„Lietuvos Respublikos atstovai neplanuoja dalyvauti V. Putino inauguracijoje. Šių metų kovo 15–17 dieną vykę Rusijos prezidento „rinkimai“ nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi, rengti besitęsiant represijoms prieš opoziciją ir nepriklausomą žiniasklaidą, nesant tikrų alternatyvių kandidatų ir tarptautinių stebėtojų“, – rašoma URM Eltai perduotame komentare.

„Be to, Rusijos prezidento „rinkimų“ organizavimas laikinai okupuotose ir neteisėtai aneksuotose Ukrainos teritorijose, okupuotose Sakartvelo teritorijose ir Moldovos Padniestrėje yra sunkus tarptautinės teisės, JT Chartijos ir Ukrainos, Sakartvelo, Moldovos suvereniteto pažeidimas“, – akcentuoja ministerija.

URM taip pat pabrėžia, kad V. Putinui yra taikomos ES sankcijos dėl jo vaidmens Rusijos agresijos kare prieš Ukrainą, o Tarptautinis baudžiamasis teismas yra išdavęs arešto orderį dėl priverstinės ukrainiečių vaikų deportacijos ir dėl neteisėto vaikų perkėlimo iš Ukrainos teritorijos.

„Ši nusikalstama veikla prilyginama karo nusikaltimams. Lietuva yra prisijungusi prie Romos statuto ir pripažįsta Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikciją“, – sako ministerija.

„Šiame kontekste manome, kad Rusijos, o ypač jos nusikalstamo lyderio izoliacija privalo būti tęsiama. Dalyvavimas V. Putino inauguracijoje Lietuvai nėra priimtinas. Mūsų prioritetas išlieka parama prieš Rusijos agresiją kovojančiai Ukrainai ir jos žmonėms“, – pabrėžia URM.

Ši nusikalstama veikla prilyginama karo nusikaltimams. Lietuva yra prisijungusi prie Romos statuto ir pripažįsta Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikciją.

Visos Rusijoje esančios Europos Sąjungos (ES) valstybių ambasados yra pakviestos į antradienį planuojamą surengti falsifikuotuose prezidento rinkimuose perrinkto Vladimiro Putino inauguraciją, praėjusią savaitę pranešė delfi.lt.

ELTA primena, kad kovo 18 dieną Rusijos centrinė rinkimų komisija (CRK) paskelbė, jog prezidento „rinkimus“ laimėjo V. Putinas, už kurį balsavo 87,28 procentų rinkėjų. Rusijos CRK teigimu, rinkimuose dalyvavo rekordinis rinkėjų skaičius.

Ukrainoje, Rusijos kontroliuojamose teritorijose, balsavimas taip pat vyko. Kyjivas šį balsavimą pasmerkė kaip apsimestinį, o prezidentas Volodymyras Zelenskis pavadino V. Putiną „diktatoriumi“.

Šiuos rinkimus pasmerkė kaip „nedemokratiškus“ pasmerkė ir Briuselis, Prancūzija, Čekija, Sakartvelas bei kitos valstybės. Jungtinės Amerikos Valstijos pareiškė, kad nesveikins nugalėtoju paskelbto V. Putino.

Taip spaudos konferencijoje Baltijos valstybių žurnalistams ketvirtadienį sakė JAV ambasadorės NATO Julianne Smith (Džulian Smit).

„Šiuo metu neturiu jokios informacijos, kad Jungtinės Valstijos rotacines pajėgas keistų į nuolatinį dislokavimą. Mūsų aukščiausių kariuomenės vadų sprendimas yra, kad mūsų rotacinis buvimas Baltijos valstybėse yra pakankamas ir pakankamai prisideda prie mūsų įsipareigojimų NATO partneriams“, – kalbėjo J. Smith.

„Mūsų nuomone, rotacinės pajėgos yra sėkmė“, – pridūrė ji.

J. Smith teigė, kad Vašingtonas sveikina Vokietijos sprendimą nuolat Lietuvoje dislokuoti savo karių brigadą.

„Tai yra kiekvienos NATO valstybės sprendimas apsisprendžiant, ar ji nori nuolatinio karių buvimo, ar rotacinių pajėgų. NATO remia abu tokius pasirinkimus“, – sakė ambasadorė.

