Ketvirtadienio pavakarę Varšuvoje prie parlamento pastato susirinko daugiausia vyresnio amžiaus konservatyvios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) šalininkai. Jie mojo Lenkijos vėliavomis ir plakatais su užrašu: „Čia Lenkija, o ne Tusko šalis“.

Demonstracijoje dalyvavo PiS lyderis Jaroslawas Kaczynskis, jis miniai sakė: „Tai ne Lenkijos vyriausybė“. PiS dažnai kaltina D. Tuską, buvusį Europos Vadovų Tarybos pirmininką, kad jis gina ne Lenkijos, o Vokietijos interesus, vadina jį „Vokietijos agentu“.

Po rinkimų spalį valdžią praradusių populistų surengtas „Laisvųjų lenkų protestas“ iš pradžių buvo skirtas išlieti pyktį dėl visuomeninės žiniasklaidos pertvarkos, kurios ėmėsi D. Tusko vyriausybė. Per aštuonerius valdymo metus PiS kontroliavo televizijos kanalą TVP, Lenkijos radiją ir naujienų agentūrą PAP.

Tačiau šią savaitę suėmus du buvusius vyriausybės ministrus iš PiS partijos, dėl kaltinimų korupcija nuteistus kalėti dvejus metus, pagrindinė protesto tema pasikeitė.

Buvęs vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis ir buvęs jo pavaduotojas Maciejus Wasikas antradienį buvo suimti ir pristatyti į kalėjimą. Jie prieš tai slėpėsi prezidento rūmuose. PiS abu juos vadina „politiniais kaliniais“. M. Kaminskis paskelbė bado streiką. Iš PiS gretų kilęs prezidentas Andrezjus Duda prieš pat demonstracijos pradžią paskelbė, kad antrą kartą mėgins suteikti malonę abiem politikams.

„Mes negalime sutikti su šiuo sprendimu, nes mums atrodo, kad tai yra žodžio laisvės pažeidimas. Mūsų požiūriu, okupuotų asmenų laisvės prašymas neturėtų reikšti kažko neigiamo kitų žmonių atžvilgiu“, - sakė žurnalistams akcijos organizatorė Kristi Ockba.

Akcija Palestinai remti įvyko lapkričio 5 d. Estijos sostinės Laisvės aikštėje. Praėjus mėnesiui, policija skyrė baudas penkiems jos dalyviams, kaltindama juos tarptautinio nusikaltimo rėmimu ir teisinimu.

Pasak Vidaus reikalų ministerijos kanclerio pavaduotojo Joosepo Kaasiko, konflikto Gazoje atveju reikia atsižvelgti į tą faktą, kad viena iš jo šalių yra teroristinė organizacija „Hamas“.

„Mes norime, kad žmonės suprastų, jog stojimas į vieną ar kitą pusę šiame konflikte visada susijęs su rizika. O turint omenyje tai, kaip rutuliojosi šis konfliktas, mes negalime sutikti su parama teroristinei organizacijai“, – pabrėžė pareigūnas.

Ukrainiečių karių pamuštas rusų tankas T-72B3 šioje gerai matomoje vietoje savaitgalį atsidūrė dviejų proukrainietiškų Suomijos organizacijų iniciatyva.

Grupės pranešė, kad tankas yra skirtas priminti, kad po Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtos plataus masto invazijos Ukrainoje jau beveik 21 mėnesį tęsiasi karas.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova instaliaciją pavadino nederama. „Atrodo, kad niekas negali man paaiškinti, kodėl Suomija dalyvauja tokiose akcijose“, – sakė ji.

Suomijos užsienio reikalų ministerija patvirtino trečiadienį gavusi protesto raštą ir transliuotojui YLE nurodė, kad „notoje Rusija pareiškė pasipiktinimą dėl tanko“.

Nuo birželio antros pusės, kai Europos Komisija rekomendavo atidėti šalies kandidatės į ES statuso suteikimą Sakartvelui, kol bus įvykdytos esminės politinės reformos, Juodosios jūros valstybę apėmė masiniai protestai.

