Vieni parlamentarai kvietė nepalaikyti teisėjų kandidatūrų ir siejo jas su „MG Baltic“ korupcine byla. Kiti Seimo nariai tokius kaltinimus neigė ir kvietė kolegas palaikyti teikiamas kandidatūras taip išsprendžiant beveik metus parlamente įstrigusias KT teisėjų patvirtinimo procedūras.

Parlamentaras Vytautas Bakas Seimo salėje atkreipė dėmesį, kad dėl visų trijų teisėjų kandidatūrų į KT teisėjus parlamentarams viešoje erdvėje yra daromas spaudimas.

„Pastarosiomis dienomis Seimui daromas spaudimas paskirti teisėjus bet kokia kaina. Kai kurie teisės mokslininkai kaltina Seimą apgailėtinomis manipuliacijomis, teismų politizavimu, maža to – agituoja skirti konkrečius kandidatus. Tokie pareiškimai, mano manymu, peržengia mokslininko etikos ribas, nes jais nepagrįstai žeminamas Seimas, menkinama jo reputacija, klaidinama visuomenė ir painiojami asmeniniai interesai. Galime padėkoti už diskusijas ir nuomones, tačiau turime prisiminti, kad Konstitucinio ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų paskyrimas yra išskirtinė Seimo kompetencija“, – sakė V. Bakas.

Pasak jo, kai kurios kandidatūros yra susijusios „MG Baltic“ korupcijos byla.

„Pagaliau mes stebime beprecedentę situaciją, kai konkrečių teisėjų, kandidatūrų paskyrimą remia, inicijuoja politinės korupcijos byloje teisiama partija ir konkretūs lyderiai, kurių advokatai ir bendrininkai siekia jų politinės korupcijos bylą perkelti į KT, užvilkinti ją ir taip išvengti atsakomybės“, – sakė V. Bakas, kviesdamas Seimą nepalaikyti A. Kabišaičio kandidatūros.

Pastarosiomis dienomis Seimui daromas spaudimas paskirti teisėjus bet kokia kaina.

„Nesu susijęs su jokia byla ir asmenimis, kurie buvo paminėti Seimo nario. Tai šioje vietoje kalbėti apie kažkieno asmeninį suinteresuotumą mano buvimu, ar nebuvimu KT teisėju nebūtų pagrindo“, – sureagavo į V. Bako kritiką kandidatas į KT teisėjus A. Kabišaitis.

Tuo metu, Laisvės ir teisingumo partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis kvietė parlamentarus palaikyti Seimo pirmininkės teiktą kandidatūrą į KT teisėjus.

„Skaudu ir keista girdėti tokius žodžius, kad kandidatūra nesąžininga, korumpuota, turinti įvairiausių ryšių. Šiuo metu galiojantys teisės aktai, jeigu žmogus bet kuriuo atveju yra kaltas, įtariamas, tai tarnybos pareiškia įtarimus ir kviečia į apklausas ir panašiai (...) Žmogus savo 20 metų darbu Seimo Teisės skyriuje įrodė savo indėlį, konsultuodamas įvairių politinių grupių atstovus, tai šiandien pastabomis šiems žmonėms metytis (dėl A. Kabišaičio kandidatūros. – ELTA) nereikėtų“, – sakė R. Žemaitaitis.

Jam pritarė ir „valstietis“ Tomas Tomilinas. Anot jo, A. Kabišaičio kompetencijos nekelia abejonių.

„Tai Seimą telkianti kandidatūra. Tai mūsų garbės reikalas. Žmogus ilgus metus dirbo Seimo vyriausiuoju teisininku. Daugelis iš mūsų patyrėme jo gebėjimus ieškoti išeičių iš sudėtingų situacijų. Tikrai jo kompetencijos abejonių nekelia“, – sakė T. Tomilinas.

Darbo frakcija kvietė palaikyti visas kandidatūras.

„KT teisėjų skyrimas kai kurių teisininkų požiūriu nėra toleruotinas ir už tai politinę atsakomybę neša Seimas ir tie, kurie teikia kandidatūras. Viešoje erdvėje sakoma, kad procesas Seime yra netgi vilkinamas ir akivaizdžiai matomos įtampos dėl proceso ir kai kurių kandidatūrų (...) tai mūsų frakcijai kelia nerimą. Darbo partija palaikys visas kandidatūras“, – sakė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.

