Buvęs užsienio reikalų sekretorius, labiausiai garsėjantis netaktu, retorinėmis vingrybėmis ir audringu asmeniniu gyvenimu, antradienį buvo paskelbtas naujuoju valdančiosios Konservatorių partijos lyderiu.

55 metų B. Johnsonas oficialiai valdžią perims per susitikimą su karaliene Elizabeth II (Elzbieta II) Bakingamo rūmuose, o vėliau prie naujųjų namų Dauningo gatvės 10-ajame name pasakys pirmą savo, kaip premjero, kalbą.

B. Johnsono pirmtakė Theresa May (Tereza Mei) turėjo trauktis nesugebėjusi užsitikrinti parlamento pritarimo „Brexit“ susitarimui, kurį ji pasiekė su Europos Sąjungos lyderiais. B. Johnsonas žadėjo šį susitarimą peržiūrėti, nors Briuselis tvirtina, kad jokie pakeitimai nėra įmanomi.

Antradienį sakydamas pergalės kalbą B. Johnsonas ragino „nutraukti abejonių savimi bei neigiamo nusistatymo pančius“, ir pažadėjo suvienyti smarkiai susiskaldžiusią šalį.

Tačiau dėl pažado išstoti iš ES su sutartimi ar be jos B. Johnsono laukia nelengva priešprieša su įtakingais jo paties partijos parlamentarais, nenorinčiais „Brexit“ be sutarties. Tai kelia grėsmę jo minimaliai persvarai parlamente ir nulemia pirmalaikių rinkimų tikimybę.

Per partijos narių balsavimą buvęs Londono meras lengvai įveikė savo varžovą, užsienio reikalų sekretorių Jeremy Huntą (Džeremį Hantą).

B. Johnsonas laimėjo partijos vidaus rinkimus, surinkęs torių 92 153 balsus; J. Huntas užsitikrino 46 656 torių palaikymą, pranešė vadinamojo 1922-ųjų komiteto pirmininkė Cheryl Gillan (Šeril Gilan).

Balsavime dalyvavo iš viso 159 320 (87,4 proc.) partijos narių, nurodė ji.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pirmasis iš pasaulio lyderių pasveikino B. Johnsoną ir pareiškė: „Jis bus puikus!“

B. Johnsonas niekada neslėpė ambicijų dėl valdžios ir pasinaudodamas savo prekiniu ženklu tapusiais pokštais ir gąsdinimais pasiekė netikėtų rinkimų pergalių, tačiau valdžią perima didžiulės suirutės metu.

„Pasirūpinsime atlikti „Brexit“

B. Johnsonas, vadovavo 2016 metų „Brexit“ referendumo kampanijai, pažadėjo, kad JK išstos iš Europos Sąjungos numatytu laiku – spalio 31 dieną, su „Brexit“ sutartimi arba be jos.

„Pasirūpinsime atlikti „Brexit“ spalio 31 dieną“, – jis pareiškė sakydamas pergalės kalbą.

Tačiau jo laukia nelengva priešprieša su parlamentu, pasiryžusiu užkirsti kelią šalies išstojimui iš Bendrijos nesusitarus dėl tolesnių ryšių.

Keli torių ministrai jau yra paskelbė atsistatydinsiantys, kad pasipriešintų bet kokiam spaudimui palikti ES be sutarties. Ekonomistai perspėja, kad toks scenarijus gali smarkiai sutrikdyti prekybą ir nugramzdinti Britaniją į recesiją.

Dabartinę „Brexit“ sutartį britų Bendruomenių Rūmai jau triskart atmetė.

B. Johnsonas tvirtina sugebėsiantis įtikinti ES dėl „Brexit“ derėtis iš naujo, bet Bendrija sako, kad pakartotinių derybų nebus.

ES vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Michelis Barnier (Mišelis Barnjė) sakė norįs dirbti su B. Johnsonu, kad būtų „paspartintas išstojimo sutarties ratifikavimas ir pasiektas tvarkingas #Brexit.“

Tačiau jis pridūrė esąs pasiruošęs „pertvarkyti“ papildomą politinę deklaraciją dėl būsimų ES ir JK ryšių.

Kreipdamasis į Konservatorių partijos narius po savo laimėjimo B. Johnsonas tvirtino, kad jo prekiniu ženklu tapęs optimizmas padės rasti išeitį.

„Kaip koks nors tįsantis milžinas pakilsime ir nutrauksime abejonių savimi bei neigiamo nusistatymo pančius“, – kalbėjo jis.

Įtampa Persijos įlankoje

Pirmosiomis dienomis premjero poste B. Johnsonui gali tekti atidėti į šalį vidaus politikos kovas, kad galėtų imtis spręsti įtampą su Iranu.

Šiitiška respublika praeitą penktadienį strategiškai svarbiame Hormūzo sąsiauryje sulaikė su Britanijos vėliava plaukiojantį tanklaivį. Tai buvo įvykdyta praėjus dviem savaitėms po incidento, per kurį JK tarnybos sulaikė vieną Irano tanklaivį prie Gibraltaro krantų.

