Naujas balsavimas įvyks trečiadienio popietę.

Po to, kai vienas favoritų, Saeimos narys Gunaras Kūtris iš Žaliųjų ir valstiečių sąjungos (ŽVS), per tris balsavimo turus nesulaukė reikiamos parlamento paramos, koalicijos nariai – ŽVS, „Naujoji vienybė“ ir „Pažangiųjų“ partija – susitarė dėl ŽVS parlamentarės Daigos Mierinos kandidatūros.

„Naujoji vienybė“ ir „Pažangieji“ ankstesniuose turuose balsavo prieš G. Kūtrį.

Kaip jau pranešta, ŽVS atstovas G. Kūtris anksčiau buvo laikomas naujosios koalicijos remiamu kandidatu, tačiau pastarosiomis dienomis jo pasisakymai viešojoje erdvėje sukėlė stiprią visuomenės kritiką ir pasėjo abejonių dėl jo tinkamumo užimti Saeimos pirmininko postą.

Tuo tarpu partijos „Už stabilumą!“ įstatymų leidėja Svetlana Culkova į šį postą pasiūlė savo partijos narį Aleksejų Roslikovą.

Seimas antradienį priėmė Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas: už balsavo 91 Seimo nariai, prieš buvo 9, o susilaikė 20. Jas dar turės pasirašyti prezidentas Gitanas Nausėda.  

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad nevertinant turto kompensacijų gavėjų ratas išsiplėtė, jos pasiekė kas penktą namų ūkį – jų prašė ir tie gyventojai, kurie niekada nesikreipė dėl šios paramos, nes galbūt nežinojo, kad turi teisę ją gauti.

„Keičiantis situacijai, atsižvelgiant į ateinančio šildymo sezono prognozuojamą šilumos kainų mažėjimą, taip pat savivaldybių siūlymus, siekiame piniginės socialinės paramos taiklumo. Prioritetu ir toliau išlieka pažeidžiamiausių namų ūkių apsauga, o atskirais atvejais individualius sprendimus dėl vieno ar kito namų ūkio, priims savivaldybės“, – pranešime sakė M. Navickienė.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuva“ atstovas Tomas Tomilinas apgailestavo, kad sodo namelis, didesnis žemės sklypas ar butas gali tapti rimta kliūtimi gauti paramą, o Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Rita Tamašunienė piktinosi, kad keičiama tvarka dar neprasidėjus šildymo sezonui, nesant aišku, kokios bus šildymo kainos. 

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuva“ narys Linas Kukuraitis pabrėžė, kad priėmus pataisas, bus vertinamas  tik turtas, o kiti, anot jo, du svarbūs žingsniai nepadaryti.

„Šis įstatymas nepasieks savo tikslų, tai yra kompensacijų gavėjų nesumažės, jeigu šildymo kainos bus panašios kaip praėjusiais metais, netgi jų padaugės, ir bus pasiekti priešingai tikslai, jeigu nebus padaryti du dalykai šalia, o jų neplanuojama daryti. Pirma, kad būtų sumažintos pajamų ribos, nuo kurių žmonės gali gauti kompensacijas“,  –  teigė jis.

Liberalas Andrius Bagdonas įsitikinęs, kad kompensacijų už šildymą negali gauti žmonės, kurie turi pakankamai pajamų.

Reikia, kad už šildymą kompensacijas gautų tik tie, kurie negali susimokėti, nes neturi pajamų.

 

„Gal žmogus turi vieną būstą, o gal penkis – šiuo metu kompensacijas gali gauti. Tai nėra sąžininga prieš tuos žmones, kurie moka mokesčius, nes jų sąskaita būtų mokamos tos kompensacijos“, – Seimo posėdyje sakė parlamentaras.

„Reikia, kad už šildymą kompensacijas gautų tik tie, kurie negali susimokėti, nes neturi pajamų“, – pridūrė A. Bagdonas. 

Pataisos, be kita ko, numato, kad kreipiantis dėl socialinės paramos pirmą kartą arba praėjus dvejiems metams nuo jos gavimo, jeigu asmens ar šeimos turto vertė viršija normatyvą, tris mėnesius į tai nebus atsižvelgiama ir parama bus skiriama.

Išankstiniais skaičiavimais, kompensacijų gavėjų skaičius šiemet sieks apie 200 tūkst. per mėnesį, arba apie 18 proc. mažiau nei praėjusį šildymo sezoną.

