Pradėsiu nuo to, kad mūsų kaimynai latviai sėkmingai medžioja su naktinio matymo taikikliais bei šūvio slopintuvais jau beveik 6 metus. Anot pačių latvių, šios įrangos naudojimas neigiamos įtakos žvėrių populiacijai nepadarė, tiesiog medžiotojo atliekamas šūvis tapo konkretesnis, o medžiojant su šūvio slopintuvu mažiau trikdomi aplinkiniai gyventojai.

Iškyla natūralus klausimas, kodėl naktinio matymo taikikliai ir šūvio slopintuvai draudžiami pas mus ir ko mes taip bijome?

Kaip ir minėjau – medžiotojų bendruomenė yra susiskirsčiusi į dvi grupes ir vienas pagrindinių argumentų, kurį tenka išgirsti prieš šiuolaikiškos įrangos naudojimą, yra tas, jog neva brakonieriai iššaudys visus žvėris ir miškai liks tušti!

Į tokį teiginį galiu atsakyti labai paprastai – asmenys, kurie tuo užsiima, jau seniai turi naktinio matymo taikiklius ir šūvio slopintuvus, ir tai jau tapo vieša paslaptimi.

Taip pat noriu priminti, kad brakonierių gaudymas yra gamtos apsaugos ir medžioklės plotų naudotojų reikalas.Medžioklė yra viena iš ūkinės veiklos šakų, tad viskas priklauso nuo medžioklės plotų naudotojų. Todėl naudoti, ar nenaudoti naktinio matymo taikiklius turėtų būti kiekvieno medžiotojo asmeninis reikalas.

Mano nuomone, teisingiau yra atlikti tikslų ir mirtiną šūvį, nei šauti į bėgančius šernus pašvietus prožektoriumi. Dėl to kartais tenka ieškoti sužeisto žvėries ir blogiausiu atveju jo dar ir nerasti.

Kalbant apie šūvio slopintuvus, noriu atkreipti dėmesį, kad kai kuriose Europos sąjungos šalyse jie yra privalomi, jei medžiojama netoli gyvenviečių.

Šūvio slopintuvai yra reikalingi tam, kad netrukdytų aplinkinių gyventojų ramybės, apsaugotų šaulio ir šuns ausis nuo šūvio. Deja, bet pas mus vyrauja nuomonė, kad tai brakonierių įrankis.

Daugelis maišo civilinius garso slopintuvus su naudojamais karinėje pramonėje, o tai yra du skirtingi daiktai. Civilinėje apyvartoje parduodami garso slopintuvai, nuima pirminį pliaukštelėjimą, kuris žaloja klausos organus ir trikdo aplinkinius, o šūvio garsą vidutiniškai mažina iki 100 dB.

Kad būtų aiškiau, žmogus savo širdies plakimą girdi 10 dB garsu. 70 dB – garsi kalba, 85 dB – sunkvežimis, 90 dB – riksmas, 95-110 dB – motociklas, 120 – greitosios pagalbos automobilių sirenos.

Man yra tekę šauti iš šautuvo su šūvio slopintuvu ir galiu pasakyti, kad kulka skrosdama orą kelia garsą, kuris puikiai girdisi. Tai nėra tas šūvis, kurį visi įsivaizduoja kaip matomą filmuose. Šūvio slopintuvas nuima tik pirminį garsiausią pliaukštelėjimą, kuris žaloja klausos organus ir trikdo aplinkinių ramybę.

Prieš metus domėjausi, kiek gamtos apsaugos pareigūnai sulaikė pažeidėjų netikėtai išgirdus šūvį miške. Atsakymas – du, per visą praktiką. Visi pažeidėjų sulaikymai vyksta prieš tai gavus informaciją ir nuosekliai dirbant tuo klausimu.

Peržvelkime šiek tiek statistikos ir faktų. Paanalizuokime mūsų kaimynų Latvių praktiką.

Latvijoje naktinio matymo taikiklių naudojimas medžioklėje buvo įteisintas 2013 m., o šūvio slopintuvų 2014 m. Su naktinio matymo taikikliais leidžiama medžioti šernus, lapes ir mangutus.