Anot jos, NATO labai rimtai vertina Rusijos grėsmę Aljansui, tad nuo plataus masto invazijos Ukrainoje pradžios sąjungininkai ėmėsi ne vieno žingsnio, kuriuo stiprintų NATO rytų flange esančių valstybių saugumą.

„Ką aš noriu šiandien padaryti, tai patikinti savo draugus Baltijos valstybėse ir pasakyti, kad mes nematome, kad puolimas iš Rusijos yra neišvengiamas, bet šis Aljansas yra pasiruošęs reaguoti iškart, jei Rusijai kiltų idėja kirsti NATO teritoriją“, – sakė J. Smith.

Lietuvoje rotaciniu principu Jungtinių Valstijų batalionas bus mažiausiai iki 2026 metų. JAV batalionai Lietuvoje rotuojami nuo 2019 metų.

Šiuo metu Pabradėje yra disluokuoti 67-ojo šarvuočių pulko 3-ojo bataliono „Hounds“ bei 9-ojo lauko artilerijos pulko 1-ojo bataliono „Battle Kings“ kariai.

Rusijos ieškomų asmenų sąraše yra ir K. Kallas kanceliarijos vadovas Taimaras Peterkopas. Manoma, kad sąrašas tėra simbolinis, nes nė vienas iš jame esančių politikų artimiausiu metu Rusijoje lankytis neplanuoja.

Rusų valdžia kaltina Baltijos šalių pareigūnus nugriovus paminklus sovietų kariams.

Po to, kai Rusija užpuolė Ukrainą, keletas sovietmečio monumentų buvo nugriauta ir Lietuvoje bei Latvijoje.

Ir Estija, ir Latvija, ir Lietuva kadaise priklausė Sovietų Sąjungai, tačiau, Šaltajam karui pasibaigus, 1990 m. ir 1991 m. atsiskyrė ir paskelbė nepriklausomybę.

Estijos valdžios pareigūnai trečiadienį įvykusiame susitikime pareiškė pasipiktinimą Rusijos sprendimu ir pareikalavo rašytinio pasiaiškinimo, pranešė Estijos užsienio reikalų ministerija.

Rusijos diplomatui buvo pasakyta, kad Maskvos veiksmai pageidaujamo poveikio Estijos politikai neturės ir kad šalis toliau tvirtai rems Ukrainą, pridūrė ministerija.

Be K. Kallas, sąraše taip pat yra daugiau nei 80 Latvijos pareigūnų bei Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys.

Latvija į savo užsienio reikalų ministeriją taip pat iškvietė Rusijos reikalų patikėtinį, kad pareikštų griežtą protestą ir pasmerktų Rusijos mėginimus išplėsti savo nacionalinę jurisdikciją už savo sienų ir taikyti ją Latvijoje.

Tuo tarpu Lietuva iškvietė rusų diplomatus, kad pareikalautų Rusijos ambasados „nedelsiant nutraukti politiškai motyvuotą Lietuvos piliečių persekiojimą“.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Rusijos veiksmai prieštarauja plačiai pripažintoms tarptautinės teisės normoms.

Šis kainų indeksas Lietuvoje paskutinį praėjusių metų mėnesį, palyginti su užpernai gruodžiu, nukrito 7,9 proc., Latvijoje – 11,3 proc., Estijoje – 4,4 procento.

Visose trijose šalyje kainos buvo mažinamos ir per paskutinį 2023-ųjų mėnesį.

Gruodį, palyginti su lapkričiu, Lietuvos gamintojai produkciją atpigino vidutiniškai 1,6 proc., Latvijos ir Estijos – 0,8 procento.

Be rafinuotų naftos produktų, kurie Lietuvoje gaminami vienintelėje iš trijų valstybių, Lietuvos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas per mėnesį sumenko 0,8 proc., o per metus – 7,2 procento.

„Šia iniciatyva siekiame, kad visose trijose Baltijos šalyse, kurios yra vienos iš labiausiai paveikių Rusijos grėsmei, būtų sukurta efektyvi kontrmobilumo priemonių visuma, leisianti efektyviai trikdyti ir stabdyti galimą priešo veržimąsi per sieną“, – Krašto apsaugos pranešime cituojamas A. Anušauskas.

