Pasak transliuotojo MRTV, NLD, 2015 ir 2020 metų rinkimuose triuškinamai nugalėjusi kariškių remiamas partijas, nuo trečiadienio bus „automatiškai panaikinta kaip politinė partija“.

2021-ųjų vasarį kariuomenė teisino valdžios užgrobimą nepagrįstais teiginiais apie plataus masto sukčiavimą 2020-ųjų rinkimuose. Perėmę Mianmaro kontrolę kariškiai užbaigė 10 metų trukusį demokratinį valdymą ir šalį nuo to laiko krečia neramumai.

Sausį chunta suteikė politinėms partijoms du mėnesius persiregistruoti pagal griežtą naują rinkimų įstatymą, kariškių parengtą prieš žadamus naujus rinkimus.

Oponentai teigia, kad rinkimai nebus nei laisvi, nei sąžiningi.

Praėjusį mėnesį chunta paskelbė pusmečiui pratęsianti prieš dvejus metus įvestą nepaprastąją padėtį ir atidėjo rinkimus, kuriuos žadėjo surengti iki rugpjūčio, nes nekontroliuoja pakankamai šalies teritorijos, kad būtų galima surengti balsavimą.

Vietos stebėsenos grupės duomenimis, po perversmo žuvo daugiau kaip 3 100 žmonių, o daugiau kaip 20 000 buvo suimti.

Aung San Suu Kyi buvo įkalinta dėl penkių kaltinimų korupcija, susijusia su sraigtasparnio, dėl kurio „valstybė patyrė nuostolių“, nuoma ir priežiūra, sakė šaltinis.

Nuo 2021 metų perversmo buvusi kariuomenės kalinė, 77 metų Aung San Suu Kyi buvo nuteista dėl visų jai pateiktų kaltinimų, pradedant korupcija ir baigiant neteisėtu racijų turėjimu bei COVID-19 apribojimų nepaisymu.

„Visos jos bylos buvo baigtos ir kaltinimų jai nebėra“, – teigė šaltinis, pageidavęs išlikti anonimu, nes nebuvo įgaliotas kalbėti su žiniasklaida.

Šaltinis pridūrė, kad Aung San Suu Kyi, kuri įkalinta iš viso bus 33 metus, atrodė geros sveikatos.

Žurnalistams neleista dalyvauti teismo posėdžiuose, o nušalintos lyderės advokatams uždrausta bendrauti su žiniasklaida.

Nuo teismo proceso pradžios ji buvo matoma tik vieną kartą – prastos kokybės valstybinės žiniasklaidos nuotraukose iš apytuštės teismo salės – ir naudojosi advokatais, kad perduotų žinias pasauliui.

Praėjusią savaitę Jungtinių Tautų Saugumo Taryba savo pirmojoje rezoliucijoje dėl padėties Mianmare po perversmo paragino chuntą paleisti Aung San Suu Kyi.

Taryba buvo pasiekusi santykinę vienybę po to, kai nuolatinės narės ir artimos chuntos sąjungininkės Kinija ir Rusija susilaikė, nusprendusios po formuluotės pakeitimų netaikyti veto teisės.

Neramumai

Kariuomenė teigė, kad per 2020 metų lapkričio mėnesio rinkimus, kuriuos triuškinamai laimėjo Aung San Suu Kyi partija „Nacionalinė demokratijos lyga“ (NLD), buvo plačiai paplitęs balsų klastojimas, nors tarptautiniai stebėtojai sakė, kad balsavimas iš esmės buvo laisvas ir sąžiningas.

Vėliau chunta panaikino rezultatus ir pareiškė, kad atskleidė daugiau kaip 11 mln. suklastotų balsų.

Mianmare kilo neramumai nuo tada, kai kariškiai užgrobė valdžią ir nutraukė trumpą Pietryčių Azijos šalies demokratijos eksperimentą bei sukėlė didžiulius protestus.

Atsakydama į tai, chunta ėmėsi represijų, kurios, kaip teigia teisių gynimo grupės, apima kaimų griovimą, masines neteismines egzekucijas ir antskrydžius prieš civilius gyventojus.

