„Vienai iš kovojančių pusių užėmus centrinę visuomenės sveikatos laboratoriją, kyla didžiulis biologinis pavojus“, – vaizdo ryšiu Ženevoje žurnalistams sakė PSO atstovas Sudane Nima Saeedas Abidas (Nima Saidas Abidas).

Mūšiai tarp kariuomenės vado Abdel Fattaho al Burhano (Abdel Fataho Burhano) pajėgų ir jo buvusio pavaduotojo Mohamedo Hamdano Daglo greitojo palaikymo pajėgų (RSF) prasidėjo balandžio 15 dieną dėl ginčo dėl planuojamo RSF integravimo į reguliariąją kariuomenę.

JT agentūrų duomenimis, Sudane jau žuvo mažiausiai 427 žmonės, o beveik 4 tūkst. buvo sužeisti.

Abi pusės susitarė dėl 72 val. ugnies nutraukimo po intensyvių derybų, sakoma JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno (Entonio Blinkeno) pareiškime, paskelbtame prieš pat paliauboms įsigaliojant vidurnaktį vietos (antradienį 1 val. Lietuvos) laiku.

JT: iš Sudano į Čadą ir Pietų Sudaną gali pabėgti iki 270 000 žmonių

Jungtinės Tautos antradienį pranešė, kad iš Sudano į kaimyninį Pietų Sudaną ir Čadą, kovų krečiamoje šalyje įsigaliojus 72 valandų paliauboms, gali pabėgti iki 270 000 žmonių.

JT pabėgėlių agentūros atstovė Čade Laura Lo Castro (Lora Lo Kastro) sakė, kad į Čadą atvyko apie 20 000 pabėgėlių, ir pridūrė, kad agentūra tikisi, jog blogiausiu atveju jų bus iki 100 000.

Jos kolegė Pietų Sudane Marie-Helene Verney (Mari Helen Verni) teigė, kad „labiausiai tikėtinas scenarijus yra 125 000 Pietų Sudano pabėgėlių grįžimas į Pietų Sudaną ir 45 000 pabėgėlių“.

Konstantinas Voroncovas, Rusijos užsienio reikalų ministerijos Ginklų neplatinimo ir kontrolės departamento direktoriaus pavaduotojas, tvirtino, jog klausimas, kad Rusija galėtų panaudoti biologinius ginklus, „apskritai nekyla“.

Jis žurnalistams pareiškė, kad Maskva „visapusiškai ir visiškai laikosi savo įpareigojimų“ pagal tarptautines sutartis, pagal kurias draudžiama naudoti biologinius ir cheminius ginklus bei bakteriologines medžiagas.

„Karinėje srityje neturime jokių programų, susijusių su biologiniais ginklais“, – aiškino jis.

„Visa mūsų veikla biologinėje srityje skirta vien taikiems tikslams ir niekam daugiau.“

Visa mūsų veikla biologinėje srityje skirta vien taikiems tikslams ir niekam daugiau.

K. Voroncovas su žurnalistais kalbėjo Ženevoje jau tris savaites vykstančios Biologinių ginklų konvencijos peržiūros konferencijos kuluaruose.

Anot jo, klausimai dėl grėsmės, jog Rusija galėtų panaudoti tokius ginklus, keliami vien tam, kad būtų nukreiptas dėmesys nuo, jo teigimu, „tikrosios problemos“ – tariamai nusikalstamos Jungtinių Valstijų veiklos Ukrainoje.

Nuo vasario pabaigos, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Maskva ne kartą kaltino Vašingtoną dalyvaujant tariamose biologinių ginklų kūrimo programose Ukrainoje.

Spalį Maskva net ragino Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą ištirti šiuos kaltinimus, tačiau šis Kremliaus bandymas buvo nesėkmingas.

Tuos pačius kaltinimus, kuriuos Vašingtonas ir Kyjivas griežtai atmeta, Rusija pakartojo ir per Biologinių ginklų konvencijos peržiūros konferenciją ir Rusijos ambasadorius Genadijus Gatilovas žurnalistams pareiškė, kad Maskva neplanuoja palikti šio klausimo neišspręsto.

„Mes tai vertiname kaip grėsmę mūsų nacionaliniam saugumui“, – pareiškė jis ir pridūrė, kad „JAV kariuomenė“ dalyvauja „slaptų laboratorijų veikloje ... ne tik Ukrainoje, bet ir daugelyje kitų šalių ..., besiribojančių su Rusijos Federacija“.