Pataisas teikusios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai teigė, kad grąžinti iki koronaviruso pandemijos galiojusią tvarką prašė savivalda, pastebėjusi, kad pašalpų ateina prašyti ir žmonės, kurie turi daug nekilnojamojo turto

Valstybės kompensacijos už šildymą nevertinant į jas pretenduojančių žmonių turto skiriamos nuo 2020-ųjų birželio, kai prasidėjo koronaviruso pandemija ir buvo paskelbta ekstremali situacija. Vėliau Seimas įstatymu leido turto nevertinti iki 2024 metų balandžio pabaigos.

Šios partijos pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės teigimu, galimybė jauniems žmonėms dalyvauti rinkimuose sustiprintų šalies demokratinius procesus.

„Deja, tenka stebėti nuolat mažėjantį pilietinį aktyvumą Lietuvoje – per mažai žmonių noriai dalyvauja šalies demokratiniuose procesuose. Jaunimo nuo 18 iki 24 metų aktyvumas rinkimuose sustojo ties 33 procentais, o tai reiškia, kad šie žmonės yra mažiausiai aktyvi grupė“, – teigė V. Blinkevičiūtė.

LSDP valdyba įpareigojo Seimo Socialdemokratų frakciją registruoti atitinkamas Konstitucijos pataisas.

Dabar Konstitucija numato, kad rinkimų teisę turi piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų.

Rinkimų kodekse nustatyta, jog 18-mečiai gali būti renkami merais ir savivaldybės tarybų nariais.

Toks aktyvumas užfiksuotas išankstinio balsavimo metu antradienį–ketvirtadienį bei per pirmąją balsavimo namuose dieną penktadienį.

Balsuoti namuose turi teisę tie, kas dėl sveikatos būklės ar kitų priežasčių negali atvykti į rinkimų apylinkę sekmadienį. Šis balsavimas tęsis ir šeštadienį.

Penktadienį namuose balsavo 1249 rinkėjai, dar 180 žmonės balsavo specialiuose punktuose, 708 – iš anksto.

Sekmadienį – pagrindinę Seimo nario rinkimų dieną – į savo rinkimų apylinkę reikės atvykti nuo 7 iki 20 valandos.

Dėl Seimo nario mandato varžosi Raseinių vicemeras socialdemokratas Matas Skamarakas, buvęs Raseinių meras konservatorius Andrius Bautronis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos iškeltas anksčiau šios savivaldybės mero pareigas ėjęs Algirdas Gricius.

Darbo partija rinkimuose iškėlė buvusio Seimo nario Dariaus Ulicko kandidatūrą, Liberalų sąjūdis – Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narės Sandros Barzdienės, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – draudimo specialisto Edvino Demidavičiaus, Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) – verslininkės Meidos Šabūnienės, Lietuvos regionų partija – verslininko Antano Tautkaus kandidatūras.

Pirmalaikiai rinkimai Raseinių-Kėdainių apygardoje rugsėjo 3 dieną rengiami po to, kai 2020 metais čia išrinktas „valstietis“ Arvydas Nekrošius atsisakė parlamentaro mandato, kad galėtų eiti Raseinių rajono mero pareigas.

Balsavimo teisę šiuose rinkimuose turi 31 tūkst. 773 žmonės.

Naujai išrinkto parlamentaro kadencija baigsis kitų metų lapkritį.

Pirmadienį pasirašyta sutartis dėl tokios studijos parengimo, pranešė VRK.

Ją atliks jungtinės veiklos pagrindu veikianti bendrovė „Civitta“ ir „e-Governance Academy Foundation“ ūkio subjektų grupė.

Viešąjį konkursą laimėjusios įmonės per devynis mėnesius turės išanalizuoti internetinio balsavimo informacinės sistemos steigimo politinius, ekonominius, socialinius, technologinius ir teisinius veiksnius, galimybes bei rizikas.

„Esminis šios studijos tikslas – pasitelkus kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų ekspertus įsivertinti saugumo bei patikimumo aspektus, numatyti galimas grėsmes bei atsakyti į pagrindinį klausimą, ar esame pasirengę tokio masto projekto įgyvendinti bei ko reikia, kad būtų sukurta saugi internetinio balsavimo informacinė sistema“, – teigiama pranešime.

