A. Novikas: A. Raudonikio dainos – nemirtingos, jas iki šiol dainuoja „Dainų dainelėje“

„Visų pirma Algimantas Raudonikis pasižymėjo gražiomis ir šiltomis melodijomis. Tokios dainos kaip „Rankų švelnumas“, kurią dainavo Virgilijus Noreika, tai yra ne tik populiariosios muzikos, tai dainos klasika“, – penktadienį BNS sakė A. Novikas.

Pasak jo, kai kurios kompozitoriaus dainos, pavyzdžiui, „Mylimos akys“, laikomos net liaudies dainomis.

„Tos melodijos – nemirtingos, kiti jas laikė ir liaudies dainomis. Turbūt tai buvo pagrindinis A. Raudonikio bruožas – melodingumas, melodijų šiltumas. Viskas būdavo labai apgalvota, išbaigta“, – teigė muzikas.

Anot jo, kompozitorius daug dėmesio skyrė ir dainų tekstams.

Tos melodijos – nemirtingos, kiti jas laikė ir liaudies dainomis.

„Man tenka nemažai keliauti su konkursu „Dainų dainelė“, kiekviename konkurse skamba A. Raudonikio dainos, nors jos jau ir skaičiuoja ne vieną dešimtmetį, bet vis tiek yra populiarios. Man malonu, kad vaikai, kurie mokosi muzikos, tas dainas dainuoja“, – tvirtino kompozitorius.

A. Novikas prisiminė, kad A. Raudonikis labai draugavo su jo tėvais – Mikalojumi Noviku ir Irena Novikiene.

„Jis pas mus dažnai lankydavosi, su tėčiu kartu aptarinėdavo savo sukurtas dainas, vienas kitam padėdavo, pasakydavo savo nuomonę, kartais tekdavo ir tėčiui pataisyti, o kartais ir Algimantui, ką būdavo sukūręs. Jie labai draugiškai tai priimdavo. Abu labai vertino melodingumą dainoje ir teksto nebanalumą“, – pasakojo kompozitorius.

Jis turėjo prigimtinį talentą.

Jo mama I. Novikienė A. Raudonikį prisimena kaip labai nuoširdų, šiltą, išmintingą žmogų.

„Jis turėjo prigimtinį talentą. Žinoma, kažkiek žinių įgijo J.Tallat-Kelpšos mokykloje, buvusioje konservatorijoje, dabar akademijoje, bet jis labai melodingas. Tuo metu, kai Lietuvoje pradėjo estradinė muzika skambėti, tokio lygio kūrėjų tikrai mažai buvo. Jis buvo pirmas ir genealus kompozitorius“, – penktadienį BNS sakė I. Novikienė.

Pasak jos, kompozitorius visada turėdavo savo nuomonę, poziciją ir jos laikydavosi.

„Bet nebuvo atvejų, kad ką nors įžeistų“, – pabrėžė ji.

Populiarių dainų autorius, kompozitorius A. Raudonikis mirė penktadienį eidamas 90-uosius. Jis sukūrė apie 700 įvairių žanrų kūrinių, per savo gyvenimą surengė apie 400 autorinių koncertų.

J. Leitaitė: A. Raudonikio dainas mėgsta ir atsimena žmonės – tai svarbiausia

Kompozitoriaus Algimanto Raudonikio dainos bus atliekamos visada – jas mėgsta ir atsimena žmonės, o tai yra svarbiausia, sako dainininkė, solistė Judita Leitaitė.

Prisimindama penktadienį mirusį kompozitorių ji pažymėjo, kad A. Raudonikis ir būdamas garbaus amžiaus kūrė, nenustojo dirbti.

„Maestro man visada buvo įkvėpimo šaltinis, nes jis, kol galėjo, kūrė. Dar prieš porą metų jis man yra atnešęs naują dainą parašęs. Sukūręs apie 600 dainų, labai populiarių, labai žinomų, nes mes jas mokam, tai yra labai svarbu, jis nesustojo dirbti“, – BNS sakė J. Leitaitė.

Pasak solistės, kūryba buvo A. Raudonikio gyvenimo variklis. „Ir aš mokiausi iš jo, kaip jis sakė, kol tik kojos neša, kol tik galva šviesi, reikia nesustoti, kiek įmanoma save realizuoti“, – pasakojo J. Leitaitė.

Solistė sakė A. Raudonikio dainas įtraukianti į kiekvieną savo repertuarą, kompozitoriaus atminimui vieną jų atliks ir penktadienį koncerte Kaune.

„Dabar važiuoju į Kauną koncertuoti ir tikrai žinau, kad dainuosiu jo dainas. Aš kiekvienam koncerte įtraukiu jo dainas ir galiu pasakyti, kad užsieny, kiek dainuoju, jo „Švelnumas“ visada sukelia ovacijas“, – kalbėjo dainininkė.

„Manau, kad maestro yra nemirtingas, jo dainos visada bus atliekamos, jis tikras liaudies kompozitorius. Jo dainas dainuoja, jos įsimenančios, nepaprastai melodingos“, – pridūrė J. Leitaitė.

Solistė taip pat prisiminė, kad niekada nematė A. Raudonikio blogos nuotaikos.

„Kai žmogus visada kuria, kai žmogaus galva pilna minčių, jis neturi kada užsiiminėti visokiais niekais. (...) Aš apie jį galiu pasakyti tik pačius gražiausius žodžius, tai yra didelė netektis“, – sakė dainininkė.

Populiarių dainų autorius, kompozitorius A. Raudonikis mirė penktadienį eidamas 90-uosius. Jis sukūrė apie 700 įvairių žanrų kūrinių, per savo gyvenimą surengė apie 400 autorinių koncertų.

Kalbėdamas apie moksleivių pasiekimus Kauno rajono mero pavaduotojas Paulius Visockas akcentavo, kad ugdant mokinius yra trys svarbiausi komponentai: tėvai, vaikai ir jų mokytojai. „Mokytojai padeda vaikams atrasti mokslo pasaulį, tėvai juos palaiko, sudaro sąlygas siekti žinių, o daugiausia darbo turi įdėti patys vaikai, kad galėtų pasiekti tokių aukštumų. Gėriuosi jūsų pasiekimais ir didžiuojuosi, kad Kauno rajone yra tiek daug gabių vaikų. Jūs garsinate ne tik savo bendruomenes, bet ir Kauno rajono vardą. Tegul šie pasiekimai būna tik pirmas žingsnelis link didesnių darbų“, – sveikindamas olimpiadų nugalėtojus kalbėjo P.Visockas.