Dešimtys tūkstančių žmonių išėjo į gatves per didžiausias per pastaruosius dešimtmečius demonstracijas, kurias organizavo svarbiausios šalies prodemokratinės grupės ir parėmė opozicinės partijos.

Birželio 20-osios demonstracijoje dalyvavo mažiausiai 120 tūkst. žmonių.

Sekmadienio vakarą dešimtys tūkstančių demonstrantų susirinko prie Sakartvelo parlamento ir blokavo eismą pagrindine Tbilisio gatve.

Mojuodami Sakartvelo ir ES vėliavomis demonstrantai giedojo nacionalinį himną, o po to skambėjo ES himnas – „Odė džiaugsmui“.

Daug demonstracijos dalyvių laikė plakatus su užrašu „Mes esame Europa“.

„Reikalaujame, kad (valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ įkūrėjas) oligarchas Bidzina Ivanišvilis atsisakytų vykdomosios valdžios ir konstituciniu būdu perduotų ją nacionalinio susitarimo vyriausybei“, – prieš sekmadienio demonstraciją socialiniame tinkle „Facebook“ rašė jos organizatoriai.

Naujasis kabinetas „įvykdys ES reikalaujamas reformas, kurios automatiškai atneš mums kandidatės į ES statusą“, sakoma pareiškime.

„Šiandien prasideda kitas mūsų protestų etapas. Mes nesiskirstysime“, – priduriama jame.

Vyrauja nuomonė, kad B. Ivanišvilis savo rankose laiko valdžios vadžias, nepaisant to, kad neužima oficialių politinių pareigų.

Praėjusį mėnesį Europos Parlamentas priėmė neįpareigojančią rezoliuciją, raginančią ES įvesti asmenines sankcijas turtingiausiam Sakartvelo gyventojui B. Ivanišviliui dėl jo „destruktyvaus vaidmens“ šalies politikoje ir ekonomikoje.

Jis pats tvirtina pasitraukęs iš politikos.

„Aiškus kelias“

Sakartvelas kartu su Ukraina ir Moldova pateikė prašymus dėl narystės ES praėjus kelioms dienoms po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

Birželio 23-iąją ES lyderiai nusprendė Ukrainai ir Moldovai suteikti oficialų kandidačių statusą, tačiau pažymėjo, kad Sakartvelas galės oficialiai tapti šalimi kandidate tik tada, kai bus išspręsti prioritetiniai susirūpinimą keliantys klausimai.

Vis dėlto ES vadovai „pripažino Sakartvelo europinę perspektyvą“, o prezidentė Salomė Zurabišvili šį žingsnį pavadino „istoriniu“.

Ministras pirmininkas Iraklijus Garibašvilis teigė, kad jo vyriausybė yra „mobilizuota“ laiku įvykdyti ES reikalavimus, „kad kuo greičiau gautume kandidatės statusą“.

Pasak EK, tarp sąlygų, kurias Tbilisis turi įvykdyti, kad galėtų formaliai eiti narystės keliu – politinės poliarizacijos nutraukimas, pažanga žiniasklaidos laisvės, teismų ir rinkimų reformų srityse, taip pat „deoligarchizacija“.

„Jie (kartvelai) turi aiškų kelią... Kai šie kriterijai bus įvykdyti, kandidatės statusas bus suteiktas automatiškai“, – birželio 23 dieną sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

„Sakartvelo svajonės“ vyriausybė susilaukia stiprėjančios tarptautinės kritikos dėl demokratijos varžymo, smarkiai pakenkusio Tbilisio santykiams su Briuseliu.

Partija gina savo demokratiškumą ir kaltina opoziciją „planais nuversti valdžią organizuojant antivyriausybinius mitingus“.

Europinė ir euroatlantinė integracija įtvirtinta Sakartvelo konstitucijoje ir, kaip parodė kelios viešosios nuomonės apklausos, ją remia mažiausiai 80 proc. gyventojų.

