Spaudos konferencijoje dalyvavęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas pasakojo, kad ateityje visi pastatai turės tapti taupantys energiją, todėl jau dabar būtina galvoti, kaip paspartinti renovacijos procesą turint tuos pačius resursus. Anot ministro, BETA ir APVA sujungimas, įkuriant Pastatų energinio taupumo departamente Kompetencijų centrą, – vienas pagrindinių įrankių, leisiančių tikslą pasiekti.

Konferencijoje kalbėjęs APVA direktorius Ignotas Šalavėjus teigė, kad APVA vizija – efektyviai energiją vartojančio ir nepriklausomo nuo iškastinio kuro Lietuvos pastatų fondo sukūrimas iki 2050 m. „Naujai įsteigtame departamente esantis Kompetencijų centras prie šios misijos prisidės teikdamas metodinę pagalbą visiems suinteresuotiems renovacijos proceso dalyviams, tuo pat metu siekdamas optimizuoti renovacijos procesą.“

Minėtasis Kompetencijų centras veiks „vieno langelio“ principu – koordinuos tiek energiniam efektyvumui didinti, tiek klimato kaitai švelninti skirtas finansinės paramos priemones, teiks konsultacinę ir metodinę pagalbą savivaldybėms bei kitiems renovacijos proceso dalyviams.

Pokyčiai bus įgyvendinami jau greitai

Aplinkos viceministras Darius Kvedaravičius tikina, kad renovacijos procesų klausimą jau sprendžia ilgalaikės renovacijos strategijos veiksmų plano rengimo darbo grupė, kurioje dirba visi suinteresuoti renovacijos proceso dalyviai.

„Mes bandome sukurti renovacijos modelį, kuris padėtų įvykdyti mūsų užsibrėžtus tikslus. Šiuo metu stengiamės įgyvendinti teisėkūros proceso pokyčius, esame numatę permainas statybos techninių reglamentų srityje, taip pat turime atverti kelią medinei statybai, kuri taps itin reikšmingu renovacijos elementu. Šis planas bus parengtas dar šiemet“, – sakė D. Kvedaravičius.

Jo teigimu, Aplinkos ministerija jau šiandien yra numačiusi pokyčius, paversiančius renovacijos procesą efektyvesniu: netrukus bus pakeista investicinių planų rengimo tvarka, taip pat siekiama trumpinti renovacijos procedūrinę dalį, kuri šiandien trunka itin ilgai.

Teiks paraišką Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo fondui

D.Kvedaravičius konferencijoje minėjo dar vieną svarbų renovacijos procesų aspektą – ribotus technologinius pajėgumus, tačiau ši problema bus sprendžiama rengiant paraišką Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo fondui.

„Iš fonde numatytų 217 mln. eurų planuojame finansuoti pastatų renovacijos skaitmeninimą, kurti paraiškų teikimo ir renovacijos proceso administravimo platformas, taip pat kurti Lietuvos pastatų duomenų banką, kur būstų savininkai galės pamatyti visą reikalingą informaciją apie savo pastatą“, – teigė aplinkos viceministras.

Paraiškoje taip pat numatytos subsidijos kelių šimtų daugiabučių renovacijai, parama gamybos įmonėms bei gamyklose pagamintų medinių modelių naudojimas renovacijoje, leisiantis sutrumpinti darbo statybų aikštelėje laiką nuo metų iki savaičių.

Ar žinojote, jog net 75 proc. šilumai naudojamo kuro sudaro biokuras, 17 proc. dujos ir 4 proc. – komunalinės atliekos? Lyginant su prajusiu šildymo sezonu, biokuro kainos šiandien išaugę net 30-40 proc., gamtinių dujų – du kartus, būtent šie faktoriai lems sąskaitų už šildymą padidėjimą.

Šildymo kainos tik augs

Prieš kelerius metus Centrinės ir Pietų Europos miškus užpuolė žievėgraužiai vabzdžiai, dėl kurių išdžiūvo itin dideli plotai miškų, dėl to ypač nukentėjo Baltarusija ir Ukraina. Baltarusijoje dėl šių kenkėjų antplūdžio teko iškirsti didelius plotus miško, tai lėmė susidariusį atliekų ir biokuro perviršį, kurį teko skubiai eksportuoti, siekiant kuo greičiau jį realizuoti – Lietuvoje beveik 30 proc. rinkos sudarė būtent baltarusiškas biokuras. Susiklosčiusi situacija visoje biokuro rinkoje žymiai numušė kainas, tad pastaruosius du metus gyventojai galėjo džiaugtis atpigusia šiluma.

