Pirmą kartą siauruko gimtadienis bus švenčiamas Surdegio stoties komplekse, o į jį traukinus veš iš Anykščių ir Panevėžio siaurojo geležinkelio stočių, pranešė organizatoriai.

„Tradiciškai siauruko gimtadienis buvo švenčiamas Rekstino miške Panevėžio rajone, o šiais metais gimtadienį švęsime Surdegyje Anykščių rajone, šalia vienos iš gražiausių Lietuvoje siaurojo geležinkelio stočių, įtrauktų į kultūros paveldo registrus“, – sakė  Aukštaitijos siaurojo geležinkelio direktorius Darius Liutikas.

Šventės metu bus rengiamas gražiausios skrybėlės konkursas, skambės muzika, vyks šokiai, bus dalijami prizai, mokoma žongliravimo paslapčių ir pjaustomas gimtadienio tortas.

Siaurasis geležinkelis Aukštaitijoje nutiestas XIX amžiaus pabaigoje. 2001 metais jis nustojo veikti kaip susisiekimo priemonė ir tapo turizmo objektu, o 2003 metais dalis jo objektų paskelbta kultūros paminklais, visas kompleksas įrašytas į Kultūros vertybių registrą.

Dabar siaurukas yra beveik 70 kilometrų ilgio. Juo savaitgaliais galima nuvykti nuo Anykščių iki Rubikių ežero ir atgal, taip pat organizuojami užsakomieji, proginiai, edukaciniai reisai.

Aukštaitijos siaurasis geležinkelis ruošiasi kalėdiniam laikotarpiui ir siūlo keliauti siauruku į švytintį kalėdinį miestelį Panevėžio traukinių depe. Šiandien vyko bandomoji kelionė, kuri vos nesibaigė nelaime – užsidegė siauruko vagonai.

Iš įvykio vietos VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ direktorius dr. Darius Liutikas naujienų portalui JP pasakojo, kad gaisras nesutrukdys suplanuotų kalėdinių kelionių.

„Galimai vagonas galėjo užsidegti nuo krosnelės – galėjo iškristi malka. Kai bus atliktas vidinis tyrimas, paaiškės gaisro priežastis. Užsidegė vienas vagonas ir buvo greitai užgesintas. Žmonės nenukentėjo. Beje, dėl kalėdinio siauruko niekas nesikeičia – kelionės į švytintį kalėdinį miestelį įvyks. Antra vertus, užsidegė ne papuoštas vagonas. Gaisras vyko depo teritorijoje“, – aiškino siauruko vadovas D. Liutikas ir ramino užsisakiusius keliones kalėdiniam laikotarpiui – jos įvyks.

Ž. Večiorkutės/jp.lt nuotr.

Siauruko vadovas kol kas negalėjo ir pasakyti, kiek jo vadovaujama įstaiga patyrė nuostolių. Anot D. Liutiko, viskas paaiškės po tyrimo.

„Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ jau antrus metus kviečia sukurti kalėdinę nuotaiką sau ir savo artimiesiems, keliaujant pas Kalėdų senelį unikaliu Lietuvos kalėdiniu siauruku. Šiais metais kalėdinė šventė vyks Troškūnuose ir Panevėžyje siaurojo geležinkelio depe. Tad Siauruku pas Kalėdų senelį vyks iš Anykščių siaurojo geležinkelio stoties į Troškūnus ir iš Panevėžio stoties  – į depą garvežinę.

Kelionės numatytos nuo gruodžio 3 iki 2023 metų sausio 6 d. kasdien, išskyrus Šv. Kalėdų pirmąją dieną ir Naujųjų metų pirmą dieną.

Atgaivinti padės estas

Įmonės „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ kvietimu į Panevėžį atvykęs Estijos inžinierius Timo Klausas įvertins senojo garvežio KP4-708 techninę būklę ir parengs detalų planą jam atnaujinti.