Studijoje turės būti išanalizuoti vartotojų poreikiai, įskaitant internetinio balsavimo naudą užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams ir asmenims su negalia.

Taip pat turės būti pateikiama priežiūros kaštų ir reikalavimų prognozė, atliktas bendras internetinio balsavimo rizikingumo vertinimas, identifikuoti galimos rizikos veiksniai, pateiktos rekomendacijos ir įžvalgos dėl internetinio balsavimo įgyvendinimo politiniu, ekonominiu, socialiniu, technologiniu ir teisiniu aspektu atsižvelgiant į pagrindinių rinkimų principų įgyvendinimą ir kitus rinkimų reikalavimus, numatytus Konstitucijoje, Rinkimų kodekse, kituose teisės aktuose.

Seimas dar 2006 metais yra patvirtinęs balsavimo internetu rinkimuose ir referendumuose koncepciją. Su tuo susiję rinkimų įstatymų pakeitimai Seimui teikti 2008, 2009, 2010 ir 2014 metais, tačiau įstatymų leidėjas projektus grąžindavo tobulinti.

Šios Vyriausybės programoje numatyta „įvertinti technines galimybes ir inicijuoti teisės aktus, kurie sudarytų galimybę įgyvendinti bandomąjį balsavimą internetu“.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Aušrinė Norkienė sako, kad frakcija šiai reformai nepritars.

„Pateikimo stadijoje, frakcijoje diskutavome, tikrai nepritarsime šitai reformai, frakcijos nariai užduos ir klausimus, ir išsakys abejones, tame pakete yra ir Pelno mokesčio įstatymas, kuriame matome, kad lengvatų palikta daugiau, o ką ministrė kalba apie mokesčių teisingumą, mes neįžvelgiame to“, – Seime žurnalistams antradienį sakė A. Norkienė.

„Dėl Nekilnojamojo turto mokesčio, galbūt dėl šito vieno ir galėtume dar diskutuoti, bet bendrame pakete nesame linkę pritarti“, – kalbėjo ji.

Socialdemokratų atstovė Rasa Budbergytė teigė, kad frakcijos nariai nėra vieningi mokesčių reformos klausimu.

Visgi ji teigė mananti, kad po antradienio rytą įvykusio frakcijos susitikimo su finansų ministre Gintare Skaiste bus daugiau palaikančių paketą.

„Nesame itin vieningi socialdemokratai savo viduje, ar reikia, ar nereikia palaikyti mokesčių pertvarkos paketą, kuris yra teikiamas itin netinkamu laiku ir netobulas. Tačiau po pasikalbėjimo su ministre, manau, kad dauguma mūsų frakcijos narių, socialdemokratai palaikys pateikimo stadijoje šiuos gana ydingus projektus“, – teigė R. Budbergytė.

„Svarbu Seime pradėti diskusijas apie tai, kaip turėti daugiau sąžiningumo mokestinėje sistemoje ir kaip padidinti biudžeto pajamas“, – kalbėjo ji.

Anot R. Budbergytės, socialdemokratai yra pasirengę teikti siūlymus mokesčių pertvarkai.

Seimo narys, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius sako, kad jo atstovaujama frakcija nepalaikys reformos.

„Mūsų frakcija tikrai nepalaikys (mokesčių reformos – BNS) ir dėl keleto priežasčių. Pirmiausia, ta mokestinė reforma buvo pradėta ruošti dar 2021 metais, kada tikrai niekas negalvojo, kad bus tokia aukšta infliacija ir karas Ukrainoje“, – Seime sakė A. Butkevičius.

„Prasidėjus karui Ukrainoje, ta pati darbo grupė, kuri ruošė mokestinę reformą, visiškai neįvertino mūsų šalies konkurencingumo kriterijų, taip pat neįvertino to, kad sutrūkinėjo logistikos grandinė dėl to, kad mes, kaip šalis, atliekame labai didelius reeksporto darbus“, – teigė Seimo narys.

A. Butkevičius taip pat tvirtino nematantis siūlomų mokesčių pakeitimų fiskalinio efekto bei priemonių mažinti infliacijai, be to, anot jo, dėl sparčiai augančio darbo užmokesčio Lietuva tampa nepatraukli užsienio investuotojams.