JT vaikų teisių agentūros UNICEF duomenimis, po perversmo daugiau nei milijonas žmonių buvo priversti palikti savo namus.

Su anonimiškumo sąlyga kalbėję diplomatai sakė, kad Generalinės Asamblėjos įgaliojimų komitetas posėdžiavo pirmadienį ir atidėjo sprendimą dėl chuntos prašymo priėmimo. 

Teigiama, kad oficialus pranešimas dėl sprendimo greičiausiai bus paskelbtas vėliau šią savaitę. 

Šis sprendimas reiškia, kad Kyaw Moe Tunas (Čo Mo Tunas), kuris buvo Mianmaro pasiuntinys prie JT, kai kariuomenė 2021-ųjų vasario 1 dieną nušalino civilinę lyderę  Aung San Suu Kyi (Aung San Su Či), liks dirbti. 

Praėjusių metų gruodį Mianmaro kariškiams taip pat nepavyko pakeisti Kyaw Moe Tuno, kuris tebėra ankstesnės vyriausybės ir chuntai oponuojančios opozicinės Nacionalinės vienybės vyriausybės šalininkas. 

Londone įsikūrusio Mianmaro atskaitomybės projekto direktorius Chrisas Gunnessas (Krisas Gunesas) pasveikino JT komiteto žingsnį, teigdamas, kad jis turi „didelę diplomatinę ir simbolinę reikšmę tuo metu, kai neteisėto perversmo vadovai siekia tarptautinio pripažinimo“. 

„Generolas Min Aung Hlaingas prieš Mianmaro žmones panaudojo tokio masto smurtą, kokio Pietryčių Azijoje nebuvo nuo to laiko, kai Pol Potas Kambodžoje pradėjo Raudonųjų khmerų terorą“, – išplatintame pareiškime teigė Ch. Gunnessas.

Atskaitomybės projekto pareigūnas Damianas Lilly (Damianas Lilis) paragino JT užtikrinti, kad Kyaw Moe Tunui būtų suteiktos visos organizacijos teisės ir privilegijos. 

Jis taip pat paskatino Nacionalinės vienybės vyriausybei „leisti atstovauti Mianmarui visose JT institucijose“. 

„Šiuo metu yra akivaizdžių neatitikimų“, – teigė D. Lilly. 

Jis pridūrė, kad šiuo metu Kyaw Moe Tunas dirba 193 narius turinčioje Generalinėje Asamblėjoje, o Mianmaro vieta JT Žmogaus teisių taryboje yra tuščia. 

D. Lilly sakė, kad įgaliojimų komiteto veiksmai „turi padėti išspręsti šias anomalijas, dėl kurių iš 55 mln. Mianmaro gyventojų atimama galimybė būti atstovaujamiems JT vyriausybės, kurią jie išrinko 2020 metais triuškinančia persvara“. 

Aung San Suu Kyi, kuri buvo suimta, kai kariuomenė užgrobė valdžią iš jos išrinktos vyriausybės, buvo nuteista kalėti 26 metus, taip pat jai pateikti papildomi kaltinimai. 

Įvairios teisių grupės ir Aung San Suu Kyi šalininkai teigia, kad civilinei lyderei pateikti kaltinimai yra politiškai motyvuoti, jais yra bandoma ją diskredituoti ir įteisinti kariuomenės užgrobtą valdžią, taip užkertant jai kelią grįžti į politiką. 

„Tai yra dar vienas žingsnis teisinės valstybės griovimo link, dar vienas akivaizdus žmogaus teisių pažeidimas Mianmare ir dar vienas didelis demokratijos pralaimėjimas po 2021 metų vasario 1 dieną įvykdyto karinio perversmo“, – sakoma ES atstovo pareiškime.

Suu Kyi yra laikoma kariuomenės areštinėje nuo praėjusių metų perversmo, per kurį buvo nušalinta jos vyriausybė, o visoje šalyje kilo suirutė.