Net 58 mokiniai iš 19 ugdymo įstaigų tapo rajono mokinių mokomųjų dalykų olimpiadų nugalėtojais. Jiems vicemeras ir Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Jonas Petkevičius įteikė medalius už puikius pasiekimus humanitarinių mokslų, technologinio, socialinio, gamtamokslio ugdymo, matematikos ir menų dalykų srityse. Kauno rajono savivaldybės dovana visiems olimpiadų laimėtojams bus kelionė.

Kaip ir pernai, daugiausia – net 13 – pirmųjų vietų, šiemet olimpiadose laimėjo VDU Ugnės Karvelis gimnazijos mokiniai, po 9 – Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos ir Garliavos Jonučių progimnazijos, 6 – Domeikavos gimnazijos, 5 – Kulautuvos pagrindinės mokyklos ugdytiniai.

Olimpiadų nugalėtojais didžiuojasi ir Karmėlavos Balio Buračo (4), Babtų (3), Raudondvario (3), Vilkijos (3), Neveronių (2) gimnazijos, Ringaudų pradinė mokykla (2), Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinė mokykla (2). Po vieną nugalėtoją turi Vandžiogalos, Piliuonos gimnazijos, Šlienavos, Ežerėlio ir Zapyškio pagrindinės mokyklos, Raudondvario Anelės ir Augustino Kriauzų pradinė mokykla ir Kačerginės mokykla-daugiafunkcis centras.

Vienas mokinys šįmet tapo trijų olimpiadų (fizikos, geografijos ir geografijos „Mano gaublys) nugalėtoju. Tai VDU Ugnės Karvelis gimnazijos dešimtokas Simas Tiškevičius.

Šiais mokslo metais buvo surengtos 27 įvairių mokomųjų dalykų olimpiados ir 12 konkursų.

Aštuoni mokiniai pergales skynė dviejų dalykų rajono olimpiadose: Vilkijos gimnazijos aštuntokė Nortė Karaliūtė, Domeikavos gimnazijos septintokė Pija Balčiūnaitė, VDU Ugnės Karvelis gimnazijos dešimtokė Deimantė Balčiūtė, Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos devintokė Marcelina Mažonytė, Kulautuvos pagrindinės mokyklos penktokas Aleksandras Rumiancevas, Garliavos Jonučių progimnazijos šeštokė Ugnė Urbonavičiūtė, Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos devintokas Aleksandras Zubkovas ir Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos septintokas Vytautas Micpovilis.

Penki Kauno rajono mokiniai buvo pakviesti dalyvauti respublikinėse olimpiadose. Etninės kultūros olimpiados pirmos vietos laimėtojai yra Domeikavos gimnazistė Ieva Černiauskaitė ir Šlienavos pagrindinės mokyklos šeštokas Augustinas Gužys. Respublikinės geografijos olimpiados trečios vietos laimėtojų iš pakaunės šįmet yra net trys: Simonas Bulis (Garliavos Jonučių progimnazija), Hefaustas Kulbačiauskas (Vandžiogalos gimnazija) ir Ignas Parnarauskas (Karmėlavos Balio Buračo gimnazija).

Mokinius olimpiadoms paruošė 60 rajono įvairių dalykų mokytojų. Daugiausiai pirmųjų vietų laimėtojų – po du – parengė Audronė Armonienė, Rasa Lakickienė, Alina Vitkauskienė (Garliavos Juozo Lukšos gimnazija), Kolomba Bulotienė (Kulautuvos pagrindinė mokykla), Dalia Vibrantienė ir Loreta Banaitienė (VDU Ugnės Karvelis gimnazija), Sonata Žilinskienė (Garliavos Jonučių progimnazija), Ilona Mackevičiūtė (Karmėlavos Balio Buračo gimnazija), Daiva Bradauskienė, Vilius Marma ir Viktoras Minulinas (Domeikavos gimnazija).

Šiais mokslo metais buvo surengtos 27 įvairių mokomųjų dalykų olimpiados ir 12 konkursų. Juose dalyvavo 1 322 mokiniai. Daugiausia mokinių nusprendė pasitikrinti geografijos, matematikos, lietuvių kalbos ir biologijos žinias.

Aštuoni mokiniai ar kolektyvai šįmet pasižymėjo išskirtiniais laimėjimais. Raudondvario gimnazijos dvyliktokė Meda Surdokaitė Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse užėmė pirmą vietą. Ji buvo pakviesta į diskusiją su šalies Prezidentu. Babtų gimnazistas Erikas Bagurskas nugalėjo Lietuvos mokinių meninio skaitymo konkurse. Šiame konkurse antrą vietą užėmė Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos šeštokė Gabrielė Andziulytė.

Nacionaliniame Česlovo Kudabos geografijos konkurse trečią vietą pelnė Garliavos Jonučių progimnazijos aštuntokas Julius Baltaduonis ir VDU Ugnės Karvelis dešimtokas Simas Tiškevičius.

Domeikavos gimnazijos folkloro ansamblio „Serbentėlė“ šokėjų pora Ieva Černiauskaitė ir Ernestas Steponkus užėmė pirmą vietą respublikinių moksleivių folklorinių šokių varžytuvėse „Patrepsynė 2022“.

Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos konkurso „Dainų dainelė“ laureatais tapo Akademijos mokyklos-darželio „Gilė“ vokalinis ansamblis „Drevinukas“ ir VDU Ugnės Karvelis gimnazijos mišrus kvintetas „Drevi“. Šie kolektyvai savo dainomis šiandien džiugino ir šventės dalyvius. Šventės nuotaiką per gabiausių rajono moksleivių apdovanojimus kūrė daug muzikos talentų, o dovana visiems buvo atlikėjos KaYros koncertas.

Smagus sugrįžimas

Ir I.Krupavičius, ir jo kolegė „Dainų dainelėje“, taip pat žurnalistė ir LRT laidų vedėja Gerūta Griniūtė sutaria: šiemet smagu sugrįžus iš Moksleivių rūmų su jaunaisiais dainininkais vėl susitikti LRT Didžiojoje studijoje.