Šis projektas turi ypatingą svarbą trišaliame Baltijos valstybių kontekste sukuriant bendrą kotrmobilumo barjerą. Pasirašius susitarimą, bus siekiama koordinuoto šio sumanymo įgyvendinimo praktikoje“, – sakė jis.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrai taip pat pasirašė susitarimą dėl didelio mobilumo raketinės artilerijos sistemų HIMARS bendro vystymo.

„Bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos pajėgumų vystymas yra mūsų regiono saugumo užtikrinimo garantas. Todėl bendras Baltijos šalių veikimas kuriant HIMARS pajėgumus turi itin didelę svarbą. Aktyviai bendradarbiaujame tariantis su JAV dėl HIMARS integravimo, personalo apmokymo, sistemų priežiūros ir išlaikymo“, – sakė ministras.

Ministrai susitarė ir dėl siekių rengiantis NATO viršūnių susitikimui Vašingtone: regioninių gynybos planų, NATO rotacinio oro gynybos modelio praktinio įgyvendinimo, sąjungininkų įsipareigojimo tęsti karinę paramą Ukrainai.

Baltijos šalių gynybos ministrų susitikimo metu Lietuva oficialiai perėmė iš Latvijos pirmininkavimą Baltijos valstybių karinio bendradarbiavimo formatui 2024 metais.

Mėnesio infliacija Lietuvoje spalį sudarė 0,3 proc., o mėnesio defliacija Latvijoje ir Estijoje – 0,4 procento.

Mažiausia metų (12-os mėnesių) infliacija išliko Latvijoje, didžiausia – Estijoje.

Lietuvoje praėjusį mėnesį vartojimo prekių ir paslaugų kainos buvo vidutiniškai 2,8 proc. didesnės nei pernai spalį.

Latvijoje vartojimas per metus pabrango 2,1 proc., Estijoje – 4,9 procento.

Lietuvoje praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos buvo vidutiniškai 6,2 proc. brangesnės nei pernai rugpjūtį. Latvijoje vartojimas per metus pabrango 5,4 proc., Estijoje – 4,6 procento.

Rugpjūtį Lietuvoje, ketvirtą mėnesį iš eilės, užfiksuota mėnesio defliacija – vartotojų kainų indeksas per mėnesį nukrito 0,2 procento.

Latvijos vartotojų kainų indeksas per mėnesį smuktelėjo 0,6 proc., o Estijos – pakilo 0,5 procento.

Ketvirtadienį Baltųjų Rūmų paskelbtame pareiškime J. Bidenas pabrėžė, jog per šimtmetį „nenutrūkusių diplomatinių ryšių“ JAV visada palaikė Baltijos šalių kovą už nepriklausomybę, dar 1940-aisiais nepripažino sovietinės okupacijos, palaikydama šių valstybių teisėtas vyriausybes, pabrėždama jų teritorinį vientisumą ir savarankiškumą priimdama Sumnerio Welleso (Samnerio Veleso) deklaraciją.

„Ji patvirtino „visuotinai žinomą“ JAV poziciją – kad mes tikime suverenitetu, apsisprendimo teise ir teritoriniu vientisumu, ir kad mes priešinamės grobikiškiems veiksmams, vykdomiems grasinimais ar jėga“, – priminė JAV vadovas.

„Europoje dar kartą stebint išpuolį prieš suverenitetą ir teritorinį vientisumą, mes esame vieningi su savo sąjungininkais ir partneriais, kad apgintumėme laisvę, demokratiją ir saugumą. Jungtinės Valstijos stoja petys petin su Estija, Latvija ir Lietuva, kad būtų atremtas Rusijos brutalus ir neišprovokuotas karas Ukrainoje ir Rusija patraukta atsakomybėn“, – tvirtino J. Bidenas.

Jis pabrėžė, kad Baltijos šalys kaip niekas kitas gerai žino, „kas pastatyta ant kortos“, o JAV sieks sustiprinti Europos saugumą ir „apginti kiekvieną NATO teritorijos centimetrą“.