Trečiadienį jai buvo paskelbtas nuosprendis dėl kaltinimų korupcija – tai tik viena iš daugelio baudžiamųjų bylų, dėl kurių ji gali būti įkalinta dešimtmečiams.

ES teigimu, šis procesas yra „akivaizdus bandymas pašalinti demokratiškai išrinktus lyderius, įskaitant Aung San Suu Kyi“, iš dialogo proceso, kurį skatina ASEAN (Pietryčių Azijos valstybių) regioninis blokas.

„Kartojame savo skubų raginimą nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus politinius kalinius, taip pat visus nuo perversmo savavališkai sulaikytus asmenis“, – sakoma ES pareiškime.

27 šalių blokas jau įvedė sankcijas Mianmaro chuntai ir jos pagrindiniams ekonominiams šaltiniams dėl perversmo ir vėlesnių represijų.

„Raginame režimą paleisti Aung San Suu Kyi ir visus neteisingai sulaikytus [žmones], įskaitant kitus demokratiškai išrinktus pareigūnus“, – sakoma JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno (Entonio Blinkeno) pareiškime.

76 metų Aung San Suu Kyi yra suimta nuo vasario 1 dienos, kai generolai nušalino jos vyriausybę, užbaigdami dešimtmetį trukusį civilinį valdymą šioje Pietryčių Azijos valstybėje.

Pirmadienį chuntos lyderis Aung San Suu Kyi skyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę dėl prieš kariuomenę nukreipto kurstymo ir už stichinių nelaimių įstatymo, susijusio su COVID-19, pažeidimą. Iš pradžių jai buvo skirta ketverių metų įkalinimo bausmė, bet netrukus ji buvo sutrumpinta iki dvejų metų.

„Tai, kad režimas toliau nepaiso įstatymo viršenybės ir plačiai naudoja smurtą prieš Birmos žmones, akcentuoja, kaip svarbu skubiai atkurti Birmos kelią į demokratiją“, – sakė A. Blinkenas, pavartodamas ankstesnį Mianmaro pavadinimą.

JAV diplomatijos vadovas paragino Mianmaro chuntą „nebenaudoti smurto, gerbti žmonių valią ir atkurti Birmos demokratinę pereigą“.

Aung San Suu Kyi buvo kariškių nuversta vasarį per perversmą, sukėlusį masinį sukilimą. Chunta pradėjo žiaurias represijas, siekdama nuslopinti opoziciją, nuo to laiko jos pajėgos nužudė daugiau nei 1000 civilių gyventojų, teigia vietos stebėtojų grupė.

Atkirstai nuo pasaulio, neskaitant trumpų susitikimų su savo teisininkų komanda ir pasirodymų teismo posėdžiuose, 76 metų Aung San Suu Kyi gresia daugybė kaltinimų, dėl kurių ji gali būti įkalinta daugiau nei dešimtmetį.

Jos teismas dėl kaltinimų, kad ji pažeidė koronaviruso apribojimus per rinkimus, kuriuos pernai laimėjo jos partija, ir už nelegalų racijų importavimą turėjo būti atnaujintas pirmadienį po dviejų mėnesių pertraukos. Tačiau Aung San Suu Kyi grįžo namo po susitikimo su savo teisininkų komanda prieš posėdį, nes „automobilyje jai pasidarė bloga“, naujienų agentūrai AFP sakė jos advokatas Min Min Soe. „Per pastaruosius du mėnesius ji niekur nevažiavo automobiliu. Todėl šiandien automobilyje pajuto šleikštulį... Ji sakė, kad jai reikia grįžti namo tinkamai pailsėti.“ „Mes tikrai nerimaujame dėl jos sveikatos“, – pridūrė Min Min Soe. Advokatas sakė supratęs, kad gydytojas ir slaugytoja buvo pakviesti į kompleksą, kuriame Aung San Suu Kyi laikoma namų arešte.