Viešoje erdvėje sakoma, kad procesas Seime yra netgi vilkinamas ir akivaizdžiai matomos įtampos dėl proceso ir kai kurių kandidatūrų.

Trečiadienį teisėjų paskyrimo klausimą apsvarstė pagrindiniu paskirtas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Komiteto nariai nepritarė Seimo pirmininkės į KT teisėjus siūlomo Seimo kanceliarijos Teisės departamento vadovo A. Kabišaičio kandidatūrai. Jo kandidatūrą palaikė tik trys komiteto nariai, o 5 parlamentarai susilaikė. Tuo metu prezidento G. Nausėdos ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkės siūlomiems kandidatams komitetas pritarė.

ELTA primena, kad pavasarį Seimas atmetė visus tris teiktus kandidatus į KT teisėjus. Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo, teisėjo Gedimino Mesonio ir teisėjo Vyto Miliaus kadencija baigėsi 2020 metų kovo 19 dieną.

Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Kandidatus teikia prezidentas, Seimo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

„Iš mano patirties, tiesioginės patirties, referendumai šioje šalyje nėra itin linksmi renginiai, – BBC laidai „The Andrew Marr Show“ sakė premjeras. – Jie neturi pastebimo vienijančio poveikio tautos nuotaikai ir turėtų būti rengiami kartą žmonių kartoje.“

2014 metais dauguma škotų nubalsavo už tai, kad Škotija liktų Jungtinės Karalystės dalimi. Škotijos nacionalinės partijos (SNP) lyderė Nicola Sturgeon (Nikola Sterdžen) tuomet sakė, kad tai yra kartą žmonių kartoje rengiamas balsavimas, tačiau dabar teigia, kad Britanijos išstojimas iš Europos Sąjungos, kam dauguma škotų nepritarė, iš esmės pakeitė padėtį.

Neseniai atliktos visuomenės apklausos rodo, kad stabili žmonių dalis pasisako už Škotijos nepriklausomybę. Pritarančiųjų gretas didina iš Londono bei atskirų JK sričių nesutarimai dėl koronaviruso pandemijos valdymo.

„Pernelyg ilgai JK vyriausybės viena po kitos vedė Škotiją klaidinga kryptimi, kurios kulminacija buvo „Brexitas“, – šeštadienį SNP tinklalapyje parašė N. Sturgeon. – Nenuostabu, kad tokiam dideliam skaičiui žmonių Škotijoje tai jau įgriso.“

„Mes nenorėjome išstoti ir tikimės, kad jau greitai galėsime prisijungti kaip lygiavertė partnerė“, – siųsdama žinią Europos Sąjungai sakė ji.

B. Johnsonas naujo referendumo galimybę atmeta. Tačiau tikėtina, kad N. Sturgeon sulauks mandato ir didins spaudimą JK premjerui, jeigu jos partija gerai pasirodys artėjančiuose Škotijos parlamento rinkimuose.

Paklaustas, kodėl sąžininga rengti referendumą dėl narystės ES, tačiau nerengti naujo referendumo dėl Škotijos nepriklausomybės, B. Johnsonas Andrew Marrui (Endriui Marui) atsakė: „Skirtumas yra tas, kad europinį referendumą rengėme 1975 metais ir tuomet jį vėl surengėme 2016 metais. Tai, rodos, yra gana tinkamas laiko tarpas.“

Opozicinė partija „Piliečių platforma“ (PO) tvirtina, kad spalį už saugumą atsakingu vicepremjeru tapęs J. Kaczynskis nesugebėjo atlikti savo užduoties.

PO atkreipė dėmesį į policijos jėgos, ašarinių dujų naudojimą prieš protestuotojus ir jų sulaikymus pastarojo meto masinėse demonstracijose prieš beveik visišką abortų draudimą.

Ji taip pat kritikavo vyriausybės vykdomą kovą su COVID-19 pandemija ir kalbėjo apie besitęsiantį konfliktą tarp Varšuvos ir Briuselio valdant konservatyviajai PiS, į valdžią atėjusiai 2015 metais.