Tikimasi, kad šią savaitę ES šalių lyderiai priims sprendimus dėl kandidatės statuso suteikimo Ukrainai, Moldovai ir Sakartvelui. Šios šalys pateikė paraiškas dėl narystės ES netrukus po to, kai Maskva vasario 24 dieną įsiveržė į Ukrainą.

Pagrindinės Sakartvelo prodemokratinės grupės pakvietė žmones pirmadienio vakarą sostinėje Tbilisyje surengti „eitynes už Europą“, kad būtų „pademonstruotas kartvelų įsipareigojimas rinktis Europą ir vakarietiškas vertybes“.

Šį kvietimą parėmė visos Juodosios jūros šalies opozicinės partijos.

„Europa yra istorinis kartvelų pasirinkimas ir siekis, dėl kurio aukojosi visos kartos“, – socialiniame tinkle „Facebook“ teigė demonstracijos organizatoriai.

„Laisvė, taika, ekonominis tvarumas, žmogaus teisių apsauga ir teisingumas – tai mus visus vienijančios vertybės, kurias užtikrintų integracija į Europos Sąjungą“, – priduriama pareiškime.

Penktadienį EK rekomendavo Europos Vadovų Tarybai suteikti kandidatės statusą Ukrainai ir Moldovai, tačiau teigė, kad iki šių metų pabaigos dar „vertins, kaip Sakartvelas atitinka tam tikras sąlygas prieš suteikiant jam kandidato statusą“.

EK taip pat rekomendavo suteikti Sakartvelui „Europos perspektyvą“, o jos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) tai pavadino „dideliu žingsniu į priekį“ šalies kelyje į narystę Bendrijoje.

„Durys plačiai atvertos, – sakė ji. – Kuo greičiau įgyvendinsite [išankstines sąlygas], tuo greičiau bus pasiekta pažanga.“

Sakartvelo valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ pareiškė apgailestaujanti, kad nebuvo rekomenduota suteikti šaliai kandidatės statuso kartu su Ukraina ir Moldova. Pasak partijos, „pagal visus išmatuojamus parametrus (atitiktį ES standartams) Sakartvelas lenkia Ukrainą ir Moldovą“.

„Džiaugiamės, kad šiandien Europos Komisija oficialiai patvirtino Sakartvelo europinę perspektyvą ir pasiūlė mums konkretų planą, kaip gauti kandidatės statusą“, – pareiškime teigė partijos pirmininkas Iraklis Kobachidzė.

„Valdančioji komanda darys viską, kad toliau stiprintų demokratines institucijas, saugotų taiką ir užtikrintų ekonominę pažangą“, – pridūrė jis.

Šalies vyriausybė sulaukia vis daugiau tarptautinės kritikos dėl pablogėjusio demokratijos principų laikymosi, kuris kenkia Tbilisio santykiams su Briuseliu.

Atvykėliai pasiruošė plakatų su užrašytais reikalavimais įleisti juos į Europą ir negrąžinti į Kurdistaną, sakoma valstybinės naujienų agentūros pranešime. Demonstracijoje dalyvaujančių migrantų skaičius nenurodomas.

Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje laukia Lenkijos ir Vokietijos valdžios leidimo persikelti į ES šalis laukia maždaug 2 tūkst. migrantų, daugiausia iš Irako ir kitų arabiškų šalių. Lenkija, Latvija ir Lietuva pastaraisiais mėnesiais registruoja išaugusį migrantų srautą iš Baltarusijos. Europos Sąjunga kaltina Minsko režimą sąmoningai kurstant chaosą prie Bendrijos sienų, o Baltijos valstybės šiuos veiksmus vadina hibridine agresija.

Tuo metu Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Anatolis Hlazas ketvirtadienį pareiškė, kad iš ES nesulaukta jokio finansavimo pagalbai migrantams.

„Trumpai tariant, iš Europos Komisijos nieko nėra (gauta), išskyrus pareiškimus apie ketinimus. Technikos ekspertai lankydamiesi logistikos centre su pabėgėliais taip ir nepabendravo“, – sakė ministerijos atstovas. Jį citavo naujienų agentūra BelTA.