Siaurojo geležinkelio garvežys KP4-708 ilgą laiką stovėjo įmonės „Panevėžio cukrus“ teritorijoje. Ši transporto priemonė – Aukštaitijos istorijos dalis.

Tokie garvežiai kursavo Lietuvoje praėjusio šimtmečio pradžioje. Jie dominavo nuo XIX a. vidurio iki XX a. vidurio, o vėliau juos pakeitė dyzeliniai ir elektriniai lokomotyvai.

Panevėžyje pirmieji tokie garvežiai pradėjo kursuoti 1899 m. rudenį. Atidarymo metu siaurojo geležinkelio linija turėjo du depus – dvylikos vietų Švenčionyse ir dviejų vietų Panevėžyje, penkiolika garvežių, 112 krovininių, 58 įvairaus tipo keleivinius ir šešis pašto vagonus, 154 krovinines platformas.

D.Liutikas tikisi, kad atkurtas senovinis garvežys kitąmet išvyks į pirmą savo kelionę.

Įrengsime vagoną-pirtelę, bus galima keliauti kaitinantis joje ir vėliau išsimaudyti gaiviame Aukštaitijos vandens telkinyje.

Siauruku – per Kalėdas

„Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ dalininkai – Susisiekimo ministerija, Panevėžio miesto, Panevėžio ir Anykščių rajonų savivaldybės.

Šiuo metu įmonė orientuojasi ne tik į vėžės ir pastatų išsaugojimą kaip kultūros paveldo objekto, bet ir į viso komplekso pritaikymą turizmo reikmėms. Pagrindinis tikslas – į Siauruką pritraukti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio turistus, keliautojus.

Vienas jau pasiteisinusių projektų – kalėdinė programa. Pernai iki gruodžio 31-osios Kalėdiniu siauruku važiavo 3 200 žmonių, iš jų daugiau kaip pusė – vaikai.

Kalėdinio siauruko maršrutas – Anykščiai–Troškūnai–Anykščiai. Šventinė keturių valandų programa su įvairiomis edukacijomis, dokumentiniais filmais vyko Troškūnų Švč.Trejybės bažnyčios požemiuose įrengtame Kalėdų kaimelyje, Troškūnų siaurojo geležinkelio stotyje ir pačiame traukinyje kelionės metu.

Paslauga: keliaujant siauruku galima kartu vežtis ir dviračius, paspirtukus. siaurukas.eu nuotr.

Vagone – pirtelė

Kita svarbi misija – veikla siaurojo geležinkelio stotyse, tarp jų – paveldo objektuose Raguvėlėje, Surdegyje, Troškūnuose, Rubikiuose.

„Ieškome partnerių, kurie norėtų bendradarbiauti. Mes galėtume prisidėti – pasirūpinti, kad stotyse netrūktų keleivių ir pramogautojų“, – sakė D.Liutikas.

Planuojama naujovė – kelionės pirtelėje prie vandens telkinių vasarą.

„Įrengsime vagoną-pirtelę, bus galima keliauti kaitinantis joje ir vėliau išsimaudyti gaiviame Aukštaitijos vandens telkinyje. Tikiuosi, kad ši atrakcija bus įdomi ir užsienio turistams“, – svarstė D.Liutikas.

„Kadangi mano tikslas buvo paįvairinti ir įgyvendinti naujas kelionių programas, tai viena jų tapo kalėdinio siauruko idėja. Tai tikrai pavykęs ir džiuginantis projektas. Pirmą kartą siaurukas buvo papuoštas kalėdinėmis dekoracijomis ir, manau, kad šis projektas taps tradiciniu ir bus tęsiamas kasmet“, – pranešime cituojamas VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ direktorius dr. Darius Liutikas.