Paklaustas apie Rusijos turimus įrodymus, G. Gatilovas atsakė, kad „Rusijai vykdant specialiąją karinę operaciją Ukrainoje ... buvo paimti tūkstančiai dokumentų, kurie labai aiškiai rodo, kad šiose laboratorijose buvo vykdoma slapta ... karinė veikla“.

„Mes ne šiaip kalbame apie tai. Mes žinome faktus.“

Jis pridūrė, kad Rusija buvo pateikusi dokumentų ir uždavusi konkrečių klausimų, bet „mes taip ir neišgirdome tinkamų atsakymų į savo klausimus, nei iš Jungtinių Valstijų, nei iš Ukrainos“.

Praėjusią savaitę Rusija oficialiai paprašė, kad JT atliktų tyrimą dėl kaltinimų, kuriuos ji nuolat reiškia nuo pat savo puolimo Ukrainoje pradžios.

Už rezoliuciją balsavo dvi Saugumo Tarybos narės – Rusija ir Kinija, trys balsavo prieš (Prancūzija, Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė), o dešimt nenuolatinių Tarybos narių susilaikė.

Tekste buvo raginama „įsteigti iš visų Saugumo Tarybos narių sudarytą komisiją, kuri ištirtų kaltinimus Jungtinėms Valstijoms ir Ukrainai“ dėl jų įsipareigojimų pagal konvenciją, draudžiančią biologinių ginklų kūrimą, gamybą ir naudojimą.

Rusijos ambasadoriaus prie JT pavaduotojas Dmitrijus Polianskis apgailestavo dėl balsavimo rezultatų, sakydamas, kad „Vakarų šalys visais būdais pademonstravo, kad įstatymas joms netaikomas“.

„Tai įprastas kolonijinis mentalitetas, prie kurio esame pripratę ir kuris mūsų net nestebina“, – pridūrė jis ir pažadėjo grįžti prie šio klausimo lapkričio 28–gruodžio 16 dienomis Ženevoje vyksiančioje Biologinių ginklų konvencijos peržiūros konferencijoje.

„JAV balsavo prieš šią rezoliuciją, nes ji pagrįsta dezinformacija, nedorumu, nesąžiningumu ir visišku pagarbos Saugumo Tarybai nebuvimu“, – pareiškė JAV ambasadorė prie JT Linda Thomas-Greenfield (Linda Tomas Grinfild).

Ji pridūrė, kad ši rezoliucija yra „esminis Rusijos apgaulės ir melo etapas“ ir „niekas, išskyrus Kiniją, ja netiki“.

Jungtinės Valstijos ir Ukraina jau praėjusią savaitę kategoriškai atmetė Rusijos kaltinimus, o amerikiečiai juos pavadino grynu prasimanymu.

JT vyriausiosios įgaliotinės nusiginklavimo klausimams pavaduotojas Adedeji Ebo (Adededžis Ebas) tuo metu pakartojo, kad JT neturi jokių žinių apie tokias programas ir neturi įgaliojimų ar techninių galimybių tirti šiuos teiginius.

„Žinome, kad Rusijos Federacija pateikė oficialų skundą dėl įtarimų, kad Ukrainoje [vykdomos] biologinių ginklų programos“, – Saugumo Taryboje sakė JT vyriausiosios įgaliotinės nusiginklavimo klausimams pavaduotojas Adedeji Ebo (Adededžis Ebas).

„Kaip šių metų kovą ir gegužę Tarybą informavo vyriausioji įgaliotinė Izumi Nakamitsu (Idzumi Nakamicu), Jungtinės Tautos nežino apie jokias tokio pobūdžio biologinių ginklų programas“, – sakė jis ir pažymėjo, kad JT neturi mandato ar techninių galimybių atlikti tyrimą.

JAV ambasadorė prie JT Linda Thomas-Greenfield (Linda Tomas-Grinfild) atmetė Rusijos pareiškimus dėl „karinės biologinės veiklos“ Ukrainoje ir pavadino tai „grynais prasimanymais“.

„Visi žinome, kad šie pareiškimai yra gryni prasimanymai, pateikti be menkiausio įrodymo“, – sakė ji.

Tai turėtų Maskvai „padarinių“, įspėjo JAV prezidento Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas trečiadienį per pokalbį su Rusijos saugumo tarybos vadovu Nikolajumi Patruševu.

Anot Baltųjų rūmų, J. Sullivanas pabrėžė, kad JAV toliau rems Ukrainą, kad yra pasirengusios imtis tolesnių baudžiamųjų priemonių prieš Rusiją, taip pat stiprinti Rytų Europos NATO šalių gynybą.