„Susiklosčiusi situacija mums išėjo į naudą, tačiau šiuo metu Baltarusijoje jau beveik baigti sanitariniai kirtimai, o žievėgraužių vabzdžių plitimas – sukontroliuotas. Taip pat pačioje Baltarusijoje poreikis smulkintai medienai auga dėl biokuro elektrinių, katilinių, celiuliozės bei plokščių fabrikų statybų, kuriose taip pat reikalinga mediena“, – pažymi Valdas Lukoševičius, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LTŠA) prezidentas.

Anot jo, susiklosčiusi situacija Europos miškuose lėmė sumažėjusias biokuro ir dujų kainas. Žinoma, šio rodiklio kilimas dar nėra drastiškas, tačiau panašu, kad grįžtame į 2019 m. šildymo sezoną.

„Artėjantis šilumos kainų augimas nebus itin didelis, tačiau tokio pigaus biokuro jau nebeturėsime. Pastaruosius du metus galėjome sutaupyti, tačiau jau šįmet gyventojams teks patuštinti kišenes. Šildymo kainų augimą taip pat lems medienos atliekų paklausa visur – kainos ateityje tik didės“, – teigia V. Lukoševičius.

Kiek didės šilumos kainos?

Šildymo kainos šiek tiek skiriasi visoje Lietuvoje, nes tai lemia daug faktorių – daugelyje miestų šis rodiklis priklauso nuo biokuro rinkos, išskyrus sostinę, kurioje vis dar deginama daug dujų. LTŠA prezidento teigia, kad prognozuojama, jog šį sezoną mokesčiai už šildymą gali kilti 10-27 proc. Ir nors galutinės kainos dar nėra žinomos, jau aišku, kad jos tikrai augs.

Ir nors negalime kontroliuoti kuro, naudojamo šiluminei energijai išgauti, kainų, pasirūpinti savo būstų energiniu efektyvumu gali kiekvienas, kuris gyvena energiškai neefektyviame daugiabutyje – didžiausias potencialas, siekiant sumažinti šildymo išlaidas, slypi daugiabučių modernizavime.

„Visi Lietuvos daugiabučiai turi šilumos apskaitą, kuria išmatuoja realų šilumos suvartojimą. Analizuodami šiuos skaičius matome, kiek šilumos juose buvo sunaudojama prieš renovaciją ir kiek suvartojama po jos. Skirtumai yra labai ženklūs – po būsto atnaujinimo gaunamos sąskaitos yra 2-3kartus mažesnės nei iki jos. Ar už šildymą mokėti 100 Eur, ar vos 20 – į šį klausimą sau turėtų atsakyti kiekvienas šalies gyventojas“, – pasakoja V. Lukoševičius.

Tyrimai atskleidė gyventojų baimes

Naujausio visuomenės tyrimo duomenys rodo, jog didžioji dalis apklaustųjų renovuotinų daugiabučių gyventojų (46 proc.) nuogąstauja, kad šildymo kainos ir toliau augs, o renovacija ateityje tik brangs. Trečdalis galvoja, jog būstas praras savo vertę, kadangi nebus renovuotas.

Stebint susiklosčiusią situaciją, realu, jog šios baimės gali išsipildyti – mokesčiai už šildymą augs, tad galvojantys apie daugiabučio atnaujinimą turėtų juo pasirūpinti jau dabar.

„Tai yra svarbus kokybės kontrolės etapas, nes, praėjus laikui po renovacijos pabaigos, įvertinami pastato faktiniai energinio efektyvumo duomenys ir įgyvendintų priemonių būklė“, – sakė BETA direktorius Valius Serbenta.