„Kaip visuomet, vyksta pasirodymai tiesioginio eterio metu, tik gaila, kad dėl pandemijos vaikų negali palaikyti būriai klausytojų su spalvingais plakatais ir gausiais plojimais. Kaip ir praėjusiame konkurse, taip ir šiais metais laureatus renka ne tik vertinimo komisija. Vieną laureatą žiūrovai ir klausytojai gali išrinkti LRT.lt portale, balsuodami už tą savaitę jiems labiausiai patikusį pasirodymą“, – primena G.Griniūtė.

Daugiausia balsų visos „Dainų dainelės“ metu surinkęs atlikėjas ar kolektyvas taps laureatu ir pasirodys laureatų koncerte birželio 12 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Šiais metais visi konkursą stebintys vaikai yra kviečiami piešti „Dainų dainelę“ ir siųsti piešinius adresu dainele@lrt.lt

Gyvenimas nesustoja

G.Griniūtė nė kiek neabejoja, kad „Dainų dainelė“ augina ne tik Lietuvos didžiųjų scenų žvaigždes, bet ir žmogų plačiąja prasme.

Jai antrina ir kolega I.Krupavičius: „Pamenu vieną merginų ansamblį. Viena iš jų nori būti policijos pareigūne, kita – mokytoja, trečia – gydytoja. Scenoje – gražus ir šviesus jaunimas, kuris toliau stovės ir gins mūsų laisvę.“

Šviesos ir gerų emocijų šiame konkurse tradiciškai labai daug, nors, tenka pripažinti, kad nuotaikos dėl karo Ukrainoje šiandien, ko gero, daugelio panašios. „Karas Ukrainoje padeda dar geriau suvokti laisvės prasmę ir galimybę klausytis, matyti jaunuosius dainininkus scenoje“, – sako G.Griniūtė.

Tiek dainorėliai, tiek mokytojai, tiek tie, kurie serga už juos, tiek organizatoriai tikrai laukia šitos „Dainų dainelės“ kaip šventės.

„Nuotaikos iš tiesų dviprasmiškos, bet gyvenimas nesustoja, ir tiek dainorėliai, tiek mokytojai, tiek tie, kurie serga už juos, tiek organizatoriai tikrai laukia šitos „Dainų dainelės“ kaip šventės“, – priduria I.Krupavičius.

„Galbūt, reikia pabrėžti, norima, kad visi panikuotų, keistų savo rutiną, bet reikia parodyti, kad mes nebijome ir visi kartu atsilaikysime šiuo sunkiu metu. „Dainų dainelė“ tik įsibėgėja ir savo dainomis parodo, kad gyvenimas nesustoja“, – sako jis.

Dainos Ukrainai

Pasak G.Griniūtės, vien tai, kad dainininkai dalyvauja konkurse, jau rodo jų kovingą charakterį.

„Tikiu, visi į sceną lipa pasiruošę kaip gali geriausiai. Šiais metais „Dainų dainelė“, turėjusi būti atgaiva po pandemijos paženklintų metų, antrosios transliacijos metu tapo labai jautri – vaikai skyrė dainas Ukrainos mamoms, vaikams, Ukrainos kovotojams. Emocijų ir išgyvenimų – daug. Bet įžvelgiu juose daug gebėjimo susikoncentruoti, susitelkti, neprarasti drąsos dainuojant, nes tai – atsakingas jų pasirodymas“, – pastebi ji.

Gerūta Griniūtė ir Ignas Krupavičius. LRT nuotr.

Labai gerai, kai mokytojai ir tėveliai moka paruošti vaikus scenai – neužkrauna dainininkui ant pečių nesuvokiamos lūkesčių naštos, pabrėžia G.Griniūtė. „Smagiausia stebėti atlikėjus, kurie scenoje jaučiasi kaip namuose, atrodo, kad kai kurie yra gimę dainuoti, tad esu tikra, kad ateityje mes apie juos ne kartą išgirsime. Juos atlydėję tėveliai ir mokytojai palaiko vaikus kaip tik gali – pasirodymo metu dažnai užkulisiuose tyliai dainuoja kartu su jais“, – pasakoja LRT žurnalistė. I.Krupavičius priduria, kad dalyviai, kurie pasirodo televizijoje šitame ture, prieš pat paskutinį finalą ir laureatų paskelbimą, jaučiasi savotiškais nugalėtojais.

Jaudulys konkurse taip pat yra dažnas svečias, tačiau tai „Dainų dainelę“ ir puošia. „Pasakymas „atsipalaiduok, nesijaudink“ dažniausiai neveikia. Vaikui sakome: nepaisant to, kad tai yra konkursas, jis ne paskutinis tavo žingsnis. Jeigu mes nesusitiksime laureatų koncerte Operos ir baleto teatre, mes su tavimi susitiksime kitose scenose. Komisijos sprendimas dainorėliams kartais būna sudėtingas, bet interneto portale vykstantis balsavimas situaciją gali pakeisti ir paskutinę minutę. Gyvenime visada yra šansas. Mes stengiamės nedalyti daug patarimų, tiesiog keliame nuotaiką, kad jie atvykę su šeima gerai praleistų savaitgalį“, – tikina I.Krupavičius.

Darbas ir tikėjimas

G.Griniūtė šypsosi, sakydama, kad kai kurie „Dainų dainelės“ dalyviai galbūt patys būtų geresni patarėjai už konkurso vedėjus.

„Čia yra vaikų, dalyvaujančių konkurse ir tapusių laureatais po keletą kartų. Taigi patirties kai kurie jau sukaupė labai daug. Bet man atrodo, kad visiems muzikos konkursams galioja universalus dėsnis: svarbiausia yra pasiruošti, kaip gali geriausiai, dar iki pasirodymo. Kruopštus darbas visus tuos mėnesius lavinant balsą suteikia daug pasitikėjimo savimi. Tada į sceną pavyksta žengti tvirtai ir mėgautis procesu“, – neabejoja pianistė, vaikystėje pati dalyvavusi galybėje konkursų.

