Viešoji įstaiga „Klaipėdos keleivinis transportas“ BNS nurodė, kad esminė kainų didinimo priežastis – didėjančios veiklos sąnaudos bei kitos aplinkybės.

Vienkartinio elektroninio autobusų bilieto kaina didės 9 proc. iki 70 centų (dabar – 64 centai), vienos dienos vardinio bilieto kaina – 17 proc. iki 3 eurų (2,56 euro), 30 dienų bilieto kaina nesikeičia ir lieka 28 eurai, bet nelieka nuolaidos jį perkant internetu. Metinio vardinio bilieto kaina didinama 2 proc. iki 275 eurų (270 eurų).

Siekiant, kad keleiviai kuo rečiau trukdytų autobusų vairuotojus, vienkartinio popierinio bilieto autobuse kaina padidinta 50 proc. iki 1,5 euro (dabar 1 euras). Jie nuo kitų metų nebebus parduodami kioskuose.

Šiemet Klaipėdoje pradėjusio kursuoti vandens autobuso bilieto kaina didinama 67 proc. nuo 3 iki 5 eurų.

„Labai blogai. Kainos keliamos, o alga tai vietoje stovi. Valdžia apie žmones negalvoja“, – teigė pašnekovas.

„Nesąmonė“, – porino kitas užkalbintas praeivis.

Tiesa, kai kurie vairuotojai akcizų didinimui pritaria.

„Normalu. Mes kažkaip vis tiek turime pasiekti tą Europos Sąjungos lygį“, – teigė vyras.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Seimas pritaria Aplinkos ministerijos teiktam akcizų įstatymo projektui. O po dviejų metų prisidės ir naujas mokestis už anglies dvideginį. Kurios kuro ir degalų rūšys brangs?

„Anglis, koksas, lignitas (rusvoji anglis), dyzelinas, benzinas – visas iškastinis kuras, nuo kurio mes jau ilgą laiką esame priklausomi“, – komentavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas. 

Teigiama, kad Seimo komitetuose svarstant šį siūlymą dalyvavo daug verslo atstovų, kurie priešinosi tokiam įstatymui.

„Mūsų nuomonė buvo, kad negalima didinti, kad nereikia didinti. Sakėme, kad reikia pristabdyti ir tą CO2 variantą, nes šiuo metu ekonominė situacija šalyje yra labai nestabili ir to stabilumo nenusimato artimiausioje ateityje“, – sakė lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys.

Sprendimą kritikuoja ir opozicija.

„Šiandien mes matome susiklosčiusią nepalankią ir ekonominę situaciją, Lietuva – recesijoje. Neaišku, kada pasibaigs tas smigimas. Toks požiūris skatina mums labai draugiškų sąjunginių valstybių ekonomiką“, – šypsenos neslėpė Seimo narys Saulius Skvernelis.

Vežėjai neslepia – brangstant degalams, kils ir paslaugų kainos. 

„Supraskime, kad didindami degalų akcizą, mes didiname paslaugų ir prekių kainas. Mes tikrai kelsime įkainius. O tie, kurie nebeišgalės dirbti, tiesiog užsidarys“, – komentavo „Linavos“ inovacijų ir transporto politikos sekretorius Andrius Burba.

Supraskime, kad didindami degalų akcizą, mes didiname paslaugų ir prekių kainas.

 

Degalų į kaimynines šalis piltis esą važiuos ne tik gyventojai, bet ir verslininkai. Tad esą rinkdama mokesčius, Lietuva praras milijonus pajamų. 

„Žmonėms visai nesudėtinga pervažiuoti sieną ir užsipilti degalų. Jau dabar ten jie pigesni. Tai, be abejo, važiuosime ten piltis“, – aiškino A. Burba.

„Mes kursime ekonomiką, kuri yra gerokai daugiau pinigų duodanti, negu vilkikas, kuris ten pasienyje užsipilinės degalus. Ir čia yra Lietuvos ateitis, o ne dirbtinai skatinti kuo pigesniais importinės arabiškos arba rusiškos naftos kuro užpylimais“, – savo nuomonę išsakė aplinkos ministras.