Lietuvos kalėdinis siaurukas vežė maršrutu Anykščiai – Troškūnai – Anykščiai. Šventinė 4 val. programa su smagiai nusiteikusiais nykštukais, įvairiomis edukacijomis ir dokumentiniais filmais vyko Troškūnų Švč. Trejybės bažnyčios požemiuose įrengtame Kalėdiniame kaimelyje, Troškūnų siaurojo geležinkelio stotyje ir pačiame traukinyje kelionės metu.

Pirmą kartą siaurukas buvo papuoštas kalėdinėmis dekoracijomis ir, manau, kad šis projektas taps tradiciniu ir bus tęsiamas kasmet.

„Tai, kas įvyko man pačiai, yra didžiausias nuotykis ir stebuklas. Džiaugiuosi, kad galėjau sukurti šią nuostabią kelionę, kurioje tiek vaikai, tiek suaugę, turėjo nepamirštamą nuotykį. Be galo džiaugiuosi visa surinkta komanda, kuri išpildė programą 120 procentų. Projektas parodė, kad ši pramoga reikalinga Lietuvai, todėl mes tikime, kad užaugsime į dar didesnę, įdomesnę, nuotaikingesnę kelionę siauruku pas Kalėdų Senelį“, – sakė projekto koordinatorė Rasa Povilavičienė.

Pasak jos, kelionės dalyviai buvo labai patenkinti programa ir negailėjo šiltų žodžių organizatoriams ir visiems dalyviams.

„Kalėdinio siauruko programoje dalyvavo daugiau kaip 4 tūkst. žmonių, kurie atkeliavo ne tik iš tolimiausių Lietuvos kampelių, bet turėjome keliautojų ir Latvijos, Belgijos, Austrijos. Buvo smagu girdėti, kad mūsų kelionė nenusileidžia net Suomijoje organizuojamai kelionei pas Kalėdų Senelį“, – sakė Rasa.

„Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ nuotr.

Organizatoriai džiaugiasi kelionėje dalyvavusiais vaikais, kurie noriai įsitraukė į organizuotas veiklas, piešė, žaidė žaidimus, gamino žaisliukus, klausėsi pasakojimų apie Kalėdas, rašė laiškus Kalėdų Seneliui.

„Siaurukas jau nuo 2001 metų yra paskelbtas kaip turistinis ir saugomas valstybės objektas, tačiau tikrai dar yra daug galimybių vystyti turizmą ir pritraukti keliautojus, užsienio turistus“, – BNS sakė nuo pirmadienio įmonei vadovaujantis D. Liutikas.

„Tai mano vienas iš tų tikslų ir būtų, kad siaurukas taptų europinio lygmens pripažinta geležinkelio turizmo trasa“, – pridūrė jis.

Pasak D. Liutiko, jis norėtų, kad užsienio turistai būtinai aplankytų geležinkelį, tačiau tam reikėtų plėsti turistinių paslaugų paketą.

Naujojo vadovo teigimu, gerųjų praktikų bus žvalgomasi ir užsienio šalyse, vis dėlto nepamirštant išsaugoti ir Lietuvos išskirtinumo.

„Vienas iš tokių elementų, ką galiu atskleisti, tai padaryti įvairius projektus su kelione, kartu pritaikant virtualią realybę, taip pat pritaikant galbūt tam tikroms nišinėms įvairioms grupėms siauruką. Iš tikrųjų, tų galimybių yra nemažai, tik reikia to įdirbio“, – sakė D. Liutikas.

Be to, vienas tikslų yra mažinti valstybės dotacijų dalį, kad „pats siaurukas galėtų save išlaikyti ir kad būtų mažesnis krūvis valstybės biudžetui“.

D. Liutiko teigimu, nors turizmui pandemija sudavė labai rimtą smūgį, reikia tikėtis, jog sektoriui atsigaunant, kitais metais į Lietuvą atvyks naujų turistų, o siaurasis geležinkelis taps nauja traukos vieta.

Sociologijos mokslų daktaras D. Liutikas mano, kad jo išsilavinimas ir patirtis bus naudingi naujose pareigose.