„Dažnai prisimenu savo žingsnius į fortepijono atlikimo meno konkursus. Ne visada būdavo drąsu, nes muzika gyvena laike, atlikimas yra vienas vienintelis: kaip pavyko tuo momentu – toks pasirodymas ir konkuruoja su kitais. Bet kaip galvojau tada, taip mąstau ir dabar: stipriai ruošiantis ir galiausiai žengiant į bet kokio muzikinio konkurso sceną, daug ką lemia tavo paties tikėjimas tuo, ką darai. Jei nori dalytis muzika su klausytoju, esi labai gerame kelyje. Gyvo muzikos interpretavimo metu pajunti, kaip tai prasminga. Ko gero, taip muzika gali paliesti tiek klausytojų, tiek vertinimo komisijos narių širdis“, – mintimis dalijasi G.Griniūtė.

Didžiausias „Dainų dainelės“ variklis, tikriausiai, yra tai, kad konkursas sujungia visas kartas. „Buvo metas, kai dainavo būsimi tėveliai, paskui dainavo jų vaikai, o dabar dainuoja anūkai – atrodytų, nenutrūkstama grandinė. „Dainų dainelė“ yra kaip didelė šeima, kuri vis didėja, ir jos atžalų pasirodymo scenoje kasmet, kas dvejus metus laukia giminės. Šis variklis savotiškai vienija visą Lietuvą, visas šeimas, kartu mes skleidžiame žinutę ir tas dainas siunčiame ten, kur jų dabar reikia labiausiai. Tokio įkvėpimo reikia“, – įsitikinęs I.Krupavičius.

„Dainų dainelė“ – sekmadieniais 16 val. per LRT Plius

„Aštuntojo dešimtmečio pradžioje LRT muzikos redakcijoje gimęs užmojis tapo vienu sėkmingiausių visų laikų Lietuvos televizijos projektų, padovanojusių profesionaliajai Lietuvos scenai dešimtis talentų. Konkurso pavadinimo ir šaukinio šaltinis – M. K. Čiurlionio harmonizuota liaudies daina „Aš padainuosiu dainų dainelę“. Taip konkurso pradininkai įgyvendino idėją sujungti liaudies dainą ir akademinį dainavimą ugdantį konkursą“, – sako ilgametė „Dainų dainelės“ režisierė, LRT televizijos projekto vadovė Zita Radvilienė.

Atlikėjus vertins komisija: LMTA Dainavimo katedros profesorė Irena Milkevičiūtė (vertinimo komisijos pirmininkė), LNOBT dirigentas Martynas Staškus, Lietuvos operos solistas Edmundas Seilius, LMTA Choro dirigavimo katedros profesorius Dainius Puišys, kompozitorius, aranžuotojas, džiazo mokyklos vadovas Artūras Novikas, konkurso programos koordinatorius Žilvinas Meškuotis ir TV projekto „Dainų dainelė“ vadovė Z. Radvilienė.

LRT žiūrovai gali atiduoti savo balsą už labiausiai patinkantį solistą ar ansamblį. Daugiausia balsų surinkęs atlikėjas taip pat bus kviečiamas dalyvauti baigiamajame koncerte.

Šiais metais LRT garso įrašų studijoje įrašyta atnaujinta dainos versija. Dainą aranžavo Dainius Pulauskas, atliko Vytauto Lukočiaus vadovaujamas orkestras „Sinfonietta“ ir vokalistai: Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos moksleivis 9-erių Teodoras Lipčius ir A. Noviko džiazo mokyklos auklėtinės 10-metė Greta Kvedaraitė ir 11-metė Uma Laugalė.

Geriausi atlikėjai pasirodys finaliniame „Dainų dainelės“ laureatų koncerte, kuris vyks birželio 12 d. Nacionaliniame operos ir baleto teatre.

Pirmasis „Dainų dainelės“ konkursas įvyko 1974 m. ir buvo rengiamas kas dvejus metus. Unikalus muzikinis renginys TV eteryje išsilaikė jau beveik penkis dešimtmečius. Konkurso rengėjai ir organizatoriai, tęsdami ilgametes tradicijas, siekia puoselėti dainavimo kultūrą, skatinti gabių vaikų meninę saviraišką, atrinkti geriausius šalies jaunuosius solistus ir vokalinius ansamblius.

„Dainų dainelės“ konkursą rengia LRT ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, organizuoja M. K. Čiurlionio menų mokykla.

„Dainų dainelės“ tiesioginė transliacija – sekmadieniais 16 val. per LRT PLIUS.

„Dainų dainelė“ – tai vienas unikaliausių, daugiausiai dalyvių pritraukiantis, turintis ilgametes tradicijas Lietuvos muzikinis renginys. Pirmąkart „Dainų dainelė“ buvo surengta dar 1974-aisiais, per visus gyvavimo dešimtmečius šis konkursas į profesionalaus muziko kelią atvedė ne vieną šiandien žinomą Lietuvos dainininką.

„Šis unikalus ir populiarus dainų konkursas profesionalaus muziko kelią paskatino pasirinkti ne vieną žinomą Lietuvos dainininką ar muziką. Net ir tie, kurie nepasirinko šios profesijos, „Dainų dainelę“ atsimena kaip vieną iš labiausiai jaudinamų gyvenimo patirčių. Džiugu, kad šis konkursas, suburiantis kelis šimtus vaikų ir jaunuolių, tęsia ilgametes tradicijas ir kitąmet į šią įspūdingą šventę vėl sukvies vaikus, jų šeimas, mokytojus“, – sakė ministrė J. Šiugždinienė.

„Daugiau nei keturis dešimtmečius skaičiuojantis muzikinis renginys „Dainų dainelė“ užaugino ne vieną kartą: jame dalyvavo vaikai, jiems užaugus ir tapus tėvais, ant scenos lipo jų vaikai, vėliau – anūkai. Puoselėdami tradicijas norime sukurti žiūrovams patrauklų, modernų, šiuolaikinį „Dainų dainelės“ formatą, kad šis muzikinis renginys, turintis ilgametes tradicijas, ir toliau augintų ateities kartas“, – sakė LRT kūrybos skyriaus vadovė, režisierė Asta Einikytė.

„Dainų dainelės” konkursas prasidės 2022 m. nuo vasario 20 d. (sekmadieniais). Dalyvių pasirodymai bus tiesiogiai transliuojami iš LRT Didžiosios studijos. Televizijos žiūrovai visų tiesioginių transliacijų metu portale LRT.lt ir vėl galės rinkti mylimiausią atlikėją, kuriam bus suteikta galimybė dalyvauti laureatų koncerte. Planuojama, kad baigiamasis laureatų koncertas bus transliuojamas iš Nacionalinio operos ir baleto teatro birželio 12 d.