„Taip teikti mokesčių reformą be jokių analitinių vertinimų ir poveikio makroekonominiu požiūriu – tai tikrai negalima pritarti“, – teigė A. Butkevičius.

Ekspremjeras įsitikinęs, kad mokesčių reforma yra pavėluota ir yra teikiama siekiant gauti RRF lėšas. 

Opozicinės Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas irgi sakė, kad „darbiečiai“ nepalaikys reformos.

Jo teigimu, tai yra ne reforma, o „eilinis mokesčių didinimas“.

„Mes galėtume palaikyti PVM ribos didėjimą, kitus blizgučius, bet, kaip minėjau, individualios veiklos apmokestinimo, nekilnojamo turto mokesčio palaikyti tikrai nenorime ir neketiname, ir šiandien tai parodysime balsavimu“, – žurnalistams Seime sakė V. Fiodorovas. 

„Vadinama reforma yra visiškai ne laiku. Mes turime kalbėti apie galimybę žmonėms auginti pajamas, juo labiau, kad infliacija yra per didelė, kad mokesčiais dar jiems tas pajamas sumažintume“, – pridūrė jis.

Mokesčių pertvarkos paketas Seimui bus teikiamas antradienį popiet.

„Taryba įpareigojo frakcijos narius balsuoti už šitą pirmalaikių rinkimų sprendimą be jokių išankstinių sąlygų, kitaip sakant, koks bus projektas, tokį ir palaikysim“, – BNS po Kauno rajone penktadienį vykusio LVŽS tarybos posėdžio sakė partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Jis teigė, kad toks sprendimas priimtas, nes „yra tautos lūkestis, kad valdžia pasikeistų“.

„Visi iki vieno mūsų Seimo nariai turės balsuoti už pirmalaikius rinkimus, nes tai yra tautos lūkestis, ir mes visus tuos, kurie nebalsuos, opozicijos žmones, vadinsim išdavikais, nes jie tokie ir bus. Jie ne politikai, kurie tarnauja žmonių valiai, o politikai, kurie galvoja apie savo naudą“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Mes visus tuos, kurie nebalsuos, opozicijos žmones, vadinsim išdavikais, nes jie tokie ir bus.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumas siūlo pirmalaikius Seimo rinkimus surengti siekiant perkrauti politinę sistemą, kai ją supurtė ne vienoje savivaldybėje atskleista neskaidri išmokų už transportą, kanceliarines prekes naudojimo tvarka.

Grupė konservatorių registravo Seimo nutarimo projektą dėl pirmalaikių parlamento rinkimų paskelbimo rugsėjo 10 dieną. Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad atsisakius surengti pirmalaikius rinkimus, ji po NATO viršūnių susitikimo liepos viduryje trauksis iš pareigų.

Pirmalaikiams rinkimams paskelbti Seime reikia surinkti ne mažiau kaip 85 parlamentarų palaikymą. Opozicinė „valstiečių“ frakcija turi 19 narių.

„Valstiečių“ vadovas teigė, kad jei kas nors iš parlamentarų nepaklus partijos valiai, negalės kandidatuoti su „valstiečiais“ Seimo rinkimuose.

„Tarybos įpareigojimas reiškia, kad, kai mes tvirtinsim sąrašą į Seimo rinkimus, ar tai bus išankstiniai, ar eiliniai Seimo rinkimai, į tai bus atsižvelgta. Tas žmogus negalės būti iškeltas partijos vardu“, – pažymėjo „valstiečių“ vadovas.

Taip pat „valstiečiai“ sudarė darbo grupę, kuri įvertins, ar į savivaldybių tarybas išrinkti partijos nariai sąžiningai naudojo išmokas už transportą, kanceliarines prekes, biuro nuomą.

Darbo grupei vadovaus Seimo narė Guoda Burokienė, niekada nedirbusi savivaldoje, į ją taip pat įtraukti Seimo nariai Deividas Labanavičius ir Jonas Jarutis.

Pasak R. Karbauskio, ši darbo grupė medžiagą analizuos ne tik tam, kad nustatytų galimus pažeidimus ar piktnaudžiavimo atvejus, bet ir galėtų apginti partiečius, jei jų išlaidos būtų pagrįstos.