Lietuvoje dabartinis 372 eurų dydžio dyzelino akcizas nuo kitų metų didės iki 466 eurų. O nuo  2025-ųjų – iki 500 eurų tūkstančiui litrų. Lietuvos degalų akcizai bus didžiausi Baltijos šalyse. Vežėjų atstovai jau kreipėsi į prezidentą.

„Prašome prezidento vetuoti tą įstatymą ir sėstis kalbėtis apie priemones, kurios realiai sumažina taršą. Mokestis niekaip nesumažins taršos“, – kategoriškai kalbėjo A. Burba.

Už akcizų įstatymo pataisas balsavo 69 Seimo nariai. Prieš buvo 39, o 20 – susilaikė.

Pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką iki gruodžio pabaigos už elektrą valstybė padengs iki 9 centų už kWh, o minimalus tarifas, žemiau kurio nebus kompensuojama, sieks 24 centus.

Kompensacijos bus mokamos visiems vartotojams – ir perkantiems elektrą iš nepriklausomų tiekėjų, ir iš visuomeninio tiekėjo „Ignitis“, ir iš garantinio tiekėjo ESO.   

Tuo metu gamtinių dujų kainos gyventojams nuo liepos brangs 27,5–41,5 proc., priklausomai nuo suvartojamo jų kiekio. Vyriausybė nutarė padengti iki 54 centų jų mokamos dujų kainos.

Pritaikius valstybės subsidiją, dujas maistui gaminanti naudojantiems (pirmos grupės) vartotojams kubo kaina didėja 27,5 proc. iki 1,02 euro (su PVM), namų šildymui (iki 20 tūkst. kubų per metus) naudojantiems vartotojams (antros grupės) – 40 proc. iki 77 centų, o dar daugiau jų deginantiems (trečios grupės) – 41,5  proc. iki 75 centų.

Valstybės valdomos bendrovės „Ignitis“ visuomeninės elektros kainos nuo liepos didės maždaug du kartus, tačiau pritaikius 9 centų kompensaciją, elektra brangs apie 40 procentų. Visuomeninę kainą mokės maždaug 600 tūkst. mažiausių ir socialiai pažeidžiamų vartotojų, kurie priklauso trečiajam rinkos liberalizavimo etapui ir nepriklausomą tiekėją turės pasirinkti iki gruodžio 18 dienos.     

Populiariausias „standartinis“ vienos laiko zonos tarifas nuo liepos sieks 33 centus už kilovatvalandę (su PVM) – 97,6 proc. (16,3 cento) daugiau negu šiuo metu. Tačiau pritaikius 9 centų subsidiją tarifas bus 24 centai.

Elektros ir dujų kainoms kompensuoti Seimas šiemet skyrė 570 mln. eurų, iš jų 365 mln. eurų bus sumokėta pirmąjį  pusmetį susikaupusi buitinių vartotojų skola elektros ir dujų tiekėjai „Ignitis“.

Šoktelėjo triskart

Prieš Naujuosius metus kelių kilometrų atstumą uostamiestyje dar buvo galima įveikti už 3 eurų sumą, o nuo šiol kelionė atsieis 4 eurus.

Kirpykloje paslaugos, kainavusios 20 eurų, nuo sausio 1-osios atsieina 25 eurus.

Ir tai dar ne pabaiga. Pagal individualios veiklos pažymėjimus dirbantys smulkieji verslininkai tikina, kad vasarį kainos dar labiau augs.

Klaipėdoje taksi paslaugų kainas dar gruodžio pabaigoje pakėlė mažiausiai trys įmonės.

Vienur pabrango kilometro kaina, kitur atsirado vadinamasis įsėdimo mokestis.