„Dainų dainelėje“ kviečiami dalyvauti 3–19 metų vaikai ir mokiniai iš visos Lietuvos. Pirmąkart „Dainų dainelė“ buvo surengta dar 1974-aisiais. Tuomet ją rengė Lietuvos televizija, kurios muzikos redakcijos darbuotojai ir sugalvojo konkurso idėją. Nuo 1998 m. konkursą organizuoja Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla.

Jau nugalėtojai

Nuo 1974 m. rengiama "Dainų dainelė" – ilgametes tradicijas turintis Lietuvos muzikinis renginys, kurio scenoje jau yra pasirodę daugiau nei 200 tūkst. jaunųjų atlikėjų.

"Turbūt jau niekam ne paslaptis, kad esame daininga šalis, ir būtent iš "Dainų dainelės" turime garsių pasaulyje vardų. Būtent čia jie pasirodė – ar tai būtų operos solistai, ar šiuolaikinės muzikos atlikėjai, kurie veržiasi į "Euroviziją". Tai – abejonių nekeliantis, ilgaamžis konkursas, kuriame dalyvauti yra garbė ir kuris kartu atveria plačius kelius, siekiant karjeros aukštumų, jas siejant su muzika", – neabejoja I.Krupavičius.

Pasak jo, televizijos konkurse dalyvaujantys vaikai ir jaunuoliai jau yra nugalėtojai, nes tai – konkurso finalinis etapas. "Tai yra daugiau garbė patekti į baigiamąjį renginį, kuris vyks Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, ir ten koncertuoti. Jie jau praėję ne vieną turą savo regionuose, todėl visi yra labai stiprūs. Kadangi tai yra konkursas, čia yra ir daug likimo, ir pasiruošimo, ir nepasimetimo, ir jaudulio suvaldymo. Bet iš esmės čia atvykstama kaip į šventę", – sako žinomas televizijos veidas.

Stebėdavo vaikystėje

Muzika I.Krupavičiui ant "Dainų dainelės" scenos talkinančią G.Griniūtę lydi nuo vaikystės, todėl atsidurti šalia vaikų, noriai skiriančių savo laiką šiam menui, jai yra nepaprastai smagu.

"Pati dalyvaudavau jaunųjų pianistų konkursuose ir gerai pamenu tą jaudulį žengiant į sceną, kai turi vieną vienintelį šansą parodyti, ką taip ilgai ir kruopščiai ruošei kartu su mokytojais. Gerąja prasme stebina norinčių muzikuoti vaikų gausa – sėkmės ir tokio paties ryžto jiems visiems ir toliau", – linki ji, pridurdama, kad jau turi ir savo favoritų, tačiau jų atskleisti neketina, nes nenori daryti įtakos balsuojantiems internete.

Tai – abejonių nekeliantis, ilgaamžis konkursas, kuriame dalyvauti yra garbė.

G.Griniūtė "Dainų dainelę" vaikystėje stebėdavo tada, kai turėdavo šiek tiek laisvesnio laiko, o jo dažniausiai likdavo nedaug, nes intensyviai muzikuodavo. "Bet visada, kai tik pasitaikydavo galimybė ir įsijungdavau dalyvių pasirodymus, prisipažinsiu – prilipdavau prie televizoriaus ekrano. Kai kas konkurse keičiasi – vaikų atliekamas repertuaras, konkurso transliacijų vietos, bet smagu, kad nesikeičia dalyvių entuziazmas, profesionalumas ir pati idėja. Viena iš naujovių, kuri džiugina, yra tai, kad šiais metais konkurso finalą galima stebėti ne tik per televiziją, bet ir lrt.lt portale. Stebint galima ir balsuoti už savo favoritą, tad galimybė išrinkti laureatą atsiranda ir aktyviausiems žiūrovams", – pabrėžia konkurso vedėja.

Raminti tėvelius

Vieni verkia, o kiti džiaugiasi patekę į baigiamąjį konkurso laureatų koncertą. I.Krupavičius sako, kad vis tik daugiau raminti tenka tėvelius, o ne vaikus.

"Jaunieji dainininkai yra puikiai nusiteikę, ir tie patys mažiausi, 3–4 metukų amžiaus, kaip nejaučia aukščio baimės, taip nejaučia ir scenos baimės. Nes jie yra vaikai, jiems tai yra nauja. Bet iš esmės, didelių netikėtumų nebūna, jie drąsiai eina į sceną ir nori toje scenoje ilgiau pabūti. Paaugliai dažnai daugiau jaudinasi nei mažieji, nes jie yra daugiau matę ir daugiau niuansų žino", – šypsosi jis.

G.Griniūtė antrina kolegai ir pabrėžia, kad dalyviai – tikri šaunuoliai. Net jei ir jaudinasi, žengę į sceną geba puikiai susikoncentruoti į tai, ką atėjo padaryti. "Kartais neįtikėtina, kaip patys mažiausieji, regis, drovūs, nekalbūs, suskambus pirmiems dainos akordams atgyja ir ima sproginėti iš džiaugsmo dainuodami ir, regis, net pamiršę, kad dalyvauja konkurse. Džiugu, kad ir publika aktyviai palaiko dalyvius. O aš, kaip ir kolega Ignas, visuomet stengiuosi jiems sukurti kuo jaukesnę atmosferą", – sako G.Griniūtė, pridurdama, kad pati kokių nors susikaupimo ar baimės valdymo ritualų žengdama į sceną neturi – ši erdvė nuo mažens jai labai sava, taigi tiesiog kaskart džiaugiasi, galėdama joje būti.

Žiūrovų balsas

Šiemet vienas pagrindinių "Dainų dainelės" pokyčių – kad žiūrovai žiūrėdami koncertus gali tuo pačiu metu balsuoti ir internete, lrt.lt portale. "Kas viso konkurso metu surinks daugiausia balsų, tas taps žiūrovų laureatu ir galės kartu su komisijos išrinktais laureatais pasirodyti nacionaliniame operos ir baleto teatre", – paaiškina I.Krupavičius.