„Realiai kaip sociologas, kaip turizmo srities žinovas, manau, man bus lengviau suprasti tuos turistų poreikius, norus, nes moksliniai tyrimai buvo būtent toje srityje – iš turizmo sociologijos“, – komentavo jis.

Atranką į vadovus laimėjęs 43-ejų D. Liutikas teigė, kad jo kandidatūra patvirtinta praėjusį penktadienį.

„Darbą pradėjau nuo vakar, praeitą savaitę, penktadienį buvo dalininkų susirinkimas ir yra tas patvirtinimas“, – sakė jis.

Antradienį D. Liutikas susitiko su susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu, su kuriuo aptarė darbo perspektyvas.

D. Liutikas yra dirbęs žemės ūkio viceministru, ministerijai vadovaujant Giedriui Surpliui, ir tuometinio ekonomikos ir inovacijų ministro Rimanto Sinkevičiaus patarėju.

Siaurasis geležinkelis Aukštaitijoje nutiestas 19-ojo amžiaus pabaigoje. 2001 metais jis nustojo veikti kaip susisiekimo priemonė ir tapo turizmo objektu, o 2003 metais dalis jo objektų paskelbta kultūros paminklais.

Dabar siaurukas yra beveik 70 km ilgio. Juo galima nuvykti nuo Panevėžio iki Rubikių Anykščių rajone.

Susisiekimo ministerija informuoja, kad konkursas VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ direktoriaus pareigoms eiti skelbiamas pakartotinai – balandį skelbtame konkurse nesulaukus pakankamo galimų kandidatų susidomėjimo.

Pakartotiniame konkurse pakoreguoti reikalavimai kandidatams – ieškoma turizmo sritį išmanančių kandidatų, gebančių prisidėti prie šio unikalaus siauruko geležinkelio išsaugojimo, didinant jo patrauklumą turistams bei laipsniškai mažinant jo finansinę priklausomybę nuo valstybės dotacijų.

Konkurse laukiama kandidatų, turinčių aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą ir bent vienerių metų patirtį, vadovaujant ne mažesniam kaip 10 narių kolektyvui. Pretendentai į šios įstaigos direktoriaus pareigas turi išmanyti turizmo marketingą, Panevėžio regiono turizmo savitumą, taip pat būti susipažinę su Lietuvos, Panevėžio miesto ir rajono bei Anykščių rajono savivaldybių turizmo plėtojimo strategijomis ir programomis, Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos, tarptautinių fondų, Europos bendrijos turizmo srities iniciatyvų programomis.

D. Labučio / ELTOS nuotr.

Konkurso dalyviai turės pateikti savo, kaip „Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ vadovo, veiklos programą.

Įstaigos vadovo konkurso dalyvius atrinks komisija, sudaryta iš įstaigos dalininkių: Anykščių rajono, Panevėžio miesto ir rajono savivaldybių bei Susisiekimo ministerijos atstovų. Pretendentų dokumentai konkursui priimami iki š. m. gegužės 31 d. įskaitytinai.

VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ be nuolatinio vadovo liko šių metų sausį, iš pareigų pasitraukus direktoriui Mindaugui Jucevičiui. Šiuo metu įstaigai laikinai vadovauja Infrastruktūros skyriaus vedėjas Linas Čerauskas.

XIX–XX amžių sandūroje nutiestas siaurasis geležinkelis kartu su stotimis ir kelių statiniais yra vertingas istorijos ir kultūros paveldo objektas. 1996 m. Aukštaitijos siaurojo geležinkelio kompleksas įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro statinių kompleksų ir ansamblių sąrašą.

Kaip pranešė teismas, V. Užalinskas buvo pripažintas kaltu dėl didelės vertės turto pasisavinimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumento suklastojimo, disponavimo suklastotu dokumentu.

Teismo sprendimu, įsiteisėjus nuosprendžiui buvęs „siauruko“ vadovas privalės būti suimtas ir atlikti pusę metų laisvės atėmimo bausmės, o likusios bausmės dalies vykdymas bus atidėtas dvejų metų laikotarpiui.