"Kai kurių taksi įmonių kainos ėmė kilti apie gruodžio vidurį. Metų pabaigoje ir per didžiąsias šventes taksi paslaugų kainos pasiekė kosmosą. Naujametę naktį iš Klaipėdos senamiesčio kelionė į Mažąjį Kaimelį kainavo 10 eurų, o tai yra daugiau nei tris kartus brangiau nei paprastą dieną. Šventinę naktį už kelių kilometrų atstumą iš vieno mikrorajono į kitą Klaipėdoje buvo prašoma net ir 15 eurų, kai darbo dienomis už 9,5 euro taksi gali iš Klaipėdos iki Gargždų nuvažiuoti", – apie kainų pokyčius pasakojo klaipėdietė Evelina.

Kai kuriose įmonėse net ir po šventinių dienų paslaugų kainos išliko aukštesnės.

Mokesčiai – nuo 400 eurų

Įmonės "Švyturio taksi" vadovas Alvydas Lingevičius tikino, jog kainų šuolis gresia visose paslaugų srityse.

"Mūsų įmonė kainų dar nekėlė, tačiau žinau, jog kitose įmonėse jau atsirado įsėdimo mokestis ar padidėjo kilometro kaina. Dėl visko kalta naujoji mokesčių tvarka. Tie, kurie dirbo puse ar ketvirčiu etato, tikėtina, bus atleisti. Neapsimoka darbdaviui laikyti priešpensinio amžiaus moterėlių, dirbančių tik kelias valandas, o mokėti visą įmoką "Sodrai". Kas tokių laukia? Teks eiti į gatvę arba į darbo biržą. O jiems dar ir mokesčių mokėtojai turės mokėti išmokas. Štai kuo tie valdžios sprendimai realiai baigiasi", – piktinosi A.Lingevičius.

A.Lingevičius galvoje turėjo nuo sausio 1-osios įsigaliojusią naująją "Sodros" įmokų tvarką.

Nuo šių metų atsirado vadinamosios įmokų grindys, kurios reiškia, jog darbdavys už samdomą darbuotoją įmokas "Sodrai" turės sumokėti nuo minimalios mėnesio algos (MMA), kuri nuo šiemet yra 400 eurų.

Tai reiškia, kad net ir tokiu atveju, jei žmogus tedirba pusę darbo dienos ar net tik kelias valandas, mokesčiai "Sodrai" vis tiek bus mokami nuo visos MMA.

"Čia yra dar vienas mūsų valdžios supratimo apie smulkųjį verslą pavyzdys. Aš galiu įdarbinti žmogų gal tik ketvirčiu etato, o mokesčius mokėsiu kaip nuo viso etato. Kur tai yra verslo skatinimas, kaip mėginama aiškinti? Tai yra verslo žlugdymas. Pas mus viskas daroma atvirkščiai nei visame pasaulyje", – stebėjosi A.Lingevičius.

Neramios dienos turėtų būti ir samdomoms pardavėjoms, kelias valandas per dieną dirbančioms valytojoms ar puse etato valgyklose plušančioms virėjoms.

Emigracija augs

Kitos taksi įmonės, "Amber taksi", vadovas Kęstutis Riekašius pripažino, jog taksi kainų kilimas yra kur kas platesnių pokyčių pradžia.

"Visiškai tikėtina, kad kainos absoliučiai visur kils. Teks ir mums šiek tiek kelti. O ką daryti, jei aplink visi kelia kainas, o mokesčiai tik didėja? Gal mūsų valdžia neina į parduotuves, gal jiems kas nors į namus viską atveža? Kaip galima tvirtinti, jog niekas nebrangsta? Aš manau, kad viskas pasibaigs tik dar viena emigracijos banga", – tikino K.Riekašius.

Pasak K.Riekašiaus, apie 50 proc. taksi vežėjų dirba pagal individualios veiklos pažymėjimus.

Nuo šiol jie "Sodros" įmokas turės mokėti net ir tuo atveju, jeigu tuo pat metu dirba samdomą darbą.

Anksčiau Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėti nereikėdavo, jeigu darbdavys sumokėdavo įmokas bent nuo pajamų, siekiančių MMA.

Turguose – prastos nuotaikos

Naujoji mokesčių tvarka tuštins ir ūkininkų kišenes. Todėl tarp turgaus prekeivių jau sklando daržovių ir kitų gaminių kainų pakėlimo nuotaikos.

