnybos vadovas ir auditoriai negali dalyvauti valdant viešąjį juridinį asmenį.

Pasak mero, nuo tada, kai R. Mažeika buvo paskirtas vadovu, nebeatlieka audito pareigų, todėl šis aspektas nebėra aktualus.

Taip pat Vyriausybės atstovas teigia, kad skiriant asmenį savivaldybei pavaldžios įstaigos laikinuoju vadovu, turėtų galioti tokie pat reikalavimai kaip ir nuolatiniam, išrinktam konkurso būdu, o šiems Korupcijos prevencijos įstatymas numato pareigą pateikti Specialiųjų tyrimų tarnybos informaciją apie nepriekaištingą reputaciją.

Tačiau savivaldybės teigimu, reikalavimas turėti šią pažymą numatytas tik prieš skiriant asmenį į pareigas po konkurso.

„Prieš konkursą jokios pažymos niekur nėra teikiamos“, – teigė meras.

Vyriausybės atstovo įsitikinimu, laikinajam vadovui įstatymai numato tas pačias teises ir pareigas kaip ir nuolatiniam vadovui, iš ko turėtų išplaukti ir analogiški keliami reikalavimai.

Vadovas – įtariamasis

Be to, A. Cechanavičius pastebėjo, kad savivaldybė, būdama įsitikinusi dėl vadovo nepriekaištingos reputacijos, galėjo tiesiog kreiptis ir gauti tai patvirtinantį dokumentą.

„Klausimėlis yra, kad ta pažyma ko gero bus neigiama“, – teigė jis.

R. Mažeika taip pat yra tarp medikų, kuriems įtarimai pateikti didelio masto Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrime dėl gydymo įstaigų viešųjų pirkimų.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys R. Mažeiką iš Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus pareigų atšaukė po ligoninėje dirbusios jaunos medikės savižudybės.

Sprendimas priimtas, kai gegužę sudaryta komisija dėl galimo darbo pareigų pažeidimo tyrimo pateikė ministrui savo išvadas, jog ligoninės vadovas tinkamai nekontroliavo vidinių procesų, neužtikrino nediskriminacinės darbo aplinkos, neužkirto kelio nesaugiam psichosocialiniam klimatui formuotis ir toleravo šią situaciją.

Teisėsauga aiškinasi Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbusios jaunos medikės savižudybės aplinkybes, tačiau daugiau detalių neatskleidžia. Anot žiniasklaidos, nelaimė galėjo įvykti dėl mobingo darbo vietoje.

Taip pat kaip neigiamai veiklą charakterizuojanti aplinkybė įvardyti ligoninės vadovui teisėsaugos pateikti įtarimai.

„Yra dvi abejotinos istorijos. Be abejo, žmogus nėra nuteistas, negali sakyti, kad jis yra kaltas – mes to ir nesakome. Bet vis tiek reputacijai yra suduotas smūgis“, – teigė Vyriausybės atstovas.

„Kol vyksta ikiteisminiai tyrimai, tu ten esi įtariamasis – kaip gali tokį žmogų skirti į vadovaujančias pareigas toje pačioje įstaigoje, kur vyksta tyrimas?“, – svarstė jis.

Skelbs konkursą

R. Mažeika ligoninei vadovauti paskirtas iki kol bus surengtas nuolatinio vadovo konkursas. Ankstesnis ligoninės direktorius Antanas Martusevičius nuo pareigų šių metų kovą buvo nušalintas atliekant tą patį ikiteisminį tyrimą, kuriame įtariamas ir R. Mažeika.

A. Klišonis pabrėžė, kad konkursą surengus, pažyma dėl nepriekaištingos reputacijos iš laimėtojo neabejotinai bus reikalaujama.

Meras taip pat atkreipė dėmesį, kad nušalinus ankstesnį ligoninės direktorių, buvo paskirti jau du laikinieji vadovai, tačiau nei dėl vieno iš jų Vyriausybės atstovas nesikreipė.

„Šioje vietoje yra tiesiog nenuoseklumas“, – sakė A. Klišonis.

A. Klišonis tikino, kad konkursas bus suorganizuotas „dirbtinai netempiant laiko“.

Teisėsauga įtaria, kad medicinos įranga prekiaujančios įmonės galėjo neteisėtai laimėti įvairių Lietuvos gydymo įstaigų pirkimų už daugiau kaip 3 mln. eurų.

LVAT sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Plungės rajono taryba paprašė LVAT išaiškinimo per neeilinį posėdį gegužę.

Pasak vicemerės konservatorės Astos Beierle Eigirdienės, daliai tarybos narių kilo įtarimų, kad meras galėjo klastoti dokumentus. Jis esą imitavo tarnybinį patikrinimą dėl Plungės sporto ir rekreacijos centro direktoriaus Alvydo Viršilo, vienašališkai nurodė surašyti protokolą.