V. Užalinskas taip pat įpareigotas, atlikęs bausmę pataisos namuose, per tris mėnesius susirasti darbą ir vienerius metus neišvykti už gyvenamojo miesto ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.   

Valstybės naudai iš buvusio „siauruko“ direktoriaus teismas priteisė beveik 209 tūkst. eurų, kuriuos jis pasisavino iš viešosios įstaigos „Siaurojo geležinkelio klubas“.

Bylos duomenimis, V. Užalinskas šiai viešajai įstaigai oficialiai vadovavo iki 2014 metų, tačiau net ir pasitraukęs iš šio posto ir toliau išliko faktiniu jos vadovu.

„Būtent V. Užalinskas disponavo klubo dokumentais ir turtu, be jo žinios ir patvirtinimo nebuvo atliekami jokie mokėjimai, jis turėjo prieigą prie įmonės bankų sąskaitų ir galėjo atlikti bankinius pavedimus, vedė apskaitą ir apskaitė darbo užmokesčius, pildė apskaitos registrus, dalyvavo įstaigos sandoriuose“, – rašoma teismo pranešime.

Anot teismo, liudytojų parodymai, telefoninių pokalbių įrašai ir kiti bylos įrodymai patvirtinta, kad būtent V. Užalinskas inkriminuojamu laikotarpiu apgaulingai tvarkė įstaigos buhalterinę apskaitą, pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ir turtą, klastojo dokumentus ir pasisavino didelės vertės „Siaurojo geležinkelio klubui“ priklausantį turtą.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad buvęs vadovas įvykdė vieną nesunkų, du apysunkius ir vieną sunkų nusikaltimą, už kurį įstatymas numato vienintelę bausmę – laisvės atėmimą iki dešimties metų.

Taip pat teismas pažymėjo, kad pasisavinto turto vertė 21 kartą viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, o V. Užalinskas įstaigai žalos neatlygino.

„Teismas vertino ir tą aplinkybę, kad V. Užalinskas, siekdamas išvengti atsakomybės bei neigdamas savo kaltę, atsakomybę siekė perkelti nekaltam asmeniui“, – teigia teismas.

Panevėžio apygardos teismo nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti ir V. Užalinskui atlikus tik dalį laisvės atėmimo bausmės, kuri turės padėti jam suvokti nusikaltimo pavojingumą ir žalą visuomenei.

„Tokia bausmė leis kaltinamajam pajusti neigiamas savo veiksmų pasekmes ir įgyvendinti teisingumo principą“, – pažymėjo teisėjas Donatas Jatužis.

Vasario viduryje Panevėžio teismas taip pat pripažino V. Urboną kaltu dėl 20 tūkst. eurų pasisavinimo iš „Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ ir skyrė jam 25 tūkst. eurų baudą.

Bylos duomenimis, V. Užalinskas sudarydavo fiktyvias pirkimo ir pardavimo sutartis, pagal kurias jo vadovaujama įstaiga neva pirko įvairias jos veiklai reikalingas prekes – bėgius, pabėgius, aširačius, variklius, vagoną-cisterną, tačiau šie sandoriai realiai nevykdavo.

Šis teismo nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Kaip pranešė teismas, taip pat buvo visiškai patenkintas „Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ civilinis ieškinys ir V. Užalinskas įpareigotas atlyginti savo buvusiai darbovietei 20 tūkst. eurų žalą bei sumokėti 1,5 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidas.

Bylos duomenimis, V. Užalinskas sudarydavo fiktyvias pirkimo ir pardavimo sutartis, pagal kurias jo vadovaujama įstaiga neva pirko įvairias jos veiklai reikalingas prekes – bėgius, pabėgius, aširačius, variklius, vagoną-cisterną, tačiau šie sandoriai realiai nevykdavo.