„Mes pasakėme, kad tie skyriai, kurie deklaruos, kad tarybose dvi kadencijas, jų nuomone, problemų nėra, mes ir nepertikrinsim, tiesiog paprasčiausiai, jei tos problemos kada nors iškils, mūsų reakcija bus labai vienareikšmiška ir kategoriška. Bet darbo grupė sudaroma ne tik, kad išsiaiškintume, kas galėjo pažeisti, bet ir tam, kad galėtume apginti, jei pasirodytų kokia nors informacija“, – kalbėjo LVŽS vadovas.

Pasak jo, darbo grupė būtų pasiruošusi „vieną ar kitą žmogų apginti, jei yra aiškus kontekstas, kodėl tokios išlaidos galėjo būti“.

Visuomenininkui Andriui Tapinui pradėjus akciją „Skaidrinam“, paaiškėjo, kad kai kurie savivaldos politikai maksimaliai panaudojo galimas išmokų sumas, nepaisant to, kad per pandemiją judėjimas ir kitokia veikla buvo smarkiai apriboti, pylėsi kurą mokėdami skirtingomis banko kortelėmis, skirtinguose miestuose beveik tuo pačiu metu, lėšas naudojo kitais abejonių sukėlusiais būdais.

Penktadienį LVŽS taryba taip pat kandidate į laisvą Kupiškio rajono mero vietą iškėlė vietos skyriaus pirmininkę Eglę Blaževičienę.

„Mes tikrai kuo toliau, tuo atidžiau kiekvieną iš Vyriausybės ir iš Seimo pateikiamą projektą vertinsime labai griežtai per savo ir koalicijos programos prizmę, nes tikrai būdavo tokių atvejų, kur būdavo tam tikras automatinis palaikymas kai kuriose pateikimo stadijose suprantant kolegiškumo siekius“, – Žinių radijui trečiadienį sakė V. Mitalas.

„Šitos geros valios yra labai sumažėję po tokių balsavimų, kurie įvyksta vakar“, – pridūrė jis.

Taip jis kalbėjo po to, kai antradienį Seime iš darbotvarkės buvo išbrauktas pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų projektas. Sprendimas išbraukti klausimą priimtas Mišrios Seimo narių grupės prašymu, kuriai vadovauja Agnė Širinskienė.

Šitos geros valios yra labai sumažėję po tokių balsavimų, kurie įvyksta vakar.

Už klausimo išbraukimą balsavo 52 parlamentarai, prieš buvo 32, susilaikė 16.

Už išbraukimą balsavo 12 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių, dešimt buvo prieš, o 13 susilaikė. Išbraukimą taip pat palaikė vienas Liberalų sąjūdžio atstovas.

„(...) jis (balsavimas – BNS) mane labai nuvylė, labai žmogiškai nuvylė, nes aš tikėjausi, kad Tėvynės sąjungos gretose yra žmonių, kurie supranta XXI amžiaus realijas ir neleis tokiems dalykams vykti, bet pasirodė, kad ta partija yra kažkur užstrigusi senuose reikaluose“, – kalbėjo V. Mitalas.

Anot jo, kolegų projektų iš darbotvarkės šalinimas yra „naujas lygis, kurį demonstruoja kai kurie Seimo nariai Seimo salėje ir tas skamba man labai prastai.“

Valdančiosios Laisvės frakcijos atstovės Morganos Danielės balandžio viduryje pateiktomis Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisomis siekta leista pagalbinio apvaisinimo procedūromis pasinaudoti nesusituokusioms poroms, vienišoms moterims.

Anot jos, dabartinis reguliavimas „neatitinka nesusituokusių nevaisingų porų ir vienišų moterų lūkesčių ir neužtikrina lygiateisiškumo principo“.

Įstatymas nustato, kad pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik naudojant apvaisinamos moters ir su ja gyvenančio sutuoktinio ar partnerio lytines ląsteles, išskyrus tam tikrus atvejus atvejus, bet apibrėžta, kad pora turi būti sudariusi registruotos partnerystės sutartį.

Pagalbinio apvaisinimo įstatymas po ilgų diskusijų tarp žmogaus teisių klausimais liberalių ir konservatyvių politikų Seime priimtas 2016 metais, o pradėjo veikti 2017 metų pavasarį. Šios paslaugos tapo apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų ir jomis pasinaudojo keli tūkstančiai porų.

Seimas iš pradžių buvo įpareigojęs pagalbiniam apvaisinimui sukurtus embrionus saugoti neribotą terminą, bet pernai amžino saugojimo atsisakė.