Jis taip pat pranešė, kad gauta daugiau nei 200 žiniasklaidos atstovų prašymų suteikti leidimus dirbti Lenkijos pasienyje.

„Tarp akredituotųjų taip pat buvo ir keturi kurdų žurnalistai. Žiniasklaidos darbui nėra jokių kliūčių“, – sakė  A.Glazas.

Irako kurdų televizija NRT antradienį pranešė, kad Baltarusijoje buvo sulaikyta viena jos žurnalistė.

„NRT reporterę Zhyan Ali (Žjan Ali) baltarusių teisėsaugininkai suėmė lapkričio 23 dieną Minsko nacionaliniame oro uoste. Iš jos buvo konfiskuota jos visa žurnalistinė įranga“, – sakoma televizijos paskelbtame pranešime.

Jame nurodoma, kad Zh. Ali bandė patekti į Baltarusijos ir Lenkijos pasienį, kad nušviestų migracijos krizę.

„Daugelis migrantų, bandančių patekti į Europos Sąjungą iš Baltarusijos, yra kurdai.  NRT, kaip kurdų televizijos kanalas, šią problemą nušviečia nuo pat šios situacijos pradžios“, – sakoma televizijos pranešime.

Šiais metais per Baltarusijos sieną į Lietuvą, Latviją ir Lenkiją pateko keli tūkstančiai migrantų, dauguma jų – iš Irako. Lietuvoje ir Lenkijoje dėl migrantų krizės pasienyje įvesta nepaprastoji padėtis, Latvijoje – ekstremalioji padėtis, pradėtos statyti pjaunančios vielos užtvaros, sustiprinta sienos apsauga.

Padėtis Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje komplikavosi anksčiau šį mėnesį, prie Lenkijos sienos iš Baltarusijos pusės susirinkus keliems tūkstančiams migrantų iš Vidurinių Rytų, norinčių patekti į ES. Lenkijos pareigūnai padėtį apibūdina kaip sunkiausią akimirką nuo krizės pasienyje pradžios.

Žiniasklaidos atstovai šeštadienį priešais Vidaus saugumo tarnybos FSB būstinę Lubiankos aikštėje protestavo dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo, įvardijant juos „užsienio agentais“.

Demonstracija prasidėjo po to, kai penktadienį valdžios institucijos „užsienio agentu“ paskelbė populiarų ir nepriklausomą internetinį transliuotoją „Dožd“, kuris kritikuoja Kremlių.

Tie, kuriuos palietė valdžios veiksmai, kalba, kad „užsienio agento“ epitetas veda į atskirtį, ir laisvas žurnalistinis darbas tampa praktiškai neįmanomas. Kai kurios žiniasklaidos priemonės jau nutraukė savo darbą ar bijo dėl savo ateities.

„Žurnalistika nėra nusikaltimas“, – buvo parašyta ant demonstranto plakato, kaip pranešė žmogaus teisių portalas ovdinfo.org.

Pasak portalo, policija išvežė žmones, nenurodydama jokios priežasties arba nurodydama tariamą koronaviruso taisyklių pažeidimą.

Radijo stoties „Echo Moskvy“ vyriausiasis redaktorius Aleksejus Venediktovas apkaltino valdžią „absoliučiu teisių pažeidimu“ sprendimo dėl „Dožd“ atveju.

„Mes žinome, kad mūsų kolegos yra sąžiningi profesionalai, ir norime, kad jie kreiptųsi į teismą dėl šio neteisingo ir politinio sprendimo“, – sakė A. Venediktovas.

Prieštaringai vertinamame „užsienio agentų“ sąraše dabar yra 18 organizacijų ir 25 asmenys.

Žiniasklaida ir nevyriausybinės organizacijos, gaunančios pinigų iš užsienio šalių, privalo registruotis kaip „užsienio agentai“ Rusijoje ir atskleisti turimą turtą.