Naujovių yra ir daugiau. Komisija šiemet taip pat turi galimybę kiekvieną sekmadienį, iki finalinio koncerto gegužės 3-iąją, išrinkti po keturis laureatus, po vieną iš kiekvienos amžiaus grupės. Tačiau, pavyzdžiui, išsiskyrus komisijos narių nuomonėms, jie vieno koncerto metu gali išrinkti ir mažiau laureatų. "Taip komisija gali turėti tam tikrą rezervą, laisvas neužpildytas vietas. Pabaigoje komisija pasakys verdiktą ir tikėtina, kad tie vaikai, kurie nepateko į baigiamąjį koncertą, galiausiai bus išrinkti ir į jį pateks. Iš viso turės būti 36 laureatai – po keturis iš kiekvieno sekmadienio, o koncertinių sekmadienių iš viso bus devyni. Dar vieną laureatą deleguos žiūrovai", – primena "Dainų dainelės" vedėjas.

"Dainų dainelė" – sekmadieniais 16 val. per LRT plius

Lydi į sceną

I.Andriukevičius – jau patyręs renginių vedėjas, tačiau pripažįsta, kad vesti "Dainų dainelę" – unikali patirtis. "Stengiamės, kad visi vaikai scenoje jaustųsi jaukiai. Bendravimas su vaikais taip pat yra specifinis – stengiuosi kalbėti vaikams suprantama kalba ir nevaidinti labai protingo. Bandome pašėlioti ir susidraugauti, kad ir jiems, ir mums patiems būtų labai smagu", – atvirauja jis.

Bjellei tai yra pirmoji patirtis vedant televizijos laidą. Ji pripažįsta, kad dar iki filmavimo bandžiusi galvoti, jog tai visai nesudėtinga, bet iš tiesų buvo visko.

"Labai daug nuoširdumo – vaikai į konkursą žiūri kaip į tikrai didelį išbandymą. Jiems rūpi gerai atlikti dainas. Mažiausius dalyvius aš arba kolega Ignas pirmosios laidos filmavimo metu lydėjome į sceną – labai jautrus momentas. Su kiekvienu dalyviu išgyvenu koncertinį jaudulį", – pasakoja Bjelle ir pasidžiaugia labai profesionaliu kolega.

Čia ateina tikrai tie, kurie turi ką parodyti.

I.Andriukevičiaus akimis, "Dainų dainelės" dalyviai yra gana drąsūs. "Man pačiam prieš filmavimus atrodo lyg ir baisoka, jaučiu atsakomybę, ar viskas pavyks. Vaikai, kol maži – tol drąsūs. Mažiausi būna tokie linksmi ir mieli, o jei kas nors nepavyksta, būna tik juokingiau ir nebūtinai blogiau", – pastebi jis.

Antrą sezoną "Dainų dainelę" vedantis I.Adriukevičius sako, kad dalyviai iš tiesų yra talentingi ir nuolat stebina. "Būna gabesnių, būna ir beveik profesionalų, bet jie visi yra laimėtojai – iki filmavimų vaikai turi praeiti visas apskričių ir regionų atrankas. Čia ateina tikrai tie, kurie turi ką parodyti", – užtikrina vienas laidos vedėjų.

Pažįstamas jausmas

R.Naujanytė-Bjelle žavisi mokytojų ir mokinių pastangomis bei galimybe dalyviams išbandyti save televizijos scenoje. "Taip, konkursas yra vertinamas, bet teisėjai nesėdi salėje. Pirmieji kartai labai svarbūs!" – sako ji.

Bjelle žino, ką reiškia būti "Dainų dainelės" dalyve. "Vieną kartą tapau laureate dainuodama tercete iš Ukmergės. Antrą kartą patekau į televizinį etapą, tada atlikau savo kūrybos dainą "Dvi gulbės", kurią aranžavo Artūras Novikas. Šiandien ne daug kas pasikeitė, o pagrindiniai momentai išliko tie patys – vaikai dainuoja po dainą televiziniame etape. Visi stengiasi, kaip kas išmano: vieni be galo jaudinasi, kiti užlipa į sceną kaip nugalėtojai. Tačiau patirtis ir vedėjos pozicija keičia mano požiūrį į konkursą. Svarbiausia – gražus pasirodymas", – atvirauja lietuvių pamėgta dainų autorė ir dainininkė. Jos kūrybos dainą per pirmąjį konkurso filmavimą atliko vienas kolektyvas.

Tėtis ir akordeonas

Muzikai neabejingas I.Adriukevičius taip pat džiaugiasi būdamas "Dainų dainelės" dalimi. Jo draugystė su muzika užsimezgė seniai – vaikino tėtis pats buvo išmokęs groti akordeonu.

"Augdamas girdėjau jį grojant, tuo užsikrėčiau. Ketvirto ar penkto gimtadienio proga man padovanojo mažą akordeonuką, pradėjau groti vienu ar dviem pirštais. Po to užsirašiau į muzikos mokyklą, o tik vėliau pasakiau tėvams. Bet jie visai nepyko", – pasakoja vaikinas.

Ankstyvoje paauglystėje Ignas norėjo mesti muzikos pamokas, nes draugai žaidė futbolą arba krepšinį. "Ir man norėjosi, – sako jis. – Bet tada tėvai skatino, kad jei pradėjau, turiu pabaigti", – prisimena Ignas.

Juokingiausia istorija nutiko šeštoje klasėje. "Manęs akordeono mokytoja paklausė, ar norėčiau stoti toliau mokytis muzikos, ir aš pasakiau, kad ne, bet ji blogai išgirdo ir jai pasirodė, kad pasakiau "taip". Tada prasidėjo kitų žmonių supažindinimas su manimi, kad va, aš jau lyg ir pretendentas studijoms. Tada iš tiesų pagalvojau, kad groti nėra taip jau ir blogai", – apie tai, kaip pasirinko Kauno Juozo Gruodžio konservatoriją, pasakoja I.Andriukevičius.

Pabaigęs konservatoriją, vaikinas įstojo į Kauno technologijos universitetą (KTU), muzikos technologijų specialybę.

Būrys talentų

1974-aisiais gimęs konkursas "Dainų dainelė" vyksta kas dvejus metus.