Du prokuratūros liudytojai nepasirodė paskutiniame Aung San Suu Kyi teismo posėdyje liepą, užsikrėtę koronavirusu Mianmarui kovojant su trečiąja COVID-19 banga. Šalies atsaką į virusą apsunkino masinio pilietinio nepaklusnumo kampanija, per kurią tūkstančiai gydytojų, savanorių ir valstybės tarnautojų nutraukė darbą protestuodami prieš kariuomenę.

Aung San Suu Kyi ir jos asmeninis personalas buvo visiškai paskiepyti nuo COVID-19, kai liepą ji buvo suimta ir įkalinta, naujienų agentūrai AFP sakė jos advokatas.

Žurnalistams draudžiama dalyvauti procese prieš Aung San Suu Kyi, kuriai taip pat gresia kaltinimai dėl maišto, ėmus neteisėtus mokėjimus už auksą ir pažeidus dar kolonijinių laikų slaptumo įstatymą. Jai pateikta ir naujų kaltinimų korupcija, pirmadienį sakė Min Min Soe, nors bylos nagrinėjimo datos dar nenustatytos.

Valdžios užgrobimą chunta apgynė apkaltinusi masiniu klastojimu per 2020 m. rinkimus, kuriuos triuškinamai laimėjo Aung San Suu Kyi Nacionalinė demokratijos lyga.

Tokia žinia nuskambėjo praėjus beveik pusmečiui nuo šios Nobelio premijos laureatės nušalinimo per valstybės perversmą.

Atlikus tyrimus buvo nustatyta daugiau nei 11 mln. sukčiavimo atvejų per rinkimus, per kuriuos Aung San Suu Kyi „Nacionalinė lyga už demokratiją“ (NLD) užtikrintai įveikė kariškių remiamą opoziciją, pareiškė chuntos paskirta rinkimų komisija.

NLD „mėgino perimti valstybės valdžią iš ne NLD partijų ir kandidatų, piktnaudžiaudama suvaržymais dėl COVID-19“, pažymėjo komisijos pirmininkas Theinas Soe (Teinas So).

Jo teigimu, balsavimas „nebuvo nei laisvas, nei teisingas, todėl 2020 metų rinkimų rezultatai yra anuliuoti.“

Komisijos vadovas nepatikslino, ar 54 mln. gyventojų turinčioje šalyje bus surengti nauji rinkimai.

Chunta anksčiau žadėjo surengti naujus rinkimus per ateinančius dvejus metus, bet tuo pat metu pagrasino išformuoti NLD.

Aung San Suu Kyi yra sulaikyta nuo perversmo dienos ir sulaukė virtinės kaltinimų – nuo koronaviruso suvaržymų nepaisymo iki neteisėto radijo stotelių įvežimo. Dabar jai gresia būti pasiųstai už grotų daugiau nei dešimtmečiui.

Mianmaras yra apimtas chaoso nuo tada, kai kariuomenė užgrobė valdžią. Chuntai pradėjus malšinti kilusius protestus žuvo daugiau nei 900 žmonių, rodo vienos stebėjimo grupės duomenys.

Be to, intensyvėjanti koronaviruso banga sukėlė sumaištį šalyje, o daugelis gydymo įstaigų yra tuščios dėl prodemokratinį judėjimą palaikančių medikų streiko.

Pasaulio banko duomenimis, 2021 metais Mianmaro ekonomika turėtų susitraukti 18 proc. dėl plataus masto neramumų, įsiplieskusių po perversmo ir trečiosios koronaviruso bangos.

Per 2020 metų rinkimus NLD užsitikrino didesnę elektorato paramą nei per ankstesnius rinkimus, įvykusius 2015 metais.

Savo ataskaitoje apie 2020 metų rinkimus stebėjimo organizacija „Asian Network for Free Elections“ nustatė, kad tas balsavimas „daugiausia atspindėjo liaudies valią“.

Po pučo Mianmarą apėmė protestų ir streikų banga, kuriai nuslopinti chunta ėmėsi griežtų priemonių. Malšinant neramumus žuvo daugiau kaip 800 žmonių, rodo vietos stebėjimo grupės duomenys.

