„Maždaug nuo septinto dešimtmečio imta tyrinėti, kaip banginiai skleidžia garsus. Kaip jiems tai pavyksta. Dabar įrodėme, kad garso šaltinis yra jų gerklos ir balso dėžutė, bet ji veikia visai kitaip nei žmogaus“, – kalbėjo Pietų Danijos universiteto profesorius Coen Elemans.

Deja, pasižvalgyti gyvo didelio banginio gerklę ne taip paprasta. Dažniausiai tyrinėjamos į krantą išmestų banginių jauniklių gerklos, bandant pūsti per jas orą ir matuojant aplinkinių audinių vibraciją.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Kadangi šie banginiai tokie dideli, iš tikrųjų neįmanoma jų tyrinėti laikant nelaisvėje. Todėl tam tikslui buvo pasitelkti šiuolaikiniai metodai ir sukurtos pažangios kompiuterinės technologijos“, – teigė Šventojo Andriaus universiteto profesorius.

Kompiuterinis modeliavimas rodo, kad žemo dažnio garsus banginiai turbūt perduoda per specifinį raumenų ir riebalų sluoksnį, supantį jų gerklas. O šie jų garsai labai svarbūs.

„Privalome suprasti, kad vienintelis būdas šiems gyvūnams bendrauti vandenyje yra balsas. Vienintelis būdas jiems surasti vieniems kitus yra garsas. Taigi jei mes vandenynuose labai triukšmausime, tai tikrai sumažins gyvūnų bendravimo plotus ir jiems bus sunkiau bendrauti bei poruotis“, – šnekėjo C. Elemans.

Laivų ir kitų žmonių įrangos povandeninis triukšmas tikrai yra rimta problema ir ją bandoma spręsti. Pavyzdžiui, Puget Sounde, Šiaurės vakarinėje Jungtinių Valstijų pakrantėje, jau veikia specialus banginių navigacijos kontrolės biuras. Jo užduotis perspėti laivų kapitonus apie čia gyvenančių orkų judėjimą, kad banginiai ir laivai būtų saugūs.

51 ilgapelekė paprastoji grinda buvo viena iš beveik 100 banginių, antradienį pastebėtų prie Čeineso paplūdimio netoli Olbanio, maždaug už 400 km į pietryčius nuo Perto.

Valstijos parkų ir laukinės gamtos tarnyba pranešė, kad kartu su savanoriais bando išgelbėti likusius 46 banginius ir planuoja dienos bėgyje nukreipti juos į gilesnius vandenis.

Tarnybos atstovas spaudai teigė, kad „užplūdo šimtai pagalbos pasiūlymų“, tačiau organizacija turi pakankamai savanorių ir visuomenė turėtų laikytis atokiau nuo paplūdimio.

„Incidentų valdymo grupės prioritetas – užtikrinti darbuotojų ir savanorių saugumą bei banginių gerovę“, – sakė jis.

„Reagavimo zonoje tyko įvairūs pavojai, įskaitant didelius, kenčiančius ir galimai sergančius banginius, ryklius, bangas, sunkiąją techniką ir laivus“, – pridūrė jis.

Nė vieno iš įstrigusių banginių nebuvo galima nutraukti nuo seklumų ir vis jie nugaišo ar buvo užmigdyti, sakė ne pelno grupės „Project Jonah“, padedančios gelbėti delfinus ir banginius, generalinis direktorius Darenas Groveris (Darenas Grouveris). Incidentą jis pavadino „širdį veriančia“ netektimi.

Paprastosios grindos metėsi į krantą apie 600 gyventojų turinčiose Čatamo salose už 800 km į rytus nuo pagrindinių Naujosios Zelandijos salų.

Aplinkos apsaugos departamentas pranešė, kad 232 žinduoliai penktadienį įstrigo Tupuangio paplūdimyje, o dar 245 pirmadienį metėsi į Vaiherės įlankos krantą.

Prieš dvi savaites maždaug 200 paprastųjų grindų žuvo Australijoje, įstrigusios viename atokiame Tasmanijos paplūdimyje.