Vicemerė teigė, kad tarybos nariai nutarė dėl mero elgesio kreiptis ne į teisėsaugą, o pradėti politinį procesą. Pasak jos, iš pradžių jai tai kėlė abejonių, bet galiausiai nutarusi palaikyti kreipimąsi į LVAT.

Iniciatyvą dėl kreipimosi į teismą merui galimai sulaužius priesaiką pasirašė Plungės rajono savivaldybės taryboje dirbantys konservatorių, „valstiečių“, visuomeninio rinkimų komiteto „Vieninga Plungė“ atstovai.

Meras liberalas A. Klišonis jam mestus kaltinimus vadino absurdiškais ir buvo įsitikinęs, kad LVAT atmes tarybos narių kreipimąsi.

Jis teigė po savivaldos rinkimų 2019 metais neturintis daugumos savivaldybės taryboje, tačiau padėtis pablogėjo po Seimo rinkimų. Mero teigimu, neramumus kelia konservatoriai.

Bylą nagrinėjo LVAT išplėstinė penkių teisėjų kolegija.

Vyriausybės vadovė Klaipėdos miesto savivaldybės masinės vakcinacijos vietoje, Skuodo ir Plungės pirminės sveikatos priežiūros centruose įvertino, kaip šios savivaldybės pasirengusios masinei vakcinacijai. Pandemijos iššūkius premjerė aptarė su Klaipėdos miesto savivaldybės meru Vytautu Grubliausku, Skuodo rajono savivaldybės meru Petru Pušinsku, Plungės rajono savivaldybės meru Audriumi Klišoniu.

„Apklausos rodo, kad žmogus priimdamas sprendimą skiepytis pasikliauna dviem šaltiniais – šeima ir medikais. Kiekvieną dieną galime pasižiūrėti, kiek serga gydytojų, kiek yra židinių globos įstaigose, ir tai ženkliai geresni rezultatai, palyginti su gruodžio mėnesio duomenimis. Tai parodo, koks svarbus yra vakcinavimas ir kokia akivaizdi jo nauda“, – sakė I. Šimonytė.

Ministrė pirmininkė, kaip nurodoma Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime, pabrėžė platesnio vakcinavimo svarbą, bet pirmiausia būtinybę, kol vakcinų kiekis ribotas, paskiepyti tuos, kuriems rizika susirgti ar numirti nuo COVID-19 didžiausia.

Klaipėdos miestas ir rajonas, Skuodo ir Plungės rajonai pagal epidemiologinę situaciją patenka į savivaldybių raudonąją zoną. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šiuose rajonuose pirmąja vakcinos doze vakcinuota apie 22 proc., antrąja – apie 10-12 proc. gyventojų. Geriausiai panaudojamos yra „Comirnaty“ (gamintojas „BioNTech“ ir „Pfizer“) vakcinos, o panaudotų „Astra Zeneca“ vakcinų skaičius smarkiai atsilieka nuo gaunamo kiekio.

Apie vakcinacijos eigą taip pat nuotoliniu būdu diskutuota su Plungės ir Skuodo policijos, švietimo sistemos darbuotojų ir gydytojų bendruomenėmis.

Apie tai BNS patvirtino Liberalų sąjūdžio pirmininkė, Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Patvirtinu, kad meras guli ligoninėje ir visi linkime jam kuo greičiau pasveikti, tikimės, kad artimiausiu metu jis grįš į darbus“, – sakė liberalų lyderė.

„Šeima yra išsakiusi pageidavimą viešai nekomentuoti informacijos“, – pridūrė ji.

Kaip BNS sakė A. Klišonio patarėjas Žydrūnas Purauskis, meras ligoninėje Vilniuje gydomas nuo spalio septintos dienos.

„Mero būklė sunki, tačiau stabili. Jis šiuo metu gydomas Vilniuje“, – sakė mero patarėjas.

A. Klišonis – ilgametis Plungės rajono tarybos narys, meru išrinktas 2014 ir 2019 metais vykusiuose tiesioginiuose merų rinkimuose, taip pat buvo Seimo nariu 2000-2004 metų kadencijoje.

„Esame vieningi, suprantantys ir palaikantys bendrus siekius. Sugebame kurti planus ir juos paversti realybe. Plungės gyventojai mato mūsų darbus ir kaip jų dėka keičiasi tiek Plungės miestas, tiek rajonas. Bendro, sutartinio darbo tikslas – patraukli ir gyventi patogi Plungė, kurioje gera gyventi ir į kurią gera sugrįžti“, – teigė išrinktas kandidatas į Plungės rajono merus A. Klišonis.

Užsienio reikalų ministerija teigia, kad dar pernai savivaldybei rekomenduota laikinai sustabdyti bendradarbiavimą su Rusijos Krasnogorsko municipaliniu rajonu, po to, kai liepą Krasnogorske viešėjusios Plungės rajono savivaldybės moksleivių delegacijos atžvilgiu „buvo surengta provokacija, surengiant iš anksto neplanuotą jų susitikimą su baikerių klubo „Naktiniai vilkai“, atvirai remiančio agresyvią Kremliaus politiką, nariais“.