Ši priešprieša vystosi tvyrant didelei įtampai tarp Irano ir JAV dėl Teherano menamų branduolinių ambicijų.

Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas (Mohamadas Džavadas Zarifas) per „Twitter“ pasveikino B. Johnsoną ir pareiškė: „Iranas nesiekia konfrontacijos.“

„Tačiau turime 1 500 mylių (2,4 tūkst. km) Persijos įlankos pakrantę. Tai mūsų vandenys, ir mes juos ginsime“, – pabrėžė jis.

Žiniasklaida užjautė premjerę dėl nesėkmingai susiklosčiusio jos pasirodymo, tačiau taip pat niūriai prognozavo, kokių pasekmių jos vadovavimui turės ją ištikusi nesėkmių virtinė.

„Paskutinis įspėjimas Th.May po apverktinos kalbos – toriai pasimetę, premjerei tapus išdaigos, kosulio priepuolio ir nekokybiškų dekoracijų auka“, – skelbia dienraščio „The Times“ antraštė.

Th.May vylėsi, kad kalba Konservatorių partijos suvažiavime padės jai įtvirtinti savo autoritetą po nesėkmingų rinkimų. Tačiau premjerės kalbą pertraukė komikas, įteikęs jai atleidimo iš darbo lapelį, vėliau ją ištiko kosulio priepuolis, o tada nukrito viena iš scenos dekoracijų.

„Lyderio kalba suvažiavime turėtų būti ryžto ir autoriteto patvirtinimas“, – rašoma centro dešiniosios pakraipos laikraščio vedamajame.

„T. May Mančesteryje neparodė nei viena, nei kita. Užuot įtvirtinusi savo autoritetą, ji sulaukė vieningos konservatorių užuojautos. Ji privalo toliau dirbti, nors jos dienos šiame poste suskaičiuotos“, – rašoma straipsnyje.

Populiarus bulvarinis laikraštis „The Sun“ savo pirmajam puslapyje įdėjo nuotrauką, kurioje matyti, kaip kalbant Th. May nukrenta viena iš fone esančio užrašo raidžių. Greta nuotraukos parašyta: „Premjerės košmaras nukritus raidei.“

„Ko jau ko, o drąsos T. May tikrai nestinga“, – rašo laikraštis.

„Negalima nesižavėti, kaip narsiai ji yrėsi pirmyn. Mums tik neramu, kad tie dalykai, apie kuriuos ji kalbėjo, yra nepakankamai ambicingi. Toriams žūtbūt reikia išties revoliucinės idėjos. Ponia Th.May jos kol kas nesugalvojo“, – priduria jis.

Pati Th.May nuleido juokais ją ištikusį priepuolį, socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbusi nuotrauką su keliais vaistais nuo peršalimo, o virš jos parašė *kosulys*.

Premjerę paprastai palaikantis dienraštis „Daily Mail“ net du puslapius skyrė nuotraukoms, iliustruojančioms nesėkmingą jos pasirodymą partijos suvažiavime. Fotoreportažą dienraštis pavadino: „Kiekvienas tos košmariškos kalbos kostelėjimas ir spjūvis“.

Netgi kairiojo sparno „The Guardian“ buvo linkęs užjausti premjerę, kurios kalbą savo vedamajame pavadino „kankinančia vieša agonija“.

„Ministrė pirmininkė užtikrintai susitvarkė su šoku (dėl į sceną įsibrovusio komiko), tačiau dėl nesiliaujančio kosulio ir dingstančio balso, neabejotinai išprovokuotų to sutrukdymo, buvo beveik neįmanoma tos kalbos klausytis“, – rašo dienraštis.

„Beveik neabejotina, kad šie trukdžiai nesąžiningai pakenks poniai Th.May ir padidins jos pažeidžiamumą bei sustiprins jos, kaip nelaimes traukiančios nevykėlės, įvaizdį“, – priduria jis.

Tuo tarpu antraštė centro dešiniosios pakraipos dienraštyje „The Daily Telegraph“ skelbė: „Dėmesio centre – nelaimėlės Th.May tragiškas farsas“.

Laikraštis pirmajame puslapyje publikavo trumpą skečus apie parlamento darbą jam rašančio autoriaus komentarą: „Ateinančias savaites, mėnesius, galbūt net metus ar iki pat savo gyvenimo galo aš vis prabusiu naktį krečiamas virpulio: mano širdis daužysis krūtinėje, pižama bus permirkusi prakaitu ir trūkčios kvėpavimas, man dar kartą skausmingai lėtai išgyvenant visą tos kalbos košmarą.“

Tuojau po penktadienį įvykusio Th. May ir D. Trumpo susitikimo Baltuosiuose rūmuose naujasis Amerikos prezidentas pasirašė įsaką, stabdantį pabėgėlių atvykimą ir įvedantį naują griežtą tikrinimo tvarką atvykėliams iš septynių musulmoniškų šalių.