Mažiausiai 100 demonstrantų buvo sulaikyti, kai mėgino žygiuoti į Taksimo aikštę, sakė naujienų agentūros AFP korespondentai. Protestuotojai taip pat rinkose kitose teritorijose, įskaitant populiarų Istiklalo (Nepriklausomybės) prospektą.

Suglaudę skydus policijos pareigūnai jėga stūmė minią, o kiti policininkai tuo metu tempė sučiuptus demonstrantus, pasakojo vienas korespondentas.

Šiuolaikinių advokatų asociacijos Stambulo padalinys nurodė, kad buvo sulaikyta 170 žmonių.

Turkijoje nuo balandžio 29 dienos įsigaliojo griežtas karantinas, įvestas dėl koronaviruso pandemijos trečiosios bangos, per kurią buvo užfiksuota paros mirštamumo rekordų. Penktadienį buvo paskelbta, kad šalyje per parą mirė apie 394 koronavirusu užsikrėtę žmonės.

Per kasmet rengiamus Gegužės 1-osios minėjimus Turkijoje policija dažnai sulaiko jų dalyvių.

Minint Tarptautinę darbo dieną Taksimo aikštė dažnai tapdavo susirėmimų židiniu nuo 1977 metų, kai joje dėl policijos veiksmų neramumų laikotarpiu žuvo 34 žmonės.

Nedidelė grupė žmonių, vadovaujama Turkijos tikrųjų profesinių sąjungų konfederacijos (HAK-IS) dalyvavo sankcionuotame renginyje Taksimo aikštėje.

Sostinėje Ankaroje taip pat buvo sulaikyta mažiausiai 11 žmonių, mėginusių surengti Gegužės 1-osios eitynes, pranešė vietos žiniasklaida.

Vaizdo įrašuose matyti, kad akcijoje dalyvavo keli tūkstančiai žmonių. Moterys nešė plakatus ir transparantus su užrašais „Ratifikuokite Stambulo konvenciją“, „Feminizmas – tai laisvė rinktis“, „Motinos ir moters diena – kiekviena diena“ ir kitais.

Remiantis Kijevo policijos duomenimis, renginio dalyvės planavo eiti gatvėmis nuo Mykolo (Mychailo) aikštės iki Pašto aikštės.

Dėl šio renginio Kijevo centre kelios valandos iki demonstracijos buvo uždarytos kai kurios sostinės gatvės, budėjo daug policijos pareigūnų.

Mykolo aikštėje taip pat susirinko visuomeninės organizacijos „Tradicijos ir tvarka“ aktyvistai, surengę savo atsakomąją akciją „Feminisčių gelbėjimo operacija“. Jos dalyviai laikė transparantus su užrašais „Prostitucijos legalizavimui – ne“, „Žmogaus teisės – prigimtinės“ ir „Ne – prievartai prieš moteris, ne – Stambulo konvencijai“.

Atsakomosios akcijos dalyvius nuo „Moterų marše“ dalyvaujančių moterų skyrė gyva teisėsaugos pareigūnų siena.

Kaip pranešė leidinys „Hromadske“, moterų kolona priartėjo prie Pašto aikštės. Kai kurios eisenos dalyvės buvo apsirengusios nacionaliniais rūbais ir laikė plakatus su ukrainiečių istorinių veikėjų, tokių kaip Lesia Ukrainka, Solomija Krušelnicka ir kunigaikštienė Olha, atvaizdais.

Akcija vyko taikiai, be konfliktų ir susidūrimų.

Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos, dar vadinama Stambulo konvencija, yra tarptautinis susitarimas, draudžiantis smurtą prieš moteris ir prievartą šeimose.

2016 metų lapkritį tuometinis Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pateikė parlamentui įstatymo projektą dėl konvencijos ratifikavimo. Įstatymo projektas per pirmąjį skaitymą priimtas nebuvo, o vėliau pasibaigė projekto teikusio P. Porošenkos įgaliojimai ir jis buvo išimtas iš darbotvarkės 2019 metų gegužės 20 dieną, kai buvo inauguruotas Volodymyras Zelenskis.