Šiemet vykdyto audito metu buvo ištirti daugiabučiai pastatai iš Anykščių, Jonavos, Ignalinos ir Baisogalos, kuriuose esančių butų skaičius svyravo nuo 6 iki 60, būstų statybos metai – nuo 1969 iki 1990 m. Visų namų energinio naudingumo klasės po atnaujinimo buvo C. Audite ir ekspertizėje dalyvauja tik tie būstai, kurie buvo atnaujinti pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, o po jų renovacijos yra praėję ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 5 metai.

Šiltinti vidinę balkono sieną – privalu

Energinio audito metu specialistai skyrė ypatingą dėmesį apšiltinimo tyrimams, itin koncentruotasi į vidinės balkono sienos apšiltinimo svarbą. Pasak daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, šiltinti šią sieną yra būtina.

„Kai prastai yra vėdinamas butas, patalpose išauga santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai tai nutinka tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros, čia didėja rizika atsirasti pelėsiui. Taip pat šiluminiai tilteliai lemia didesnius šilumos nuostolius. Todėl nepaisant to, kad esami reikalavimai nenumato privalomo vidinės balkono sienos šiltinimo, praktika rodo, kad šią priemonę gyventojai rinktis turėtų“, – teigė G.Šilanskas.

Ragina investuoti į kokybišką vėdinimą

Papildomai ekspertai audito metu tyrė ir daugiabučių oro kokybę. Remiantis tarptautinių organizacijų rekomendacijomis, buvo nustatyta maksimali ribinė CO2 vertė, galinti būti patalpoje – 1 000 ppm (angl. ppm – parts per milion, liet. – dalys iš milijono), t. y. riba, nuo kurios pradedamas jausti mieguistumas, galvos svaigulys, oro kokybę galima laikyti prasta.

„Tyrimai atskleidė, kad maždaug 60 proc. atvejų, kai buvo matuojamas CO2 kiekis modernizuotuose daugiabučiuose, šių dujų koncentracijos kiekis pateko į numatytą diapazoną, bylojantį, kad oro kokybė yra gera. Visgi apie 40 proc. atvejų ši riba buvo viršyta“, – sakė G.Šilanskas.

Vykdant auditą taip pat nustatyta, jog didžiausi šilumos nuostoliai po renovacijos patiriami dėl pastato vėdinimo (infiltracija, natūralus ir mechaninis vėdinimas). Lyginant su viso pastato šilumos nuostoliais jie sudarė vidutiniškai 41 proc.

„Kadangi renovavus daugiabutį patiriami nuostoliai per nesandarias sienas, stogą ir langus sumažėja, vėdinimo nuostoliai procentiškai padidėja. Dėl to, norint taupyti šilumą, rekomenduojama įsirengti mechaninio vėdinimo įrenginius su šilumogrąža“, – patarė ekspertas.

Šviežią orą patalpose užtikrina rekuperatoriai

Patalpų oro kokybę būstuose gali padėti užtikrinti tinkamas vėdinimas. Atlikto audito išvadose nurodoma, kad kaip pagrindinė priemonė turėtų būti svarstomas rekuperacinės sistemos įrengimas.

„Ši sistema padeda reguliuoti šviežią orą bute. Įdiegus tokią priemonę daugiabučiuose yra kontroliuojamas tinkamai filtruoto išorės oro tiekimas į vidų – tai yra itin svarbu šaltuoju sezono metu, kai išorės oro kokybė būna gerokai prastesnė nei vidaus. Papildomai, įsidiegus šią sistemą, yra taupoma šiluminė energija, sumažėja aplinkos triukšmas, į namus įsileidžiama mažiau užteršto oro“, – teigė G.Šilanskas.

Audite ir ekspertizėje dalyvauja tik būstai, kurie buvo atnaujinti pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, o po jų renovacijos yra praėję ne mažiau kaip dveji ir ne daugiau kaip penkeri metai.

Šiemet vykdyto audito metu buvo ištirti daugiabučiai pastatai iš Anykščių, Jonavos, Ignalinos ir Baisiogalos, kuriuose esančių butų skaičius svyravo nuo 6 iki 60, būstų statybos metai – nuo 1969 m. iki 1990 m. Visų namų energinio naudingumo klasės po atnaujinimo buvo C.

„Šis auditas yra itin svarbus kokybės kontrolės etapas, nes, praėjus tam tikram laikui po renovacijos pabaigos, yra įvertinami pastato faktiniai energinio efektyvumo duomenys, įgyvendintų priemonių būklė“, – sako BETA direktorius Valius Serbenta.