D. Trumpo sprendimas išprovokavo paskelbti internete peticiją, raginančią neleisti prezidentui atvykti planuojamo valstybinio vizito į Britaniją. Per šią oficialią viešnagę rengiami iškilmingi tviskantys renginiai, tokie kaip karališkasis banketas Bakingamo rūmų pokylių salėje.

Iki ankstaus pirmadienio minėtą peticiją, adresuotą Britanijos parlamentui, pasirašė beveik 900 tūkst. žmonių.

Th. May šeštadienį sulaukė prieštaringų vertinimų, kai atsisakė pasmerkti D. Trumpo priemones prieš imigraciją, kai žurnalistai ją spaudė atsakyti per vizitą Turkijoje. Tačiau vėliau premjerė paskelbė griežtą pareiškimą, kai paaiškėjo, kad bus paveikti ir Britanijos piliečiai.

„Jungtinių Valstijų imigracijos politika yra Jungtinių Valstijų vyriausybės reikalas – lygiai taip pat kaip šios šalies (Britanijos) imigracijos politiką turėtų nustatyti mūsų vyriausybė“, – sekmadienį sakė vienas premjerės biuro atstovas.

„Tačiau nesutinkame su tokio pobūdžio požiūriu, ir jis nebus tas, kurį rinksimės mes“, – pridūrė atstovas.

Britų užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) sakė, kad JAV sprendimas yra „priešinantis, ir klaidinga pasmerkti gėdai dėl pilietybės“.

Išimtis Jungtinei Karalystei

Tarp iškilių Britanijos piliečių, kuriems galėtų būti taikomos naujosios JAV taisyklės, yra olimpinis bėgimo čempionas Mo Farahas (Mo Farahas). Jis pasmerkė D. Trumpo paskelbtas taisykles, grindžiamas „nežinojimu ir išankstiniu nusistatymu“ bei galinčias sutrukdyti jam lankyti savo šeimą, gyvenančią Jungtinėse Valstijose.

„Šių metų sausio 1-ąją Jos Didenybė karalienė paskelbė mane Karalystės riteriu. Sausio 27-ąją prezidentas Donaldas Trumpas, regis, padarė mane svetimšaliu“, – rašė atletas, atstovaujantis Britanijai, bet gimęs Somalyje.

Irake gimęs britų įstatymų leidėjas Nadhimas Zahawi (Nazimas Zahavis), priklausantis Th. May Konservatorių partijai, anksčiau atskleidė, kad jam būtų draudžiama atvykti į JAV pagal naująsias taisykles.

„Liūdna, liūdna diena, kai pasijunti esąs antrarūšis pilietis! Liūdna diena JAV“, – pridūrė jis.

Vis dėlto vėliau sekmadienį B. Johnsonas užsitikrino, kad Britanijos piliečiams ir dvigubą pilietybę turintiems asmenims draudimas atvykti į Jungtines Valstijas nebūtų taikomas, kai aptarė šį klausimą su Vašingtonu.

Užsienio reikalų ministerija vėliau paskelbė, kad minėtas nurodymas bus taikomas tik asmenims, vykstantiems į JAV tiesiogiai iš septynių išvardytų šalių: Irako, Irano, Libijos, Somalio, Sirijos, Jemeno ir Sudano.

„Jeigu keliaujate į JAV iš kur nors kitur, o ne iš šių šalių (pavyzdžiui, iš JK), vykdomasis įsakas jums netaikomas, ir nepatirsite jokių papildomų tikrinimų, kad ir kokia būtų jūsų pilietybė arba gimimo šalis“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Ministerija pridūrė, kad dvigubą pilietybę turintys asmenys gali būti papildomai tikrinami, jeigu atvyksta iš septynių išvardytų šalių – „pavyzdžiui, JK ir Libijos pilietybę turintis asmuo, atvykstantis į JAV iš Libijos“.

Užsienio reikalų ministerijai paskelbus šį išaiškinimą, M. Farah atstovės sakė, kad sportininkui „palengvėjo“, bet jis vis tiek „fundamentaliai nesutinka“ su D. Trumpo nurodymu.

N. Zahawi gyrė vyriausybę, kad užtikrino garantijų Britanijos piliečiams, ir pridūrė, kad lieka įsitikinęs, jog naujosios JAV taisyklės yra „klaidinga politika“.

Didėjantis spaudimas

D. Trumpo sprendimas išprovokavo protestų visame pasaulyje. Pirmadienį demonstrantai planuoja rinktis netoli Dauningo gatvės Londone ir surengti eitynių kituose Britanijos miestuose.

Šalyje stiprėja spaudimas Th. May, kad jis atsiribotų nuo D. Trumpo, o opozicinės Leiboristų partijos lyderis Jeremy Corbynas (Džeremis Korbinas) ragina vyriausybę atidėti planuojamą prezidento valstybinį vizitą, kol minėtas draudimas bus panaikintas.

Th. May „nuviltų Britanijos žmones, jeigu neatidėtų valstybinio vizito ir kuo aiškiausiai nepasmerktų Trumpo veiksmų“, – jis rašė „Twitter“ žinutėje.