Tik virškinimo problemos?

Sunkesnių rinkimų Turkijos prezidentas turbūt ir negalėjo įsivaizduoti. Apmalšinęs kritikų balsus, vos suvaldydamas sunkiai sergančią, infliacijos karštinės krečiamą šalies ekonomiką, tačiau sugebėjęs savo įvaizdžiui sumaniai pasinaudoti Rusijos karu prieš Ukrainą, jis susidūrė su dviejų dalių force majeuru. Tiek juodųjų gulbių – fenomenas, kuriuo dažniausiai ekonomistai vadina nenumatytus ūmiai nutinkančius įvykius, radikaliai pakeičiančius aplinkybes, – R. T. Erdoğanui turbūt net priešai nebūtų drįsę linkėti.

Vasarį Turkiją, regionus, kur gyvena daugiausia prezidento rėmėjų, sukrėtė siaubingas žemės drebėjimas – jis nusinešė apie 50 tūkst. gyvybių ir apnuogino R. T.Erdoğano eros metais suklestėjusią netvarką statybų sektoriuje. Likus kiek daugiau nei dviem savaitėms iki rinkimų jis patyrė sveikatos problemų, pernelyg akivaizdžių ir netikėtų, kad nepasėtų abejonių dėl 69-erių politiko fizinės būklės.

Užsienio žiniasklaidai svarstant, kuo iš tikrųjų sunegalavo R. T. Erdoğanas, antradienį per tiesioginį interviu televizijai ištiktas neaiškių sveikatos problemų, ketvirtadienį politikas pasirodė viešumoje. Tiesa, tik virtualiai. Per tiesiogiai transliuotą atominės elektrinės „Akkuyu“ atidarymo ceremoniją paprastai energija trykštantis vyras sėdėjo prie rašomojo stalo, atrodė nusilpęs.

Paties prezidento teigimu, kai savaitės pradžioje jis važinėjo po penkis miestus, kuriuose vyko mitingai ir viešųjų projektų pristatymai, jam sutriko skrandžio veikla. Dėl to R. T. Erdoğanas buvo priverstas atšaukti trečiadienio renginius ir likti namuose.

Intensyvėjant kalboms, kad prezidentą ištiko miokardo infarktas, sveikatos apsaugos ministras Fahrettinas Koca ketvirtadienį patikino: R. T. Erdoğanas sirgo infekciniu gastroenteritu – trumpalaike liga, kurią sukelia virškinamojo trakto užkrėtimas.

Konkurentas: opozicija sugebėjo susivienyti ir iškelti vieną kandidatą – K. Kılıçdaroğlu. Turkijos prezidentūros / AP nuotr.

Pagrindinis konkurentas

Eiliniai (tiesa, paankstinti keliomis savaitėmis) parlamento ir prezidento rinkimai gali tapti svarbiausiu balsavimu Turkijoje per pastaruosius dešimtmečius. Nuo jų baigties priklausys, ar tarp Rytų ir Vakarų balansuojanti valstybė pasuks demokratiškesniu keliu, ar ir toliau laikysis šio į autoritarines tendencijas polinkį turinčio politiko nustatyto kurso. Lemtingos dvikovos lauku laikomi prezidento rinkimai – šiandien Turkijos vairas ne tautos išrinktųjų, bet aukščiausią postą užimančio žmogaus rankose.

R. T. Erdoğano pergalė nebeatrodo tokia tikra, kokia buvo prieš kelis mėnesius, tačiau ir opozicijos perspektyvos nėra tokios aiškios.

 

Visuomenės nuomonės apklausos atspindi ir visuomenės susiskaidymą, ir politikų įnirtingą kovą. Kai kuriose rinkėjų apklausose pagrindiniai du kandidatai į prezidentus arba žengia koja kojon, arba, priklausomai nuo apklausų užsakovo, vienas kuris konkurentą lenkia net dešimčia procentų. Tad net likus dviem savaitėms iki balsavimo pernelyg sudėtinga prognozuoti jo baigtį.

Pagrindinis R. T. Erdoğano varžovas – Kemalis Kılıçdaroğlu. Buvęs valstybės tarnautojas atstovauja pagrindinei Turkijos pasaulietinei Respublikonų liaudies partijai. Jis – visos opozicijos kandidatas. Jo labui dalyvauti rinkimuose atsisakė Stambulo ir Ankaros merai.