„Tai sunkios situacijos. Nors tai natūralūs įvykiai, jie vis tiek liūdni ir sunkūs padedantiems [žmonėms]“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Aplinkos apsaugos departamentas.

Pasak D. Groverio, dėl vietovių atokumo ir ryklių aplinkiniuose vandenyse nebuvo galima mobilizuoti savanorių banginiams gelbėti.

„Dėl ryklių užpuolimo pavojaus žmonėms ir patiems banginiams Čatamo salose aktyviai netraukiame banginių ir delfinų nuo seklumų, tad eutanazija buvo geriausias pasirinkimas“, – sakė Aplinkos apsaugos departamento darbuotojas Dave'as Lundquistas (Deivas Lundkvistas).

Minimus paplūdimius sunku pasiekti, todėl gaišenos nebus laidojamos ar tempiamos į jūrą – jos bus paliktos supūti, sakė D. Groveris.

Naujojoje Zelandijoje banginiai ir delfinai į krantą būna išmetami gana dažnai. Didžiausias toks incidentas Naujojoje Zelandijoje įvyko 1918 metais, kai Čatamo salose į krantą išplaukė apie 1 000 grindų. 1985 metais Oklando pakrantėje atsidūrė apie 450 šių jūros gyvūnų.

Mokslininkai tiksliai nežino, kodėl banginiai ir delfinai kartais metasi į pakrantes, tačiau atrodo, kad jų echolokacijos sistemą gali suklaidinti nuožulnūs smėlėtų paplūdimių krantai.

„Lieka mažai priežasčių leisti banginių medžioklę po 2024 metų“, kai liausis galiojusios dabartinės kvotos, sakoma S. Svavarsdottir straipsnyje, paskelbtame laikraščio „Morgunbladid“.

„Maža įrodymų, kad ši veikla teikia kokių nors ekonominių privalumų“, – pridūrė ministrė.

Dabartinės kvotos 2019–2023 metams leidžia Islandijai per metus sumedžioti 209 finvalus, kurie yra antri didžiausi banginiai po mėlynųjų banginių, taip pat 217 mažųjų ruožuočių – vienų smulkiausių tarp savo gentainių.

Tačiau per pastaruosius trejus metus dvi pagrindinės licencijas turinčios įmonės banginių medžioklę sustabdė, o viena jų 2020 metais šio veiklos visiškai atsisakė.

Per pastaruosius trejus metus buvo sumedžiotas tik vienas banginis: 2021-aisiais nudobtas mažasis ruožuotis.

Islandijos sumedžiojamos banginių mėsos paklausa smarkiai sumažėjo, kai 2019 metais Japonija, kuri yra pagrindinė šio produkto rinka, atnaujino komercinę banginių medžioklę, pasitraukusi iš Tarptautinės banginių medžioklės komisijos (IWC).

Be to, medžioklės kaštai išaugo, nes priekrantės zonos, kuriose ši veikla draudžiama, buvo išplėstos, todėl banginių medžiotojai turėdavo plaukti toliau.

Be to, importuojamai mėsai buvo nustatyti griežtesni veterinarinės saugos reikalavimai negu vietos produktams, todėl islandams eksportuoti banginieną tapo sudėtingiau.

Kilus koronaviruso pandemijai reikalavimai laikytis atstumo taip pat lėmė, jog Islandijos banginių mėsos perdirbimo įmonės negalėjo įvykdyti įsipareigojimų.

Per visą 2018 metų banginių medžioklės sezoną Islandija sumedžiojo 146 finvalus ir šešis mažuosius ruožuočius.

Komercinę banginių medžioklę Islandija atnaujino 2003 metais, nepaisydama 1986 metais IWC paskelbto moratoriumo, kuriam Reikjavikas priešinosi.

Nuošalioje vietoje netoli Nachodkos miesto esančioje įmonėje laikoma dešimtys orkų ir baltųjų banginių. Gyvūnai buvo sugauti ketinant juos parduoti okeanariumams, tačiau kilus tarptautiniam pasipiktinimui ir įsikišus prezidentui Vladimirui Putinui yra paleidžiami į laisvę.