Nuo šiol nebeliks lengvatos nemokėti socialinio draudimo įmokų iki 29 metų ūkininkams, kurie nėra gyventojų pajamų mokesčio mokėtojai.

Valstybinio socialinio draudimo įmokas ūkininkams reikės mokėti ir tuomet, jeigu jie turi kitą samdomą darbą.

Apie maisto produktų kainų augimą tyliai prabyla ir nedidelių mėsos perdirbimo įmonių savininkai. Padidėjus MMA iki 400 eurų ir priskaičiavus padidėjusias "Sodros" įmokas, smulkusis verslas bus priverstas didinti kainas.

Įmonės "Naujasis turgus" direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Mickus, paklaustas apie turgaus prekeivių nuotaikas, patikino, jog kainų augimas bus neišvengiamas, jei tik bus pastebėta, jog kyla paslaugų kainos.

"Kol kas garsiai nekalbama apie kainų pakėlimą. Bet tokiais atvejais dažniausiai būna taip – kas nors vienoje srityje pabrangsta, žiūrėk, kainos ima kilti jau visur. Tai juk grandininė reakcija – brangs servisų ir kirpyklų paslaugos, kils kainos ir turguje. Tai – nevaldomas procesas", – pastebėjo V.Mickus.

Brangs mėsa?

Kol kas smulkieji ūkininkai net ir švenčių dienomis išlaikė tas pačias daržovių kainas.

Tačiau tarp prekiautojų mėsos produktais sklando kalbos apie mėsos brangimą.

"Nerimą kelia pasirodžiusios žinios apie kelių mūsų krašto mėsos perdirbimo įmonių finansinius sunkumus. Nors mėginama išvengti bankroto, bet niekas dorai nežino, ko laukti ateityje. Tokių įmonių žlugimas smarkiai atsilieptų mėsos produktų kainoms", – pastebėjo V.Mickus.

Vis dėlto vietinių perdirbėjų pasitraukimas iš rinkos, pasak V.Mickaus, neatvertų kelių lenkiškai produkcijai.

"Mes toli, tad turguje lenkiškos produkcijos nėra daug. Žalios mėsos nesu matęs, gal tik dešromis vienas kitas prekiauja. O užsidarius mėsos perdirbimo įmonėms, automatiškai gali brangti pati mėsa", – pastebėjo V.Mickus.

Atleidimų banga

Nuo sausio nustatyta 20 tūkst. eurų riba, kai individualios veiklos pajamoms bus taikomas 5 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas, o nuo 35 tūkst. eurų – 15 procentų.

Asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimus, gyventojų pajamų mokestį privalės mokėti tada, kai jų metų pajamos sieks 35 tūkst. eurų, vidutiniškai 2 917 eurų per mėnesį.

Savarankiškai dirbantiesiems pagal verslo liudijimą ar individualią veiklą šiemet suvienodintos socialinio draudimo įmokų mokėjimo sąlygos.

Visi dirbantys savarankiškai įmokas "Sodrai" turės mokėti nuo 50-ies procentų savo pajamų.

Anksčiau vieni mokėdavo nuo 50-ies, kiti – nuo 100 proc.

Klaipėdoje įsikūrusio autoserviso "Autovelna" vadovas Ainius Laurinaitis tikino, jog didesnėse kompanijose, kuriose mokami padoresni atlyginimai, smarkių pokyčių nesijaus.

"Tačiau kitose įmonėse darbuotojų atleidimų tikrai galima tikėtis.  Vienoje uostamiesčio įmonių, kurioje dirba 80 žmonių, visi įdarbinti po pusę etato. Beliko atleidinėti žmones. Mokesčių didinimas niekada nieko gero neatnešė. Beliks arba kainas kelti, arba žmones atleisti. Dirbantieji garažuose pagal individualios veiklos pažymėjimus kaip nemokėjo mokesčių, taip ir nemokės. Nerodys jie oficialių pajamų, štai ir viskas", – pastebėjo A.Laurinaitis.