Internetinę peticija prieš vėliau šiais metais planuojamą D. Trumpo vizitą turės būti apsvarstyta Britanijos parlamento, bet vyriausybės atstovas sakė, kad kvietimas „buvo pateiktas ir priimtas“ Vašingtono.

Surinko milijoną parašų

Britai pirmadienį surinko milijoną parašų peticijai, kuria reikalaujama, kad būtų atšauktas naujojo JAV prezidento D. Trumpo valstybinis vizitas į D. Britaniją.

„D. Trumpui turėtų būti leista atvykti į Jungtinę Karalystę kaip JAV vyriausybės vadovui, bet jis neturėtų būti kviečiamas apsilankyti su oficialiu valstybiniu vizitu, nes tai sukeltų nepatogumų Jos Didenybei karalienei“, – sakoma peticijoje, skelbiamoje parlamento tinklapyje.

„Puikiai žinoma D. Trumpo neapykanta moterims. Vulgarumas atima iš jo teisę būti priimtam Jos Didenybės karalienės arba Velso princo“, – sakoma joje.

Parlamento peticijas gali pasirašyti visi JK piliečiai ir gyventojai, turintys šios šalies pašto kodą. Bet kokias peticijas, kurias pasirašo daugiau kaip 100 tūkst. asmenų, privalo nagrinėti šalies įstatymų leidėjai.

Respublikonų partijos suvažiavime Filadelfijoje viešinti Th. May keliskart sulaukė jo dalyvių audringų ovacijų, kai pareiškė liekanti ištikima „ypatingiems santykiams“ tarp Britanijos ir Jungtinių Valstijų.

Tačiau atkartojusi keletą D. Trumpo minčių apie nerimą dėl NATO karinio aljanso, Th. May taip pat įspėjo jį per daug nesuartėti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Pasak premjerės, Vašingtonas turėtų „angažuotis, bet likti budrus“.

Britanijos premjerė penktadienį susitiks su D. Trumpu ir taps pirmąja užsienio lydere, susitikusia su juo po savaite anksčiau įvykusios inauguracijos. Baltuosiuose rūmuose jiedu aptars derybų dėl prekybos sutarties, turėsiančios įsigalioti po Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos („Brexit“), klausimą.

Th. May yra antroji moteris užėmusi savo šalies premjero postą, taip pat yra gana santūraus būdo – taigi ji turi mažai bendra su tiesmuku amerikiečių milijardieriumi. Tačiau ši jos kelionė į Jungtines Valstijas Britanijoje sulaukė prieštaringų vertinimų.

Visgi Th. May teigė esanti pasitikinti D. Trumpo įsipareigojimu „ypatingiems santykiams“ tarp JAV ir Jungtinės Karalystės. Žurnalistams savo lėktuve premjerė pareiškė, kad „priešingybės kartais traukia“.

Filadelfijoje ji susitiko su įtakingais respublikonais, tarp jų ir Atstovų Rūmų pirmininku Paulu Ryanu (Polu Rajenu). Politikė tapo pirmąja užsienio lydere, sakiusi kalbą per šios partijos suvažiavimą.

Savo kalboje Th. May pritarė D. Trumpo įspėjimams, kad JAV nemokėsianti už viso pasaulio gynybą, ir sakė: „Mus stiprius išlaikantys aljansai neturėtų būti žlugdomi, nesugebant žengti pirmyn ir atlikti savo vaidmens.“

Th. May sakė sutinkanti, kad NATO ir kitoms tarptautinėms institucijoms, tokioms kaip Jungtinės Tautos (JT), reikia reformų, bet pabrėžė, kad šios organizacijos yra svarbios, nes skatina bendradarbiauti kovojant su pasaulinėmis grėsmėmis, tokiomis kaip terorizmas ir klimato pokyčiai.

„Bendra atsakomybė“

T. May pripažino, kad tarp JAV ir Kinijos kyla įtampa, tačiau ji sakė, kad nuogąstavimai dėl „Vakarų užtemimo“ neišsipildytų, jei britai ir amerikiečiai laikytųsi išvien.

Ji prisiminė, kaip Šaltojo karo metais bendradarbiavo buvusi Britanijos premjerė Margaret Thatcher (Margaret Tečer) ir JAV prezidentas Ronaldas Reaganas (Ronaldas Reiganas).

„Mes – abi mūsų šalys kartu – turime bendrą atsakomybę lyderiauti. Nes kai mums atsitraukiant kiti žengia į priekį, tai negerai Amerikai, Britanijai ir pasauliui“, – sakė ji.

Užsimindama apie konfliktus Irake ir Afganistane premjerė sakė: „Dienos, kai Britanija ir Amerika kišasi į suverenių valstybių reikalus, bandydamos pakeisti pasaulį pagal mūsų pačių įsivaizdavimą, baigėsi.“

„Tačiau taip pat negalime sau leisti ramiai stovėti, kai yra tikras pavojus ir kai kišamasi į mūsų pačių interesus. Privalome būti stiprūs, protingi ir praktiški“, – pareiškė ji.