Nustatyta, kad tuometinis įmonės vadovas klastodamas dokumentus pasisavino „siauruko“ turtą.

Bylos duomenimis, V. Užalinskas sudarydavo fiktyvias pirkimo ir pardavimo sutartis, pagal kurias jo vadovaujama įstaiga neva pirko įvairias jos veiklai reikalingas prekes.

Teismas taip pat konstatavo, kad V. Užalinskas apgaulingai tvarkė „Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ buhalterinę apskaitą – 2016 ir 2017 metais nepateikė buhalterėms dalies apskaitos dokumentų ir jį apskaitą įtraukė juridinės galios neturinčius bei žinomai suklastotus dokumentus, todėl iš dalies negalima nustatyti realios „siauruko“ finansinės situacijos.

Nors V. Užalinskas savo kaltę neigė, tačiau, teismo vertinimu, jo parodymams prieštarauja rašytiniai bylos įrodymai, liudytojų parodymai, kita bylos medžiaga.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į buvusio įmonės vadovo padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą bei į tai, kad vyras anksčiau nėra teistas, augina mažamečius vaikus.

„Teismo vertinimu, kaltinamojo V. Užalinsko padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, atsižvelgiant į jo asmenybę, reikalauja ne kaltininko nubaudimo izoliuojant jį nuo visuomenės, o turtinės sankcijos, kartu suteikiant jam galimybę toliau dirbti ir dėti pastangas atlyginti civilinį ieškinį“, – pažymėjo bylą nagrinėjusi teisėja J. Raščiuvienė.

Teismo nuomone, su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė atitinka teisingumo principą ir padarys kaltinamajam pakankamą poveikį, kad jis pajustų neigiamas savo veiksmų pasekmes, bei sulaikys jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Panevėžio apygardos teismas taip pat nagrinėja ir kitą baudžiamąją bylą, kurioje V. Užalinskas yra kaltinamas didelės vertės turto pasisavinimu, dokumentų klastojimu ir panaudojimu, apgaulingu ir aplaidžiu apskaitos tvarkymu bei neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimu.

Prokuratūra anksčiau skelbė, kad šioje byloje jis kaltinamas pasisavinęs 208 tūkst. eurų ir nesumokėjęs beveik 13 tūkst. eurų mokesčių. Nuosprendį teismas ketina skelbti kovo mėnesį.

Siaurasis geležinkelis Aukštaitijoje nutiestas XIX amžiaus pabaigoje. 2001 metais jis nustojo veikti kaip susisiekimo priemonė ir tapo turizmo objektu. 2003 metais dalis šio komplekso objektų paskelbta kultūros paminklais.

Dabar siaurojo geležinkelio ruožas yra 70 km ilgio. Siauruku galima nuvykti nuo Panevėžio iki Rubikių Anykščių rajone.

Panevėžio apygardos teismo nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Sutarta artimiausiu metu paskelbti konkursą įmonės vadovui išrinkti, ieškoti galimybių užtikrinti šiemet būtiną finansavimą, atlikti infrastruktūros ekspertizę ir įvertinti Siauruko gaivinimo galimybes.

Dėl COVID-19 pandemijos Aukštaitijos Siaurukas išgyvena ne pačius geriausius laikus, tačiau susitikime vieningai sutarta, kad šis unikalus šalies geležinkelis turi būti išsaugotas ir tapti patraukliu turistams objektu, laipsniškai mažinant jo finansinę priklausomybę nuo valstybės dotacijų.

„Svarbu, kad Siaurukas, kaip unikalus objektas, būtų išsaugotas ir atneštų didžiausią naudą valstybei. Dėsiu visas pastangas, kad matytume aiškią jo ateities viziją ir platesnę perspektyvą“, – sakė susisiekimo ministras M. Skuodis.