Vėdinimo užtikrinimas – kertinis renovacijos elementas

Audito metu ekspertai didelį dėmesį skyrė oro kokybės tyrimams – itin svarbiam renovacijos aspektui. Remiantis tarptautinių organizacijų rekomendacijomis, buvo nustatyta maksimali ribinė CO₂ vertė, galinti būti patalpoje – 1 000 ppm (angl. ppm – parts per milion, liet. – dalys iš milijono), t. y. riba, nuo kurios pradedamas jausti mieguistumas, galvos svaigulys, oro kokybę galima laikyti prasta.

„Rezultatai parodė, kad maždaug 60 proc. atvejų, kai buvo matuojamas CO₂ kiekis renovuotuose daugiabučiuose, anglies dioksido koncentracijos kiekis pateko į numatytą diapazoną, bylojantį, kad oro kokybė yra gera. Visgi apie 40 proc. atvejų ši riba buvo viršyta“, – teigia daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovas Gediminas Šilanskas.

Taip pat vykdant auditą nustatyta, kad didžiausi šilumos nuostoliai po renovacijos patiriami dėl pastato vėdinimo (infiltracija, natūralus ir mechaninis vėdinimas). Palyginti su viso pastato šilumos nuostoliais, jie sudarė vidutiniškai 41 proc.

„Neatnaujintuose būstuose vėdinimo nuostoliai sudaro 15–25 proc. visų pastato šilumos nuostolių. Pastatą renovavus, iki tol patirti nuostoliai per nesandarias sienas, stogą ir langus sumažėja, todėl vėdinimo nuostoliai padidėja. Dėl to rekomenduojama įsirengti mechaninio vėdinimo įrenginius su šilumogrąža“, – teigia G. Šilanskas.

Efektyviausias būdas turėti oro bute – rekuperatoriai

Kambarių oro kokybę daugiabučiuose gali padėti užtikrinti tinkamas vėdinimas, o audito išvadose numatoma, kad kaip pagrindinė priemonė turėtų būti svarstomas rekuperacinės sistemos įrengimas.

„Ji padeda kontroliuoti šviežią orą bute. Įdiegus tokią priemonę daugiabučiuose yra kontroliuojamas tinkamai filtruoto išorės oro tiekimas į vidų – tai yra ypač svarbu šaltuoju sezono metu, kai išorės oro kokybė būna gerokai prastesnė nei vidaus. Be to, įsidiegus šią sistemą, yra taupoma šiluminė energija, į namus įsileidžiama mažiau užteršto oro, sumažėja aplinkos triukšmas“, – sako G. Šilanskas.

Skatina šiltinti vidinę balkono sieną

Energinio audito taip pat buvo vykdomi apšiltinimo tyrimai, itin daug dėmesio skirta vidinei balkono sienai apšiltinti. Ekspertų teigimu, tai daryti būtina dėl kelių priežasčių.

„Prastai vėdinant patalpas, bute išauga santykinė drėgmė, ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis, dažniausiai – tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros, šią vietą mėgsta pelėsis, rizikuojame, kad jis čia atsiras. Be to, šiluminiai tilteliai lemia didesnius šilumos nuostolius. Tad nors pagal esamus reikalavimus šiltinti vidinės balkono sienos neprivalu, žvelgiant iš praktinės pusės, gyventojai turėtų rimtai pagalvoti apie tai“, – teigia G. Šilanskas.

Ministras: renovacijos pavyzdys

Šio namo renovaciją Lietuvos gyventojai balsuodami internetu pripažino viena iš geriausių. Konkursui iš viso buvo pristatyta 14 pernai renovuotų daugiabučių namų visoje Lietuvoje.

Daugiabučio namo gyventojų atstovui įteikdamas lentelę su garbingu apdovanojimu, Aplinkos ministras Simonas Gentvilas kaip klaipėdietis prisiminė, kad dar visai neseniai šis namas nežibėjo, gal net byrėjo, o dabar jis tapo iš tolo matoma puošmena, harmoningai derančia prie senamiesčio.