Pirmą kartą asmeniškai pasirodžiusi teisme, Aung San Suu Kyi savo advokatei sakė, kad jos Nacionalinė lyga už demokratiją (NLD) „egzistuos tol, kol egzistuos žmonės“. Penktadienį chunta pagrasino dėl tariamo balsų klastojimo paleisti NLD, triumfavusią pernai vykusiuose rinkimuose.

Nobelio taikos premijos laureatė, kuri nebuvo matoma viešumoje nuo vasario 1-osios perversmo, per pusvalandį trukusį susitikimą atrodė „esanti geros sveikatos ir tvirtai nusiteikusi“, naujienų agentūrai AFP sakė Aung San Suu Kyi advokatė Min Min Soe (Min Min So).

„Ji linki savo žmonėms sveikatos ir patvirtino, kad NLD egzistuos tol, kol egzistuos žmonės, nes ji buvo sukurta žmonėms“, – pridūrė advokatė.

Aung San Suu Kyi buvo pareikšta virtinė kaltinimų, įskaitant kaltinimus dėl koronaviruso pandemijos metu galiojusių suvaržymų pažeidimo per praėjusių metų rinkimų kampaniją ir nelicencijuotų nešiojamųjų radijo ryšio stotelių laikymo.

Pirmadienį sostinėje Neipide budėjo gausios saugumo pajėgos, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas. Kelias, vedantis į specialiai įrengtą teismo salę, buvo blokuotas policijos sunkvežimių.

Aung San Suu Kyi bylos nagrinėjimo pradžia buvo ištisas savaites atidėliojama, o jos advokatams neleidžiama susitikti su kliente.

Kitas teismo posėdis paskirtas birželio 7 dieną, sakė Min Min Soe ir pridūrė taip pat susitikusi su buvusiu prezidentu Winu Myintu (Vinu Mjintu), kuris buvo nušalintas ir sulaikytas kartu su Aung San Suu Kyi.

„Padarė viską, ką galėjo“

Chuntos lyderis Minas Aungas Hlaingas praėjusią savaitę davė dviejų valandų trukmės interviu Honkongo televizijai „Phoenix“. Kol kas buvo paskelbtos tik šio interviu ištraukos.

Paklaustas apie Aung San Suu Kyi politinius pasiekimus, chuntos lyderis sakė: „Trumpai tariant, ji padarė viską, ką galėjo.“

Grupė nušalintų įstatymų leidėjų, kurių daugelis yra buvę NLD deputatai, suformavo šešėlinę „Nacionalinės vienybės vyriausybę“, mėgindami mesti iššūkį chuntai.

Kariškiai paskelbė, kad ši grupė bus laikoma „teroristiniu“ dariniu.

Duodamas interviu Minas Aungas Hlaingas taip pat ginčijo skelbiamą per protestus žuvusių žmonių skaičių ir sakė, jog chunta nepasiruošusi sutikti su Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) siūlomu konsensusu smurtui nutraukti.

Tęsiantis smurtui kai kurie judėjimo prieš chuntą aktyvistai susibūrė į vadinamuosius savigynos būrius, siekdami apsaugoti savo miestus nuo saugumo pajėgų. Šie civilių būriai ginkluoti savadarbiais ginklais.

Sekmadienį vyko įnirtingi susirėmimai tarp chuntos pajėgų ir Karenų nacionalinės pažangos partijos (KNPP) – etninės ginkluotos grupės, kurios bastionas yra rytinė Kajų valstija.

Kariškiai pasitelkė tankus, minosvaidžius ir sraigtasparnius, sakė vienas iš KNPP vadovų. Sekmadienį vėlai vakare kautynės tebevyko.

Per apšaudymą žuvo keturi žmonės, kurie glaudėsi vietos bažnyčioje, pranešė žiniasklaida ir vietos grupės, koordinuojančios gyventojų evakavimą iš to rajono, atstovas.

Mianmarą tebekrečia sumaištis po vasario 1-ąją kariškių įvykdyto perversmo, kai buvo nuversta civilinė lyderė Aung San Suu Kyi. Šis valdžios užgrobimas sukėlė įtūžį daugeliui šalies gyventojų, rengiančių audringas masines demonstracijas.