Praėjusį mėnesį šeši baltieji banginiai ir dvi orkos buvo paleisti į Ochotsko jūrą po šešių dienų kelionės sunkvežimiais su policijos palyda ir plukdymo barža.

Trijų ketvirtadienį į sunkvežimius pakrautų orkų laukia panaši kelionė.

Įvykio vietoje buvęs AFP korespondentas stebėjo, kaip darbuotojai nuima stiklinį stogą nuo pontoninio doko su orkų aptvarais.

Į aptvarus nusileidę narai perkėlė gyvūnus ant medžiaginių neštuvų su specialiai išpjautomis skylėmis plaukmenims.

Tada gyvūnai buvo iškelti ir sudėti į trijų sunkvežimių konteinerius su vandeniu.

Per visą perkėlimo procedūrą girdėjosi užtvaruose likusių orkų ir baltųjų delfinų skleidžiami garsai ir matėsi jų keliami vandens purslai.

Žurnalistai į teritoriją nebuvo įleisti. Aplinkosaugininkai ir jūrų žinduolių ekspertai  apgailestavo, kad pirmasis gyvūnų paleidimas taip pat vyko be nepriklausomų ekspertų priežiūros.

Jokie stebėtojai nebuvo pakviesti stebėti gyvūnų pakrovimo ketvirtadienį, sakė Sachalino ekologinės priežiūros koordinatorius. Ši grupė ilgą laiką reikalavo nelaisvėje laikomų orkų ir banginių paleidimo ir yra laimėjusi bylą dėl Rusijos vykdomo laukinių orkų gaudymo.

Rusija – vienintelė šalis, tebegaudanti laukines orkas ir baltuosius banginius bei pardavinėjanti juos okeanariumams. Ši kontroversiška praktika tęsiama dėl kelių teisinių spragų.

Pasipiktinimas šia praktika kilo anksčiau šiais metais, kai žiniasklaida paskelbė nuotraukų, kuriose matyti aptvarai, praminti „banginių kalėjimu“.

Mokslininkai patarė, kad visos 10 įmonėje laikytų orkų turėtų būti paleistos kartu, nes per ilgus kartu praleistus nelaisvės mėnesius tarp gyvūnų susiformavo atitinkami santykiai, o vyresnės orkos galėtų mokyti jaunesnes medžioklės.

Tačiau jūrų žinduolių paleidimui vadovaujantis Rusijos žuvininkystės ir okeanografijos tyrimų institutas (VNIRO) pareiškė, kad tokios operacijos išlaidos būdų per daug didelės.

Šalia Nachodkos esančioje įmonėje pasilieka dar penkios orkos ir 81 baltasis banginis

Mokslininkai patarė gyvūnus paleisti vasarą, kad jie lengviau išgyventų transportavimą. Be to vasarą orkoms būtų lengviau susirasti šeimas, iš kurių buvo išplėštos.

Sienos apsaugos departamentas ketvirtadienį nurodė įtariantis, kad šios kompanijos orkas ir baltuosius banginius sugavo neteisėtai. Departamentas taip pat patvirtino aplinkosaugininkų teiginius, kad jūrų žinduoliai buvo laikomi prastomis sąlygomis viename objekte netoli Vladivostoko ir kad juos reikia paleisti atgal į laisvę.

Tačiau Sienos apsaugos departamentas nenurodė, kada orkos ir baltieji banginiai galėtų būti paleisti.

Aktyvistai aliarmą sukėlė praėjusių metų pabaigoje, kai šie žinduoliai buvo sugauti prie rytinių šalies sienų.

Rusija yra vienintelė valstybė, kurioje galima „švietimo“ tikslais vandenyne gaudyti orkas ir baltuosius banginius. Šia teisine spraga buvo naudojamasi eksportuojant gyvūnus, ypač į Kiniją, kur daugėja pramogų parkų vandenynų tema.

