Šiaulių universitete didelio susidomėjimo sulaukia unikalus centų kambarys. Jo kūrėjus už išradingumą atsisveikinant su nacionaline valiuta ir minint vasario 16-ąją antradienį apdovanos Prezidentė.

Mintis įamžinti paskutinius mėnesius gyvuojančią nacionalinę valiutą šiauliečiams menininkams kilo praėjusią vasarą.

Pririnkę baltųjų centų juos pradėjo klijuoti ant medžio plokščių.

Centų kambarys įkurdintas Šiaulių universiteto bibliotekoje.

Prieš euro įvedimą klaipėdiečiai mažiausio nominalo monetomis užvertė spaudos kioskus. Pardavėjos smulkių centų iš klientų kasdien gauna net iki pusės tūkstančio litų. Tai esą labai pasunkina darbą.

Jau bent keletą savaičių iš eilės spaudos kioskų darbuotojų darbą pasunkina klientai, atsiskaitantys smulkiausio nominalo monetomis.

Pietinėje miesto dalyje dirbanti kioskininkė neslėpė, jog vieną dieną baltais centais darbo pabaigoje suskaičiavo iki pusės tūkstančio litų.

"Žmonės baltus centus pas mus neša maišeliais. Jiems, žinoma, spaudos kioskuose jų atsikratyti lengviausia ir nieko nekainuoja, nes bankai kol kas už tai ima mokestį. Bet ir apie mus niekas nepagalvoja. Vieną dieną teko suskaičiuoti beveik 500 litų vieno, dviejų ir penkių centų monetomis. Įsivaizduojate, ką reiškia po daugybės valandų darbo perskaičiuoti tūkstančius smulkių monetų", – piktinosi viena kiosko darbuotoja.

Kita kioskininkė, dirbanti miesto centre, taip pat pastebėjo baltų centų atsikratymo karštinės tendenciją. Moteris, spaudos kioske dirbanti keliolika metų, teigė, kad 20 ir 50 nominalo centų jos kasoje susikaupdavo tik per Jūros šventę, o smulkių – eilinėmis dienomis net neinkasuodavo. Dabar situacija kardinaliai pasikeitė.

"Šiandien vėl nešė tuos centus. Viena jų buvo mano pažįstama, tai ji tas smulkias monetas jau namuose suskaičiavo ir susuko į popierėlius, kad "aš taip nesinervinčiau". O eilėje stovėjusi kita klaipėdietė patarė, kad lengviausia baltų centų atsikratyti prekybos centrų savitarnos kasose", – pasakojo kioskininkė.

Beje, apyvartoje turėtų cirkuliuoti gana nemažai vieno cento nominalo monetų, kurias Lietuvos bankas į apyvartą išleido 1993 m. birželio 25 d.

Prieš dvejus metus, 2012-ųjų gruodžio 31 d. apyvartoje buvo 429,84 milijono vienetų vieno cento monetų. 2012 m. į apyvartą buvo išleista 26,3 milijono vienetų vieno cento monetų, išimta susidėvėjusių – 0,21 milijono vienetų.

Visos apyvartoje esančios vieno cento monetos kol kas yra galiojanti mokėjimo ir atsiskaitymo priemonė. Įdomu tai, kad vieno cento monetos gamybos sąnaudos esą yra didesnės nei nominali monetos vertė.

Artėjant euro įvedimui, masiškai daužomos pajūrio gyventojų taupyklės. Sukauptais centais skubama apmokėti sąskaitas. Pasitaiko tokių, kurie kelis tūkstančius litų už įvairias paslaugas siekiančias sumas apmoka monetomis.

Klaipėdiečiai ir aplinkinių miestų gyventojai vis dažniau sukauptus centus stengiasi išleisti kaip įmanoma greičiau.
Nemažai gyventojų, matyt, siekdami ateityje nemokėti pinigų keitimo mokesčio, nešini maišeliais su pinigais skuba į Lietuvos pašto „PayPost“ skyrius, kur apmoka įvairias sąskaitas.

„Pastebime, kad pastaruoju metu vis daugiau žmonių už paslaugas atsiskaito monetomis – įvairaus nominalo litais ir centais“, – apie dažnesnį atsiskaitymą monetomis patvirtino Lietuvos pašto atstovė Aurelija Jonušaitė.

Pašnekovė pridūrė, jog praėjusiais metais nebuvo tiek daug norinčiųjų mokėti monetomis.

Specialistai tai sieja su nenumaldomai artėjančiu valiutos pasikeitimu. Esą gyventojai dar iki metų pabaigos nori išleisti sukauptas monetas, kad po Naujųjų nereikėtų rūpintis valiutos keitimu.

Dažniausiai gyventojų sutaupytų smulkių monetų sumos siekia nuo keliolikos iki šimto litų, tačiau prieš kelias savaites Kretingoje buvo užfiksuota rekordiškai didelė smulkių santaupų krūvelė.

„Esame turėję atvejį, kai Kretingoje vienas gyventojas monetomis atsinešė ir sumokėjo 3 tūkst. litų už suteiktas komunalines paslaugas“, – teigė A.Jonušaitė.

Nors visos smulkios monetos priimamos, tačiau kai gyventojas nori apmokėti didelę sumą smulkiais pinigais, procesas užtrunka. Laukiančiųjų eilė ištįsta, todėl metų pabaigoje planuojama riboti atsiskaitymus smulkiąja valiuta.

„Artėjant metų pabaigai – prieš euro įvedimą – planuojame klientų prašyti vienos operacijos metu atsiskaityti ne daugiau kaip 50 monetų, jei yra kitų gyventojų, laukiančių eilėje“, – informavo Lietuvos pašto atstovė.