Htar Htet Htet atstovavo Mianmarui per pirmąjį grožio konkursą „Miss Grand International“, įvykusį 2013 metais Tailande. Ji su 60 dalyvių varžėsi per pasirodymus su maudymosi kostiumėliais ir nacionaliniais kostiumais.

Tačiau po aštuonerių metų ji atsidūrė visai kitokioje aplinkoje – etninių ginkluotų grupių kontroliuojamų Mianmaro pasienio regionų džiunglėse.

Ši 32 metų gimnastikos instruktorė šią savaitę socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė nuotrauką, kurioje yra įamžinta vilkinti juodais kariškais drabužiais ir laikanti automatą

„Atėjo laikas priešintis, – parašė ji. – Ar laikytum ginklą, rašiklį, klaviatūrą, ar skirtum pinigų judėjimui už demokratiją – visi privalo atlikti savo dalį, kad revoliucija būtų sėkminga.“

Priešinsiuosi kiek tik galėsiu. Esu pasirengusi paaukoti viską. Esu pasirengusi net sumokėti gyvybe.

Antradienį suėjo 100 dienų po perversmo, bet kruvinas smurtas neatgraso minių, Jangono gatvėse reikalaujančių sugrįžti prie demokratijos.

„Priešinsiuosi kiek tik galėsiu. Esu pasirengusi paaukoti viską. Esu pasirengusi net sumokėti gyvybe“, – iš kažkurios neskelbiamos pasienio teritorijos parašė Htar Htet Htet.

Šiemetinė Mianmaro atstovė konkurse „Miss Grand“ Han Lay (Han Lai) taip pat garsiai kritikuoja chuntą.

Perversmu buvo nutrauktas dešimtmetį trukęs šalies demokratijos eksperimentas, pradėtas po pusę amžiaus trukusio kariškių valdymo.

Daugiau kaip 780 civilių žuvo saugumo pajėgoms brutaliomis priemonėmis slopinant masinius protestus prieš perversmą.

Pajėgos šaudydavo į demonstrantus gatvėse, areštuodavo žmones per naktinius reidus, uždarydavo žurnalistus, nurodydavo išjungti internetą.

Tūkstančiai žmonių iš Mianmaro miestų išvyko į pasienio regionus. Tarp jų yra daug žmonių, susijusių su Aung San Suu Kyi partija, asmenų, kuriems gresia areštas dėl dalyvavimo protestų judėjime ir streikuose.

Ginkluotos etninių sukilėlių grupės pastaraisiais mėnesiais suintensyvino atakas prieš kariuomenę ir policiją, todėl vis labiau nuogąstaujama, kad Mianmare gali kilti platesnio masto pilietinis konfliktas.

Kariuomenė atsako aviacijos smūgiais, dėl kurių savo namus turėjo palikti dešimtys tūkstančių civilių.

Aung San Suu Kyi viešumoje nesirodo nuo karinio pučo vasario 1 dieną. 75-erių politikei pareikšti keli kaltinimai, be kita ko, dėl nešiojamųjų radijo stotelių laikymo neturint reikalingo leidimo, koronaviruso nuostatų pažeidimo, viešo maišto kurstymo bei kyšio ėmimo. Vėliau dar pridėtas kaltinimas, kad Aung San Suu Kyi sulaužė kolonijinių laikų įstatymą dėl tarnybinių paslapčių.

Keliuose teismo posėdžiuose ji dalyvavo vaizdo ryšiu ir ne kartą kritikavo lėtą proceso eigą. Dabar gegužės 24 dieną ji pati pirmą kartą turės pasirodyti teisme, greičiausiai – specialioje teismo salėje netoli jos buvimo vietos.

Nuo pučo karinė chunta susiduria su masiniais protestais ir brutaliai juos malšina. Aktyvistų duomenimis, iki šio žuvo mažiausiai 780 žmonių, daugiau kaip 3 tūkst. buvo sulaikyti.