"Sodros" informacija

Svarbiausi pokyčiai savarankiškai dirbantiesiems – vienodinamos sąlygos skirtingomis veiklos formomis užsiimantiems žmonėms.

Individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų, tikrųjų ūkinių, komanditinių ūkinių bendrijų nariai ir individualią žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai, anksčiau mokėję įmokas nuo visų gaunamų pajamų, nuo 2018-ųjų socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas mokės nuo pusės jų.

Nuo metų pradžios taip pat nebelieka socialinio draudimo įmokų "grindų".

Anksčiau individualių įmonių savininkų, mažųjų bendrijų narių socialinio draudimo įmokos turėjo būti ne mažesnės nei nuo minimalios mėnesio algos. Vykdantiems individualią veiklą pagal pažymą tokia tvarka galiojo ir iki šiol – ji nesikeis.

Didžiausia metų naujiena – vadinamosios socialinio draudimo įmokų "atostogos" savo pirmąjį verslą pradedantiems žmonėms.

Lengvatos taikomos ne tik pradedantiems savarankišką veiklą, bet ir senjorams.

Anksčiau VSD įmokų nereikėjo mokėti tik senjorams, kurie užsiėmė individualia žemės ūkio veikla ar dirbo su verslo liudijimu.

Nuo 2018 m. lengvatos (teisė nemokėti socialinio draudimo įmokų) taikomos ir tiems pensininkams, kurie turi individualią įmonę, yra mažųjų bendrijų nariai, taip pat užsiima individualia veikla pagal pažymą.

„Kurį laiką stengėmės visais įmanomais būdais nedidinti produktų kainų, tam padėjo centralizuoti pakavimo medžiagų pirkimai ir alternatyvių pakuočių gamintojų paieška, be to, prisidėjo ir gamybos sąnaudų mažinimas. Tačiau jei ir toliau pakavimo medžiagos brangs, amortizuoti pabrangimo nebegalėsime, tai atsilieps ir galutinio produkto kainai“, - sako „Kauno grūdų“ kombinuotųjų pašarų ir premiksų verslo vadovas Šarūnas Valys.

Bendrovės teigimu, šaltuoju sezonu sąnaudas didina ir šildymo išlaidos, pabrangusios dujos. Be to, didėja darbo užmokestis, brangsta logistikos paslaugos.

Susidomėjimas išaugo

Pasak Klaipėdos savivaldybės Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vedėjos Jolantos Uptienės, iki šiol atskiras leidimas prekiauti gėlėmis švenčių ir atmintinų dienų metu nebuvo išduodamas.

Norintiesiems siūlyti gėles viešosiose erdvėse Tarptautinę moters dieną, Tarptautinę darbininkų dieną, Motinos dieną, Tėvo dieną, Mokslo žinių dieną, Tarptautinę mokytojų dieną, Visų šventųjų dieną buvo taikoma rinkliava už prekybą iš laikinų įrenginių.

Už iki 4 kv. metrų ploto vietą reikia mokėti 29 eurus per mėnesį – apie eurą per dieną.

Mieste yra patvirtinta 31 vieta prekiauti gėlėmis švenčių ir atmintinų dienų metu. J.Uptienės teigimu, pastaruoju metu išaugo prekybininkų, norinčių verstis šia veikla, skaičius. Prašymų gaunama žymiai daugiau nei patvirtinta vietų.

„Būna, kad į vieną vietą pretenduoja du pardavėjai“, – atskleidė vedėja.

Suabejojo, ar reikia branginti

J.Uptienė pripažino, kad prekybininkams siūloma prekiauti gėlėmis miesto turguose, kur yra pakankamai laisvų vietų, tačiau šie atsisako.

Manoma, kad tokiam sprendimui įtakos turi ir prekybos vietos kaina. Miesto gatvėse reikia mokėti eurą per dieną, o turguose šventinėmis dienomis – 7,20 euro.

Toks mokestis už vietą imamas ir kapinių prieigose, kur prekybą administruoja Senasis turgus. Būtent tokią rinkliavą siūloma nustatyti ir viešosiose miesto erdvėse.