Pasak ministro, tokie projektai skatina kitus pasitempti ir taip pat pagalvoti apie renovaciją. Jis padėkojo aktyviems gyventojams, namo administratoriui, taip pat projektuotojui už surastą bei prie aplinkos priderintą klaipėdietišką spalvą, baltišką ornamentą.

S.Gentvilas pasidžiaugė, kad Klaipėda pagal renovaciją pirmauja tarp didmiesčių. Uostamiestyje jau renovuota daugiau nei 10 proc. senos statybos daugiabučių. Tikimasi, kad ateityje šis procesas taps dar spartesnis – pagal neseniai patvirtintą Ilgalaikę pastatų renovacijos strategiją Vyriausybė sieks šį procesą paspartinti net tris kartus.

Meras sulygino su Feniksu

„Kaip senas klaipėdietis galiu tik džiaugtis ir gėrėtis šiuo, už mane vos keleriais metais vyresniu namu. Prisimenu, kaip būdamas vaikas eidavau su draugais į jį pažiūrėti – tuomet tai buvo vienintelis Klaipėdoje devynaukštis. Mačiau to namo kasdienybę, jo byrėjimą, o dabar jis atgimė kaip Feniksas iš pelenų. Šis namas man kaip klaipėdiečiui glosto širdį. Dabar tai jau – kūrinys, nebe namas“, – sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, linkėdamas gyventojams džiaugtis gyvenimu šiame name.

Gyventojų atstovui Erikui Kovertui surinkti sutikimus dėl namo renovacijos pavyko tik iš antrojo karto, tačiau dabar visi džiaugiasi sėkminga renovacija: sąskaitos už šildymą sumažėjo perpus, o iki tol buvę tušti butai buvo gana greitai parduoti. Pradėjus byrėti namui, kai kurie gyventojai buvo sugalvoję kraustytis kitur, o dabar džiaugiasi gyvenantys prestižinėje uostamiesčio vietoje.

„Iš apleistos vietos mūsų namas tapo prestižiniu daugiabučiu, kuriuo džiaugiamės mes ir svečiai iš kitų miestų. Matomas iš toli ornamentas ant namo sienos tapo tarsi Klaipėdos simboliu“, – pasakojo ilgametis devynaukščio gyventojas E.Kovertas.

Klaipėdoje daugiabučius namus administruojančios įmonės direktorė Rasa Rimaitė prisiminė, kaip sužibo gyventojų akys po renovacijos projekto pristatymo. Įdėtas triūsas pasiteisino: dabar visi džiaugiasi kokybiškai atliktais darbais bei išskirtiniu projektu.

„Gali pasirodyti, kad dėl karantino sustojo darbai ir kainos galėtų kristi, tačiau per metus bendra statybos darbų skaičiuojamoji kaina padidėjo 4 proc., per dvejus metus darbai pabrango 8 proc. Matome, kad kainos nemažėja, todėl svarstantiems dėl daugiabučio renovacijos tikrai nereiktų laukti kainų kritimo, o gerinti gyvenimo kokybę jau dabar“, – patarė BETA direktorius Valius Serbenta.

Augo medžiagų kainos

Preliminari daugiabučio namo atnaujinimo priemonių įgyvendinimo kaina nustatoma pagal Statybos produktų sertifikavimo centro rekomendacijas. Skaičiuojamoji kaina apskaičiuojama pagal normatyvus, kuriais pagrindžiami darbo vienetui arba darbų grupei reikalingi resursai: medžiagos, mechanizmai, darbo laikas.

Per metus nuo 2020 m. balandžio mėn. bendras jų indeksas padidėjo 3,8 proc.

„Pagal medžiagų grupes labiausiai pabrango metalas (20 proc.) ir izoliacinės medžiagos (3 proc.). Vienoje medžiagų grupėje taip pat gali būti didelė kainų diferenciacija. Pavyzdžiui izoliacinė medžiaga putų polistirenas pabrango iki 20 proc., tai paveiks gyventojų, planuojančių įsidiegti ventiliuojamą fasadą, renovacijos kainą“, – paaiškino V. Serbenta.

Per metus daugiau nei 5 proc. išaugo ir renovacijos darbams atlikti reikalingų mechanizmų kainos. Didžiausią įtaką šiam pokyčiui turėjo kuro kainų ir įrenginius eksploatuojančių darbininkų atlyginimų augimas. Per metus jis padidėjo 5,6 proc.