Ilgą laiką į K. Kılıçdaroğlu buvo žiūrima kritiškai, tačiau dabar jis – kitoks, ramesnio charakterio nei dauguma šalies politikų – laikomas vienintele galimybe užbaigti R. T. Erdoğano erą.

K. Kılıçdaroğlu palaiko kaip niekad marga stovykla, kurioje – ir kraštutiniai dešinieji, ir vadinamieji transatlantiniai nacionalistai, ir šiuolaikinės Turkijos įkūrėjo Mustafos Kemalio Atatürko partija.

Pastarąjį kartą opozicija buvo susivienijusi 2019 m., kai siekė per savivaldos rinkimuose nurungti R. T. Erdoğano sąjungininkus. Tąkart jiems pavyko susigrąžinti dviejų pagrindinių Turkijos miestų kontrolę. Tai pirmas kartas nuo R. T. Erdoğano pergalės mero rinkimuose 1994 m., kai jo partija ir jos pirmtakai pralaimėjo Stambule.

Dabar opozicijos bendrasis vardiklis – parlamentinė valdymo forma, kuri esą turėtų sugrąžinti šalį į demokratijos kelią. Be abejo, jie nori įtikti savo pagrindiniam, proeuropietiškam elektoratui ir pabrėžia, kad pralaimėjus R. T. Erdoğanui pagerėtų Turkijos santykiai su Europa ir JAV.

Auganti įtampa

Opozicija aktyviai vykdo kampaniją, sako kalbas ir rengia mitingus. R. T. Erdoğanas visur dalyvauja pats, jam oponuoja aštuoni žmonės, atstovaujantys skirtingoms visuomenės grupėms. Kiekvienas jų keliauja po regionus, vienu metu skirtingose šalies dalyse susitinka su potencialiais rinkėjais. Jei pasirodytų, kad prezidento sveikatos problemos gerokai didesnės, nei bando įteigti jo aplinka, R. T. Erdoğanui gali būti sunku atlaikyti intensyvų paskutinį rinkimų maratono etapą.

R. T. Erdoğanas bando išnaudoti administracinius išteklius ir savo populiarumui išnaudoti didelio masto infrastruktūros projektų pabaigtuves. Rinkimų išvakarėse buvo pristatytas nacionalinis elektromobilis, į vandenį nuleistas Turkijos lėktuvnešis „Anadolu“ su vietos gamybos bepiločiais, atidaryta tiltų, kelių, įgyvendinami infrastruktūros projektai ir t. t.

Kalbėdami apie rinkimų perspektyvą, ekspertai sako: R. T. Erdoğano pergalė nebeatrodo tokia tikra kaip prieš kelis mėnesius, tačiau ir opozicijos perspektyvos nėra tokios aiškios, kad būtų galima prognozuoti besąlygišką triumfą.

Rinkėjų desantas Europoje

Didžiausias užsienyje balsuojančių kontingentas – 1,5 mln. Vokietijos turkų, kurie iki gegužės 9 d. gali balsuoti prezidento ir parlamento rinkimuose šešiolikoje rinkimų apylinkių visoje šalyje.

Vokietijos žemės ūkio ministras Cemas Özdemiras, kurio šeimos šaknys yra Turkijoje, sakė, kad K. Kılıçdaroğlu pergalė Turkijai „sudarytų sąlygas grįžti prie demokratijos“. Berlyne rinkėja Fatma, kuri atsisakė nurodyti savo pavardę, teigė, kad palaiko dabartinį prezidentą.

Prancūzijoje prie balsadėžių taip pat laukiama daug turkų – apie 400 tūkst. Paryžiuje kalbinta 39 metų Ozlem Dinc visiškai palaikė R. T. Erdoğaną. „Iš visos širdies tikimės, kad jis vėl ateis į valdžią ir užkariaus visą pasaulį“, – teigė ji.

Kiti kritikavo ilgametį prezidentą ir jo atliktus Turkijos politinės sistemos pokyčius. „Pirmiausia turime pakeisti prezidentą, o tik paskui sistemą, – Paryžiuje sakė rinkėja Sema Jude. – Prezidento sistema Turkijoje nedemokratiška ir primena diktatūrą.“

Jei nė vienas kandidatas iš karto neužsitikrins pergalės ir gegužės 28 d. reikės rengti antrąjį prezidento rinkimų turą, balsavimas užsienyje vyks gegužės 20–24 d.