Kaip matome iš statistikos, briedžių, elnių ir stirnų populiacijoms naktinio matymo taikiklių ir šūvio slopintuvų naudojimas neigiamos įtakos neturėjo. Atkreipkite dėmesį į staigų stirnų populiacijos kritimą nuo 2010 m. iki 2012 m. Tokiam smarkiam populiacijos mažėjimui įtakos turėjo šalta žiema ir storas sniego sluoksnis, dėl šios priežasties metus buvo uždrausta varyminė medžioklė.

Kalbant apie šernų populiacijos kontrolę, tai aiškiai matome kokią įtaką turėjo naktinio matymo taikiklių legalizavimas. Noriu priminti, kad naktinio matymo taikikliai Latvijoje buvo įteisinti 2013 m., o pirmieji afrikinio kiaulių maro židiniai buvo užfiksuoti 2014 m.

Galime daryti išvadą, kad naktinio matymo taikiklių naudojimas leido efektyviai sumažinti šernų tankį užkrėstose teritorijose.

Prieš įteisinant naktinio matymo taikiklius ir šūvio slopintuvus Latvijoje vyko diskusijos nes buvo baiminamasi, kad padaugės brakonieriavimo atvejų.

Latvijos valstybinės ginklų ir medžioklės kontrolės atstovo teigimu, po naktinio matymo taikiklių ir šūvio slopintuvų įteisinimo, pranešimų kiekis apie medžioklės taisyklių pažeidimus išliko preliminariai toks pat. Tad galime daryti išvadą, kad baimintasi buvo be pagrindo.

Manau atėjo laikas pradėti diskutuoti šią tema, o ne bijoti visko, ko nesuprantame.

Šis sezonas ypatingas – kitais metais „Trimitas“ minės 60-ąjį gimtadienį. „Rugsėjo 12-ąją startuojame. Koncerte dalyvaus gausus būrys mūsų draugų, pasirodys keturi dirigentai, visas būrys geriausių Lietuvos instrumentalistų, vokalistės Judita Leitaitė, Marta Lukošiūtė, taip pat mūsų ilgametis buvęs „Trimito“ meno vadovas profesorius klarnetistas virtuozas Algirdas Budrys“, – nurodo „Trimito“ vadovas docentas Deividas Staponkus.

Anot „Trimito“ vyriausiojo dirigento Ugniaus Vaiginio, kiekvienas „Trimito“ sezonas atneša naujovių: „Kiekvienas sezonas atneša naujų atlikėjų, solistų. Manau pats „Trimitas“ visą laiką yra kaip ir naujų išraiškos priemonių ieškotojas. Nuolatos bendradarbiaujame su pačiais geriausiais respublikos atlikėjais ir taip pat su užsienio svečiais“, – sako U. Vaiginis.

„Trimitas“ – vienas žinomiausių ir populiariausių Lietuvos pučiamųjų orkestrų, turintis gilias tradicijas. Orkestras įkurtas dar 1957 m. Vito Žiliaus iniciatyva. Prie orkestro vairo stojus šviesaus atminimo Romualdui Balčiūnui apie „Trimitą“ išgirdo visa Sovietų Sąjunga. Orkestras išsiplėtė iki 50 muzikantų, programoje atsirado vokalistų, klasikinis repertuaras buvo papildytas estradine muzika, pradėti rengti teatralizuoti paradai su choreografiniais elementais.

Prieš daugiau kaip 20 metų dirbti su orkestru pradėjęs Robertas Beinaris sako, kad „Trimito“ sėkmės paslaptis – nuolatinis atsinaujinimas ir vis naujos raiškos priemonės.

„Šiandien pučiamųjų specialybę renkasi daug daugiau [studentų] negu anksčiau, nes tai populiari specialybė. Prie to labai prisideda „Trimitas“, netrūksta pretendentų, kurie nori patekti į akademiją studijuoti“, – tikina Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros vedėjas R. Beinaras.

60-ojo sezono atidarymo pradžia - rugsėjo 12 dieną, 18 val. šv. Kotrynos bažnyčioje. „Trimitas“ šį sezoną klausytojus džiugins ne tik Lietuvos, bet ir pripažintais užsienio atlikėjais.