Th. May taip pat gynė susitarimą dėl Irano branduolinės programos, kuriam nepritaria D. Trumpas. Visgi premjerė perspėjo, kad šis susitarimas turėtų būti „kontroliuojamas labai kruopščiai ir griežtai“.

Derybos dėl prekybos

Th. May yra nusiteikusi pradėti derybas dėl JK ir JAV laisvosios prekybos susitarimo, kuris įsigaliotų po „Brexit”, veikiausiai lemsiančio Britanijos pasitraukimą iš Europos bendrosios rinkos, turinčios 500 mln. vartotojų.

D. Trumpas savo ruožtu yra sakęs, kad referendume priimtas apsisprendimas išstoti iš ES buvo „protingas“ ir atspindintis jo paties, kovotojo su isteblišmentu, iškilimą į Baltuosius rūmus. Visgi jo noras sukurti protekcionistinį prekybos režimą gali Th. May sukelti bėdų.

Ir Londonas, ir Vašingtonas yra pareiškę esantys suinteresuoti greitai pasiekti prekybos susitarimą, nors pagal ES taisykles Britanija, prieš pasirašydama sutartis su kitomis valstybėmis, privalo iš pradžių išstoti iš Bendrijos.

„Pereinamuoju laikotarpiu galime daug nuveikti – pavyzdžiui, išsiaiškinti, kaip galėtume pašalinti kliūtis prekybai kai kuriose srityse“, – sakė ji lėktuve žurnalistams.

Britanijoje D. Trumpas vertinamas itin prieštaringai, ypač dėl jo nepagarbių ir agresyvių komentarų apie moteris. Th. May šiuos respublikono pasisakymus yra pavadinusi „nepriimtinais“.

Ji taip pat negailėjo karčių žodžių D. Trumpo požiūriui į kankinimus, kurie, kaip jis pareiškė trečiadienį, „visiškai“ veikia.

„Smerkiame kankinimus, ir mano požiūris tuo klausimu nepasikeis – nesvarbu, kalbu su jumis ar su prezidentu“, – sakė ji žurnalistams.

Praėjusį sausį parlamentas svarstė galimybę neįsileisti D. Trumpo į Britaniją, nes apie 600 tūkst. žmonių pasirašė viešą peticiją, supykdyti jo pažado uždrausti į JAV atvykti musulmonams.

„Susitikusi su D. Trumpu atstovausiu visų Jungtinės Karalystės žmonių interesams“, – pridūrė ji.

Th.May pirmajai poniai Melaniai Trump (Melanijai Tramp) atvežė pintinę gėrybių iš savo oficialios užmiesčio rezidencijos Čekerse, o škotiškų šaknų turinčiam prezidentui – škotišką puodelį su dviem ąselėmis.

Toliau laikysis taisyklių

D. Britanija ir toliau laikysis Europos Sąjungos taisyklių dėl prekybos sutarčių sudarymo, kol bus visateisė Bendrijos narė, penktadienį pareiškė šalies finansų ministras Philipas Hammondas (Filipas Hamondas).

Šis pareiškimas pasirodė likus vos kelioms valandoms iki šalies premjerės susitikimo su JAV prezidentu.

Th. May vizitas į Vašingtoną Europoje sukėlė pasipiktinimą, bet kurios ES narės nepriklausomos derybos dėl prekybos susitarimo su Bendrijai nepriklausančia šalimi yra ES sutarčių pažeidimas.

„Britanija vis dar yra visiškai įsipareigojusi Europos Sąjungos narė“, – sakė į ES finansų ministrų susitikimą Briuselyje atvykęs Ph. Hammondas, komentuodamas premjerės vizitą JAV.

Britanija nusprendė iš Bendrijos trauktis per praėjusiais metais surengtą referendumą, o pasitraukimo procedūra turėtų prasidėti kovo pabaigoje. Visgi per visą dvejus metus truksiantį derybų periodą šalis liks ES nare.

Europos Sąjungos vyriausiasis derybininkas „Brexit“ klausimais Michelis Barnier (Mišelis Barnjė) trečiadienį sakė, kad Britanija yra laisva tartis su Jungtinėmis Valstijomis dėl būsimų prekybinių santykių, tačiau privalo laikytis ES prekybos politikos, kol yra bloko narė.

Britanijos vyriausybė jau padėjo pagrindus būsimoms laisvos prekybos sutartims su Indija, Australija ir Naująja Zelandija.

Vadinamojo „Brexit“ planai yra ginčijami byloje, galinčioje tapti svarbiu konstituciniu precedentu ir grindžiamoje galios pusiausvyra tarp parlamento ir vyriausybės.

Ministrė pirmininkė Theresa May (Tereza Mei) yra sakiusi, kad derybas dėl išstojimo inicijuos iki kovo 31-osios. Ji remiasi karališkosios prerogatyvos teise, leidžiančia vyriausybei pasitraukti iš tarptautinių sutarčių.