Susitikime sutarta dėl artimiausio laikotarpio darbų: rasti įmonei nuolatinį vadovą, ieškoti finansavimo Siauruko išlaikymui ir svarbiausiems darbams pandemijos metu, įvertinti esamą siaurojo geležinkelio infrastruktūros būklę, nustatant, kokių investicijų ir kada reikia, kad eismas būtų saugus. Taip pat nuspręsta svarstyti galimybę atlikti galimybių studiją bei suburti patarėjų tarybą, kuri prisidėtų formuojant ateities viziją.

Įstaiga jau kurį laiką neturi vadovo. ASG direktoriui praėjusių metų pabaigoje išėjus iš darbo, šiuo metu jai laikinai vadovauja Infrastruktūros skyriaus vedėjas Linas Čerauskas. Susisiekimo ministerija kartu su dalininkėmis savivaldybėmis rengs konkursą naujam nuolatiniam ASG vadovui išrinkti.

Artimiausiu metu, kai tik leis gamtinės sąlygos, ASG planuoja per 2 mėnesius įvertinti siaurojo geležinkelio būklę ir numatyti reikiamus veiksmus bei preliminarų lėšų poreikį jo būklei ir eksploatavimo sąlygoms pagerinti.

Geriau įvertinti esamą ASG situaciją ir plėtros potencialą padės galimybių studija. Ji turėtų numatyti, kiek investicijų ilguoju laikotarpiu prireiks stipriai nusidėvėjusiai infrastruktūrai atnaujinti, kaip pagerinti įmonės valdyseną ir sumažinti įmonės priklausomumą nuo subsidijų. Numatoma, kad tokios studijos parengimas gali trukti apie 8 mėnesius.

Įstaiga yra išlaikoma daugiausia Susisiekimo ministerijos lėšomis, kuri kasmet skiria po 200 tūkst. eurų veiklai užtikrinti. Visos trys dalininkės savivaldybės prisideda po 15 tūkst. eurų per metus, savo piniginiu įnašu padidindamos ASG įstatinį kapitalą.

XIX–XX amžių sandūroje nutiestas siaurasis geležinkelis kartu su stotimis ir kelių statiniais yra vertingas istorinis ir kultūros paveldo objektas. 1996 m. Aukštaitijos siaurojo geležinkelio kompleksas įrašytas į Nekilnojamų kultūros vertybių registro statinių kompleksų ir ansamblių sąrašą. Šiuo metu traukiniai kursuoja siaurojo geležinkelio ruože Panevėžys–Anykščiai–Rubikiai.

Jis kaltinamas didelės vertės svetimo turto pasisavinimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu ir dokumentų suklastojimu.

Anot teisėsaugos, V. Užalinskas nuo 2016 metų balandžio iki 2018 metų rugsėjo buvo atsakingas už įstaigos apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą.

Įtariama, kad jis, pateikdamas į apskaitą įtraukti neturinčius juridinės galios bei žinomai suklastotus apskaitos dokumentus dėl neįvykusių ūkinių–finansinių operacijų, tyčia apgaulingai tvarkė šios įstaigos buhalterinę apskaitą.

Manoma, kad kaltinamasis surašydavo netikras pirkimo ir pardavimo sutartis, pagal kurias jo vadovaujama įstaiga pirko įvairias veiklai reikalingas medžiagas ir prekes, nors iš tiesų šie sandoriai neįvyko ir tokiu būdu tyčia pasisavino svetimą, jo žinioje buvusį Aukštaitijos siaurojo geležinkelio didelės vertės turtą – 20 tūkst. eurų.

Siaurasis geležinkelis Aukštaitijoje nutiestas XIX amžiaus pabaigoje. 2001 metais jis nustojo veikti kaip susisiekimo priemonė ir tapo turizmo objektu. 2003 metais dalis šio komplekso objektų paskelbta kultūros paminklais.

Dabar siaurojo geležinkelio ruožas yra 70 km ilgio. Siauruku galima nuvykti nuo Panevėžio iki Rubikių Anykščių rajone.