Tačiau balsavimas dėl nepasitikėjimo baigėsi J. Kaczynskio naudai 233 balsais prieš 216 ir vienam parlamentarui susilaikius.

PiS ir dvi mažesnės jos koalicijos partnerės 460 vietų žemuosiuose parlamento rūmuose turi 234 atstovus.

„Reikėtų klausti mūsų bičiulių, kurie neatėjo į balsavimą. Frakcijos sprendimas buvo susilaikyti. Tie, kas liko, ir susilaikė. Nėra prievolės, čia ne vaikų darželis ar mokykla, kur už rankos reikia atvesti į balsavimus. Manau, kad kiekvieno politiko garbės reikalas yra dalyvauti, balsuoti ir parodyti savo poziciją“, – antradienį Seimui išrinkus I. Šimonytę premjere, žurnalistams sakė A. Sysas.

Pasak jo, galima įvairiai vertinti kai kurių socialdemokratų frakcijos narių nedalyvavimą balsavime.

„Jeigu darytume prielaidą, kad daugiau mūsų dalyvautų balsavime, balsų vis tiek nepritarimui neužtektų. Galbūt čia naujų Seimo narių neryžtingumas, ieškojimas plaukimo pasroviui“, – svarstė frakcijos seniūnas.

Nėra prievolės, čia ne vaikų darželis ar mokykla, kur už rankos reikia atvesti į balsavimus.

Vis dėlto A. Sysas pabrėžė, kad tolesnis bendravimas su valdančiaisiais bus normalus.

„Čia nieko asmeniško nėra. Opozicija turi stebėti, kritikuoti, teikti siūlymus, ginčytis – tai yra ta vieta, kur vyksta diskusija ir priimami sprendimai. Į muštynes nesivelsim“, – pridūrė parlamentaras.

Seimas antradienį pritarė Ingridos Šimonytės išrinkimui ministre pirmininke. Šis balsavimas tapo išbandymu valdantiesiems, nes dalis jų dėl Seime plintančio koronaviruso atsidūrė saviizoliacijoje.

Už I. Šimonytės kandidatūrą balsavo 62 parlamentarai, prieš – 10, susilaikė 41 Seimo narys.

Už jos kandidatūrą balsavo 62 Seimo nariai, prieš buvo dešimt, susilaikė 41 parlamentaras.

I. Šimonytės kandidatūrą palaikė visi posėdyje dalyvavę konservatoriai ir Laisvės partijos frakcijos nariai bei penki Mišrios Seimo narių grupės atstovai: Vytautas Bakas, Zigmantas Balčytis, Algirdas Butkevičius, Domas Griškevičius ir Andrius Palionis.

Aštuoni socialdemokratai, trys „darbiečiai“ ir vienas „valstietis“ balsavime nedalyvavo.

Premjero kandidatūra tvirtinama paprasta balsų dauguma nuo dalyvavusiųjų balsavime, tad nedalyvavusieji balsavime galėjo užtikrinti mažesnį balsų persvaros poreikį kandidatūrai patvirtinti.

Didžiausia opozicinė „valstiečių“ frakcija teigė negalinti palaikyti I. Šimonytės kandidatūros, nes nemato Vyriausybės programos apmatų, jai nerimą kelia ministrų kandidatūrų pasirinkimas, jų praeitis dėl interesų painiojimo ir klausimai dėl kompetencijos.

„Valstiečių“ seniūnė Aušrinė Norkienė tvirtino, kad naujoji valdžia neturi COVID-19 suvaldymo plano.

„Deja, COVID-19 suvaldymo planai tėra deklaracijos, iki šiol nėra aišku, kokios konkrečiai lyderystės, kokių priemonių gerbiama kandidatė imsis šioje srityje“, – tvirtino ji.

Opozicinių socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas tvirtino, kad jų frakcija negali palaikyti bene dešiniausios Vyriausybės Lietuvos istorijoje. Anot jo, kai kurių kandidatų į ministrus pasisakymai smarkiai prieštarauja socialdemokratų vertybėms, nuostatoms.