Rusija yra vienintelė valstybė, kurioje galima „švietimo“ tikslais vandenyne gaudyti orkas ir baltuosius banginius. Šia teisine spraga buvo naudojamasi eksportuojant šiuos gyvūnus, ypač į Kiniją, kur daugėja pramogų parkų vandenynų tema.

Praktika sukėlė pasipiktinimą visame pasaulyje, kai buvo išplatintos nuotraukos, kuriose matyti, jog daugybė šių jūrinių žinduolių – 11 orkų ir 87 baltieji banginiai – laikomi sugrūsti mažuose aptvaruose saugomame objekte Nachodkos mieste Tolimuosiuose Rytuose.

„Niekada niekur pasaulyje nėra buvę tiek daug per vieną sezoną sugautų ir vienoje vietoje laikomų gyvūnų“, – sakė Dmitrijus Lisicynas, vadovaujantis nevyriausybinei organizacijai „Ekologinė Sachalino sargyba“ (EVS). Jis iškilo kaip kampanijos už praėjusią vasarą sugautų jūrinių žinduolių paleidimą atgal į vandenyną aktyvistas.

Spaudžiant visuomenei, Rusijos tyrėjai pradėjo du tyrimus dėl brakonieriavimo ir žiauraus elgesio su gyvūnais, o Rusijos aplinkosaugos priežiūros institucija nurodė atsisakiusi išduoti leidimus jų eksportui.

Tačiau tyrimai ir bet koks potencialus bylų nagrinėjimas teisme gali užtrukti mėnesių mėnesius.

Viena didelė kliūtis išlieka Rusijos vyriausybėje, kur Aplinkos ministerija sako, kad gyvūnus reikia skubiai paleisti, o žūklės agentūra jų sugavimą vadina teisėta atitinkamos pramonės šakos dalimi.

Liko 200 orkų

Sugautos orkos priklauso retesnių, ruonius medžiojančių orkų populiacijai, kurios nariai nesikryžmina ir nebendrauja su žuvimis mintančiomis orkomis.

Aplinkos ministerija bandė įtraukti ruonius medžiojančias orkas į nykstančių gyvūnų sąrašą, sakė ministerijos atstovė Olga Krever.

Rusijos vandenyse „šiai populiacijai priklauso tik 200 suaugusių gyvūnų“, sakė ji.

Tačiau Žemės ūkio ministerija, kuriai yra pavaldi žūklės agentūra ir kuri vykdo politiką dėl nesaugomų jūrinių rūšių, orkas laiko pavojingais gyvūnais, konkuruojančiais dėl Rusijos žuvų išteklių, ir netiki, kad joms gresia išnykimas, sakė O. Krever. Šį ginčą ji pavadino didele problema.

Pasak O. Krever, abiejų ministerijų vadovai galėtų susėsti ir greitai išspręsti klausimą dėl Nachodkoje laikomų gyvūnų likimo, nes „tam reikia politinio sprendimo“.

Jūrų žinduolių ekspertai sako, kad paleidimo sėkmės tikimybė didelė, bet žūklės agentūra AFP sakė, kad paleidus sugautus gyvūnus iškiltų „didelė jų masinės žūties rizika“.

„Nei orkos, nei baltieji banginiai nėra nykstantys gyvūnai“, tai tiesiog ištekliai, kuriais galima naudotis pagal esamus įstatymus, sakė agentūros atstovas Sergejus Golovinovas.

Konfliktas įkaito per praėjusią savaitę Maskvoje įvykusią konferenciją, kurioje žūklės lobistas Aleksandras Pozdniakovas, susijęs su gyvūnus Nachodkoje laikančiomis kompanijomis, staiga susiejo šį reikalą su Rusijos ir JAV geopolitine kova.

„Šiandien vyksta kova už Kinijos rinką“, – pareiškė A. Pozdniakovas. Pasak jo, jei Nachodkoje laikomi gyvūnai nebus pristatyti į Kiniją, „šią rinką perims amerikiečių kompanijos“.