Trys aukšto rango teisėjai priėmė nutartį, kad premjerė T. May neturi teisės pasinaudoti vykdomosios valdžios galiomis, kad aktyvuotų ES sutarties 50-ąjį straipsnį ir pradėti iki dvejų metų galinčią trukti pasitraukimo iš Bendrijos procedūra.

„Skelbiame, kad valstybės sekretorė neturi galių pagal karališkosios prerogatyvos teisę paskelbti pranešimo, remdamasi ES sutarties 50-uoju straipsniu, kad Jungtinė Karalystė pasitrauktų iš Europos Sąjungos“, – sakoma nutartyje.

Tarptautinės prekybos sekretorius Liamas Foxas (Liamas Foksas) sakė, kad vyriausybė yra „nusivylusi“ sprendimu dėl 50-ojo straipsnio ir pridūrė: „Vyriausybė pasiryžusi laikytis referendumo rezultatų.“

Ministrė pirmininkė sakė, kad aktyvuos 50-ąjį straipsnį iki kovo pabaigos ir apkaltino ieškinį teismui padavusius asmenis bandant sutrikdyti šį procesą.

Dauguma Bendruomenių Rūmų narių prieš birželio 23-osios referendumą agitavo už tai, kad Britanija liktų ES, todėl buvo spėliojama, kad jie gali siūlyti švelnesnį išsiskyrimą su Bendrija ar net jį nukelti.

„Esu dėkingas teismui už rezultatą, tai yra parlamentinės demokratijos pergalė“, – žurnalistams sakė iš teismo išėjęs Grahame‘as Pigney (Graemas Pignis), vienas iš bylos ieškovų.

„Dabar tikiuosi, kad visi gerbs teismo nutartį, o parlamentas priims sprendimą dėl pranešimo apie 50-ojo straipsnio aktyvavimą“, – pridūrė jis.

„Vyriausybė parodė, kad nori skųsti sprendimą Aukščiausiajam teismui, o mes prašytume jų to nedaryti. Tačiau jeigu tai padarysime, eisime ten ir kovosime“, – sakė jis.

Kai buvo paskelbta ši svarbi Aukštojo teismo nutartis, vyriausybė išreiškė nusivylimą ir pažadėjo ją apskųsti.

„Skųsime šią nutartį, – rašoma premjerės Th. May biuro pranešime. – Šalis parlamento aktu patvirtintame referendume balsavo už Europos Sąjungos palikimą.“

Pasak E. Kenny, Britanijos sprendimas išstoti iš ES Airijai yra „reikšmingiausias ekonominis ir socialinis iššūkis per pastaruosius 50 metų“, bet „Europa rizikuoja išprotėti“ dėl to, kokį susitarimą pasiūlyti Britanijai. Premjeras pridūrė, kad derybos gali pasidaryti „gana piktos“.

E. Kenny pažymėjo, kad Airija dėl „Brexit“ gali baimintis labiausiai iš visų ES narių ir kad šalis jau kenčia, nors britų vyriausybė dar nė neinicijavo oficialaus derybų proceso, nes ekonomiką paveikė svaro kurso kritimas beveik 20-čia proc.

„Labai gerai suprantu, kad kai kuriems sektoriams „Brexit“ yra ne tolima perspektyva, bet šiandienos realybė, kadangi svaro nuvertėjimas sukuria daug iššūkių airių eksportuotojams“, – sakė jis.

Opozicinės „Sinn Fein“ lyderis Gerry Adamsas (Džeris Adamsas) taip pat perspėjo, kad iškilo „labai rimta grėsmė“ Šiaurės Airijos taikos procesui – dėl galimos kultūrinių ir socialinių ryšių suirutės netekus ES finansavimo ir sugrįžus prie „kietos“ sienos tarp Airijos ir Jungtinei Karalystei priklausančios Šiaurės Airijos.

„Taip pat esama labai realaus susirūpinimo Šiaurėje, kur tikėtina infliacijos ir pragyvenimo išlaidų padidėjimo perspektyva, – sakė jis. – Iškilo pavojus darbo vietoms, iškilo grėsmė investicijoms, o mūsų žemės ūkio bendruomenė susiduria su sisteminėmis komplikacijomis. Ir tai tik ledkalnio viršūnė.“

Politinės partijos iš visos Airijos salos buvo pakviestos į šį forumą, kuriame dalyvavo maždaug trys šimtai politikų.

Tačiau Šiaurės Airijos dvi pagrindinės probritiškos junionistų partijos boikotavo renginį.

Šeštadienį Pietryčių Anglijoje esančiame Idnbridže bus padegta pirotechnikos priemonių prikimšta 11 m aukščio D.Trumpo iškamša, apvilkta šortais su meksikiečių atvaizdais, trečiadienį paskelbė organizatoriai.

Visoje Britanijoje šeštadienį bus deginami laužai ir iškamšos, leidžiami fejerverkai. Taip šalis kiekvienais metais pamini akimirką, kuomet 1605 metais lapkričio 5-ąją Guy Fawkesui (Gajui Foksui) buvo sutrukdyta susprogdinti parlamentą.