Anot ministerijos, informaciją apie galimas provokacijas ir su jomis susijusias grėsmes URM ir Valstybės saugumo departamento atstovai pernai spalį išsamiai pristatė visų savivaldybių merams Lietuvos savivaldybių asociacijos Tarybos posėdyje.

„Todėl yra sunkiai suprantama, kodėl po pernykščio incidento ir po to sekusios oficialios URM rekomendacijos Plungės rajono savivaldybės vadovai ir administracija vėl kartoja tas pačias klaidas“, – pabrėžia URM.

ŠMM taip pat informavo, jog jau kreipėsi į Plungės rajono savivaldybę, prašydami paaiškinti situaciją.

„Vaikai negali būti siejami su kontroversiškomis organizacijomis, juo labiau dalyvauti jų renginiuose arba tapti kitų valstybių propagandos įrankiais“, – teigia ŠMM.

Ministerija primena, kad pernai buvo išplatinta ir speciali atmintinė savivaldybėms, siunčiančioms vaikus į tarptautinius renginius.

Meras: draudimai grąžins į Sovietų Sąjungą

Plungės meras, Liberalų sąjūdžio atstovas Audrius Klišonis sako, kad Plungės partnerių Krasnogorsko rajono savivaldybės rengiamame festivalyje plungiškiai dalyvauja bent šešerius metus, į jį vyksta ne moksleiviai, o šokantis, muzikuojantis jaunimas iki maždaug 30 metų.

Anot jo, į festivalį be plungiškių nuolat vyksta latviai, bulgarai, baltarusiai, vokiečiai. 

„Mes labai džiaugiamės, kad mūsų krepšininkai nuvažiuoja į Maskvą ir laimi prieš CSKA, kaip padarė „Žalgiris“. O kai nuvažiuoja plungiškiai, parveža, turbūt, kokius ketverius metus iš eilės pagrindinį prizą iš to tarptautinio konkurso, sakome, kad kažkas negerai. Čia yra galbūt pigaus politikavimo arba dviveidiškumo momentai“, – BNS sakė rajono meras.

„Jei mes dabar tiems žmonėms, kurie yra jauni, protingi, pilietiški ir patriotiški žmonės, draudžiame atstovauti mūsų valstybei su savo simbolika, atributika, trispalve, su savo kalba, ar mes negrįžtame į tą buvusią Sovietų Sąjungą?, – svarstė jis. – Ar mes esame visiškai getas, ar galvojama, kad visi Lietuvoje yra išdavikai, parsidavėliai, ar reikia žiūrėti į vieną burną, kuri pasakys, ką daryti? Manau, kad Lietuva yra pilietiškų žmonių šalis, kur jie turi teisę turėti savo nuomonę“.

A. Klišonis pabrėžia, kad rusų jaunimui bendravimas su lietuviais suteikia galimybę gauti objektyvią tiesioginę informaciją apie kaimynus, o ne iš „vienintelio šaltinio – Kremliaus ruporo“.

„Kai nuvažiuoja mūsų atstovai, stoja prieš tą žiūrovų komandą, žiūrovai mato, kad atvažiuoja iš Lietuvos ne fašistai, ne zombiai su automatais, bet normalūs vyrai, moterys, vaikinai, merginos, kurie normaliai, tvarkingai, gerai atlieka savo kūrinius, sušoka ar sudainuoja, manau, kad tai yra viešas poveikis ir kitai pusei“, – aiškino politikas.

Meras abejoja, ar po viešo sujudimo atsiras kolektyvų, kurie išdrįs vykti į rugsėjo 27-30 dienomis organizuojamą festivalį. Šiuo metu, jo duomenimis, išvyka susidomėjo vienas kolektyvas.

Jis pabrėžia, kad savivaldybė neteikia finansinės paramos – dalyviai patys perkasi bilietus, organizuojasi keliones savo lėšomis, savivaldybė tarpininkauja tik gaunant vizas, suteikiant įvairią informaciją.

A. Klišonis pernai sulaukė kritikos dėl moksleivių išvykos į vasaros stovyklą Krasnogorske, kur vaikai susitiko ir su Kremlių remiančiu baikerių klubu „Naktiniai vilkai“. Tuomet meras pripažino, kad siųsti vaikus buvo klaida bei žadėjo įvertinti kartu vykusių savivaldybės atstovų veiksmus, kai šie neužtikrino, „kad vaikų atostogos nebūtų politizuojamos“.

Nors meras pripažįsta, jog savivaldybė suklydo, kartu teisinasi, kad trumpo „Naktinių vilkų“ pasveikinimo jaunimui negalima vadinti susitikimu. Jo nuomone, pernykštės stovyklos taip pat negalima lyginti su savivaldybės organizuojamu „Novyj mir“.