„Šou žvaigždės“

Tačiau jis nepaminėjo to, kad laukinių orkų gaudymas Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje buvo sustabdytas dar 8-ajame dešimtmetyje, dėl visuomenės nepritarimo.

Pagrindinėje Kinijos teritorijos dalyje veikia 74 pramogų parkai vandenynų tema, kuriuose laikoma banginių ir delfinų, nurodo šią industriją stebintis gyvūnų apsaugos organizacijų aljansas „China Cetacean Alliance“. Be to, Kinijoje statoma daugiau tokių parkų.

Orkos naujiems kinų parkams „yra tarsi vyšnia ant torto“, per neseniai įvykusį protestą prieš jūrinių žinduolių gaudymą sakė pasaulinės organizacijos „Greenpeace“ Rusijos skyriaus aktyvistas Oganesas Targulianas.

„Jos yra šou žvaigždės“, – sakė jis.

Visos 17 orkų, kurias Rusija eksportavo nuo 2013 metų, atsidūrė Kinijoje, rodo Jungtinių Tautų Pasaulinės prekybos laukiniais gyvūnais konvencijos (CITES) duomenys. Kiekvieną šių orkų muitinė įvertino daugiau kaip milijonu dolerių (eurų).

Nors Nachodkoje laikomų gyvūnų tikriausiai nebus leista eksportuoti, jų likimas lieka neaiškus: jų paleidimui gali reikėti prezidento Vladimiro Putino politinio sprendimo, sakė D. Lisicynas.

Vakaruose daugelis nepritaria itin protingų jūrinių žinduolių laikymui tokiuose parkuose kaip JAV tinklas „Sea World“, bet Rusijoje visuomenės nuomonė nėra tokia užtikrinta.

Kompanijos, kurios sugavo minimus gyvūnus, nepasiduoda. Savaitgalį jos atidarė naują paskyrą socialiniame tinkle „Instagram“, kurioje liaupsina objektą Nachodkoje ir gina okeanariumų industriją.

„Lobistų raumenys“

Šeštadienį dešimtys šios industrijos šalininkų sutrikdė mitingą už sugautų gyvūnų paleidimą. Jie pasirodė su plakatais su užrašais „Kiekviena orka yra 10 darbo vietų“, turėdami omenyje įgulas, samdomas joms sugauti, ir pasitraukė tik atvykus policijai.

„Matome, kad kompanijos ėmė kovoti, – sakė D. Lisicynas. – Jos naudojasi savo lobistiniais raumenimis.“

Tuo tarpu mokslininkai jau pradeda rengtis galimam gyvūnų paleidimui.

„Anksčiau niekada nebuvo paleista tiek daug gyvūnų“, – sakė baltuosius banginius tyrinėjantis Dmitrijus Glazovas iš Maskvoje veikiančio Severcovo ekologijos ir evoliucijos instituto.

Pasak jo, tokios apimties projektui tikrai reikės tarptautinės kompetencijos ir finansavimo. Orkoms ir baltiesiems banginiams, kurie šeriami nugaišusiomis žuvimis, reikės adaptacijos periodo, kad jie galėtų visiškai grįžti prie savo natūralių maisto šaltinių.

„Mokslui tokios daugybės gyvūnų paleidimas būtų neįkainojamas, – sakė D. Glazovas. – Tačiau pirmiausia turi būti sprendimas.“

Keliaudama ji patyrė kur kas daugiau, nei galėjo įsivaizduoti – pažintys su vietinėmis kultūromis, kvapą gniaužiantys vaizdai ir daugybė aplinkosauginių iššūkių. Siekiant stiprinti moksleivių suvokimą apie aplinkosaugos svarbą, lapkritį vyks Nacionalinė aplinkosaugos olimpiada, kurią organizuoja Elektronikos platintojų asociacija (EPA). Projekto metu žinomi žmonės, įdomūs keliautojai su moksleiviais dalinsis savo patirtimi, su kokiais aplinkosauginiais iššūkiais, ekologinėmis problemomis jiems yra tekę susidurti akis į akį ir kaip tai pakeitė ar padėjo tobulinti jų požiūrį į savo kasdienius įpročius.