„Mes tiesiogine prasme padedame D. Trumpui įgyvendinti jo paties skambią frazę „paleisk pelenais“, – paaiškino Idnbridžo laužų draugijos atstovė Jeni Foxas (Dženi Foks), kuri pridūrė, kad atvaizdo susprogdinimu prasidės fejerverkas.

„Atrodė labai teisinga, kad kažkiek dėmesio tektų ir H. Clinton, ir mes esame tikri, kad kandidatai į prezidentus bus patenkinti tuo, kad figūruoja abu“ – pridūrė atstovė.

Idnbridžo miestelis britų visuomenę erzinančių žmonių atvaizdus degina jau daugiau kaip 20 metų. Pernai tokios „garbės“ nusipelnė tuometinis FIFA prezidentas Seppas Blatteris (Zepas Blateris).

Tarp kitų aukų yra buvusio ministro pirmininko Tony Blairo (Tonio Blero) sutuoktinė Cherie Blair (Čeri Bler), buvęs ministras pirmininkas Gordonas Brownas (Gordonas Braunas), komikas Russellas Brandas (Raselas Brandas) ir buvęs Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozu).

Tradiciškai ant laužo metamas „Parako sąmokslo“ lyderio Guy Fawkeso atvaizdas.

Prognozuojama, kad Jungtinės Karalystės ūkis, nepaisant nerimą keliančio „Brexit“, pademonstruos pakankamai gerus rezultatus. Tuo metu JAV ekonomikai žadamas tolesnis lėtėjimas, nulemtas stojančio vidaus vartojimo.

Ketvirtadienį Jungtinėje Karalystėje bus paskelbtas pirminis trečiojo ketvirčio BVP augimo įvertis. „Danske Bank“ laukia 0,25-0,5 proc. sieksiančio ketvirtinio augimo arba maždaug 2,2 proc. metinio augimo.

Atsižvelgus į birželio mėnesį šalies gyventojų priimtą spendimą pasitraukti iš Europos Sąjungos, tai būtų pakankamai geras ekonomikos augimo rodiklis. Manoma, kad pagrindinis Jungtinės Karalystės ekonomikos augimo variklis praėjusį ketvirtį galėjo būti augantis paslaugų sektorius.

Šią savaitę JAV bus skelbiami net keletas labai svarbių makroekonominių rodiklių. Penktadienį paaiškės preliminarūs trečiojo ketvirčio BVP augimo duomenys. Po nuviliančių praėjusių ketvirčių manome, kad ženklaus ekonomikos augimo nebus iki 2017 m. pabaigos, o šių metų trečiojo ketvirčio metinis augimas sieks 2 proc.

Lėtesnį ekonomikos augimą pirmiausia lemia stojantis vidaus vartojimo augimas, tačiau nežymų teigiamą poveikį turėtų turėti grynasis eksportas ir privataus sektoriaus investicijos.

Kiek anksčiau – trečiadienį – bus paskelbti rugsėjo mėnesio JAV naujų namų pardavimo rezultatai. Laukiama 600 tūkst. naujų namų pardavimo skaičiaus (palyginimui: rugpjūčio rezultatas – 609 tūkst.).

Antradienį Vokietijoje jau paskelbti spalio mėnesio IFO instituto stebimų verslo nuotaikų rodikliai. Jie buvo geresni nei laukė dauguma analitikų. Paskutinį kartą IFO pasitikėjimo verslu rodiklis 110 balų siekė tik 2014-ųjų pradžioje.

Nors dauguma analitikų nuogąstauja dėl investicijų srautų mažėjimo po žinios apie „Brexit“, tačiau paskelbti verslo pasitikėjimo rodikliai signalizuoja, kad didžiausios euro zonos ekonomikos augimas gali įgauti didesnį augimo pagreitį paskutinį šių metų ketvirtį.

RT  sąskaitas Didžiojoje Britanijoje britų bankas „NatWest“ užblokavo vienašaliu sprendimu.

„Uždarė mūsų sąskaitas Britanijoje. Visas sąskaitas“, – pranešė vyriausioji redaktorė Margarita Simonian „Twitter“ žinutėje.

Ji pažymėjo, jog bankas oficialiai paskelbė, kad sprendimas užblokuoti visas televizijos sąskaitas yra galutinis ir „nebus persvarstytas“, ir pridūrė: „Tegyvuoja žodžio laisvė!“.

Vėliau RT savo interneto svetainėje paskelbė banko „NatWest“ spalio 12 dienos laišką, kuriame sakoma, kad bankas peržiūrėjo bankines operacijas su RT ir „priėjo išvados, kad mes daugiau nebeteiksime šių paslaugų“.

Karališkajam Škotijos bankui (Royal Bank of Scotland) priklausančio „NatWest“ banko laiške tokio sprendimo priežastys nenurodomos.

Bankas pranešė, kad RT sąskaitos bus uždarytos iki gruodžio 12 dienos.

RT nurodė, kad šį laišką, kuris yra „labai neapibrėžtas, labai britiškas“, gavo RT Londono biuras. Pranešime taip pat sakoma, kad RT televizija banko „NatWest“ paslaugomis naudojosi daugiau nei dešimt metų.