2020 metų birželio pradžioje atsakydama į peticiją prezidento administracija pažadėjo, kad V. Zelenskis pateiks Aukščiausiajai Radai įstatymo projektą dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo, kai jį pateiks Ukrainos užsienio reikalų ministerija.

Beprecedenčiai protestai Baltarusijoje kilo po rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas jau 26 metus valdantis A. Lukašenka. Oficialiais duomenimis, autoritarinis lyderis, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų, gavo 80,1 proc., o jo pagrindinė varžovė Sviatlana Cichanouskaja – 10,12 proc. balsų. Opozicija ir Vakarų šalys tvirtina, kad rezultatai buvo suklastoti.

S. Cichanouskaja tvirtina, kad rinkimus laimėjo ji.

Šią savaitę šalyje buvo sulaikyta dešimtys žmonių, tarp jų protestavusių studentų ir mitingus nušvietusių žurnalistų.

Šeštadienį Baltarusijoje į gatves buvo išėję apie 4 tūkst. žmonių, buvo sulaikyta per 90 asmenų, paskelbė Vidaus reikalų ministerija.

„Stiprūs, kol vieningi“

37 metų politikos naujokė S. Cichanouskaja, kuri kitą dieną po rinkimų pasitraukė į Lietuvą, paragino šalininkus dalyvauti sekmadienio „Vienybės žygyje“, turinčiame prasidėti 11 val. Grinvičo (14 val. Lietuvos) laiku.

„Prisiminkite, kad esame stiprūs, kol esame vieningi“, – sakė ji trumpame vaizdo pareiškime.

Penktadienį S. Cichanouskaja vaizdo ryšiu kreipėsi į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį ir paragino tarptautinę bendruomenę įvesti sankcijų asmenims, atsakingiems už rinkimų klastojimą ir smurtą šalyje.

Baltijos šalys įtraukė į „juoduosius“ sąrašus A. Lukašenką ir 29 jo administracijos aukšto rango pareigūnus, bet kitos ES narės atrodė nelabai norinčios taikytis į patį A. Lukašenką.

Rusija pareiškė reaguosianti į bet kokius Vakarų bandymus „paveikti situaciją“, o prezidentas Vladimiras Putinas užsiminė apie galimybę nusiųsti karinę paramą.

Ketvirtadienį A. Lukašenka priėmė vizito atvykusį Rusijos premjerą Michailą Mišustiną ir pakeitė savo KGB vadovą. Kai kurie analitikai mano, kad tai galėjo būti padaryta spaudžiant Maskvai.

Pasak A. Lukašenkos, Rusija ir Baltarusija susitarė dėl klausimų, dėl kurių „negalėjo susitarti anksčiau“.

„Kietas riešutėlis“

Pastaraisiais metais Kremlius siekė glaudesnės ekonominės ir politinės integracijos tarp buvusių SSRS valstybių, tačiau A. Lukašenka lig šiol priešinosi visiškam suvienijimui.

A. Lukašenka ir V. Putinas artimiausiomis savaitėmis ketina susitikti Maskvoje.

Baltarusijos lyderis A. Lukashenko per susitikimą su M. Mišustinu pareiškė, kad jo saugumo pajėgos užfiksavo vokiečių skambučius, rodančius, kad V. Putino kritiko Aleksejaus Navalno apnuodijimas Sovietų Sąjungoje pagaminta nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“ buvo „falsifikacija“.

Baltarusijos televizija transliavo susektą kažkokio Mike'o (Maiko) Varšuvoje ir Nicko (Niko) Berlyne pokalbį apie A. Navalno medžiagą. Jiedu esą pavadino A. Lukašenką „kietu riešutėliu“.

Socialinėje žiniasklaidoje Rusijoje pasipylė pašaipos A. Lukašenkos adresu ir net kai kurie Kremlių ištikimai remiantys propagandistai atrodė sutrikę.

A. Lukašenka nustebino ir praėjusį mėnesį, kai pasirodė su automatu 15-mečio sūnaus Mikalajaus, kuris taip pat buvo ginkluotas, draugijoje.