Balsavimas užsienyje prasidėjo nerimaujant dėl R. T. Erdogano sveikatos, nes jis buvo priverstas atšaukti trečiadienį ir ketvirtadienį planuotus priešrinkiminius renginius. Tačiau ketvirtadienį jis vaizdo ryšiu dalyvavo pirmosios Turkijos atominės elektrinės pietinėje pakrantėje atidaryme.

Turkų sveikatos ministras Fahrettinas Koca (Fachretinas Kodža) sakė, kad R. T. Erdogano būklė gerėja.

„Šį rytą buvau su juo. Jo sveikata gera, – ketvirtadienį teigė mediko išsilavinimą turintis F. Koca. – Jo virškinamojo trakto infekcijos poveikis sumažėjo. Jis tęs savo darbus.“

Didžiausias užsienyje balsuojančiųjų kontingentas – 1,5 mln. turkų Vokietijoje, kurie iki gegužės 9 dienos gali balsuoti prezidento ir parlamento rinkimuose 16-oje rinkimų apylinkių visoje šalyje.

Pačioje Turkijoje balsavimas vyks tik gegužės 14 dieną.

Per ankstesnius rinkimus, kurie vyko prieš penkerius metus, didžioji dauguma Turkijos rinkėjų Vokietijoje palaikė R. T. Erdoganą. Neaišku, ar šiemet 69-erių R. T. Erdoganas sulauks tokios pat jų paramos.

Palaikymas ir kritika

Visuomenės nuomonės apklausos Turkijoje rodo, kad šiek tiek pirmauja pagrindinis R. T. Erdogano varžovas, centro kairiosios opozicinės partijos lyderis Kemalis Kilicdaroglu (Kemalia Kiličdarohlus), kurį remia įvairias partijas vienijantis Tautos aljansas.

R. T. Erdoganas buvo kritikuojamas dėl pastaraisiais metais vis labiau autoritarinio valdymo, ekonomikos valdymo ir didėjančios infliacijos, taip pat reakcijos po vasarį Turkiją sukrėtusio pražūtingo žemės drebėjimo.

Vokietijos žemės ūkio ministras Cemas Ozdemiras (Džemas Ezdemiras), kurio šeimos šaknys yra Turkijoje, žiniasklaidos grupei RND sakė, kad K. Kilicdaroglu pergalė Turkijai „sudarytų sąlygas grįžti prie demokratijos“.

Berlyne rinkėja Fatma, kuri atsisakė nurodyti savo pavardę, teigė, kad palaiko dabartinį prezidentą.

„Erdoganas yra stiprus. Mes jį palaikome“, – sakė ji.

Pranzūcijoje prie balsadėžių taip pat laukiama daug turkų – apie 400 000.

Paryžiuje kalbinta 39 metų Ozlem Dinc (Ozlem Dinč) visiškai palaikė R. T. Erdoganą.

„Iš visos širdies tikimės, kad jis vėl ateis į valdžią ir užkariaus visą pasaulį“, – teigė ji.

Kiti kritikavo ilgametį prezidentą ir jo atliktus Turkijos politinės sistemos pokyčius.

„Pirmiausia turime pakeisti prezidentą, o tik paskui sistemą, – Paryžiuje sakė rinkėja Sema Jude (Sema Žudė). – Prezidento sistema Turkijoje nėra demokratiška ir primena diktatūrą.“

Cinaras Negatiras (Sinaras Negatiras) su tuo sutiko, tačiau dėl kitų priežasčių.

„Esu už tai, kad pasikeistų prezidentas, nes ekonomikos lygis yra 0 proc., – teigė jis. – Štai kodėl mes balsuojame už prezidento pakeitimą.“

Prie Turkijos generalinio konsulato Paryžiaus Bulonės-Bijankūro priemiestyje išsirikiavo iki 300 žmonių, laukiančių galimybės balsuoti. Atmosfera buvo rami, eilėje diskutavo prezidento ir opozicijos šalininkai.

Jei nė vienas kandidatas iš karto neužsitikrins pergalės, ir gegužės 28 dieną reikės rengti antrąjį prezidento rinkimų turą, balsavimas užsienyje vyks gegužės 20–24 dienomis.