Projekte dalyvauja 3–19 metų vaikai ir mokiniai iš visų Lietuvos savivaldybių. Geriausius dalyvius, jau įveikusius atrankas regionuose, kovo–gegužės mėnesiais išvys televizijos žiūrovai. Konkurso dalyviai skirstomi į keturias amžiaus grupes.

Per visą "Dainų dainelės" istoriją joje dalyvavo daugiau kaip 200 tūkst. gabių vaikų. Dalyvių pasirodymą vertina ir laureatus išrenka profesionalų komisija. Komisijos pirmininkas – operos grandas Virgilijus Noreika.

Pirmąjį koncertą LRT žiūrovai savo ekranuose išvys kovo 4 d., sekmadienį, 15.45 val. per LRT kultūrą.

„Dainų dainelė“ – unikali tradicija, jau 44-erius metus sutelkianti jaunuosius Lietuvos talentus ir geromis emocijomis džiuginanti visą šalį.

„Daina yra ištikima mūsų tautos palydovė. Iš dainų pažįstame savo istoriją, jose sudėta mūsų protėvių narsa ir meilė tėvynei. Dainuodami tampame vieninga ir stipria Lietuva“, – prieš keletą metų sveikindama laureatus sakė konkurso globėja prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jau tapo gražia tradicija, kad šalies vadovai apdovanoja jauniausius „Dainų dainelės” laureatus Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje.

1974-aisiais gimęs konkursas vyksta kas dvejus metus. Projekte dalyvauja 3–19 metų vaikai ir mokiniai iš visų Lietuvos savivaldybių. Geriausius dalyvius, jau įveikusius atrankas regionuose, kovo–gegužės mėnesiais išvys televizijos žiūrovai. Konkurso dalyviai skirstomi į keturias amžiaus grupes. Regioniniuose turuose ir televizijos koncertuose pasirodo iki 5 tūkst. jaunųjų dainininkų, akompanuojančių ansamblių ir kitų dalyvių. 

Baigiamojoje konkurso laureatų šventėje, tradiciškai rengiamoje Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, koncertuoja daugiau kaip 300 jaunųjų dainininkų. Per visą „Dainų dainelės“ gyvavimo istoriją joje dalyvavo daugiau kaip 200 tūkst. gabių vaikų. Dalyvių pasirodymą vertina ir išrenka laureatus profesionalų komisija. Komisijos pirmininkas – operos grandas Virgilijus Noreika.

Raminta Naujanytė-Bjelle bei Ignas Andriukevičius V. Radžiūno/LRT nuotr.

Šiemet savo žygį per Lietuvą pradėjo jau 23-oji „Dainų dainelė“. Yra ir staigmenų – nauja vedėjų pora.  Kartu su I. Andriukevičium konkursą ves dainininkė, 2006, 2008 metų „Dainų dainelės” laureatė – R. Naujanytė-Bjelle.

Iš viso bus nufilmuota 13 koncertų LRT didžiojoje studijoje. Atrankų metu bus išrinkti 2018 metų „Dainų dainelės“ laureatai. Koncertuose dalyvaus ne tik jau gerai pažįstamos scenos žvaigždės, bet ir daug naujų, jaunų žvaigždučių, atėjusių iš „Dainų dainelės“, ir jau puikiai pažįstamų įvairiuose muzikiniuose projektuose. Tai – Kotryna Juodzevičiūtė, Indrė Dirgėlaitė, Mantas Bartuševičius, Dovilė Filmanavičiūtė, sesės Teresė ir Milda Andrijauskaitės. Tikimasi, jog baigiamajame koncerte Operos ir baleto teatre birželio 10 dieną kartu su jaunaisiais laureatais scenoje dainuos ir Merūnas Vitulskis, Tomas Pavilionis, Vaida Genytė, Evelina Sašenko.

Pirmąjį koncertą LRT žiūrovai savo ekranuose išvys jau greitai –  kovo 4 dieną, sekmadienį,  15.45 val. per LRT KULTŪRĄ.

Daugiau kaip iš 5000 konkurso atrankoje dalyvavusių moksleivių, 400 pasirodė „Dainų dainelės“ koncertuose. Vertinimo komisijos, kuriai vadovavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius Virgilijus Noreika, sprendimu, konkurso laureatais tapo 40 solistų ir kolektyvų.

Laureatais tapo 15-os savivaldybių atstovai. Daugiausiai konkursą laimėjusių moksleivių – iš Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių. Juos parengė 31 vadovas .

Susirinkusiems „Dainų dainelės 2016“ laureatams grojo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menu mokyklos simfoninis orkestras. Koncertą pradėjo 2004 metų lauretė ir šių metų konkurso vedėja Ona Kolobovaitė.

Ji atliko tą patį kūrinį kaip ir prieš 12 metų – „Vivo Per Lei“. Prie jos prisijungė ir 2010 metų „Dainų dainelės“ laureatas, dabar – maestro Virgilijaus Noreikos studentas Ilja Aksionovas. Koncertą vedė O. Kolobovaitė ir Ignas Andriukevičius.

„Dainų dainelę“ globoja Lietuvos respublikos  prezidentė Dalia Grybauskaitė, ji susirinkusiems tarė sveikinimo žodį.

Pirmasis šių metų „Dainų dainelės“ laureatas – Kristupas  Kerulis iš Palangos pradinės mokyklos. Jo vadovė Diana  Beržanskienė. Solistas atliko lietuvių liaudies dainą, aranžuotą Žeraldo Povilaičio „Čiulba  ulba“.

Iš Šiaulių lopšelio – darželio „Žirniukas“ į sceną žengė vokalinis ansamblis  „Mažosios  žirniukės“.Mergaičių vadovė Regina Varpučianskienė. Susirinkusieji klausė aukštaičių krašto dainos „Vaikščiojo meškutė pušyne, pušyne“. „Vadovės R. Varpučianskienės „ žirniukai‘‘ dažnai tampa „Dainų dainelės“ laureatais ir laureatėmis, bet kaip pačios sako, užaugusios bus princesės ir karalaitės“, – sakė konkurso vedėjas.

Nacionaliniame operos ir baleto teatre  – aštuonerių metų solistas  Mantas  Saukantas, kuris laureatu tampa jau antrą kartą. Jis atvyko iš Skuodo Barduvos  progimnazijos. Solisto  vadovė Jolanta  Raišutienė ir parašė jo atliekamą dainą  „Lietus “.