„Jungtinės Valstijos ir toliau artimai bendradarbiaus su Estija, Latvija ir Lietuva visais globalių iššūkių klausimais siekdama užtikrinti, kad kitas amžius atneštų didesnę taiką, saugumą ir laisvę visiems“, – pareiškime tvirtino JAV prezidentas.

1918 metais apie valstybės atkūrimą paskelbusią Lietuvą JAV pripažino 1922 metų liepos 28 dieną.

1940-aisiais Rusijai okupavus Lietuvą JAV valstybės sekretorius Sumneris Wellesas (Samneris Velesas) pareiškė, kad JAV nepripažįsta trijų Baltijos valstybių sovietinės aneksijos, o šių šalių diplomatinės ir konsulinės įstaigos gali tęsti veiklą.

Rusijai vasario pabaigoje užpuolus Ukrainą, NATO šalių vadovai Madride birželio pabaigoje patvirtino ketinimus rytiniame Aljanso sparne, įskaitant Lietuvą, esant poreikiui iki brigados dydžio vienetų didinti prieš kelerius metus dislokuotas pajėgas.

JAV sausumos pajėgų kariai Baltijos šalyse ir Rytų Europoje su pertraukomis rotuojami nuo 2014 metų pavasario, reaguojant į naujas grėsmes Rusijai tuomet okupavus Ukrainai priklausantį Krymą ir įsiplieskus konfliktą su Maskvos palaikomais separatistais rytinėse šalies teritorijose.

Po vasario 24-osios Rusijos invazijos JAV sustiprino savo batalioną Lietuvoje keliais šimtais karių ir svarsto savo karinę paramą didinti dar labiau.

Su Švedijos, Danijos, Islandijos, Suomijos, Latvijos ir Estijos parlamentų vadovais aptarta saugumo situacija regione bei galimi bendri veiksmai, jei Rusija įsiveržtų į Ukrainą, sakoma pranešime.

Seimo pirmininkė informavo, kad užpuolimo atveju imsis iniciatyvos sušaukti skubų nuotolinį Šiaurės ir Baltijos šalių parlamentų pirmininkų susitikimą.

„Mes, esantys Rusijos kaimynystėje, puikiai suprantame, ką reiškia Rusijai peržengti saugumo ribas. Todėl kalbame, jog būtina vieninga reakcija. Šiandienos pokalbiai su kolegomis parlamentų pirmininkais buvo reikalingi tam, kad blogiausiu atveju mes reaguotume koordinuotai. Labai viliuosi, kad to neprireiks“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Šiaurės ir Baltijos šalių aštuoneto (NB8) bendradarbiavimą šiais metais koordinuoja Lietuva.

"Priklausome Lietuvos dvarų ir pilių asociacijai, ši nauja narystė bus dar vienas žingsnis į priekį. Išėjimas į tarptautinius vandenis atidaro vartus į tarptautinius projektus, platesnę sklaidą, galimybę keistis parodomis ir gauti didesnį finansavimą projektams", – sakė Raudondvario dvaro direktorė Snieguolė Navickienė.

Beje, šis tarptautinis įvertinimas Raudondvario dvarui nėra pirmasis. 2018 m. už projektą "Raudondvario dvaro žirgyno sutvarkymas ir pritaikymas menų inkubatoriaus veiklai" prestižinis Europos kultūrinio turizmo tinklas ECTN ir jo partneriai šią viešąją įstaigą ir jo vadovę apdovanojo Afroditės skulptūrėle bei diplomu.

Priėmė vienbalsiai

Visateisiu asociacijos nariu Raudondvario dvaras tapo tarptautinėje konferencijoje, kuri surengta spalio 6–8 d. Kalmaro pilyje (Švedijos Karalystė). Konferencija buvo skirta šios organizacijos 30-mečiui, taip pat ateities perspektyvoms ir tolesnės veiklos kryptims aptarti.