Dauguma žmonių pasakytų, kad Afrika tai Sacharos dykuma, garsusis kalnas Kilimandžaras ir laisvai besiganantys egzotiški gyvūnai: žirafos, zebrai ar antilopės, tačiau  A. Norkutės akimis ji atrodo kitaip. Afrika, pasak žymios keliautojos, „kvėpuoja“ gyvybe, unikalia kultūra ir tradicinės virtuvės subtilybėmis, čia žmonės optimistiški, besišypsantys ir draugiški. Keliautoja pasakoja, kad vieną didžiausių iššūkių vietiniams gyventojams, be ne visiems prieinamos geros sveikatos sistemos, čia kelia ekologinės problemos.

„Europoje nebeeksploatuojamos transporto priemonės, pavyzdžiui, automobiliai ir sunkioji technika, kurie yra techniškai netvarkingi, t. y. nesaugūs naudojimui ir teršia aplinką, atkeliauja būtent čia (į vakarų Afrikos valstybes). Tačiau seni automobiliai ir jų dalys yra ne sąrašo pabaiga – jį papildo ir kitos elektronikos atliekos. Pastaruoju metu žmonės elektroninius įrenginius yra linkę išmesti ir keisti naujais, o toks elgesys tik didina atliekų skaičių besivystančiose šalyse“, – teigia A. Norkutė.

Elektroniniai įrenginiai turi itin toksiškų medžiagų, kurios patekusios į dirvožemį – deginant, ardant ir kitaip mėginant išgauti metalus iš elektroninių atliekų – išteka iš elektronikos prietaisų, skverbiasi į gruntinius vandenius ir taip grįžta atgal tiek žmonėms, tiek gyvūnams ir aplinkai.

A. Norkutė su atliekų problemomis susidūrė ne tik žemyne, bet ir aplankytame vulkaniniame salyne, esančiame Indijos vandenyne – Komorų salose, garsėjančiomis lavos laukymėmis, uolomis, užklotomis žaliąja augalija ir nepaprastai unikalia gamta. Deja, Komorų salose keliautojai teko ne tik skalauti kojas žydrame vandenyje, bet ir susipažinti su vietinius kamuojančiomis aplinkosauginėmis problemomis – dideli šiukšlių kiekiai pakrantėse, kurias suneša vandenyno srovės. Tai yra globali problema ir plastikinės šiukšlės nukeliauja tolimus atstumus ir nukloja ištisas mažai apgyvendintų salų pakrantes, kuriose žmonės neturi galimybių su šia problema susidoroti.

Nors tai globali problema, su šiuo iššūkiu keliautojai daugiausiai teko susidurti būtent šiose salose. A. Norkutė  atkreipia dėmesį į tai, kad ant kranto išmestos atliekos ne tik teršia dirvožemį, gadina kraštovaizdį, bet ir sudaro puikią terpę parazitams veistis, tokiems kaip leišmanijos, Loa loa kirmėlės ar moskitai. Šiukšlių krūvose netrūksta ir gaišenų, čia pat veisiasi ir žiurkės bei kiti ligų platintojai. Tos pačios atliekos būdamos vandenyje padaro dar didesnę žalą tapdamos spąstais vandenyno gyventojams. Įvairios pakuotės, maišeliai, šiaudeliai ir kt. patenka į gyvūnų, pavyzdžiui, vėžlių, delfinų ar banginių gyvybinius organus ir taip sukelia dideles kančias, ar net pražudo.

Kažin kiek jų apsigalvotų ir ant dramblio nesėstų, jei pamatytų, kokiu būdu dramblys ten atsidūrė ir kaip buvo dresuojamas.