Rugilė Klimaitytė atliko kultinį „Dainų dainelės“ kūrinį – „Sparnuotosios supynės“. Prie Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos auklėtinės prisijungė ir buvusi laureatė Vaida Genytė. Šią dainą ir dar nemažai kūrinių finaliniam koncertui aranžavo ilgametis „Dainų dainelės“ dirigentas, pianistas ir kompozitorius – Tomas Leiburas. Solistės mokytoja – Laima  Domikaitė.

Klaipėdos licėjaus auklėtinė, trijų „Dainų dainelių“ laureatė Miglė Inga Kuprelytė atliko dainą  „Maža legenda“. Jos vadovė  Aušra Niparavičienė.

Berniukų duetas, Danilas Petrinko ir  Stanislavas Pajas, iš  Visagino Česlovo Sasnausko menų mokyklos pasirodė su Joe Dassino daina „Taka takata“. Jų vokalo mokytoja – Vita Pimpienė.

Scenoje – Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro Dainos studijos  „Keberiokšt“ 8–12 klasių vokalinis ansamblis su lietuvių liaudies dainą, aranžuotą  Algirdo Zigmanto „Plaukia  antela“. „Džiaugiamės,  jog „Keberiokšt“  – tai nuolatiniai „Dainų dainelės“ laureatai“, – sakė O. Kolobovaitė. Dainininkų vadovė Regina Vindžigalskienė

Laureatų koncerte dainą „Dvi vištelės“ atliko šešerių metų solistė  Viktorija  Popovaitė. Ji atvyko iš Klaipėdos rajono Agluonėnų  lopšelio – darželio „Nykštukas“. Mergaitės vadovė  – Regina  Valskienė.

Į sceną žengė ir mergaičių  kvartetas iš Mažeikių  lopšelio-darželio „Gintarėlis“. Ugnė  Dulinskytė,   Karina   Tallat-Kelpšaitė,  Kotryna  Antanavičiūtė  ir  Vaiva  Kaščiūnaitė atliko žemaičių  krašto dainą  „Šokinieje, bėginieje“. Jų vadovė – Roma Skirmontienė.

Artūro Noviko džiazo mokyklos vokalinis ansamblis „Džiaziukai“ pasirodė su lietuvių  liaudies daina „Apie Joną ir molio uzboną“. Ansamblio vadovė – Lina Šarkienė.

Iš Kauno Miko Petrausko muzikos mokyklos atvyko „Dainų dainelės“ laureatų duetas  – Milėja  Stankevičiūtė  ir Aurimas  Salelionis. Jų  mokytoja – Irena Andriuščenkienė. Duetas  pasirodė su daina „Mūsų laivas“.

Į sceną pakviesti „Dainų dainelės“ laureatai iš  Kauno  Aleksandro  Kačanausko muzikos mokyklos. Vokalinė grupė „L. Do“ atliko Dainiaus Pulausko aranžuotą dainą „Mėlynas dangus“. Dainininkų  vadovė  Jūratė  Miliauskaitė.

Plojimais pasitiktas ir dainininkas  Arminas  Stočkus iš  Šiaulių „Juventos“ progimnazijos. Jo vadovė – Elytė  Motuzienė. Vaikinas atliko dainą  „Per Te“. Prie vaikino scenoje prisijungė ir buvusi konkurso laureatė Evelina Sašenko.

„Dainų dainelės“ laureatų koncertą Nacionaliniame operos ir baleto teatre tęsė ir į sceną žengė Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos solistas Jonas  Andriuškevičius. Jo vokalo mokytoja – Rasa Ivanauskienė. Dainininkas atliko lietuvių liaudies dainą „Aš – bernužis“.   

„Dainų dainelės“ laureatė Gabija Karabinaitė atvyko iš Raseinių meno mokyklos. Ji į konkursą atvažiavo su dzūkų krašto rugiapjūtės daina „Lydu, laidu saulele“. Solistės mokytoja – Stanislava Vežbavičienė.

Vaikinų duetas  iš Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro – Ignas Skučas ir Justas Plioplys – atliko Ovidijaus Vyšniausko dainą  „Tikiu“. Dueto vadovė – Edita Linkevičienė.

Dar vieną vadovės E. Linkevičienės solistė – „Dainų dainelės“ laureatė iš Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro – Emilija Finagejevaitė. Dainininkė atliko Giacomo Puccini ariją  „O Mio Babbino Caro“ iš operos „Džanis Skikis“. „Sveikiname Emiliją jau antrąkart sužibėjus  „Dainų dainelėje“. Neabejoju, kad gražų jos balsą dar išgirsime ne kartą“, – kalbėjo O. Kolobovaitė.

„Dainų dainelės“ konkurso laureatų koncerte pasirodė ir merginų vokalinis ansamblis „Incanto“ iš Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos. Ansamblio vadovė – Natalija  Dapšienė. Merginos atliko žydų liaudies dainą  „Chiri biri bim“. 

Nacionaliniame operos ir baleto teatre –  Gabija  Kušleikaitė ir  Domanatas Gružas iš Šiaulių „Juventos“ progimnazijos ir Juliaus Janonio gimnazijos. Dueto vadovė – Loreta Stankuvienė. „Gabija ir Domantas šiemet trečią kartą tampa „Dainų dainelės“ laureatais “, – sakė O. Kolobovaitė. Duetas pasirodė su Celine Dion ir Andrea Bocelli atliekama daina „The Prayer“.  „Kartu su duetu šiandien – ir 2002 metų „Dainų dainelės“ dalyvis, operos solistas, nuostabus tenoras – Merūnas Vitulskis“, – svečią pristatė renginio vedėjas.

Plojimais pasitikti laureatai iš  Klaipėdos Jeronimo  Kačinsko muzikos mokyklos. Dainininkų  ansamblis „Vocalis“, kuris ir anksčiau jau ne kartą yra tapęs „Dainų dainelės“ laureatu, atliko kūrinį „Dangus tau dovanojo aukštį“. Ansamblio  vadovė  – Erlanda Tverijonienė.

Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijos solistas Laurynas Juozapas Aksamitas padainavo Figaro ariją iš W.A.Mozart operos „Figaro vedybos“. Solisto mokytojas – Liutauras Navickas.