M. Simonian verslo naujienų svetainei RBK sakė, kad „neturi supratimo“, kokia yra sąskaitų uždarymo priežastis, bet užsiminė, kad tai gali būti susiję su faktu dėl „laukiamų naujų britų ir JAV sankcijų Rusijai“.

„Gali būti, kad tai yra susiję su jomis“, – kalbėjo M. Simonian.

RT vyriausioji redaktorė valstybinei televizijai „Rossija-24“ sakė, kad „negali būti jokių (kitų) priežasčių, mūsų darbas yra visiškai skaidrus, visiškai skaidrus ir finansavimas“.

Pasak M. Simonian, sprendimas yra susijęs ir su kelių Britanijoje dirbančių aukštesnio rango televizijos darbuotojų sąskaitomis.

Šis Kremliaus finansuojamas kanalas RT, kuris anksčiau vadinosi „Russia Today“, buvo įsteigtas siekiant propaguoti Rusijos požiūrį į tarptautinius reikalus.

Rusijos ir Jungtinės Karalystės santykiai dėl Maskvos vykdomos karinės kampanijos Sirijoje yra atšalę labiausiai po Šaltojo karo.

Kol kas ženklų, kad šis sprendimas būtų susijęs su britų valdžios pareigūnais, nėra.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Maria Zacharova tokį banko sprendimą susiejo su Britanijos išstojimu iš ES.

„Atrodo, kad Londonas, traukdamasis iš Europos Sąjungos, Europoje palieka visus savo įsipareigojimus dėl žodžio laisvės“, – paskelbė ji socialiniame tinkle „Facebook“.

Ištisą parą anglų, arabų ir ispanų kalbomis transliuojanti televizija pirmiausia yra orientuota į Europos ir Jungtinių Valstijų auditoriją.

Britanijoje veikia RT padalinys „RT UK“, transliuojantis iš Londono.

Kol kas apie šį incidentą daugiau informacijos nepateikiama.

Dėl šiuo metu nagrinėjamos bylos, susijusios su dabar jau išardytos Rusijos naftos milžinės „Jukos“, įkurtos Kremliaus kritiko Michailo Chodorkovskio, akcininkų pateiktais ieškiniais, buvo įšaldytos užsienyje kai kurios Rusijos sąskaitos, taip pat ir priklausančios valstybinei žiniasklaidai.

„Sprendimas pasitraukti iš Sandraugos buvo sunkus, bet neišvengiamas“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos (URM) pareiškime, kuriame dar pažymima, kad su 340 tūkstančių sunitų šioje šalyje Sandrauga elgėsi „neteisingai ir nesąžiningai“.

Britanijos tautų sandraugą, savanorišką asociaciją, sudaro daugiau kaip 50 šalių, priklausiusių Britanijos imperijai.

Tarptautinė bendruomenė išsakė susirūpinimą dėl padėties šiose kurortinėse Indijos vandenyno salose. Buvęs Maldyvų prezidentas Mohamedas Nasheedas (Mohamedas Našidas) kovo mėnesį buvo nuteistas kalėti 13 metų už terorizmą – anot žmogaus teisių organizacijų, „ydingoje“ byloje. Jo partija pareiškė, kad buvusio lyderio byla buvo „aiškiai politizuota“.

M. Nasheedas, kuris buvo pirmasis demokratiškai išrinktas Maldyvų vadovas, buvo pripažintas kaltu pagal griežtą kovos su terorizmu įstatymą, nes įsakė suimti vieną aukšto rango teisėją 2012 metų sausį, vis dar būdamas prezidentu.

47-erių metų eksprezidentas buvo išvežtas į Dhunidhu kalėjimą vienoje saloje, esančioje netoli sostinės Malės.

Šiemet, išleistas gydytis į Didžiąją Britaniją, jis liko joje, kadangi gavo politinį prieglobstį.

Sandrauga perspėjo Malę dėl to, kad prezidentas M. Nasheedas buvo jėga nuverstas per pučą 2012-ųjų vasarį. Ji kritikavo naująją Maldyvų vyriausybę dėl susidorojimo su disidentais.

Maldyvai, dar anksčiau grasinę pasitrauksiantys iš Sandraugos, kaltino Londone veikiantį Sandraugos sekretoriatą kišimusi į Maldyvų vidaus reikalus.

„Sandrauga stengėsi tapti aktyvia politinių vidaus ginčų dalyve Maldyvuose, o tai prieštarauja JT ir Sandraugos chartijoms“, – nurodė Maldyvų vyriausybė.

Ši musulmoniška šalis, garsėjanti savo salomis, apsuptomis koralinių rifų, yra apimta politinių neramumų nuo pat M. Nasheedo nuvertimo. Joje dažnai rengiami protestai prieš vyriausybę. Visi opozicijos lyderiai yra tremtyje arba kalėjime.

Maldyvai yra naujausia iš Sandraugos pasitraukusi šalis. 2013-ųjų spalį ją paliko Gambija.