Aplinkosauginiai iššūkiai, pasak A. Norkutės, nesibaigia vien atliekomis ir tik Afrikoje. Pakalbintai keliautojai ekologinės problemos įsirėžė atmintyje ne tik apsilankius žaliojoje Afrikoje, tačiau ir persikėlus į Azijos žemyną. Šri Lanka, Indija, Tailandas ir Mianmaras – šalys, kurios garsėja savo unikalia gamta ir įspūdingomis šventyklomis. Tačiau A. Norkutė lankydamasi šiose vietovėse susidūrė ne tik su didinga vietine kultūra, bet ir su žiauru elgesiu nukreiptu prieš gyvūnus. Prieš daugelį metų drambliai buvo naudojami miškų kirtimo aikštelėse tam, kad ištemptų nukirstų medžių kamienus, tačiau Akvilė tvirtina, kad ir šiomis dienomis situacija liko nepakitusi, o galbūt net pablogėjusi – dabar drambliai naudojami ir kaip pramoga turistams. „Kažin kiek jų apsigalvotų ir ant dramblio nesėstų, jei pamatytų, kokiu būdu dramblys ten atsidūrė ir kaip buvo dresuojamas“, – teigia A. Norkutė.

Ekologija yra labai svarbi ir A. Norkutės asmeniniame gyvenime, todėl prie gražesnės aplinkos kūrimo keliautoja prisideda ne tik kelionių metu, rinkdamasi vietinį transportą ir taip remdama šalies, kurioje vieši, verslą, bet ir savo kasdienybėje. Keliautoja teikia pirmenybę kuo mažesniems ūkiams arba sodo derliumi prekiaujantiems žmonėms, o lankydamasi prekybos centruose renkasi prekes, kurios yra stiklinėse tarose arba išvis be pakuotės. Taip pat atkreipia dėmesį į produktų kilmės šalį ir sudėtį, neperka tų, kuriuose yra palmių aliejaus bei pirkinius susideda į atsineštą krepšį. Visada atsisako plastikinio maišelio, šiaudelio ir kavos dangtelio bei vengia lankytis maitinimosi įstaigose, kuriose maistą pakuoja į vienkartinius indus. „Maži sprendimai veda didžių pasiekimų ir rezultatų link“, – teigia A. Norkutė.

Lapkričio 20 d. Lietuvoje jau penktą kartą vyks Nacionalinė aplinkosaugos olimpiada.

Trijų laivų grupė baigė savo ekspediciją ir grįžo namo, Tokijui ruošiantis pateikti prašymą dėl banginių medžioklės atnaujinimo komerciniais tikslais kitą mėnesį Tarptautinės banginių medžioklės komisijos (IWC) susitikime Brazilijoje.

Per paskutinę 98 dienas trukusią ekspediciją japonų laivai sugavo 43 mažuosius ruožuočius ir 134 seivalus, sakoma Žvejybos valdybos pranešime.

Tarptautinės bendruomenės spaudimas Japonijai nutraukti banginių medžioklę tik sustiprino šalies politikų ryžtą toliau siekti banginių komercinės medžioklės atnaujinimo.

Japonija yra Tarptautinės banginių medžioklės komisijos, kuri nuo 1986-ųjų taiko banginių medžioklės moratoriumą, narė.

Tačiau Tokijas naudojasi spraga, sudarančia sąlygas medžioti banginius „moksliniams tyrimams“, ir teigia bandantis įrodyti, kad populiacija yra pakankamai didelė ir galima grįžti prie komercinės medžioklės.

„Per šią misiją surinkti duomenys bus išanalizuoti kartu su pakrantės tyrimų programų rezultatais“, – nurodė valdyba.

Medžiaga bus „pateikta IWC moksliniam komitetui ir papildys mokslines žinias apie banginių populiaciją ir jos apsaugą“.

Tai buvo naujausia 12 metų trunkančio projekto misija. Projekto tikslas yra išsiaiškinti banginių populiacijos dydį, mitybos ir biologinius ypatumus, siekiant įrodyti, kad tam tikros banginių rūšys gali būti medžiojamos komerciniais tikslais.

Tokijas neslepia fakto, kad sumedžiotų banginių mėsa atsiduria ant pietų stalo.

Japonija banginius medžioja ištisus šimtmečius; jų mėsa buvo svarbus baltymų šaltinis iškart po Antrojo pasaulinio karo, kai šalis buvo labai skurdi.