Jei Rusija „rimtai“ suinteresuota diplomatiniu sprendimu, turi liautis „bombarduoti Ukrainos miestus ir kaimus“, sakė J. Sullivanas.

Maskva savo ruožtu pranešė, kad Rusija primygtinai paragino Jungtines Valstijas nutraukti savo ginklų tiekimą Ukrainai. Vašingtonas esą turi liautis remti „neonacius“ ir „teroristus“ Kyjive. Esą turi liautis ir parama užsienio kovotojams atvykti į Ukrainą. Tokie žingsniai tik eskaluoja padėtį, per pokalbį su J. Sullivanu pažymėjo N. Patruševas, kurį cituoja agentūra TASS.

Pasak dr. E. Papečkio, Rusija niekada neargumentavo, kodėl įvykdė agresiją prieš Ukrainą. Paklaustas, kodėl Rusija būtent šiuo metu prakalbo apie cheminių ar biologinių gunklų panaudojimą, pašnekovas sakė:

„Nesėkmingai vykstant karui savo veiksmus mėginama pateisinti bet kokiomis priemonėmis. Atsirado galimybė Rusijos pajėgoms judant į Ukrainos gilumą paimti kelis dokumentus. Prieš tai buvo vienas karinis dokumentas, kuriame kalbama apie vieno bataliono permetimą, prijungimą prie kitos brigados. Tai nuolat vyksta pasiruošiant įvairioms užduotims, pratyboms, bet visa tai pavadino pasiruošimu agresijai. Skamba absurdiškai. Tas dokumentas buvo parodytas – jame nebuvo nė žodžio apie puolimą prieš Donbasą, Luhanską arba prieš pačią Rusiją. Kalbant apie biologinį ginklą, iš to, ką jie pademonstravo, daryčiau tokią išvadą, kad tiesiog pateko į rankas moksliniai dokumentai, kuriuose kalbama ne apie biologinio ginklo kūrimą. Ten kalbama apie gyvūnų stebėjimą – apie atliekamus tyrimus, kaip gyvūnai gali perduoti virusą žmogui. Mums šiandien tai yra svarbu, nes pasaulyje siaučia pandemija. Tai – natūralu. Visame pasaulyje mokslininkai šiuo metu tiria ir šikšnosparnius, ir kitus gyvūnus, todėl kad perprasti pandemijos kilmę ir išmokti nuo jos apsiginti yra nepaprastai svarbu. Jie neparodė nė vieno žodelio, iš kurio būtų galima pamanyti, kad tai yra biologinio ginklo kūrimas“, – aiškino E. Papečkys.

Pasak pašnekovo, tokiu būdu Rusija teisinasi savo ir tarptautinei visuomenei. Taip pat galvojama ir apie ateitį – kaip apsiginti nuo Ukrainos ieškinių, kurie pateikiami tarptautinėms organizacijoms ir teismams. Toks Rusijos elgesys – teisinių veiksmų imitacija.

„Visi humanitariniai koridoriai, kurie buvo kuriami pavyko ar nepavyko, buvo skirti Rusijos karių persigrupavimui, nes jie traukia pastiprinimus, pergrupuoja jėgas, bet ukrainiečiai jiems neduoda to padaryti. Jie nesutelkia tokių pajėgų, kurios kažkurioje vietoje galėtų pasiekti persilaužimą. Rusijai reikėjo laiko, o ukrainiečiams – išvesti žmones. Dabar Rusijai vėl reikia laiko, o ukrainiečiams susėsti prie paliaubų stalo ne todėl, kad jie nori pasiduoti, o todėl, kad žūsta Ukrainos piliečiai“, – aiškino dr. E. Papečkys.

Jo teigimu, visi karai baigiasi arba paliaubomis, arba derybomis. Apie tai, kad visa Ukraina gali būti nugalėta, okupuota – tokia galimybė net nesvarstoma. Pasak karybos apžvalgininko, Rusija kol kas nepasiruošusi sėsti prie paliaubų stalo, nes jos visuomenė dar pakelia patiriamus nuostolius. Taip pat jie neturi pakankamai užėmę teritorijos, kurios nori, – dėl kurios būtų galima derėtis su Ukraina.

„Tai kol kas netenkintų Vladimiro Putino, Kremliaus ir netgi Rusijos visuomenės, kurios didelė dalis, labai gaila, palaiko šį karą“, – pabrėžė pašnekovas.