„Darbiečių“ seniūnas Vigilijus Jukna sakė, kad gerbdama rinkėjų valią, Darbo partijos frakcija netrukdys sudaryti Vyriausybę sunkioje COVID-19 situacijoje.

Tuo metu konservatorių atstovas Mindaugas Lingė tvirtino, kad I. Šimonytė yra geriausiai pasirengusi Vyriausybės vadovės pareigoms.

Šiandien mes turime pasiruošusią kandidatę į ministres pirmininkes visomis savybėmis, kurių šiame laikotarpyje ypatingai reikia Lietuvai.

„Šiandien mes turime pasiruošusią kandidatę į ministres pirmininkes visomis savybėmis, kurių šiame laikotarpyje ypatingai reikia Lietuvai. Mes turime kandidatę turi savo kalbomis nekuria iliuzijų, kuri kalba taip, kaip yra, kalba tiesą, kurią galbūt kai kam girdėti yra nepatogu, kuri geba apginti kiekvieną savo žodį, gebėti įsiklausyti į kitą kalbantįjį, esantį ne tik šitos frakcijos, bet ir kitose salės pusėje“, – sakė parlamentaras.

I. Šimonytė savo ruožtu dėkojo Seimo nariams už gerus žodžius, palinkėjimus, kritiką.

„Ar nėra geresnių už mane? Žinoma, kad yra, jų visada yra, bet jau taip atsitiko, kad rinkėjų valia šitoje tribūnoje stoviu aš“, – sakė ji.

Atsakydama į priekaištus dėl koronaviruso valdymo, komandos pasirinkimo, kandidatė sakė, kad rinkdamasi pretendentus į ministrus ji vertino visų jų savybes, gebėjimą įgyvendinti būsimus darbus, o COVID-19, anot jos, įveiks ne valdžia, o žmonės.

Ar nėra geresnių už mane? Žinoma, kad yra, jų visada yra, bet jau taip atsitiko, kad rinkėjų valia šitoje tribūnoje stoviu aš.

I. Šimonytė sakė prisiimanti asmeninę atsakomybę už visus savo pasiūlytus pretendentus į ministrus.

„Esame koalicijoje sutarę, kad jeigu iškilus kokiam nors šešėliui kas nors iš kabineto nuspręstų nepasitraukti, tuomet, matyt, pagal tokią logiką tektų pasitraukti man pačiai. Esu pasirengusi tą atsakomybę prisiimti“, – teigė ji.

Kadangi iki paskutinės minutės nebuvo aišku, ar užteks balsų pritarti jos kandidatūrai, I. Šimonytė tvirtino esanti rami dėl bet kokio balsavimo rezultato. Politikė vėl citavo savo mėgstamą literatūros herojų Šveiką, kad „vis tiek kaip nors bus, dar niekada nebuvo, kad niekaip nebūtų“.

„Mano dvasinė ramybė nesutriks dėl bet kokio jūsų sprendimo“, – teigė ji.

I. Šimonytės kandidatūrą į premjero pareigas pasiūlė centro dešinės koalicija, kurią sudaro konservatoriai, liberalai ir Laisvės partija. Jie Seime turi 73 mandatus iš 141.

Seimui pritarus premjero kandidatūrai ir prezidentui jį paskyrus, ministras pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir prezidento patvirtintą Vyriausybę, pateikia svarstyti šios Vyriausybės programą. 

Vilniuje gimusi I. Šimonytė turi ekonomistės išsilavinimą, ji yra dirbusi Finansų ministerijoje nuo ekonomistės iki ministerijos sekretorės, viceministrės ir galiausiai finansų ministrės. Pastarąsias pareigas ji ėjo konservatoriaus Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje 2009–2012 metais. Po to I. Šimonytė trejus metus dirbo Lietuvos banke, dėstytojavo Vilniaus universitete, kol 2016 metais su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais pateko į parlamentą.

„Man rodos, kad čia yra aiški techninė problema, todėl, kad mes turime būrį žmonių, kurie turėjo kad ir labai nedidelį kontaktą su užsikrėtusiaisiais, dabar priversti būti izoliacijoj, aš sakyčiau, kad tai techninė-administracinė problema. (...) Bet yra galimybė, kad scenarijus nebus toks ir blogas“, – pažymėjo konservatorių vadovas.