Rinkos pokyčiai suteikia aiškumo

Norint geriau suprasti renovacijos kainas būtina atskirti dvi sąvokas: skaičiuojamoji ir faktinė kaina. Pinigų suma, pagal kurią atliekamas investicijų planavimas, yra vadinama skaičiuojamąja kaina. O galutinė pinigų suma, gauta pabaigus darbus, atlikus išlaidų apskaitą ir apmokėjus sąskaitas, yra faktinė kaina.

Be statybos darbų rinkos kainų pokyčių stebėjimo, projektų administratoriams ir projektuotojams būtų daug sunkiau parengti investicijų planą, kad planuojamas biudžetas nebūtų deficitinis. O kuo tiksliau suplanuotas biudžetas, tuo mažesnė rizika, kad pastato atnaujinimo darbų metu pritrūks pinigų ir nebus galimybės laiku užbaigti projekto įgyvendinimo. BETA duomenimis, šiemet įgyvendintų projektų vidutinė rangos darbų vertė siekė 451 tūkst. eurų. Vidutinė skaičiuojamojo 1 kv. m kaina yra apie 233 eurus iki valstybės paramos suteikimo.

„Šiuo metu esame gavę jau daugiau nei 100 paraiškų. Įvertinę karantino keliamus sunkumus, matome, kad daugiabučių gyventojams reikia daugiau laiko susirinkimams, aptarimams, sprendimams priimti, todėl kvietimo terminas buvo pratęstas iki šių metų pabaigos“, – teigė Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta.

Dalis daugiabučių galutinių sprendimų dar nėra priėmę, o susirinkimai organizuojami nuotoliniu būdu, vaizdo skambučių formatu. Tuo tarpu balsavimas vyksta raštu, naudojant balsadėžes ar pašto dėžutes.

Tačiau daugeliui daugiabučių sprendimo priėmimas elektroninėmis bendravimo priemonėmis nėra tinkamas, todėl administratoriai laukia karantino ribojimų pabaigos, kai atsiras galimybė susirinkimus organizuoti gyvai.

Vadovaujantis kvietime nurodytomis sąlygomis, valstybės parama skiriama visoms daugiabučio namo renovacijos projekto parengimo, administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidoms padengti bei kompensuoti 30 proc. investicijų, tenkančių įgyvendinant energiją taupančias priemones.

Papildomai teikiama 100 proc. parama skiriama mažas pajamas turintiems gyventojams, padengiant visas su namo renovacijos įgyvendinimo projektu susijusias išlaidas.

Šiemet sudaryta ir daugiau galimybių daugiabučiui būti nepriklausomam nuo išorinių energijos tiekėjų, energiją šilumai bei karštam vandeniui gaminantis atsinaujinančios energijos įrenginiais, tokiais kaip šilumos siurblys ar saulės kolektorius.

Tokių projektų ir priemonių įgyvendinimui gali būti skiriama papildoma 30 proc. parama iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos.

Kvietime nustatytas ir reikalavimas, kuris numato, jog didesniuose kaip 1 500 kv. m ploto daugiabučiuose, esant techninėms galimybėms, reikia įrengti saulės jėgaines, gaminančias elektrą namo bendrojo naudojimo reikmėms.

Būsto energijos taupymo agentūra įvardijo, kas gali teikti paraiškas. Į sąrašą patenka savivaldybės, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai bei savivaldybės paskirti energinio efektyvumo didinimo programos administratoriai.

Paraiškos teikiamos Būsto energijos taupymo agentūrai (paraiškos priimamos visuose BETA regioniniuose padaliniuose). Visas paraiškas galima pateikti tiesiogiai arba naudojantis pašto ir pasiuntinių teikiamomis paslaugomis.

Šiuo metu yra įgyvendinama apie 600 daugiabučių atnaujinimo projektų, dar apie 800 projektų yra skirtingose projektų parengimo stadijose. Šiemet taip pat atnaujinta 110 daugiabučių. Gauti konsultaciją būsto atnaujinimo klausimais galima paskambinus nemokama telefono linija 8 800 200 12.