Nors koronavirusas nėra laboratorijoje sukurtas virusas, jis parodo pavojus, kuriuos gali kelti biologinių kovinių medžiagų panaudojimas, interviu naujienų agentūrai dpa Briuselyje sakė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Todėl, anot jo, NATO turi stiprinti apsaugą nuo pavojų. Aljansas jau tobulina keitimąsi žvalgybiniais duomenimis, kad užkirstų kelią galimoms atakoms panaudojant biologinį ginklą.

„Šie ginklai, kaip ir cheminiai ginklai, tarptautinės teisės požiūriu yra uždrausti, tačiau mes turime būti pasirengę jų panaudojimui, nes žinome, kad šių ginklų vis dar yra“, - kalbėjo J. Stoltenbergas. Juos esą gali panaudoti ir valstybės, ir teroristai.

NATO vadovas neatmetė galimybės, kad į plataus masto biologinio ginklo ataką, per kurią žūtų šimtai tūkstančių žmonių, būtų reaguota įprastiniais ar branduoliniais ginklais. „NATO neturi uždraustų ginklų, tačiau mes turime visą spektrą pajėgumų, kad į tai duotume deramą atsaką“, - sakė J. Stoltenbergas. Jei po biologinio ginklo atakos būtų aktyvuotas 5 straipsnis dėl kolektyvinės gynybos, NATO visus šiuos pajėgumus galėtų panaudoti.

Galimais biologiniais ginklais jau daug metų be raupų ir juodligės sukėlėjų laikomi ir gripo virusai bei koronavirusai. Mokslininkai ne kartą yra įrodę, kad virusus laboratorijoje įmanoma dirbtinai padaryti pavojingesnius. Iš tikrųjų šių eksperimentų tikslas yra geriau pasirengti natūralioms virusų mutacijoms. Tačiau kartu jie parodo, kokie padariniai gali laukti, jei, pavyzdžiui, tokius gebėjimus įvaldytų teroristai.

Vienas iš siaubo scenarijų būtų, jei virusai būtų modifikuoti taip, kad taptų mirtini tik tam tikroms žmonių grupėms, pavyzdžiui, tik juodaodžiams ar tik baltaodžiams. Kitas siaubo scenarijus – jei biologines kovines medžiagas panaudotų, pavyzdžiui, fanatikai, manantys, kad pasaulį nuo pabaigos gali išgelbėti tik drastiškas gyventojų skaičiaus sumažinimas.

Vienas JAV pareigūnas ketvirtadienį pripažino „tikėtina“ galimybę, kad džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ (IS) šią savaitę prieš kurdų kovotojus panaudojo ipritą, dar žinomą kaip garstyčių dujos.

„Remiantis ankstesne informacija, laikome tuos pranešimus tikėtinais“, – pareigūnas sakė naujienų agentūrai AFP, komentuodamas dienraščio „The Wall Street Journal“ straipsnį, kuriame cituojami JAV ir Vokietijos šaltiniai sakė, jog ta ekstremistų grupuotė panaudojo uždraustą cheminį ginklą.

Pentagonas savo ruožtu ketvirtadienį pareiškė „renkantis papildomą informaciją“ apie numanomą cheminę ataką.

„Toliau labai rimtai vertiname visus kaltinimus dėl cheminių ginklų naudojimo“, – sakė Pentagono atstovas, karinių jūrų pajėgų kapitonas Jeffas Davisas (Džefas Deivisas).

Kaip rašo „The Wall Street Journal“, vokiečių pareigūnai sakė, kad apie 60 kurdų kovotojų, žinomų kaip pešmergai, trečiadienį pranešė apie „pažeidimus jų gerklėse, atitinkančius cheminės atakos (poveikį), pasireiškusius per susirėmimą su „Islamo valstybe“.

JAV pareigūnai patvirtino dienraščiui, kad per tą ataką galėjo būti panaudotos garstyčių dujos, kurių džihadistai galėjo gauti Sirijoje.

Kalbėdamiesi su naujienų agentūra AFP, amerikiečių pareigūnai nepatvirtino, jog tokia ataka tikrai buvo įvykdyta.

Kurdų kovotojai ketvirtadienį sakė AFP, kad jie antradienį tapo cheminės atakos taikiniais. Jų nuomone, džihadistai panaudojo raketas, pripildytas chloro dujų, bet kovotojai neminėjo garstyčių dujų.

Garstyčių dujos yra troškinanti ir odos bei gleivinės cheminius nudegimus sukelianti medžiaga, kurią Jungtinės Tautos 1993 metais uždraudė naudoti karo veiksmuose.