Opozicinės Darbo partijos ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos susilaikys balsuodamos dėl centro dešiniųjų kandidatės į premjeres Ingridos Šimonytės kandidatūros, nors dalis socialdemokratų gali balsavime nedalyvauti.

Antradienį iš Seimo žadantis pasitraukti Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis teigė, kad frakcija balsuos vieningai prieš I. Šimonytės kandidatūrą.

I. Šimonytės kandidatūrą į premjero pareigas siūlo centro dešinės koalicija, kurią sudaro konservatoriai, liberalai ir Laisvės partija. Jie Seime turi 73 mandatus iš 141. Visa vienuolikos narių valdančioji Liberalų sąjūdžio frakcija dėl kontakto su užsikrėtusiaisiais koronavirusu yra izoliacijoje.

Nutarimas dėl pritarimo premjero kandidatūrai priimamas paprasta balsų dauguma atviru balsavimu.

„Kiekviena frakcija sprendžia iš tos situacijos, kokia jai atrodo teisinga. Jeigu tikslas yra oponuoti viskam – tai ir oponuojama viskam. O jei tikslas yra ieškoti kažkokio racionalaus sprendimo, atsižvelgiant į situaciją – tai yra kitas dalykas. Žinoma, galima naudotis tuo, kad Liberalų sąjūdis yra visas uždarytas... Kai kas keistomis aplinkybėmis, kai yra izoliuoti tie žmonės, kurie jau buvo izoliuoti ir galimybė užsikrėsti praktiškai buvo neegzistuojanti. Tačiau klausimas, kodėl taip yra, yra ne man“, – žurnalistams Seime prieš balsavimą dėl jos kandidatūros į ministres pirmininkes sakė I. Šimonytė.

Kiekviena frakcija sprendžia iš tos situacijos, kokia jai atrodo teisinga. Jeigu tikslas yra oponuoti viskam – tai ir oponuojama viskam.

„Man teko kalbėti su visomis frakcijomis, kurios matė reikalą su manimi susitikti ir yra žmonių, kurie mane pažįsta turbūt ne pirmi metai ir galbūt gali mano kandidatūrą įvertinti asmeniškai, kitaip negu frakcijos pozicija. Bet jei frakcija sutarė dėl kažkokios pozicijos – tai tokia yra politika. Nereikia čia labai kažko ieškoti“, – teigė I. Šimonytė.

Seimas antradienį turėtų apsispręsti, ar premjerės pozicijoje nori matyti buvusią finansų ministrę I. Šimonytę.

Dėl nustatytų užsikrėtimų COVID-19 dalis valdančiųjų turės likti saviizoliacijoje ir balsavime dalyvauti negalės. Todėl nėra aišku, ar, opozicijai teigiant, kad I. Šimonytės kandidatūros nepalaikys, pavyks iš pirmo karto ją patvirtinti premjere.

Jei taip atsitiktų,  I. Šimonytės kandidatūra galėtų būti teikiama iš naujo.

Tai po antradienį ryte vykusio frakcijos posėdžio Eltai sakė šios frakcijos seniūnas Vigilijus Jukna.

„Darbo partija dirba opozicijoje. Mes gerbiame rinkėjų valią, todėl netrukdysime sudaryti naujos Vyriausybės. Darbo partija yra opozicinė partija, todėl balsuodami susilaikysime“, – sakė V. Jukna.

Jis pabrėžė, kad „darbiečiai“ dirba konstruktyvioje opozicijoje ir gerus sprendimus būsimos Vyriausybės žada paremti.

Darbo partija yra opozicinė partija, todėl balsuodami susilaikysime.

Pasak V. Juknos, kol kas dar nėra būsimos Vyriausybės programos.

„Mūsų programa yra agresyvesnė, gal gilesnė. Taip, norėtųsi, kad daugiau mūsų programinių nuostatų atsidurtų būsimoje programoje, bet  šiuo metu netgi ir programos juodraščio nematome“, – sakė jis.

Susilaikys ir socialdemokratai

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas Algirdas Sysas BNS patvirtino, kad balsuojant dėl I. Šimonytės frakcija susilaikys, bet dalis narų gali balsavime nedalyvauti.