Pabrėžiama, kad didinti prekybos vietų skaičių pastarosiose netikslinga, nes smulkieji verslininkai gėlėmis prekiauja ir patalpose.

Miesto tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto, kurio posėdžio metu buvo svarstomas šis klausimas, narys Arūnas Barbšys domėjosi, ar tikrai reikalingas toks pabrangimas.

J.Uptienė pažymėjo, kad tik norėta išskirti prekybą gėlėmis švenčių ir atmintinų dienų metu. Tai iki šiol nebuvo padaryta.

„Reikia susitaikyti – vyrams gėlės pabrangs“, – prognozavo mero pavaduotojas Artūras Šulcas.

Įves dar dvi rinkliavas

Miesto tarybai taip pat bus siūloma nustatyti naują vietinės rinkliavos rūšį – už leidimą teikti dviračių ir kitų bevariklių transporto priemonių nuomą, organizuoti dviračių mainų sistemą.

Pasak J.Uptienės, iki šiol šiai veiklai buvo išduodamas leidimas teikti atrakcionų ir poilsio priemonių paslaugas. Siūloma, kad rinkliava atsieitų 10 eurų mėnesiui už 15 kv. m ploto vietą. Kiekvienas papildomas metras kainuotų 1,7 euro.

Vietinę rinkliavą nori patvirtinti ir leidimams prekiauti bei teikti paslaugas teritorijoje Pirmojoje Melnragėje, prie statinio Vėtros g. 8.

Laimėtojas, kuris teiks šią paslaugą, buvo išrinktas konkurso būdu. Siūloma, kad čia leidimas kainuotų 2,9 euro per mėnesį už vieną kvadratinį metrą.

Nuo šių metų sausio iki rugsėjo maisto kainos Rusijoje pakilo 2,7 proc. Tai net 3,9 karto daugiau nei Europos Sąjungos šalių vidurkis (0,7 proc.), informuoja Federalinė  statistikos tarnyba.

Spalį vykstantis kainų mažėjimas Rusijos gyventojų taip pat nežavi. Jei pas juos  maisto produktai atpigo 0,2 proc., tai ES – net 0,4 proc., rašo NewsRu.com.

Nuo metų pradžios labiausiai brango pieno produktai, sūris ir kiaušiniai – 6,5 proc. (vidutiniškai visoje ES šalyse – 1 proc.), duona ir grūdų produkcija – 5,5 proc., aliejus ir kiti riebalai - 5,2 proc. (ES vidurkis – 2,3 proc.), cukrus, uogienė, medus, šokoladas ir saldumynai – 5,1 proc. (ES vidurkis – 0,3 proc.).

Rugsėjį Europoje labiausiai sumažėjo vaisių kainos: Ispanijoje – 12,9 proc., Vengrijoje – 10,2 proc., Prancūzijoje – 7,3 proc., Portugalijoje, Lenkijoje, Latvijoje – 6 - 6,8 proc.

Tuo tarpu Rusijoje pieno produktai, sūris, kiaušiniai rugsėjį pabrango 3,3 proc. (vidutiniškai visoje ES šalyse - tik 0,2 proc.). Aliejaus ir kiti riebalų kaina ūgtelėjo 1,5 proc., tuo tarpu ES jie atpigo apie 0,3 proc.

Rusijos Politinės konjunktūros centro eksperto Dmitrijaus Abzalovo teigimu, spartesnį maisto kainų augimą Rusijoje lyginant su Europa lemia prastesnis derlius, nepalankus klimatas. Didžiąją dalį brangimo įtakoja ir energijos kainos.

Esą prisijungus prie Pasaulio Prekybos Organizacijos (PPO) teko apkarpyti subsidijas žemės ūkiui.

Analitikai priduria, kad maisto produktų brangimui įtaką daro ir dar du faktoriai:

Rusijos priklausomybė nuo maisto produktų eksporto, tad ir maisto kainų priklausomybė nuo JAV dolerio ir euro kursų svyravimų; 

didelė infliacija.