Galimybė: tapęs asociacijos nariu, Raudondvario dvaras galės keistis parodomis. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Į renginį Kalmaro pilyje atvyko per 50 dalyvių iš septynių šalių: Danijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Suomijos ir Švedijos. Lietuvai atstovavo Trakų istorijos muziejus, asociacijos veikloje aktyviai dalyvaujantis nuo 1994 m., Lietuvos nacionalinis muziejus (Gedimino pilies bokštas), Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vytauto Didžiojo karo muziejus (Kauno pilis).

"Šiemet mums buvo suteikta galimybė prisistatyti. Parodėme filmą apie Raudondvario dvarą: supažindinome su šventėmis, kurias organizuojame, apskritai, kaip atrodome, pristačiau veiklas, kokiuose projektuose dalyvaujame ir apdovanojimus, kuriuos esame gavę", – pasakojo S.Navickienė. Jos žodžiais, pristatymas konferencijos dalyviams paliko gerą įspūdį – Raudondvario dvaras vienbalsiai buvo priimtas į Pilių ir muziejų aplink Baltijos jūrą asociaciją.

Kvietimui pritarė plojimais

"Generalinė asamblėja kasmet vyksta vis kitoje valstybėje, ir senokai rengta Lietuvoje, todėl kitąmet ją surengti pasiūliau Raudondvario dvare. Turime nemažai tarptautinių renginių organizavimo patirties, Raudondvaryje vyko Pasaulinė sveikatos konferencija, Europos parlamento asamblėja ir kitų konferencijų. Vasarį Narvos pilyje (Estija) vyks komiteto posėdis, jo metu aptarsime būsimos konferencijos gaires, temas, galėsime rinktis lektorius", – pasakojo direktorė.

Kvietimą Pilių ir muziejų aplink Baltijos jūrą asociacijos nariai priėmė plojimais.

Nauda – įvairiapusė

Raudondvario dvaras sėkmingai bendradarbiauja su Bauskės pilies muziejumi (Latvija), kartu įgyvendina projektą "Istorinis kelias: Raudondvaris – Bauskė", Malborko (Marienburgo) ir Olštino pilimis (Lenkija), kitais dvarais ir muziejais.

Vertinimas: S.Navickienės veikla ne kartą įvertinta ir vietiniu, ir tarptautiniu mastu. / Evaldo Šemioto nuotr.

Pasak direktorės, bendradarbiavimas, ypač tarptautinis, yra reikalingas, kad Raudondvario dvaras pritrauktų gausesnį būrį lankytojų, pasisemti daugiau patirties. "Mums reikia plėsti akiratį, ieškoti naujų idėjų, kaip pilys turi atgimti, kokiu keliu eiti: ar ieškoti autentiškų daiktų, ar daryti replikas. Bendradarbiavimas išties yra naudingas, nes už mus yra daugiau pažengusių archeologijos, kultūros paveldo išsaugojimo srityse", – įsitikinusi S.Navickienė.

Jai labai patiko švedų konferencijoje išsakyta idėja, kaip atrasti istoriją. "Su šia problema susiduriame ir mes. Iki šiol buvo vienintelis kelias – ieškoti archyvuose. Tačiau tai užtrunka, be to, nemažai dalykų anksčiau nebūdavo dokumentuojami, užrašomi. Švedai viešai paskelbė ir paprašė žmonių pasidalyti turima informacija ir pastebėjo, kad tai labai pasiteisino, taip pavyko sužinoti nemažai įdomių dalykų: pavyzdžiui, kodėl Kalmaro pilyje buvo vienuolynas, kam buvo naudojamos celės, kaip veikė virtuvė ir koks maistas buvo gaminamas. Manau, kad mes taip pat turėtume eiti šiuo keliu, pasinaudoti švedų patirtimi, nes gauta informacija leistų susidaryti išsamesnį vaizdą nei tuos trupinukus, kuriuos pavyko rasti archyve", – teigė pašnekovė.

Vieta: visateisiu asociacijos nariu Raudondvario dvaras tapo tarptautinėje konferencijoje, kuri surengta spalio 6–8 d. Kalmaro pilyje. / S. Navickienės nuotr.

Konferencija vyko tris dienas, todėl, pasak S.Navickienės, užteko laiko pabendrauti, pasižvalgyti Bornholmo pilyje, Kalmaro apylinkėse, Elando saloje, archeologinėje vietovėje Senderborge.