Seimo opozicinė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija ketina nepalaikyti antradienio balsavime I.Šimonytės kandidatūros į premjeres. Pasak frakcijos nuomonę įgarsinusio LSDP pirmininko Gintauto Palucko, socialdemokratai I. Šimonytei nepataikaus, todėl dešinieji turėtų patys surasti balsų tiek tvirtinant premjerę, tiek tvirtinant Vyriausybės programą.

P. Peleckio / Fotobanko nuotr.

„Savo pasisakyme gerbiama kandidatė Ingrida Šimonytė prašė pasitikėjimo kredito, o ne pataikavimo. Todėl socialdemokratai tikrai nepataikaudami nuoširdžiai sako, kad ši Vyriausybė, matyt, bus dešiniausia arba liberaliausia kokia tik yra buvusi ir oponavimo iš kairės tikrai sulauks nemažai“, – iš Seimo tribūnos sakė G. Paluckas.

Savo pasisakyme gerbiama kandidatė Ingrida Šimonytė prašė pasitikėjimo kredito, o ne pataikavimo.

Politikas teigė, kad jo vedama partija nesulaukė atsakymų į visus I. Šimonytei užduotus klausimus. Be to, akcentavo G. Paluckas, įtarimų LSDP sukėlė ir kai kurių kandidatų į ministrus pasisakymai.

„Todėl tikime, kad valdančioji dauguma turi prisiimti atsakomybę už siūlomą valstybės raidos viziją ir, matyt, savo balsais patvirtinti savo keliamą kandidatę. Todėl socialdemokratų frakcija nebalsuos už Ingridos Šimonytės kandidatūrą“, – aiškino politikas.

„Valstiečiai“ balsuos prieš

Antradienį iš Seimo žadantis pasitraukti Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis teigė, kad frakcija balsuos vieningai prieš I. Šimonytės kandidatūrą.

„Mūsų frakcija, aš labai tikiuosi, visa balsuos prieš, nes tai labai normalus opozicijos žingsnis. Už kitas (opozicines) frakcijas negaliu pasakyti, jos šiandien ryte spręs, būtų labai logiška, kad balsuotų „prieš“, – antradienį LRT radijui sakė R. Karbauskis.

Pasak jo, „jei iš opozicijos niekas nebalsuotų už I. Šimonytę, beviltiška, kad ji būtų patvirtinta kandidate į premjeres“.

„Valstiečių“ lyderis tikino, kad šis sprendimas nėra susijęs su nesutarimais Seime dėl parlamento vadovybės formavimo, „valstiečiams“ likus be Seimo pirmininko pavaduotojo posto.

Mišri Seimo narių grupė balsuos laisvai

Mišri Seimo narių grupė dėl I. Šimonytės kandidatūros į premjeres balsuos laisvai.

„Mišri grupė buvo susitikusi su kandidate į ministres pirmininkes, jos paklausė, kai kas liko patenkinti atsakymais, kai kas nelabai patenkinti, todėl Mišri grupė balsuos laisvai“, – Seimo posėdyje antradienį teigė Mišriai Seimo narių grupei priklausantis parlamentaras Kęstutis Glaveckas.

Parlamentaras akcentavo ir I. Šimonytės komandos svarbą.

„Mišrioje frakcijoje mes manome, kad labai svarbus klausimas yra komandos sudarymas, nes viena ministrė pirmininkė, kad ir kokia ji būtų – žmogus ar moteris orkestras, ji iš tikro nesukoreguos visų, ir ta visa komanda, kuri bus, turi labai smarkiai jai padėti. Klausimas, ar užteks tų kompetencijų, klausimas, ar užteks to patyrimo“, – sakė K. Glaveckas.

I. Šimonytės kandidatūrą į premjero pareigas siūlo centro dešinės koalicija, kurią sudaro konservatoriai, liberalai ir Laisvės partija. Jie Seime turi 73 mandatus iš 141. Visa valdančioji Liberalų sąjūdžio frakcija dėl kontakto su koronavirusu yra izoliacijoje.

Nutarimas dėl pritarimo premjero kandidatūrai priimamas paprasta balsų dauguma atviru balsavimu.